2019-05-02 Nr. AB-10322-3-61-3-00332-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-321-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00332-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vantolina“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vantolina“ (toliau – ir pareiškėjas, Administratorius) 2017 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. V4-61 „Dėl nuobaudos bankroto administratorei UAB „Vantolina“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas savo poziciją grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Tarnybos 2016 m. rugpjūčio 10 d. išvadoje Nr. D4-1044 (toliau – ir Išvada), kuria grindžiamas Įsakymas, nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktus. Priešingai nei teigia atsakovas, pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui yra pateikęs visą teiktiną informaciją apie administruojamą bankrutuojančią UAB (toliau – ir BUAB) „2G ir KO“. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. rašte Nr. B2-3703-450/2016 neteisingai nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. pareiškėjas neatliko jokių veiksmų bankroto byloje, kuriuos turėjo atlikti, kadangi teismas nenurodė, kokie konkrečiai veiksmai turėjo būti atlikti. Jei teismas turėjo omenyje greitesnį minėtos bendrovės likvidavimo ir išregistravimo procedūrų įvykdymą, tai jis nėra galimas, nes būtina sulaukti galutinio teismo sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-202/2016 (tokį sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas priėmė tik 2016 m. kovo 7 d.; jeigu nuteistasis gera valia neatlygins priteistos turtinės žalos, reikės sulaukti vykdymo termino pradžios – 2017 m. kovo 7 d. – ir priverstinai išieškoti priteistas pinigines lėšas). Jeigu teismas manė, kad Administratorius turėjo šaukti BUAB „2G ir KO“ kreditorių susirinkimus ir pateikti informaciją apie juos, tai tokia nuomonė nepagrįsta, nes nėra klausimų, kuriuos būtų tikslinga spręsti kreditorių susitikimuose, be to, BUAB „2G ir KO“ kreditoriams yra sudarytos sąlygos gauti visą pageidaujamą informaciją;

1.2. Išvada neteisėtai grindžiama prielaidomis apie Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.4 papunktyje įtvirtinto kompetencijos principo pažeidimą. Iš Išvados matyti, kad pareiškėjas yra baudžiamas už tariamą bankroto procedūrų vilkinimą, kreditorių susirinkimų nešaukimą, informacijos neteikimą laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. kovo 25 d., tačiau nuobauda jam skirta vadovaujantis Elgesio kodeksu, priimtu ir įsigaliojusiu vėliau (principo lex retro non agit (liet. įstatymas negalioja atgal) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio nuostatų (galioja tik paskelbti įstatymai) pažeidimas). Be to, iš Išvados nėra aiškūs pareiškėjo galbūt netinkamai atlikti veiksmai, kurie sudaro pagrindą išvadai, jog jis pažeidė profesinės kompetencijos principą. Pareiškėjo nuomone, nėra jokių įrodymų, kad jis neefektyviai vykdo BUAB „2G ir KO“ bankroto procedūras;

1.3. Išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad nuobauda – viešas įspėjimas pareiškėjui skirtina, nes jis tuo metu jau turėjo dvi galiojančias nuobaudas, kadangi tokiu būdu buvo ignoruojamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5751-629/2016, kuriuo panaikintas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V-309 pareiškėjui skirti nuobaudą;

1.4. Pareiškėjui skiriant baudą buvo pažeistos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 (toliau – ir Priežiūros taisyklės), 4 punkto, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatos, nes, vertinant tariamo pažeidimo aplinkybes, neįsigilinta į įmonės bankroto procedūrų eigą ir situaciją, remtasi samprotavimais ir neteisėtai taikyta bankroto administratoriaus kaltės prezumpcija, pažeistas reikalavimas poveikio priemonę skirti tik kaip ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė).

2. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas savo poziciją grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Nuobauda pareiškėjui buvo skirta iš esmės už tai, kad jis, administruodamas BUAB „2G ir KO“ bankroto procesą, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktus bei Elgesio kodekso 6.4 papunktį. Vertinant nustatytus pažeidimus buvo atsižvelgta į tai, kad patikrinimo metu nebuvo nurodytos objektyvios aplinkybės, lėmusios šių pažeidimų padarymą. Teismas ne kartą įpareigojo pareiškėją pateikti išsamią informaciją apie bankroto bylos eigą bei administravimo ataskaitą, tačiau jis šio įpareigojimo neįvykdė, net ir patikrinimo metu neištaisė savo veiklos trūkumų. Be to, pareiškėjo patikrinimo metu pateikti dokumentai neleidžia teigti, kad jis efektyviai administravo BUAB „2G ir KO“ bankroto procesą;

2.2. Pareiškėjas BUAB „2G ir KO“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė tik informaciją apie baudžiamosios bylos buvusio šios bendrovės vadovo atžvilgiu nagrinėjimo eigą, bet ne visą prašytą informaciją, be kita ko, apie Administratoriaus atliekamus veiksmus, sušauktus kreditorių susirinkimus, administravimo ataskaitą. 2016 m. kovo 23 d. pareiškėjas teismą informavo apie baudžiamojoje byloje priimtą nuosprendį ir apie planuojamą šaukti kreditorių susirinkimą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad teismui buvo pateikta visa ne kartą prašyta informacija;

2.3. Elgesio kodeksas nesukūrė naujų reikalavimų bankroto administratoriams, o pakeitė iki tol galiojusį analogišką teisės aktą – Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887. Elgesio kodekso nuostatos, kurias pažeidė pareiškėjas, galiojo ir pažeidimų padarymo metu, o priimant Įsakymą buvo vadovaujamasi tuo metu galiojančia Elgesio kodekso redakcija;

2.4. Pareiškėjo argumentas, kad nuobaudos skyrimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo reikalavimą poveikio priemonę skirti tik kaip ultima ratio, yra nepagrįstas, kadangi Priežiūros taisyklių 24 punkte įtvirtinta Tarnybos direktoriaus diskrecija skirti išvadoje siūlomą nuobaudą, jos neskirti arba skirti kitą nei siūlomoji išvadoje nuobaudą;

2.5. Nors dėl vienos iš atsakovo pareiškėjui skirtų nuobaudų šiuo metu vyksta teisminis ginčas, tai nepaneigia kitos pareiškėjui skirtos nuobaudos, dėl kurios ginčas nevyksta, egzistavimo.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ skundą, t. y. panaikino Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. V4-61.

4. Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 16 d., 2014 m. gegužės 19 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. vyko BUAB „2G ir KO“ kreditorių susirinkimai.

5. Administratorius 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštu informavo Vilniaus apygardos teismą apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl BUAB „2G ir KO“ padarytos žalos atlyginimo bei pateikė informaciją apie vykstantį ikiteisminį tyrimą.

6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. raštu Nr. B2-3122-450/2015 įpareigojo Administratorių iki 2015 m. birželio 2 d. informuoti teismą apie BUAB „2G ir Ko“ bankroto proceso eigą, administratoriaus atliktus veiksmus, įvykusius kreditorių susirinkimus ir juose priimtus sprendimus bei kitas svarbias aplinkybes, pateikti teismui administravimo ataskaitą, o taip pat svarstyti klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės pabaigos.

7. Administratorius 2015 m. birželio 1 d. raštu informavo Vilniaus apygardos teismą apie vykstantį baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

8. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu Nr. 1-216-209/2015 buvęs BUAB „2G ir KO“ vadovas K. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, iš jo BUAB „2G ir KO“ naudai priteista 26 646 Eur turtinei žalai atlyginti.

9. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. B2-3703-450/2016 informavo Tarnybą apie tai, kad Administratorius nuo 2015 m. birželio 1 d. neatliko jokių veiksmų BUAB „2G ir KO“ bankroto byloje, nepateikė teismui jokios informacijos apie bankroto proceso eigą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, turto pardavimą ir galimybes priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kas leidžia spręsti apie ĮBĮ nustatytų terminų bei principų pažeidimą, taip pat apie tikėtiną jokių administravimo veiksmų neatlikimą bei nepagrįstą bankroto procedūrų vilkinimą. Vilniaus apygardos teismas Tarnybos prašė atkreipti dėmesį į susiklosčiusią situaciją, o Administratorių tuo pačiu raštu įpareigojo iki 2016 m. vasario 20 d. informuoti teismą apie įmonės bankroto proceso eigą, administratoriaus atliktus veiksmus, įvykusius kreditorių susirinkimus ir juose priimtus sprendimus bei kitas svarbias aplinkybes, pateikti teismui administravimo ataskaitą, o taip pat svarstyti klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės pabaigos.

10. Administratorius 2016 m. vasario 9 d. raštu informavo Vilniaus apygardos teismą apie K. O. atžvilgiu priimtą nuosprendį, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka.

11. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi Nr. 1A-199-202-2016 K. O. apeliacinį skundą atmetė.

12. Tarnyba 2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. D2-824 informavo Administratorių apie sprendimą atlikti jo veiklos patikrinimą ir nustatė terminą (iki 2016 m. kovo 29 d.) pateikti išsamų paaiškinimą į Vilniaus apygardos teismo keliamus klausimus.

13. Administratorius 2016 m. kovo 23 d. raštu Vilniaus apygardos teismui pateikė 2016 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-216-209/2015. Administratorius, be kita ko, nurodė, kad yra derinamas kreditorių susirinkimo sušaukimo laikas, o apie susirinkime priimtus nutarimus teismas bus informuotas vėliau.

14. Administratorius, 2016 m. kovo 25 d. raštu atsakydamas į Tarnybos 2016 m. kovo 16 d. raštą Nr. D2-824, nurodė atlikęs visas reikalingas procedūras ir apie tolimesnę bankroto bylos eigą informavęs Vilniaus apygardos teismą.

15. Tarnyba 2016 m. rugpjūčio 10 d. patvirtino išvadą Nr. D4-1044, kuria pasiūlyta Administratoriui skirti ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuobaudą – viešą įspėjimą.

16. Administratorius 2016 m. rugpjūčio 12 d. Tarnybai pateikė paaiškinimus dėl Išvados, kuriuose nurodė nesutinkantis su Išvada ir prašė jam neskirti nuobaudos.

17. Tarnybos direktorius 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. V4-61 už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktų bei Elgesio kodekso 6.4 papunkčio pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, pareiškėjui skyrė nuobaudą – viešą įspėjimą.

18. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, jog Įsakymas yra pagrįstas netinkama teisės nuostata – Etikos kodekso 6.4 papunkčiu, kadangi šis teisės aktas įsigaliojo tik 2017 m. liepos 20 d., o veiksmai (neveikimas), už kuriuos pareiškėjui skirta nuobauda, atlikti per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. (jo atsakymas teismui į 2015 m. gegužės 8 d. paklausimą) iki 2016 m. kovo 23 d. (jo pranešimas teismui apie baudžiamojoje bylos priimtą nuosprendį ir planuojamą šaukti kreditorių susirinkimą). Taigi, Administratoriaus atžvilgiu buvo pritaikytas teisės aktas, negaliojęs veiksmų (neveikimo) metu. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad teisinis reguliavimas nenumato galimybės viešojo administravimo subjektui individualų administracinį aktą grįsti teisės aktais, panašiai reguliuojančiais atitinkamus teisinius santykius, todėl atsakovo argumentai, jog ginčo teisinių santykių metu galiojęs Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas, patvirtintas ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887, taip pat įtvirtino profesionalumo principą, neeliminuoja atsakovo pareigos individualų administracinį aktą pagrįsti ginčo teisiniams santykiams aktualiomis teisės aktų nuostatomis.

