2018-12-12 Nr. AB-22771-3-63-3-01680-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1285-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01680-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.4; 17.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. M., M. M., I. K., V. K., M. M., J. M., Ž. Z., I. Z., R. Z., G. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. M., M. M., I. K., V. K., M. M., J. M., Ž. Z., I. Z., R. Z., G. Z. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, E. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Gerbūvio sprendimų centras“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai S. M., M. M., I. K., V. K., M. M., J. M., Ž. Z., I. Z., R. Z., G. Z. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė teismui skundą, prašydami: 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T11-312 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – ir 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas); 2) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T11-199 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ (toliau – ir 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas); 3) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 1 d. leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-34-151001-008638 (toliau – ir 2015 m. spalio 1 d. leidimas); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai nurodė, kad turi nekilnojamojo turto ir gyvena (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu buvo numatyta keisti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. (toliau – ir ginčo sklypas) paskirtį ir naudojimo būdą. 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu patvirtintas ginčo sklypo detalusis planas, kurio tikslai – pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas. 2015 m. spalio 1 d. leidimu ginčo sklype leista statyti naują statinį, paskirtis – sandėliavimo (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – neypatingas.

3. Pareiškėjai paaiškino, jog detaliuoju planu numatyta ginčo sklype įrengti nepavojingų statybinių atliekų aikštelę (gamyba (perdirbimas, šalinimas) nenumatyta), į sklypą patenkant iš krašto kelio Nr. 141, pasukant į (duomenys neskelbtini) gatvę, toliau į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš jos į 6 m kelią, be to, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra asfaltuota, ir numatyta, kad statybinės atliekos bus vežamos tik darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. ir iki 10 reisų per dieną.

4. Pareiškėjai nurodė, kad iš tikrųjų (duomenys neskelbtini) gatvė yra siauresnė nei 6 m ir nėra asfaltuota, ja per dieną (ir po darbo valandų bei savaitgaliais) dažnai pravažiuoja virš 50 sunkiojo transporto priemonių. Dėl sunkvežimių keliamos žemės vibracijos kyla grėsmė statiniams, o dėl dulkančio kelio tenka didžiulė tarša kietosiomis dalelėmis, dėl ko pablogėjo dalies gyventojų sveikatos būklė – pasireiškė ūmūs ir lėtinio pobūdžio kvėpavimo takų sutrikimai. Su sunkiuoju transportu sudėtinga prasilenkti, o sunkvežimiai, prasilenkdami vienas su kitu, įvažiuoja į privačias namų valdas. Apie ginčijamus sprendimus nebuvo informuoti. Rengiant detalųjį planą, turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

5. Atsakovai Klaipėdos rajono savivaldybės taryba ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija analogiškuose atsiliepimuose prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovai pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, kurios parodytų ginčijamų sprendimų neteisėtumą. Pareiškėjai iš esmės kelia klausimą dėl ginčo sklype vykdomos ūkinės veiklos, t. y. dėl šios veiklos poveikio sveikatai, oro užterštumo, transporto intensyvumo ir pan. Pareiškėjų argumentai, jog dėl ūkinės veiklos pablogėjo jų sveikata, jog vykdoma intensyvesnė veikla nei buvo numatoma rengiant teritorijų planavimo dokumentus, negali būti pagrindas naikinti ginčijamus sprendimus.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Inspekcija teigė, kad patikrino detalųjį planą ir nustatė, jog teritorijų planavimo proceso procedūros, įskaitant viešinimo procedūrą, ir detaliojo plano sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl 2014 m. gruodžio 5 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. 288 (16.4) pritarė detaliojo plano teikimui tvirtinti. Inspekcija pažymėjo, kad 2013 m. balandžio 20 d. dienraštyje „Banga“ Nr. 30 (9174) buvo paviešinta informacija apie ginčo detaliojo plano rengimą ir apie viešą minėto dokumento ekspoziciją. Detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai strateginis vertinimas neatliekamas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintu Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, detaliuoju planu planuojama ūkinė veikla nepatenka į vertinamų objektų sąrašą. Detaliuoju planu numatyti teritorijos naudojimo reglamentai leidžia ginčo sklype statyti naują, neypatingą sandėliavimo paskirties (negyvenamosios paskirties pastatai) statinį.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti.

10. E. Ž. paaiškino, kad plano koncepcija nenustato jokių teisių ir pareigų, jos panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Pareiškėjai nenurodė nė vienos teisės normos, kuriai prieštarautų ginčijami sprendimai. Laikantis teisės aktų reikalavimų, apie rengiamą ir baigiamą rengti detalųjį planą buvo skelbiama vietos laikraštyje „Banga“ Nr. 30, Klaipėdos rajono savivaldybės interneto tinklalapyje, seniūnijos skelbimų lentoje, prie planuojamos teritorijos buvo įrengtas informacinis stendas. 2015 m. spalio 1 d. leidimas buvo išduotas atsižvelgiant į tai, kad statybos projektas buvo parengtas pagal teisės aktų reikalavimus ir detalųjį planą. Pareiškėjai praleido vieno mėnesio terminą paduoti skundą.

II. 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T11-312 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo“ panaikinimo; atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų skundo dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T11-199 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 1 d. leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (‑us) Nr. LNS-34-151001-008638 panaikinimo; netenkino pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

12. Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T11-312 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo“ 1 punktu nuspręsta tvirtinti ginčo sklypo detaliojo plano koncepciją (planavimo tikslas – pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas). Teismo vertinimu, minėtas sprendimas, kuriuo patvirtinta detaliojo plano koncepcija ir kuriuo tik nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys bei tvarkymo prioritetai, yra laikytinas teritorijų planavimo dokumento rengimo etape priimtu dokumentu, t. y. tarpiniu dokumentu, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo ir kuris pareiškėjams jokių materialinių teisinių pasekmių negali sukelti. Dėl šios priežasties teismas administracinės bylos dalį dėl minėto sprendimo panaikinimo nutraukė, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams.

13. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T11-199 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ 1 punktu buvo nuspręsta tvirtinti ginčo sklypo detalųjį planą (planavimo tikslai – pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas). Šio sprendimo 2 punktu pakeista K. Ž. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas taip: kitos paskirties, būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos, žemės sklype Nr. 1 pagal detaliojo plano sprendinius. Šio sprendimo 3 punkte nustatyta, kad suformuotame sklype bet kokia statyba ir žemės naudojimas vykdomas laikantis detaliojo plano sprendinių, statybos metu žemės sklype nenaikinami melioracijos įrenginiai.

14. Teismas pažymėjo, kad viena iš priežasčių, dėl ko pareiškėjai prašė panaikinti 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą, yra ta, jog apie šį sprendimą jie nebuvo informuoti. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog bylos duomenimis, nė vienas iš pareiškėjų nėra ginčo sklypo kaimyninių žemės sklypų valdytojas ar naudotojas. Tai pareiškėjai pripažino ir teismo posėdžio metu. Teismas nustatė, kad 2013 m. balandžio 20 d. dienraštyje „Banga“ Nr. 30 (9174) buvo paviešinta informacija apie ginčo detaliojo plano rengimą ir apie viešą minėto dokumento ekspoziciją, taip pat kad prie planuojamos teritorijos buvo įrengtas skydas su informacija apie detaliojo plano rengimą. Ginčijami sprendimai yra paskelbti Klaipėdos rajono savivaldybės interneto tinklalapyje. E. Ž. nurodė, kad apie rengiamą ir baigiamą rengti detalųjį planą buvo skelbiama ir seniūnijos skelbimų lentoje. Teismo vertinimu, pareiškėjai tik abstrakčiai nurodė, kad jie nebuvo informuoti apie detalųjį planą, tačiau nenurodė, kaip būtent jie turėjo būti informuoti ir koks teisės aktas buvo pažeistas, užtikrinant visuomenės dalyvavimą planavimo procese ir viešinant detalųjį planą. Dėl nurodytų priežasčių teismas vertinamus pareiškėjų argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus dėl to, kad rengiant detalųjį planą, nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, iš detaliojo plano aiškinamojo rašto nustatė, kad detaliojo plano sprendinių pasekmių poveikio vertinimas atliekamas šiais aspektais: aplinkos kokybės, higieninės būklės, kraštovaizdžio; nurodyta, jog bus neigiamų trumpalaikių transporto organizavimo bei parkavimo pasekmių. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog vykdant sprendinių poveikio vertinimą ir rengiant galutinį detaliojo plano projektą būtų nenagrinėti suinteresuotų organizacijų ir visuomenės pasiūlymai. Be to, ginčo detalųjį planą derinanti institucija – Klaipėdos visuomenės sveikatos centras – 2014 m. sausio 9 d. teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. GE1‑18 pateikė išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Detaliuoju planu planuojama ūkinė veikla – nepavojingų statybinių atliekų saugojimo aikštelės įrengimas. Tokia planuojama ūkinė veikla nebuvo numatyta nei pirmame, nei antrame Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ) prieduose, taip pat nebuvo duomenų, kad ši planuojama ūkinė veikla galėjo daryti reikšmingą poveikį šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme, jos nereikėjo derinti su atsakinga už aplinkos apsaugą institucija, todėl ji nepateko į vertinamų objektų sąrašą. Atsižvelgęs į tai, teismas nagrinėjamus pareiškėjų argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjų teiginius, jog detaliajame plane neteisingai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra asfaltuota; dėl ginčo sklype vykdomos veiklos – atliekų saugojimo pablogėjo jų gyvenimo kokybė (atliekas transportuojantys sunkvežimiai vykdami į ginčo sklypą kelia triukšmą, vibraciją, dulkes, pavojų eismo saugumui pareiškėjų gyvenamojoje teritorijoje); detaliajame plane numatyta, kad statybinės atliekos bus vežamos tik darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. ir iki 10 reisų per dieną, tačiau šių reikalavimų dažnai nėra laikomasi; pažymėjo, kad pareiškėjai skunde ir teisme nenurodė, kokius teisės aktus pažeidžia detalusis planas. Tai, jog detaliajame plane neteisingai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra asfaltuota, dar nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šis planas pažeidžia kokius nors teisės aktus. Net jei būtų nurodyta, jog šios gatvės danga yra kitokia, tai nereiškia, kad būtų buvęs pagrindas netvirtinti detaliojo plano. Detalusis planas buvo tvirtinamas būtent ginčo sklypui ir šio plano sprendinių poveikis buvo vertinamas pagal tuo metu turėtus duomenis ir planuojamą ūkinę veiklą. Tai, kad šiuo metu paaiškėjo naujos aplinkybės dėl poveikio aplinkai bei kad yra vykdoma kita ar intensyvesnė ūkinė veikla nei buvo planuojama, teismo vertinimu, šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtu sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti 2015 m. spalio 1 d. leidimą statyti nėra pagrįstas, pareiškėjai skunde nenurodė šio galimai neteisėtai priimto administracinio sprendimo neteisėtumo pagrindų. Detaliuoju planu numatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos. Detaliuoju planu numatyti teritorijos naudojimo reglamentai nedraudžia ginčo sklype sandėliavimo (negyvenamosios paskirties) paskirties pastato statybos.