19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nevyksta ginčas, jog pareiškėjas teismui nepateikė informacijos ir ataskaitos pagal ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Administratorius teikė atsakymus į kiekvieną Vilniaus apygardos teismo paklausimą apie administruojamos bankrutuojančios įmonės bankroto proceso eigą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuobauda paskirta iš esmės už tai, kad jis Vilniaus apygardos teismui nepateikė informacijos, kurios formos ir turinio įstatymas nereglamentuoja, – apie kreditorių susirinkimus ir juose priimtus nutarimus. Kaip minėta, tokie susirinkimai nuo 2014 m. lapkričio 20 d. nevyko, atitinkamai juose nebuvo priimti jokie nutarimai. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad kreditorių susirinkimų šaukimas nėra savitikslis ir jų skaičius pats savaime neužtikrina bankroto procedūrų efektyvumo. Susirinkimai šaukiami esant jų sušaukimo poreikiui ir jų sušaukimą inicijavus tokią teisę turinčiam subjektui. Tačiau nė vienos iš šių sąlygų egzistavimas nagrinėjamu atveju nenustatytas. Teismas pripažino, jog pareiškėjo atsakymai Vilniaus apygardos teismui galėjo būti išsamesni (informatyvesni), tačiau susiklosčiusioje situacijoje, kai kreditorių susirinkimai šaukiami nebuvo, nėra pagrindo Administratoriaus veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktą. Šiuo atveju Tarnyba nekonstatavo tokių grubių pažeidimų kaip terminų ir principų pažeidimas, bankroto procedūrų vilkinimas.

20. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo nurodymus, teikė informaciją apie BUAB „2G ir KO“ bankroto eigą, nors nepakankamai išsamią, tačiau aktualią ir realią. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog nuo teismo ar kreditorių būtų buvę nuslėpti reikšmingi duomenys ir tokiu būdu būtų buvę pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių ar pačios įmonės interesai. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog Administratorius, vykdydamas BUAB „2G ir KO“ bankroto procedūrą, nei ĮBĮ, nei Etikos kodekso (nė vienos iš jo redakcijų) nuostatų nepažeidė. Taip pat nepažeidė ir teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų). Nenustatyta ir tai, jog pareiškėjas būtų nevykdęs kreditorių susirinkimo ir / ar kreditorių komiteto nutarimų arba juos būtų vykdęs netinkamai. Teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjui skirti nuobaudą, todėl Įsakymas pripažintas neteisėtu ir naikintinu.

III. 21. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ skundą.

22. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui nepateikė informacijos, kurios formos ir turinio įstatymas nereglamentuoja, kadangi ataskaitos forma yra patvirtinta Departamento direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-16 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-16), ji administratoriams yra privaloma, ir mano, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog nuobauda pareiškėjui skirta iš esmės už Vilniaus apygardos teismo reikalavimų nevykdymą. Pabrėžė, jog Vilniaus apygardos teismas du kartus (2015 m. gegužės 8 d. ir 2016 m. vasario 2 d.) kreipėsi į pareiškėją, prašydamas informuoti apie bankroto proceso eigą ir pateikti administravimo ataskaitą, tačiau pareiškėjas nei pateikė nustatytos formos ataskaitą, nei nurodė prašytą informaciją, o abu kartus nurodė tik vieną paties pasirinktą bankroto procedūros aspektą – susijusios baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją, tai negali būti laikoma išsamiu bankroto proceso eigos aprašymu. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Vilniaus apygardos teismas nė vienu iš pateiktų raštų jo neįpareigojo šaukti papildomus kreditorių susirinkimus, o tik prašė pateikti informaciją. Visapusišką informaciją apie vykdytas bankroto procedūras pareiškėjas pateikė tik nagrinėjamoje administracinėje byloje. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat pakartoja savo argumentus dėl Elgesio kodekso taikymo.