18. Dėl nurodytų priežasčių teismas kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

III. 19. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsisakymo panaikinti detalųjį planą bei statybos leidimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

20. Pareiškėjai pažymi, kad detaliojo plano tikslas yra žemės paskirties pakeitimas ir naudojimo būdo nustatymas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad „detaliuoju planu planuojama ūkinė veikla“. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį nustatomas poreikis atlikti strateginio poveikio aplinkai vertinimą yra ne planavimo organizatoriaus galimai ateityje vykdytina veikla, o nustatomas žemės naudojimo būdas.

21. Pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintame Žemės naudojimo būdų turinio apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta galimybė žemės sklypui nustatyti tokį žemės sklypo naudojimo būdą: „Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos“, o tokio žemės sklypo naudojimo būdo turinys: „Žemės sklypai, skirti atliekų šalinimo veikloms: naudoti skirtoms atliekoms laikyti daugiau nei 3 metus, šalinti skirtoms atliekoms laikyti daugiau nei 1 metus, taip pat atliekų naudojimo veikloms: atliekų paruošimui naudoti ar šalinti, atliekoms surinkti ir laikyti (naudoti skirtoms atliekoms laikyti ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtoms atliekoms laikyti ne ilgiau kaip 1 metus).“ Taigi, nustačius žemės sklypui būtent tokį naudojimo būdą, žemės sklype bus galima užsiimti atliekų šalinimo veikla, t. y. jų saugojimu, perdirbimu ir šalinimu.

22. Pareiškėjai pažymi, kad aplinkybė, jog žemės sklypo valdytojas ateityje planuoja užsiimti tik nepavojingų atliekų saugojimu, o atliekų perdirbimu ir šalinimu užsiimti neketina, neturi nieko bendro su žemės sklypui nustatomu naudojimo būdu. Įstatymas nenumato galimybės nustatyti žemės sklypui tokį jo naudojimo būdą, pagal kurį žemės sklype būtų galima užsiimti tik nepavojingų atliekų saugojimu, o perdirbimu ir šalinimu – ne. Taigi, siekiant pakeisti žemės sklypo paskirtį, turi būti atsižvelgiama ne į planavimo organizatoriaus ir žemės sklypo valdytojo deklaratyvius teiginius apie planuojamą ūkinę veiklą, o būtent į įstatyme įtvirtintą žemės sklypų naudojimo būdo turinį. Ginčo detaliuoju planu nustatyta kita žemės sklypo naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, o naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos. Vadinasi, tokiame žemės sklype bus leidžiama užsiimti ir atliekų šalinimu, tame tarpe ir pavojingų, todėl pagal PŪVPAVĮ 3 straipsnio 2 dalį bei priedą Nr. 1, turėjo būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, derinimas su atsakinga už aplinkos apsaugą institucija, nustatomos atitinkamos sanitarinės apsaugos zonos. Tai vienareikšmiškai patvirtina Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013 m. sausio 21 d. išduotos planavimo sąlygos Nr. GE2-1.

23. Pareiškėjai teigia, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, jog pagal naudojimo būdą ir pobūdį (S) planuojamoje teritorijoje gali būti vykdomas atliekų šalinimas ir perdirbimas. Norint vykdyti planuojamoje teritorijoje atliekų perdirbimą ar šalinimą – vadovautis PŪVPAVĮ 1996 m. rugpjūčio 15 d. Nr. I-1495 ir atlikti reikalingas atrankas arba vertinimus. Tačiau tai yra susiję su ūkinės veiklos leidimais, o ne su žemės sklypo naudojimo paskirtimi. Sklypo valdytojas pagal patvirtintą detaliųjų planą gali bet kada žemės sklypą išnuomoti subjektui, turinčiam leidimą vykdyti ir pavojingų atliekų šalinimo veiklą, ir toks subjektas nevaržomai galėtų ginčo žemės sklype vykdyti tokią ūkinę veiklą, nes ji leidžiama pagal pakeistą sklypo naudojimo paskirtį, nors teritorijų planavimo procese nebuvo atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Tai prieštarauja PŪVPAVĮ, Aprašui, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 2 punktui.

24. Pareiškėjai nurodo, kad 2013 m. balandžio 30 d. planavimo sąlygų sąvadas Nr. SV-86 numato, jog detalusis planas privalo atitikti ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2013 m. sausio 14 d. išduotas sąlygas Nr. (35.19)-St.3-1, kuriose aiškiai numatyta, jog planuojamoje teritorijoje pagal poreikį privaloma numatyti sklypus, susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams bei kitiems bendro naudojimo statiniams bei reikiamus servitutus tiesti, aptarnauti ir eksploatuoti. Numatant gatves, nurodyti gatvių kategorijų indeksus, gatvių juostų pločius tarp raudonųjų linijų, skaičiuojamąjį greitį, eismo juostų skaičių, eismo juostų plotį. O taip pat ir numatyti susisiekimo sistemos sprendimus nepažeidžiant trečiųjų šalių interesų. Nurodyti atstumus iki artimiausių įvažiavimų, išvažiavimų sankryžų. Taip pat numatyti priemones, kurios užtikrintų gerą privažiavimo iki teritorijos kelių būklę.

25. Tačiau detaliajame plane (3.8 bei 4.4 p.) nurodyta tik tai, jog į planuojamą sklypą patenkama iš krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda pasukant į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš jos pasukant į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš jos – į 6 metrų pravažiavimo kelią. Kaip pastaba nurodyta: krašto kelias Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda – 4 eismo juostos, kelio danga – asfaltas; (duomenys neskelbtini) gatvė – 2 eismo juostos, kelio danga – asfaltas; (duomenys neskelbtini) gatvė – 2 eismo juostos, kelio danga – asfaltas; 6 metrų pravažiavimo kelias – 2 eismo juostos, kelio danga – išvažinėta pieva.

26. Pareiškėjai pažymi, kad nei detaliajame plane, nei jo aiškinamajame rašte nėra jokių duomenų apie gatvių kategorijų indeksus, gatvių juostų pločius tarp raudonųjų linijų, skaičiuojamąjį greitį, eismo juostų plotį. Pateikiama tik informacija apie eismo juostų skaičių. Be to, net ir pateikta informacija neatitinka tikrovės, nes (duomenys neskelbtini) gatvė neturi dviejų juostų, ji nėra asfaltuota.

27. Tai reiškia, kad detaliojo plano sprendiniai neatitinka nustatytų reikalavimų, nenumatytos jokios priemonės, kurios užtikrintų gerą privažiavimo iki teritorijos kelių būklę. Be to, detaliajame plane nurodyta (duomenys neskelbtini) gatvė prasideda įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir baigiasi sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve (Priedas Nr. 1 ir Nr. 2). Nuo planuojamo sklypo pagrindiniame brėžinyje nurodyto 6 m pločio kelio iki (duomenys neskelbtini) gatvės iš viso nėra jokios gatvės, todėl neišspręstas planuojamo sklypo susisiekimo su (duomenys neskelbtini) gatve klausimas. Tuo tarpu pravažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki nurodyto 6 m pločio pravažiavimo plotis ties (duomenys neskelbtini) namu siekia vos 4,86 m, todėl, net darant prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) gatvė tęsiasi iki planuojamo 6 m pločio kelio, akivaizdu, kad detalusis planas negalėjo būti tvirtinamas, nes būtinas 6 m pločio pravažiavimas yra ne visur.

28. Pareiškėjai remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir nurodo, kad detalusis planas neatitinka išduotų planavimo sąlygų ir jame nėra tinkamai numatyti planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos, todėl toks detalusis planas negalėjo būti suderintas ir patvirtintas. Be to, statybos ir kelių priežiūros skyriaus sąlygose aiškiai numatyta, kad privaloma numatyti priemones, kurios užtikrintų gerą privažiavimo iki teritorijos kelių būklę. Tačiau detaliajame plane tokių priemonių nenumatyta. Tvirtinant detaliųjų planą, pateiktas tik planavimo organizatoriaus įgalioto asmens E. Ž. įsipareigojimas atliekų aikštelės naudojimo metu prižiūrėti esamus privažiavimo kelius, o pažeidus kelio dangą – pilnai ją atstatyti. Tai nėra tas pats, kas priemonių, kurios užtikrintų gerą privažiavimo iki teritorijos kelių būklę, nustatymas. Detaliajame plane turėjo būti sprendiniai, kurie užkirstų grėsmę esamų privažiavimo kelių sugadinimui.

29. Pareiškėjai teigia, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro išduotų 2013 m. sausio 21 d. planavimo sąlygų Nr. GE2-1 8 punkte nurodyta, jog rengiamo detaliojo plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas visuomenės sveikatos apsaugos aspektais, tačiau strateginis poveikio aplinkai vertinimas apskritai nebuvo atliktas. Sąlygų 9.2 punkte numatyta, kad turi būti nustatoma teisės aktus atitinkanti sanitarinė apsaugos zona. Tačiau detaliajame plane tai nepadaryta, apeliuojant į tai, kad teritorijoje nebus verčiamasi pavojingų atliekų šalinimo veikla, nors detaliajame plane numatytas žemės naudojimo būdas suteikia teisę sklypo valdytojui ginčo sklype verstis ir tokia veikla.

Sąlygų 9.3 punkte nustatytas reikalavimas numatyti sanitarines apsaugos zonas, jei bus numatomi vietiniai vandentiekio ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Pagal detaliojo plano sprendinius yra numatyta įrengti nuotekų valymo įrenginius bei šachtinį šulinį, tačiau klausimas dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo pagal planavimo sąlygas nespręstas. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 4.4 punkte nurodyta, kad ateityje inžinerinės komunikacijos bus prijungtos prie (duomenys neskelbtini) kaimo centralizuotų inžinerinių tinklų, suprojektuotų pagal Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinius.

Tačiau minėtame specialiajame plane nėra numatytas centralizuotų inžinerinių tinklų vystymas (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi, buvo privaloma projektuoti ne laikinus, o nuolatinius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginius su sanitarinės apsaugos zonomis. 2013 m. sausio 15 d. Lesto planavimo sąlygose Nr. L-41 numatyta, kad turi būti išskirta žemės zona inžineriniams komunikacijų koridoriams ir numatyti reikiamus servitutus elektros kabelių linijos tiesimui. Detaliajame plane numatyta tiesti elektros linijos kabelį nuo ginčo sklypo iki esamos oro linijos L-100 per valstybinę žemę, tačiau nėra numatytas sprendinys dėl servituto žemės sklypui administraciniu aktu nustatymo šio elektros linijos kabelio aptarnavimui, nėra numatyta jokia įrenginių apsaugos zona.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotų 2013 m. sausio 14 d. planavimo sąlygų Nr. (12.13)Ar.5-41 9.7 punkte numatyta, kad detaliajame plane privaloma parengti racionalią susisiekimo sistemą, įvardinant privažiavimo kelių kategorijas, įvertinant gretimų suplanuotų ir planuojamų teritorijų susisiekimo sistemos sprendinius. Tačiau iš detaliojo plano aiškinamojo rašto ir jame numatytų sprendinių akivaizdu, kad tarp planuojamos teritorijos ir (duomenys neskelbtini) gatvės nėra jokio kelio, o detaliajame plane nėra jokių sprendinių, kaip patekti iki planuojamos teritorijos.

Be to, šių planavimo sąlygų 9.9 punkte numatyta, kad turi būti rezervuotos teritorijos bei jų dalys inžinerinių tinklų plėtrai, tačiau tai nepadaryta. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos komunalinio ūkio ir aplinkos apsaugos skyriaus išduotose planavimo sąlygose numatyta, kad laikinam aprūpinimui geriamuoju vandeniu būtina įrengti vandens gręžinį, tačiau detaliajame plane numatyta įrenti šachtinį šulinį.

30. Pareiškėjai nurodo argumentus dėl teritorijų planavimo procedūrų pažeidimo. 2013 m. balandžio 18 ir 20 d. buvo viešai pranešta apie teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžią. 2013 m. gegužės 30 d. tarybos sprendimu buvo patvirtina detaliojo plano koncepcija, kurioje nuo planuojamo sklypo iki (duomenys neskelbtini) gatvės apskritai nėra numatyto bei suprojektuoto jokio kelio, nėra net pravažiuojamojo kelio iki esamos elektros oro linijos L-100. 2013 m. liepos 3 d. vyko detaliojo plano projekto viešas sprendinių aptariamas. Šio aptarimo protokole Nr. 1 nurodyta, kad visuomenei susipažinti buvo pateiktas detaliojo plano projektas, kurio sprendiniai viešo svarstymo su visuomene metu nesikeitė. Tačiau tarybai tvirtinti buvo pateiktas detalusis planas, kuris neatitinka detaliojo plano koncepcijos, nes jame jau numatytas 6 m pravažiuojamasis kelias tarp namų. Taigi, po 2013 m. liepos 3 d. sprendinių viešo aptarimo buvo koreguotas detaliojo plano projektas ir numatytas papildomas susisiekimo sistemos sprendinys, kuris nebuvo numatytas detaliojo plano koncepcijoje.

31. Pareiškėjai pažymi, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 303 punkte nustatyta, jog detaliojo plano sprendiniai gali būti tikslinami, įvertinus viešo svarstymo metu ir iki viešo svarstymo gautus motyvuotus pasiūlymus, kurie neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, visuomenės (viešajam) interesui ir koncepcijai, jei ji buvo rengta. Planavimo organizatoriui įvertinus patikslintus detaliojo plano sprendinius, jie gali būti teikiami pakartotiniam viešam svarstymui. Nagrinėjamu atveju detaliojo plano koncepcija buvo rengiama ir tvirtinama savivaldybės tarybos. Atsiradęs naujas susisiekimo sprendinys prieštarauja patvirtintai detaliojo plano koncepcijai, todėl koreguotas detalusis planas privalėjo būti iš naujo pateiktas svarstyti visuomenei, o Inspekcija, kaip priežiūros institucija, privalėjo reikalauti pakartoti teritorijų planavimo dokumentų viešumo užtikrinimo procedūras. Savivaldybės tarybai buvo pateiktas svarstyti detaliojo plano projektas su sprendiniais, kurie nebuvo suderinti su visuomene. Tokiu būdu susiklostė situacija, kai (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai nebuvo informuoti apie sprendinį – pravažiuojamąjį kelią tarp jų gyvenamųjų namų ir negalėjo išreikšti savo pozicijos šiuo klausimu – projektuoti pravažiuojamąjį kelią į (duomenys neskelbtini) gatvę, kad būtų mažiau kenkiama gyventojams. Be to, dėl nežinomų priežasčių teritorijų planavimo dokumentų registre yra įkeltas pagrindinis brėžinys, kuriame dalis tvirtinamųjų žymų yra akivaizdžiai užkeltos techninėmis priemonėmis ir yra netikros. Tai leidžia manyti, jog siekiant išvengti pakartotinio detaliojo plano viešo svarstymo procedūros atlikimo, Tarybai galėjo būti teikiamas tvirtinti koncepcijos neatitinkantis projektas, o vėliau parašai perkopijuoti ant kitokio egzemplioriaus.

32. Pareiškėjai taip pat akcentuoja, kad detaliajame plane nurodyta, jog plano sprendinių pasekmių poveikis vertinamas šiais aspektais: aplinkos kokybės, higienos būklės ir kraštovaizdžio, tačiau dėl neaiškių priežasčių sprendinių poveikis nebuvo vertinamas poveikio visuomenės sveikatai aspektu. Akivaizdu, kad sunkiajam transportui važiuojant neasfaltuotais pravažiavimais tarp gyvenamųjų namų ir vežant įvairias atliekas gali būti daromas neigiamas poveikis gyventojams. Poveikio vertinimą buvo privaloma atlikti, tačiau detaliajame plane specialiai melagingai nurodžius, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kelio danga asfaltuota, toks vertinimas nebuvo atliekamas.

33. Detaliojo plano 2.1.6 punkte nurodyta, kad šiaurinė sklypo dalis ribojasi su žemės ūkio paskirties sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiu Z. G.; pietinė, vakarinė ir rytinė sklypo dalys ribojasi su valstybiniu žemės fondu (5 m pravažiavimu). Tačiau iš brėžinių matyti, jog pietinė, vakarinė ir rytinė sklypo dalys ribojasi su valstybiniu žemės fondu ir šioje valstybinėje žemėje numatytas 5 m pravažiavimas, kuris fiziškai neegzistuoja rytinėje sklypo dalyje. Valstybinėje žemėje projektuojant kelią (pravažiavimą) yra privaloma kelti klausimą dėl servituto valstybinei žemei nustatymo arba tokio kelio suprojektavimo, bet tai nebuvo padaryta.

34. Be to, brėžinyje nurodyta, kad šio pravažiavimo plotis yra 6 m, o detaliojo plano aiškinamojo rašto 2.1.6 punkte nurodyta, jog jo plotis tik 5 m. Todėl nėra aišku nei kokiu pagrindu, nei kokio pločio valstybinės žemės dalimi pagal detalųjį planą yra numatyta suteikti teisę naudoti žemės sklypo naudotojams.

35. Pareiškėjai pažymi, kad į pietus nuo planuojamo sklypo yra ne tik valstybinės žemės fondui priklausantis 5 m pločio žemės ruožas, bet ir privačiam asmeniui V. N. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuriam atlikti geodeziniai matavimai, unikalus Nr. 5544‑0007‑0157. Tuo tarpu pagal detaliojo plano sprendinius, nuo planuojamo sklypo į pietus yra numatytas 6 m pravažiuojamasis kelias. Vadinasi 1 m suprojektuoto kelio įsiterpia į kito asmens privačią nuosavybę, nes kelias detaliajame plane numatytas ne planuojamame sklype, o greta jo. Tačiau detaliojo plano sprendiniuose nėra išspręstas klausimas dėl servituto minėtam žemės sklypui nustatymo.

36. Pareiškėjai nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, jog detalieji planai nerengiami neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, o 2 straipsnio 2 punktas numato, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 3.10 punkte nurodyta, kad planuojamas sklypas yra neurbanizuotoje teritorijoje. Detaliojo plano aiškinamojo rašto IV dalyje teigiama, kad planuojamos sklypas patenka į teritoriją, kurioje draudžiama gyvenamųjų teritorijų plėtra. Todėl neaišku, kodėl rengiant teritorijų planavimo dokumentą, buvo rengiamas būtent detalusis planas.

37. Atsakovai Klaipėdos rajono savivaldybės taryba ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija analogiškuose atsiliepimuose prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

38. Atsakovai pažymi, kad šioje administracinėje byloje turi būti taikomos iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo bei kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų normos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad šiam ginčui yra aktualios būtent iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios teritorijų planavimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.

39. Atsakovų nuomone, pareiškėjai klaidingai aiškina teisės aktus, kad sprendžiant klausimą dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, turi būti atsižvelgiama ne į planavimo organizatoriaus teiginius apie planuojamą ūkinę veiklą, o į Apraše įtvirtintą žemės sklypo naudojimo būdo turinį.

40. Atsakovai teigia, kad pareiškėjų argumentai dėl detaliojo teritorijų planavimo sąlygų įvykdymo turėtų būti atmesti. Šie pareiškėjų argumentai yra nauji, jie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Be to, jie yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Juo labiau, kad visos institucijos, išdavusios detaliojo teritorijų planavimo sąlygas, dalyvavo detaliojo plano derinimo procedūroje, jį suderino ir sąlygų neįvykdymo fakto nenustatė.

41. Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kurių pagrindu nustatyta, kad visos visuomenės informavimo apie rengiamą detalųjį planą procedūros buvo atliktos tinkamai.

42. Atsakovai teigia, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė teisės aktų, kuriems prieštarauja ginčijami administraciniai aktai, nėra ginčo dėl administravimo subjektų kompetencijos priimant ginčo sprendimus, taip pat nepagrįsti skunde nurodyti galimi procedūriniai (taisyklių) pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos galimai neteisėtų sprendimų priėmimui.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

44. Inspekcija teigia, kad, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, atliko išsamų žemės sklypo detaliojo plano patikrinimą ir 2014 m. gruodžio 5 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. 288(16.4) pritarė detaliojo plano teikimui tvirtinti. Inspekcijos atliktų detaliojo plano planavimo proceso procedūrų ir sprendinių patikrinimo metu nebuvo nustatyta teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimų.

45. Inspekcija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo rengiamas atskiro žemės sklypo detalusis planas, kurio organizatorius yra privatus asmuo, gatvė nepatenka į jam nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu priklausančią teritoriją, todėl ginčijamo detaliojo plano sprendiniais negalėjo būti sprendžiami kelių techniniai parametrai, kurie detalizuojami techninio projekto rengimo metu. Be to, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 dalyje nustatytą kompetenciją, vykdo savivaldybės jų administruojamose teritorijose.

46. Pareiškėjai pateikė teismui 2017 m. balandžio 25 d. prašymą dėl papildomo įrodymo prijungimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 47. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T11-199 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ (toliau – ginčo detalusis planas) ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 1 d. leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-34-151001-008638 (toliau- ginčo statybos leidimas), teisėtumas bei pagrįstumas.

48. Pareiškėjai ginčo statybos leidimo neteisėtumą grindžia ginčo detaliojo plano neteisėtumu, nes pastarojo sprendinių pagrindu ir buvo išduotas šis statybos leidimas. Tai lemia, kad šios bylos dalyką iš esmės sudaro ginčo detaliojo plano teisėtumas bei pagrįstumas.

49. Byloje nustatyta, kad ginčo detaliojo plano rengimo procedūros buvo pradėtos 2013 m., o baigtos 2014 m. balandžio 24 d., kai buvo patvirtintas ginčo detalusis planas. Aptariamu laikotarpiu esminiai keitėsi teisinis reguliavimas, nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XII-407, kuris buvo priimtas 2013 m. birželio 27 d..

50. Šio įstatymo 3 straipsnyje buvo sureglamentuoti pereinamojo laikotarpio klausimai detaliųjų planų rengimo ir tvirtinimo srityje. Šios teisės normos 1 dalis nustatė, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.“

51. Iš šios teisės normos matyti, kad institucijoms, kompetentingoms detaliųjų planų rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo srityje, buvo suteikta teisė pasirinkti teisinį reguliavimą, pagal kurį jos gali užbaigti pradėtą detaliojo planavimo procedūrą, o būtent joms buvo suteikta teisė šią procedūrą užbaigti pagal teisinį reguliavimą galiojusį iki 2014 m. sausio 1 d., arba pagal teisinį reguliavimą įsigaliojusį nuo 2014 m. sausio 1 d.. Tačiau tokia teisė buvo suteikta tik konkrečiai apibrėžtoje srityje- rengimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo.

52. Iš sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas ginčo detalusis planas matyti, kad ginčo detalusis planas buvo patvirtintas remiantis Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013 06 27 Nr. XII-407) 3 straipsnio 1 dalimi, t. y., remiantis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki 2014 m. sausio 1 d. (t.1 b. l. 52), o paskelbtas 2014 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, įsigaliojusio nuo 2014 m. sausio 1 d., 27 straipsnio 6 dalies nuostatas, kas atitiko minėto Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

53. Nei aptarti Teritorijų planavimo įstatymai, nei kiti teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenustatė konkrečių terminų, per kuriuos asmenys privalėjo kreiptis į administracinius teismus su skundu (prašymu) dėl teritorijų planavimo procese priimtų sprendimų ar kompetentingų viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), todėl šiems skundams paduoti taikomi bendrieji Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyti terminai (pvz., 2009 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–157/2009). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

54. Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Tokios Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4 -455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2 –437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7 –301/2006). Patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, pagal minėtus teisės aktus, kurie galiojo tiek iki 2014 m. sausio 1 d. (Teritorijų planavimo įstatymo 11 str. 10 ir 11 d., 18 str. 8 d., 26 str. 8 d.), tiek įsigaliojusius po 2014 m. sausio 1 d. (Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 6 d.) privalėjo būti viešai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.

55. Todėl paprastai Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmens sužinojimo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą data, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, yra sprendimo, kuriuo minėti dokumentai patvirtinti, viešo paskelbimo momentas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7(17) 2009; 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63–212/2009; 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63–668/2008).

56. Minėta, kad ginčo detalusis planas nustatyta tvarka buvo paskelbtas 2014 m. gegužės 5 d.. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis jo apskundimo teismui terminas baigėsi 2014 m. birželio 6 d..

57. Iš bylos matyti, kad pareiškėjai į teismą dėl byloje ginčijamų sprendimų kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 3 d. (t. 1 b. l. 2), t. y. praleidę minėtą 1 mėnesio terminą, kurio neprašė atnaujinti. Šiuo atveju pareiškėjų teiginys, kad jiems apie ginčijamus sprendimus tapo žinoma tik 2016 m. liepos 8 d., kai atitinkamos institucijos jiems pateikė informaciją apie šiuos sprendimus, negali būti pripažintas pagrįstu bei teisingu, nes neatitinka aptarto teisinio reguliavimo. Be to, apie pradėtas ginčo detaliojo plano rengimo procedūras, teisės aktų nustatyta tvarka buvo paviešinta (vietinėje spaudoje, detaliojo plano rengimo vietoje ir kt.; t. b. l. 99 -101). Visa tai patvirtina, kad pareiškėjams apie rengiamą ginčo detalųjį planą buvo arba turėjo būti žinoma, jau šio plano rengimo metu. Kitų priežasčių, kurios galėtų pateisinti termino kreiptis į teismą praleidimą pareiškėjai nenurodo.

58. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjai, 2016 m. rugpjūčio 3 d. kreipdamiesi į teismą dėl ginčo detaliojo plano panaikinimo, praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Ši aplinkybė savo ruožtu lemia, kad teisminis procesas dėl šio pareiškėjų reikalavimo negalėjo būti pradėtas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), o neteisėtai pradėtas procesas turi būti nutrauktas (ABTĮ 103 str. 1 d. 8 p.). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas, o byla nutraukiama (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).

59. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra sąlygota atitinkamų reikalavimų ir sąlygų (ABTĮ 24 str.; 33 str. 2 d.; 103 str. 1 d.; 105 str.), kurie apsprendžia ir teisminio proceso teisėtumą. Reikalavimas, kad teisminis procesas būtų pradėtas teisėtai, tuo pačiu ir užbaigtas teisėtai, lemia, jog tik teisėtai įvykusiu procesu gali būti apginta asmens subjektinė teisė, kurios teisminė gynyba yra realizuojama, kai teismas atitinkamai patenkina konkretų pareiškėjo materialinį – teisinį reikalavimą, pareikštą kitam asmeniui.

60. Todėl tais atvejais, kai teismas atitinkamai patenkina asmens materialinį – teisinį reikalavimą, pareikštą kitam asmeniui, o teisminį procesą įvykdo neteisėtai, tuo pačiu neteisėtai yra apginama ir asmens subjektinė teisė. Dėl ko, revizuojant tokį teismo sprendimą, ir nutraukiant tolesnę neteisėto teismo proceso eigą, reali asmens materialinė- teisinė padėtis nėra bloginama, nes teisminė gynyba jam negalėjo būti suteikta, o tuo pačiu apginta ir pati asmens subjektinė teisė. Atitinkamai, draudimas neteisėtai teismine tvarka ginti subjektines teises, lemia, kad tokiais atvejais, nėra pažeidžiami ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies reikalavimai dėl apeliacinio skundo ribų neperžengimo, kai apeliacine tvarka yra nutraukiama byla, ar jos dalis, nors kiti proceso dalyviai dėl tokio teismo sprendimo nėra pateikę apeliacinių skundų.

61. Minėta, kad pareiškėjai ginčo statybos leidimo neteisėtumą ir nepagrįstumą kildino iš ginčo detaliojo plano neteisėtumo ir nepagrįstumo. Kadangi šis planas, dėl netinkamo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimo, yra paliekamas galioti, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų naikinti šio statybos leidimo. Kitų argumentų dėl ginčo statybos leidimo byloje ir nepateikta.

62. Dėl tų pačių priežasčių atsisakytina priimti ir pareiškėjų apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus įrodymus, nes šie įrodymai siejami su ginčo detaliojo plano neteisėtumu, kas nebegali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

63. Kolegija sutinka su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T11-312 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo“ pobūdžio, kad tai yra pareiškėjams materialinių – teisinių pasekmių nesukeliantis sprendimas, sudaręs tik procedūrinę prielaidą parengti ginčo detalųjį planą.

64. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, nutraukiant bylą dėl reikalavimo panaikinti ginčo detalųjį planą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų S. M., M. M., I. K., V. K., M. M., J. M., Ž. Z., I. Z., R. Z., G. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjų reikalavimas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T11-199 „Dėl K. Ž. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ panaikinti, o bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Dainius Raižys