23. Pareiškėjas bankroto administratorius UAB „Vantolina“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Pareiškėjo nuomone, atsakovo apeliaciniame skunde pateikta pozicija, jog Vilniaus apygardos teismas jo reikalavo pateikti ne paprastą informaciją apie UAB „G2 ir KO“ bankroto bylos eigą, o nustatytos formos ataskaitą, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms ginčo aplinkybėms. Iš Įsakymo Nr. V-16 nuostatų matyti, kad šiuo teisės aktu nustatytos formos ataskaitos yra teikiamos Departamentui, todėl Vilniaus apygardos teismo prašyta pateikti informacija ar ataskaitų teikimo forma nėra reglamentuota minėtu įsakymu. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad jis visapusišką informaciją apie UAB „G2 ir KO“ bankroto procedūrų eigą pateikė tik nagrinėjamoje administracinėje byloje, ir tvirtina, jog tie patys su skundu pateikti raštai (kartu su priedais) buvo pateikti ir Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjas pakartoja savo argumentus, susijusius su neteisėtu Elgesio kodekso nuostatų taikymu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniu skundu ginčijama tik dalis skundžiamo teismo sprendimo motyvų, t. y. neginčijamos teismo išvados, kuriomis konstatuota, jog, be kita ko, Administratorius nevilkino bankroto procedūrų, neprivalėjo šaukti betikslių kreditorių susirinkimų, nenuslėpė jokios reikšmingos informacijos nuo teismo ir kreditorių, nepadarė kitokių drausmės pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. V4-61 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Vantolina“ skyrimo“, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda – viešas įspėjimas, teisėtumas ir pagrįstumas. Nuobauda paskirta už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punkto nuostatų ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.4 papunkčio reikalavimų pažeidimą.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo tenkino, pažymėjo, kad atsakomybės pagrindu negali būti Elgesio kodekso 6.4 papunkčio reikalavimų pažeidimai, nes Elgesio kodekso redakcija, kurią taikė Tarnyba, įsigaliojo tik 2017 m. liepos 20 d., gi atsakomybė taikoma už veiksmus, kurie vyko nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 23 d. Be to, nurodė, kad pareiškėjui nuobauda nagrinėjamu atveju paskirta už tai, kad jis Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam BUAB „2G ir KO“ bankroto bylą, nepateikė informacijos (administravimo ataskaitų), kurios formos ir turinio įstatymas nereglamentuoja; Tarnybos atlikto tikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad būtų vilkinamos bankroto procedūros; kreditorių susirinkimai nevyko nuo 2014 m. lapkričio 20 d., nes kol vyko baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nebuvo jų sušaukimo poreikio; net ir pripažinus, kad administratoriaus teismui teikiama informacija nebuvo pakankamai išsami, taikyti atsakomybę jam nebuvo pakankamo pagrindo.

27. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ataskaitų forma nėra reglamentuota, nes ji patvirtinta Departamento direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-16; nuobauda pareiškėjui iš esmės skirta už informacijos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui neteikimą; analogiškos Elgesio kodekso nuostatos buvo įtvirtintos ir ankstesnėje jo redakcijoje (11.4 p.).

28. ĮBĮ, reglamentuojančio įmonių bankroto procesą, 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius privalo teikti informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Bankroto administratorius taip turi pareigą vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p.).

29. ĮBĮ 117 straipsnio, reglamentuojančio administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo atsakomybę, 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirtas viešas įspėjimas, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

30. Tarnyba, atlikusi bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, administruojančio BUAB „2G ir KO“ neplaninį patikrinimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. raštą Nr. B2-3703-450/2016, nustatė, kad bankroto administratorius neteikė teismui informacijos ir ataskaitų, nevykdė privalomų vykdyti teismo įpareigojimų, jo elgesys neatitiko Elgesio kodekso reikalavimų – siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu.

31. Nagrinėjamu atveju apibrėžiant teisinės atsakomybės taikymo bankroto administratoriui pagrindus, įtvirtintus ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte, aktualios yra nuostatos dėl įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų) nevykdymo ar netinkamo vykdymo arba kitų pažeidimų, nustatytų tikrinant administratoriaus veiklą.

32. Tarnybos Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto reikalavimus, kuriais jis įpareigojamas teikti informaciją bei ataskaitas teismui, bei 20 punkto reikalavimus, įpareigojančius vykdyti kitus teismo sprendimus. Tokia išvada buvo padaryta atsižvelgiant į pareiškėjo suteiktą informaciją, kurios buvo pareikalauta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. B2-3703-450/2016, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2016 m. vasario 20 d. informuoti teismą apie įmonės bankroto proceso eigą, administratoriaus atliktus veiksmus, įvykusius kreditorių susirinkimus ir juose priimtus sprendimus bei kitas svarbias aplinkybes, pateikti teismui administravimo ataskaitą, o taip pat svarstyti klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės pabaigos. Ar pareiškėjo 2016 m. vasario 9 d. raštu teismui suteikta informacija laikytina pakankama, turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečioje bankroto byloje aktualias aplinkybes. Minėtu raštu pareiškėjas informavo teismą apie nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-216-209/2016 eigą, kurios baigtis buvo aktuali kreditoriams ir bankroto procedūros baigčiai, kitos informacijos (apie įvykusius kreditorių susirinkimus ir juose priimtus sprendimus bei kitas svarbias aplinkybes, administravimo ataskaitos, dėl įmonės pabaigos) nenurodė, tačiau 2016 m. kovo 23 d. raštu pareiškėjas teismui pateikė papildomą informaciją apie baigtą baudžiamosios bylos nagrinėjimą, vykdomųjų raštų išdavimą, derinamą kreditorių susirinkimo sušaukimo laiką. Tarnyba, vertindama informacijos teikimo teismui aplinkybes, turėjo ne tik formaliai konstatuoti, kad tam tikra informacija teismui nebuvo suteikta, bet ir įvertinti, ar neišsamios informacijos nesuteikimas (apie kreditorių susirinkimus, kai jie nebuvo šaukiami) laikytinas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkto reikalavimų teikti informaciją teismui pažeidimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad nuo 2014 metų lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimai nebuvo šaukiami dėl to, kad nebuvo poreikio, nes vyko teisminiai procesai, susiję su bankrutuojančios įmonės lėšų išieškojimu, informacijos apie tai nenurodymą teismui vertina kaip mažareikšmį pažeidimą, nesudarantį pagrindo nuobaudai taikyti.

33. Tarnyba, apeliaciniame skunde kvestionuodama teismo argumentus, kad administravimo ataskaitos, kurią pareiškėjo prašė pateikti teismas, formos ir turinio įstatymas nereglamentuoja, nurodė, jog ataskaitos forma yra patvirtinta Departamento direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-16 „Dėl bankrutuojančios ir bankrutavusios bei restruktūrizuojamos įmonės ataskaitų formų patvirtinimo“. Pažymėtina, kad šiuo įsakymu numatyta Įmonės bankroto ataskaitų teikimas Departamentui, ir nėra pagrindo teigti, kad tokios ataskaitos prašė teismas. Kai teismo įpareigojime nėra nurodyta konkrečiuose teisės aktuose numatyta teiktinos ataskaitos forma, nėra įvardyta, kokie duomenys turi būti nurodyti reikalaujamoje pateikti administravimo ataskaitoje, pareiškėjui negali būti taikoma atsakomybė už tokios neapibrėžto pobūdžio ataskaitos nepateikimą.

34. Tarnyba savarankišku pareiškėjo atsakomybės pagrindu Išvadoje nurodė Elgesio kodekso 6.4 papunkčio reikalavimų, įpareigojančių administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu, pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakomybės taikymo už nurodomą pažeidimą nepagrįstumą, akcentavo, kad Etikos kodeksas, kuriuo priimdamas skundžiamą Įsakymą rėmėsi atsakovas, įsigaliojo tik 2017 m. liepos 20 d., o pareiškėjo veiksmai (neveikimas), už kuriuos skundžiamu Įsakymu buvo paskirta nuobauda, atlikti per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. (atsakymas teismui į 2015 m. gegužės 8 d. paklausimą) iki 2016 m. kovo 23 d. (pranešimas teismui apie baudžiamojoje byloje priimtą nuosprendį ir planuojamą šaukti kreditorių susirinkimą), ir padarė išvadą, kad buvo pritaikytas teisės aktas, negaliojęs veiksmų (neveikimo) metu.

35. Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, atkreipia dėmesį į tai, kad nurodomų pareiškėjo pažeidimų padarymo metu galiojusios Etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887, redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. sausio 1 d., 11.4 papunktyje buvo įtvirtintos identiškos nuostatos, taigi numanomų pažeidimų padarymo metu galiojo teisinis reglamentavimas, kuriuo buvo konkrečiai apibrėžta teisinė atsakomybė už tokius pačius pažeidimus, todėl teisės akto redakcijos pakeitimai, kuriais iš esmės nepasikeičia reikalavimai subjektų elgesiui, tik tokios pačios taisyklės išdėstomos kituose punktuose, neturi būti vertinami kaip iš esmės naujai nustatantys atsakomybę ir dėl to neeliminuoja atsakomybės taikymo.

36. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ginčijamo Įsakymo pagrįstumo Etikos kodekso 6.4 papunkčio reikalavimų pažeidimo aspektu, kaip neatsiejamą Įsakymo dalį vertina Išvadoje nurodytus Etikos kodekso nuostatų pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Išvadoje, nors nurodomas Etikos kodekso 6.4 papunkčio reikalavimų pažeidimas, kalbama apie profesinės kompetencijos principo nesilaikymą, tai grindžiama kreditorių susirinkimo nešaukimu nuo 2014 m. lapkričio 20 d., teismo įpareigojimų tinkamu neįvykdymu. Ginčą sprendžiantis teismas negali peržengti Išvadoje nustatytų aplinkybių ir pašalinti tokių jos prieštaringumų kaip kad įvardijamų Etikos kodekso nuostatų turinio neatitikimas nurodomiems punktams, teismas tik patikrina, ar pagrįstai nurodyti pareiškėjo veiksmai įvardijami kaip pažeidimas, už kurį bankroto administratoriui gali būti taikoma atsakomybė. Taigi aptariamu atveju tiek Etikos kodekso 6.4 papunktyje nurodomi pažeidimai – siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu, tiek įvardijamas profesinės kompetencijos principo pažeidimas grindžiami tais pačiais pareiškėjo veiksmais ir / ar neveikimu, kurie jau aptarti sprendžiant jo atsakomybės už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punkto nuostatų pažeidimus (žr. nutarties 32 p., 33 p.). Remiantis teismo išvadomis dėl pažeidimų nustatymo Išvadoje nepagrįstumo, nėra pagrindo konstatuoti ir Įsakyme bei Išvadoje nurodomų Etikos kodekso nuostatų pažeidimų.

37. Pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamais motyvais grindė ginčijamo Įsakymo dalies dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimo nepagrįstumą (žr. nutartis 34 p., 35 p.), iš esmės padarė teisingas išvadas, kad bankroto administratorius, vykdydamas BUAB „2G ir KO“ bankroto procedūrą, nepažeidė nei ĮBĮ, nei Etikos kodekso (nė vienos iš jo redakcijų) nuostatų. Teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas nepažeidė ir reikalavimo vykdyti teismo procesinius dokumentus (sprendimus, įsakymus, nutartis ir nutarimus); nenustatyta, kad pareiškėjas būtų nevykdęs kreditorių susirinkimo ir / ar kreditorių komiteto nutarimų ar juos būtų vykdęs netinkamai, pažymėjo, kad paskutinio kreditorių susirinkimo 2014 m. lapkričio 20 d. metu būtent kreditoriai nusprendė dėl įstojimo į baudžiamąją bylą civiliniu ieškovu tikslingumo ir taip pritarė bankroto procedūros eigai – sulaukti nuosprendžio baudžiamojoje byloje ir tikėtino turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog tai reiškia, kad ir klausimas dėl įmonės pabaigos bus sprendžiamas po nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje; argumentų, kad bankroto administratorius, pritardamas tokiems kreditorių veiksmams, veikė neprofesionaliai, vilkino bankroto procesą, atsakovas Išvadoje nenurodė.

38. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliacinį skundą tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė