b6c1906e-bb48-4f24-9259-d9f0ff94a316 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-53-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07913-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 30.10; 30.12.2; 121.15; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 28 d.Kaunas  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Arūno Rudzinsko,sekretoriaujant Jolantai Banevičiūtei, dalyvaujant ieškovėms atstovėms A.

R. Å ., advokatei D. Ž., atsakovams T. M., E. M., jų atstovei advokatei R. G., T. M. atstovui V. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų E. M. ir T. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-532-429/2014 pagal ieÅ¡kovės D. B. ieÅ¡kinį atsakovams E. M. ir T. M., tretiesiems asmenims Sodininkų bendrijai „Panerys“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovų E. M. ir T.

M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. B. dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti 2009-10-09 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ ir nustatyti ribÄ tarp ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo – sklypo Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 6, pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ UAB „Žemetra“ parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiÅ«lymo schemÄ , nustatant žemės sklypų ribÄ per taÅ¡kus 4 (duomenys neskelbtini) ir 1 (duomenys neskelbtini) ir priteisti iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,0345 ha žemės sklypas Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantys sodo pastatas ir kiemo statiniai (kiemo aikštelė). Atsakovams priklauso 0,0410 ha žemės sklypas Nr. 6, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, bei gretimas 0,0420 ha žemės sklypas Nr. 7, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuose dviejuose nesujungtuose žemės sklypuose yra atsakovams priklausantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kurio adresas Nekilnojamojo turto registre nurodomas: (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad 2009-02-10 UAB „MTL servisas“ praneÅ¡imu Nr. 200902/10-1 informavo ieÅ¡kovę apie 2009-02-20 planuojamÄ vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 6, ribų nužymėjimÄ . Riboženkliai jau buvo sukalti prieÅ¡ susitikimÄ , minėto susitikimo metu dėl žemės sklypo ribų susitarti nepavyko, todėl 2009-10-08 praneÅ¡imu Nr. 200910/08 UAB „MTL servisas“ informavo apie 2009-10-20 planuojamÄ vykdyti pakartotinį minėto žemės sklypo nužymėjimÄ . 2009-10-20 vykusiame žemės sklypo Nr. 6 ribų nužymėjime dalyvavusi ieÅ¡kovės įgaliotas asmuo A.

R. Å . nesutiko su pateikiamu žemės sklypo ribų variantu, nes žemės sklypo ribų paženklinime atsakovų gyvenamojo namo laiptinė ir tvora užėjo ant ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo Nr. 5 ribos, kuri buvo nusistovėjusi, vadovaujantis 1990-09-12 genplanu (pagal šį genplanÄ Å¾emės sklypų Nr. 5, 6, 7 pločiai buvo 6,50 m) bei 1994-09-15 žemės sklypo planu (minėtame plane ieÅ¡kovės žemės sklypo plotis nurodytas - 6,10 m, o pats sklypas - lygiaÅ¡onės trapecijos formos), nebuvo laikomasi 1990-09-12 genplane numatyto 1,30 m atstumo nuo pastato iki sklypo ribos. 2010-07-07 UAB „MTL servisas“ praneÅ¡imu Nr. 201007/07 pranešė, kad 2009-10-20 vykusio žemės sklypo Nr. 6 pakartotinio ribų nužymėjimo metu buvo suraÅ¡ytas 2009-10-20 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas bei sudarytas žemės sklypo planas, kurio fragmentas buvo atsiųstas ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė prašė 2009-10-20 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ panaikinti, kadangi jis suraÅ¡ytas neleidus iÅ¡reikÅ¡ti pastabų ieÅ¡kovės įgaliotam asmeniui, todėl nustatytos ribos, kuriomis nebuvo atsižvelgta į ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamÄ nesutikimÄ . IeÅ¡kovė kreipėsi į UAB „Žemetra“ dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiÅ«lymo schemos sudarymo, kuriuo nustatytos žemės sklypų Nr. 5 ir Nr. 6 ribos nepažeistų ieÅ¡kovės interesų.

UAB „Žemetra“ parengtame žemės sklypo plano projekte žemės sklypo riba eina per takelį, kuris iÅ¡klotas Å¡aligatvio plytelėmis, ir vamzdžius (jis žymi dalį faktiÅ¡kai nusistovėjusios ribos tarp žemės sklypų), lygiagrečiai pagal ieÅ¡kovei priklausančio gyvenamojo namo kraÅ¡tinę, kaip numatyta dar 1990-09-12 patvirtintame genplane. IeÅ¡kovė prašė patvirtinti tokias žemės sklypų ribas, kurios buvo privatizacijos metu pagal 1990-09-12 genplanÄ bei 1994-09-15 ieÅ¡kovės žemės sklypo planÄ .

Nurodė, kad faktiÅ¡kai tarp žemės sklypų riba nebuvo žymima jokia tvora, taigi, nebuvo jokios kitos faktinės ribos, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovei priklausančio pastato kraÅ¡tinė, bei iÅ¡likusi dalis Å¡aligatvio plytelėmis iÅ¡kloto takelio, o teisinė riba nustatyta pagal pateikiamus dokumentus (1990-09-12 genplanÄ bei 1994-09-15 ieÅ¡kovės žemės sklypo planÄ ). Atsakovai savavaliÅ¡kai maždaug 2006-2007 metais nutiesė vielinę tvorÄ , o po to pastatė ir mÅ«rinės tvoros dalį. Nutiesus vielinę tvorÄ ir prasidėjo konfliktai tarp Å¡alių, kadangi ieÅ¡kovė iÅ¡kart paprieÅ¡taravo tokiai ribai, nesutikdama prarasti dalį žymiai naudingesnės žemės, esančios prie įvažiavimo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovams pateikus kadastrinių matavimų bylas Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, buvo nustatyti trÅ«kumai ir skyrius atsisakė derinti atsakovams priklausančių žemės sklypų Nr. 6 ir Nr. 7 kadastrinių matavimų bylas, kol nebus iÅ¡spręstas ginčas tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų pažeidimo.                     Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti ieÅ¡kovės nesutikimÄ derinti 2010-03-03 UAB „MTL servisas“ parengtÄ 0,0410 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 6, (duomenys neskelbtini), planÄ ir kadastrinius matavimus neteisėtu ir nustatyti ribÄ tarp atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 6, (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 5, (duomenys neskelbtini), pagal UAB „MTL servisas“ parengtÄ 0,0410 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 6, (duomenys neskelbtini), planÄ , nustatant žemės sklypų ribÄ per taÅ¡kus 4 (duomenys neskelbtini), 7 (duomenys neskelbtini), 6 (duomenys neskelbtini) ir 3 (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovai nurodė, kad yra 0,0410 ha žemės sklypo, Nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,042 ha žemės sklypo Nr. 7, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 7, Kaune, bendraturčiai. Šiuose sklypuose stovi nebaigtas statyti namas. Sklypas Nr. 6 ribojasi su ieškovei priklausančiu sklypu Nr. 5, ant sklypų ribos yra pastatyta tvora. 2010 m. UAB „MTL servizas“ atliko kadastrinius matavimus, tačiau ieškovė su jais nesutiko. Atliekant kadastrinius matavimus UAB „MTL servisas“ vadovavosi 1994-09-15 žemės sklypo planu, kadangi senieji riboženkliai nėra išlikę.

Atliekant matavimus paaiÅ¡kėjo, kad atsakovams priklausančio sklypo Nr. 6 riba su ieÅ¡kovei priklausančiu sklypu Nr. 5 eina per pastatÄ â€“ sodo namelį, esantį sklype Nr. 5, ir kuris yra įregistruotas VÄ® Registrų centro kadastro duomenų bazėje, o iÅ¡matuoto sklypo bendras plotas 0,0397 ha. Pagal UAB „MTL servisas“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ riba tarp žemės sklypų Nr. 5 ir Nr. 6 neatitinka žemės sklypo ribos, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo riba negali kirsti statinio, kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, Todėl atstumÄ nuo nuosavybės teise priklausančio namo sienos iki naujai nustatytos sklypo ribos atitraukė 1,30 kv. m.

Tokios žemės sklypo Nr. 6 ribos buvo siÅ«lomos per sklypo ribų žymėjimÄ , kuris vyko 2009-02-20 ir pakartotinį 2009-10-20 ribų žymėjimÄ , informuojant sklypo savininkę ieÅ¡kovę registruotu laiÅ¡ku. Tačiau sklypo ribų paženklinimo–parodymo dienÄ pati ieÅ¡kovė neatvyko, o atvykęs asmuo nepateikė jokių dokumentų įrodančių, kad Å¡is žmogus buvo įgaliotas jÄ atstovauti, ieÅ¡kovė nepateikė kadastrinius matavimus atliekančiai įmonei UAB „MTL servisui“ įrodymų dėl jos sklypo ribų pažeidimo atliekant kadastrinius matavimus.

                                       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Panaikino 2009-10-09 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ . Nustatė ribÄ tarp D. B. nuosavybės teise valdomo sklypo Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), ir E. M. bei T.

M. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 6, pagal ieÅ¡kovės D. B. pateiktÄ UAB „Žemetra“ 2012-04-23 parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiÅ«lymo schemÄ , nustatant žemės sklypų ribÄ per taÅ¡kus 4 (duomenys neskelbtini) ir 1 (duomenys neskelbtini). Priteisė iÅ¡ atsakovų po 3856 Lt iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei ir po 75,44 Lt iÅ¡ kiekvieno paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su teismo Å¡aukimų ir procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 1996-06-17 dovanojimo sutarties pagrindu yra žemės sklypo Nr. 5 ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė, o atsakovai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2008-12-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2004-12-02 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, savininkai. Nacionalinė žemės tarnyba 2011-10-10 raÅ¡te Nr. 8SD-3406 nurodė, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) taÅ¡kų koordinatės (duomenys neskelbtini) yra nustatytos UAB „Georaimonda“ ir pažymėtos VÄ® Registrų centras kadastro žemėlapio laikinajame iÅ¡ankstinės žemės sklypų planų patikros sluoksnyje, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės nenustatytos. 2010-07-12 ieÅ¡kovė kreipėsi į UAB „MTL servisas“ nesutikdama su atsakovų žemės sklypų paženklinimu. 2010-11-22 Nacionalinė žemės tarnyba raÅ¡tu Nr. 8-SD-1416/1-7 nurodė, kad ieÅ¡kovė žemėtvarkos skyriui pranešė, jog nesutinka su skiriamÄ ja riba tarp minėtų sklypų.

VÄ® Registrų centras 2011-11-04 raÅ¡tu Nr. 3.1.6)S-3596 nurodė, kad žemės sklypai, esatys (duomenys neskelbtini) suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Kadastrinių matavimų bylose gyvenamas namas yra įregistruotas tik (duomenys neskelbtini), o pastatas stovi ir žemės sklype (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės užsakymu UAB „Geoma LT“ 2014-05-07 sudarė (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ , kurio procedÅ«ros dar nėra užbaigtos.Teismas nurodė, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2004-01-07, 6 str. 4 d. 1 p. sodo sklype statiniai statomi laikantis ne mažesnio kaip 3 m atstumo nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.

Mažesniu atstumu statiniai gali bÅ«ti statomi turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimÄ . Taigi teisės normomis nustatyta, kad teismas savavaliÅ¡kÄ statybÄ gali leisti įteisinti tik tais atvejais, kai statinys pagal teisės aktus gali bÅ«ti statomas ir jis pastatytas laikantis statybai keliamų reikalavimų ir pastatytas ne arčiau kaip 3 m nuo kaimyninio žemės sklypo ribos arba kaimyninio žemės sklypo savininkas ar valdytojas tokiai statybai davė savo sutikimÄ . Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Kadastro nuostatais bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis.

Pagal Å¡iuos teisės aktus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi bÅ«ti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, suraÅ¡omas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedÅ«ros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Pagal nurodytuose teisės aktuose įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, suraÅ¡ytas laikantis nustatytų procedÅ«rų, ir tik tinkamai suraÅ¡ytam tokiam aktui gali bÅ«ti parengiamas žemės sklypo planas.

Kilus ginčui dėl žemės sklypų ribų, sklypo ribų plane turi bÅ«ti pavaizduoti visi su praÅ¡oma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant Å¡ių sklypų plotÄ bei kitus LR CK 4.45 str. taikymui reikÅ¡mingus duomenis. Tačiau nei ieÅ¡kovė, nei atsakovai nepateikė Å¡iuos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, kadangi jų pateiktuose planuose nėra pavaizduoti gretimų kaimynų sklypai, jų koordinatės. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali bÅ«ti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas sklypo plotas.

PrieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. Tai, kad naujai suformuotas sklypas negali skirtis nuo esamo teisiÅ¡kai įtvirtinto, numato ir LR CK 4.45 str. 1 d. Teismas, spręsdamas dėl žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo 2009-10-20 akto panaikinimo, nustatė, kad suraÅ¡ant šį aktÄ sklypo savininkę – ieÅ¡kovę atstovavo įgaliotasis asmuo A. R. Å ., kuriai nebuvo leista iÅ¡reikÅ¡ti pastabų dėl nesutikimo su žymimomis žemės sklypo ribomis ir nebuvo leista pasiraÅ¡yti, tuo pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto, nustatančio, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams, reikalavimus.

IeÅ¡kovės atstovė turėjo2008-02-12 įgaliojimÄ , jis yra pateiktas į bylÄ , galioja iki 2018-02-12, todėl teismas sprendė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte įraÅ¡as, „kad sklypo savininkė D. B. nedalyvavo, neatitinka tikrovės, viename akte nurodyta, kad ieÅ¡kovė nedalyvavo, kitame akte, kad nepateikė dokumentų. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad į bylÄ pateikti du žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktai yra skirtingi, juose padaryti įraÅ¡ai dėl specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų bei dėl ieÅ¡kovės dalyvavimo (nedalyvavimo) yra skirtingi.

Todėl esant 2 skirtingiems įraÅ¡ams 2009-10-20 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktuose, Å¡is aktas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu, nes pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas. Teismas pažymėjo, jog atsakovai žemės sklypÄ paženklino anksčiau, sukaldami riboženklius ir apie tai neinformavo ieÅ¡kovės. Atsakovai nurodė, jog ribÄ tarp sklypo Nr. 5 ir sklypo Nr. 6 nustatinėja per jų pasirinktus taÅ¡kus 4 (duomenys neskelbtini), 7 (duomenys neskelbtini), 6 (duomenys neskelbtini) ir 3 (duomenys neskelbtini), remdamiesi 1996 m. gegužės 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P52/96-1192, prie jos pateiktu planu, kuriame sklypo Nr. 6 plotis nurodytas 7,10 m, ribos prie sklypo Nr. 5 ilgis – 57 m, ribos prie sklypo Nr. 7 ilgis – 58 m.

Atsakovai teigė, kad minėtas žemės sklypo planas atitiko faktinį žemės sklypo naudojimÄ si, tačiau atsakovai naudojasi 0,0410 ha ploto žemės sklypu, kurio ribos yra pažymėtos UAB „MTL servisas“ atliktuose žemės sklypo kadastriniuose matavimuose, bei žemės sklypo plane, bÅ«tent Å¡iose ribose yra atsakovams priklausantys statiniai, medžiai, vaismedžiai, vaiskrÅ«miai. Teismas sprendė, kad UAB „MTL servisas“ kadastriniai matavimai ženkliai nukrypsta nuo 1996-05-09 sklypo Nr. 6 plane nurodytos sklypo konfigÅ«racijos, kadangi atsakovai siekia įteisinti tokias sklypo Nr. 6 ribas, kad bÅ«tų suformuotas įvairiabriaunis sklypas (nors nuo pat privatizacijos nusistovėjęs lygiaÅ¡onės trapecijos formos sklypas), kurio viena kraÅ¡tinė bÅ«tų 7,10 m ilgio (naudingesnėje prie įvažiavimo pusėje), o kita 5,88 m ilgio (nors pagal privatizavimo dokumentus nustatyta – 7,10 m ilgio kraÅ¡tinė).

Be to, atsakovams priklausančio sklypo Nr. 6 konfigÅ«racija nekito nuo pat sklypų suteikimo sodininkų bendrijos nariams jais naudotis, kadangi, vadovaujantis 1990 m. rugsėjo 12 d. genplanu, visų žemės sklypų forma buvo lygiaÅ¡onė trapecija. Teismas nurodė, kad faktiÅ¡kai tarp žemės sklypų riba nebuvo žymima jokia tvora, taigi, nebuvo jokios kitos faktinės ribos, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovei priklausančio pastato kraÅ¡tinė, kurios atžvilgiu sklypų riba privalėjo bÅ«ti lygiagreti, bei iÅ¡likusi dalis Å¡aligatvio plytelėmis iÅ¡kloto takelio, o teisinė riba nustatyta pagal pateiktus dokumentus (1990-09-12 genplanÄ , 1994-09-15 ieÅ¡kovės bei atsakovų žemės sklypų planus).

Atsakovai savavaliÅ¡kai maždaug 2004 m. nutiesė vielinę tvorÄ , o nutiesus minėtÄ jÄ vielinę tvorÄ ir prasidėjo konfliktai tarp Å¡alių, kadangi ieÅ¡kovė iÅ¡kart paprieÅ¡taravo tokiai ribai, nesutikdama prarasti dalį žymiai naudingesnės žemės, esančios sklypo pusėje nuo namelio iki įvažiavimo. Apie nusistovėjusias ribas tarp žemės sklypų teismo posėdyje patvirtino liudytojas G. Z. B., kuris yra SB „Panerys“, sklypo Nr. 1 savininkas, R. Å ., sklypo Nr. 4 savininkas.

Teismas nurodė, kad žemės sklypų Nr. 5 ir Nr. 6 ribÄ nustačius vadovaujantis dar iki privatizacijos nusistovėjusiomis ir 1990-09-12 patvirtintame genplane numatytomis ribomis, kuriose žemės sklypų riba eina lygiagrečiai ieÅ¡kovės pastato kraÅ¡tinei bei atsižvelgiant į Å¡aligatvio plytelėmis iÅ¡klotÄ takelį ant ribos tarp ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo Nr. 5 ir žemės sklypo Nr. 4, nebÅ«tų iÅ¡laikytas 1,30 m atstumas nuo žemės sklypo ribos iki atsakovams priklausančio gyvenamojo namo priklausinio – laiptų (atsakovai 1,30 m atstumÄ skaičiuoja nuo priklausinio – laiptų kraÅ¡tinės, nors 1990-09-12 genplanu minėtas atstumas nustatytas nuo pastato sienos).

Susiklosčius situacijai, kuomet atsakovai pastatė didesnį namÄ , tačiau sklypo Nr. 6 ir sklypo Nr. 7 bendras plotis pagal 1996-05-09 planÄ yra 14,20 m, nebeužtenka žemės pločio, kad nuo namo sienų iÅ¡liktų 1,30 m atstumas (10,57 m (toks plotas nurodytas atsakovų prie prieÅ¡ieÅ¡kinio pridėtame kadastrinių matavimų plane) + 1,28 m (priestato plotis) + 1,30 m (atstumas iki ribos su sklypu Nr. 5) + 1,30 m (atstumas iki ribos su sklypu Nr. 8) = 14,45 m). Taigi, atskaitos taÅ¡kas, nuo kurio turėtų bÅ«ti skaičiuojamas 1,30 m atstumas iki žemės sklypų ribos, turėtų bÅ«ti lygiagretė, iÅ¡vesta lygiagrečiai ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio sodo namelio iÅ¡orinės sienos 0,50 m atstumu.

Teismas nurodė kad situacija, kuomet nebeužtenka žemės ploto, susidarė tik atsakovams neteisėtai pasididinus statomÄ namÄ ir tai patvirtina Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1542/2013. Iki tol žemės plotis buvo pakankamas: pagal 1990-09-12 patvirtintÄ genplanÄ sklypai Nr. 5, 6, 7 buvo vienodo pločio – po 6,50 m, todėl jų bendras plotis buvo 19,50 m, vadovaujantis privatizavimo dokumentais visų sodininkų bendrijos sklypų plotai ir pločiai buvo pakoreguoti, atitinkamai – sklypo Nr. 5 plotis sumažėjo iki 6,10 m, o sklypų Nr. 6 ir 7 plotis padidėjo iki 7,10 m, todėl bendras sklypų plotis padidėjo iki 20,30 m.

Taigi, trijų sklypų žemės plotis negali bÅ«ti didesnis nei 20,30 m. Tuo tarpu atsakovai siekia įteisinti tokius kadastrinius matavimus, kuomet trijų sklypų plotis lygus 6,10 m + 14,45 m = 20,55 m, o tiek žemės nėra įregistruota vieÅ¡ajame registre. Atsižvelgiant į atsakovų reikalavimus, siekiant tilpti į privatizacijos metu iÅ¡skirtÄ Å¾emės plotį, ieÅ¡kovė turėtų susisiaurinti žemės sklypÄ 0,25 m, tokiu bÅ«du bÅ«tų sumažintas jos žemės sklypas nuosavybės teise įregistruotas vieÅ¡ajame registre.Teismas nurodė, jog esminiai kriterijai, kuriais remiamasi nustatant žemės sklypų ribas teismo keliu, yra Å¡ie: kokia buvo žemės sklypų riba privatizacijos metu, kokia riba nustatyta preliminariais matavimais, kaip pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ buvo žymima riba tarp sklypų, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius, ar minėta riba yra aiÅ¡ki (tiesi linija ar įvairiabriaunė laužtinė), kokia buvo faktinio naudojimosi sklypais trukmė, ar nekeičiami žemės sklypų plotai.

Remiantis preliminariais matavimais VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre riba tarp sklypo Nr. 5 ir sklypo Nr. 6 nustatyta taÅ¡kuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, nuo seno nusistovėjusi riba buvo tiesi linija. AnalogiÅ¡kai tiesė buvo nurodyta ir atsakovų UAB „MTL servisas“ atsiųstame žemės sklypo plano fragmente, kuriame nebuvo nurodyti dabar siekiami nustatyti ribų posÅ«kio taÅ¡kai ­â€“ 7 (duomenys neskelbtini) ir 6 (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendė, kad atsakovų siekis nustatyti žemės sklypų ribÄ kaip įvairiabraunę laužtinę prieÅ¡tarauja tiek privatizacijos metu nurodytoms riboms, tiek preliminariais matavimais nustatytoms riboms, tiek faktiÅ¡kai nusistovėjusioms riboms (kurių dalį žymi takelis tarp sklypų).Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės interesų nepažeistų UAB „Žemetra“ sudaryta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiÅ«lymo schema, t. y. tik tokios žemės sklypo ribos, pagal kurias riba tarp žemės sklypo Nr. 5 ir žemės sklypo Nr. 6 eitų per taÅ¡kus 4 (duomenys neskelbtini) ir 1 (duomenys neskelbtini) ir tokia riba labiausiai atitiktų 1994-09-15 žemės sklypo plane nustatytÄ ribÄ , kadangi ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas Nr. 5 iÅ¡lieka lygiaÅ¡onės trapecijos formos (ilgis – 61,20 m ir 60,49 m, plotis – 6,10 m ir 6,12).Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti ribÄ tarp 5 ir 6 sklypo, nurodė, jog teismas žemės sklypo ribas nustato kuomet žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir ribos neaiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 20 punktas numato, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Teismas byloje nenustatė, kad ieškovės sklype pastatytas sodo pastatas būtų pastatytas pažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimus, pastatas yra pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas viešame registre.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės preliminarÅ«s žemės sklypo duomenys įregistruoti anksčiau 1994-09-15, abrisas, ieÅ¡kovės padarytos schemos, teismui pateikti dokumentai dėl žemės sklypo įsigijimo, Å¡ios sutarties pagrindinė privaloma sudėtinė sandorio dalis yra žemės sklypo planas, kuris įregistruotas vieÅ¡ajame registre. Todėl teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusius ilgalaikius faktinius žemės naudojimo santykius ir į tai, kad atsakovų praÅ¡oma nustatyti riba aiÅ¡kiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, laikė, jog ieÅ¡kovės užsakymu atliktų kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta riba yra tinkama ir teisėta, todėl galima jÄ nustatyti.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ginčus dėl žemės sklypų ribų gali bÅ«ti keičiama sklypų ribos lokalizacija, taip pat sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas žemės sklypo dydis. Atsakovai keičia konfigÅ«racijÄ , o pagal ieÅ¡kovės matavimus – konfigÅ«racija nekeičiama, ieÅ¡kovė naudojasi žemės sklypu ilgiau, nei atsakovai, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad negali bÅ«ti pažeistos Å¡alia esančio bendraturčio teisės, jam nesutikus ir nekompensuojant už jo nuosavybės teise turimo vieÅ¡ai įregistruoto žemės sklypo dalį (ieÅ¡kovė netenka 9 kv. m).

Teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ , nustatęs, kad atsakovų pateiktas UAB „MTL servisas“ parengtas 2010-03-03 planas ir kadastriniai matavimai pažeidžia ieÅ¡kovės teises, kadangi parengtame plane nukrypstama nuo atsakovų plano, abriso, ieÅ¡kovei mažinami atstumai, keičiama sklypo konfigÅ«racija, ieÅ¡kovės turimas žemės sklypas sumažėtų.                                     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad sprendimas naikintinas, kadangi priimtas neatskleidus bylos esmės, netinkamai taikius ir aiškinus teisės normas, nepilnai ištyrus ir įvertinus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Nepagrįsti teismo argumentai, jog ieÅ¡kovė nebuvo informuota apie žemės sklypo Nr. 6 ribų nužymėjimÄ , kadangi ieÅ¡kovė informuota 2009-02-10 raÅ¡tu Nr. 200902/10-1, 2009-10-08 raÅ¡tu Nr. 200102/08-1, 2010-07-07 raÅ¡tu Nr. 201007/07, tai pripažino ir ieÅ¡kovės atstovė A. R. Å ..          2) Atsakovų žemės sklypas buvo įgytas 1996-05-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir įgyjant žemės sklypÄ buvo parengtas žemės sklypas.

IeÅ¡kovė sklypo plano nei su ieÅ¡kiniu, nei su 2014-05-07 atliktu žemės sklypų ribų paženklinimu nepateikė. IeÅ¡kovės pateikta 2012-06-12 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiÅ«lymo schema nelaikytina tinkamu įrodymu. Teismas sprendime nurodė, jog 2014-05-07 UAB „Geoma LT“ ieÅ¡kovės užsakymu sudarė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ , kurio procedÅ«ros dar nėra užbaigtos ir planas nėra parengtas, todėl neužbaigus procedÅ«rų Å¡is klausimas negalėjo bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ esmės, nes neaiÅ¡ku, kokios ieÅ¡kovės teisės yra pažeidžiamos.

Be to, byloje nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų informavusi apeliantus apie planuojamus atlikti matavimus, o žemės sklypo paženklinimÄ atliko tik 2014-05-07.

3) Nepagrįstas teismo argumentas, jog apie nusistovėjusias žemės sklypo ribas tarp žemės sklypų patvirtino apklausti liudytojai, nes apklausti liudytojai G. Z. B. ir R. Å . patvirtino prieÅ¡ingai, jog tik žino apie kilusį ginÄÄ , retkarčiais praeina tarp sklypų, tačiau jokių konkrečių aplinkybių nurodyti negalėjo.

4) Teismas darydamas iÅ¡vadÄ , kad pažeistos ieÅ¡kovės teisės dėl sklypo ribų, nepagrįstai tai susiejo su klausimu, kuris jau iÅ¡spręstas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. A 822-1542/2013 dėl statytojams (atsakovams) iÅ¡duotos pažymos apie statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto. Todėl nepagrįsta iÅ¡vada, kad pastatas pastatytas su nukrypimais.

5) Å alims nebuvo suteikta galimybė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, kadangi ieÅ¡kovės nuomonė dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nėra žinoma, jos dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas bÅ«tinu, teismas rėmėsi tik ieÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimais, todėl buvo pažeisti Å¡alių kooperacijos (bendradarbiavimo), rungimosi, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo bei betarpiÅ¡kumo principai. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog apeliantų teiginius, kad ieÅ¡kovė žemės plano nepateikė nei pateikdama teismui ieÅ¡kinį, nei pateikdama 2014-05-07 žemės sklypų ribų paženklinimÄ , paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. IeÅ¡kovė sklypÄ Nr. 5 1996-09-17 įsigijo iÅ¡ savo senelio, o pastarasis šį žemės sklypÄ Ä¯sigijo 1996-02-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P52/96-0440 pagrindu. Sklypas jau buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, 1995-01-12 buvo nustatyti kadastro duomenys, sodo pastatas teisėtai pastatytas jau 1971 m.

Atsakovams priklausantis 0,0410 ha žemės sklypas Nr. 6 atliekant preliminarius matavimus suformuotas daugiau kaip po metų laiko nei ieškovės, t. y. 1996-04-11. Atsakovams priklausantis ir iki šiol nebaigtas statyti gyvenamasis namas pradėtas statyti 1994 m. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2011-11-04 rašte Nr. (3.1.6)S-3596 nurodė, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Rašte taip pat nurodyta skiriamosios ribos tarp abiejų ginčo žemės sklypų koordinačių (x ir y) taškai, kurie atitinka tiek ieškovės, tiek atsakovų 1994-09-15 žemės sklypų planus (abrisus) ir kuriais atsakovai nebesivadovauja teismui pateiktame UAB „MTL Servisas“ plane.

Atliekant tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovams priklausančio žemės sklypo preliminarius matavimus buvo atsižvelgta ne tik į abiejų žemės sklypų 1994-09-15 planus, bet ir į genplanÄ , atliktÄ 1990 metais, kuriame nurodyti tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovams priklausančių žemės sklypų ilgis, plotis, kurį suderino Kauno rajono architektas 1990-09-12 ir kuriuo vadovaujantis atsakovų tėvui buvo iÅ¡duotas 1990-09-14 leidimas vykdyti statybos darbus. Apeliantų iniciatyva UAB „MTL Servisas“ paruoÅ¡tas planas neatitinka nei 1990 metų genplano, nei vieÅ¡ajame registre įregistruoto jų pačių valdos situacijos plano, nei pačių atsakovų 1994-09-15 jų žemės sklypo plano (abriso), todėl jų teiginiai, kad teismas turėjo vadovautis UAB „MTL Servisas“ paruoÅ¡tu planu yra nepagrįsti ir atmestini.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės pateiktas UAB „Žemetra“ paruoÅ¡tas sklypų ribų planas atitinka tiek 1990 metų genplanÄ , tiek abiejų Å¡alių 1994-09-15 žemės sklypo planus (abrisus). Teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „MTL Servisas“ kadastriniai matavimai ženkliai nukrypsta nuo 1996-05-09 sklypo Nr. 6 plane nurodytos sklypo konfigÅ«racijos, atsakovai siekia įteisinti tokias sklypo Nr. 6 ribas, kad bÅ«tų suformuotas įvairiabriaunis sklypas (nors nuo pat privatizacijos nusistovėjęs lygiaÅ¡onės trapecijos formos sklypas), kurio viena kraÅ¡tinė bÅ«tų 7,10 m ilgio (naudingesnėje prie įvažiavimo pusėje), o kita – 5,88 m ilgio (nors pagal privatizavimo dokumentus nustatyta 7,10 m ilgio kraÅ¡tinė).

Pagal genplanÄ visų žemės sklypų forma buvo lygiaÅ¡onė trapecija, sklypų riba nebuvo žymima tvora, jÄ atsakovai savavaliÅ¡kai nutiesė tik 2004 m. Apie nusistovėjusias ribas tarp žemės sklypų teismo posėdyje duotais parodymais patvirtino liudytojas G. Z. B. ir R. Å .. Teismas pagrįstai nurodė, kad situacija, kuomet nebeužtenka žemės ploto, susidarė tik atsakovams neteisėtai pasididinus statomÄ namÄ , kÄ patvirtina ir įrodo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1542/2013 bei kiti byloje pateikti dokumentai apie padarytus pažeidimus, vykdant atsakovams priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ .

UAB „Žemetra“ planas labiausiai atitinka 1994-09-15 žemės sklypo plane nustatytÄ ribÄ , kadangi ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas Nr. 5 iÅ¡lieka lygiaÅ¡onės trapecijos formos (ilgis – 61,20 m ir 60,49 m, plotis – 6,10 m ir 6,12), o 1,30 m atstumo neliko ryÅ¡ium su atsakovų priestato prie gyvenamojo namo savavaliÅ¡ku praplėtimu. IeÅ¡kovė nurodo, kad teismas pagrįstai panaikino 2009-10-20 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ , kadangi nei atsakovai, nei jų atstovai teismo posėdyje negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl yra suraÅ¡yti du aktai ir juose nevienodi įraÅ¡ai 10 punkte ir kuris iÅ¡ aktų teisingas.

Teismo sprendimu panaikintas aktas neatitinka nei Kadastro nuostatų, nei Kadastro matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių reikalavimų. Taip pat laiko nepagrįstais skundo argumentus dėl civilinio proceso principų pažeidimo, kadangi ieÅ¡kovė turi teisę vesti bylÄ per atstovÄ , o ieÅ¡kovės dalyvavimas nebuvo pripažintas bÅ«tinu. Be to, teismas ne kartÄ siÅ«lė bylÄ baigti taikiai. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinį skundÄ , kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilęs tarp privačių žemės sklypų savininkų, dėl skundo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Å alys yra gretimų sodo žemės sklypų savininkai, tarp kurių kilo ginčas dėl sklypus skiriančios ribos nustatymo, kadangi teisinė žemės sklypų riba skiriasi nuo faktiÅ¡kai naudojamos. Sprendžiant šį ginÄÄ byloje buvo pateikti 2 skirtingi sklypų ribos nustatymo pasiÅ«lymai: ieÅ¡kovės – UAB „Žemetra“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiÅ«lymo schema (t. 1, b. l.

34) ir pagal atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį pateiktas UAB „MTL servisas“ parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas (t. 1, b. l. 138–139). Pirmosios instancijos teismas žemės sklypų ribÄ nustatė pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ ir tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 2009-10-09 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, kuriuo remiantis parengtas atsakovų žemės sklypo ribos planas, panaikinimo. Atsakovai apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimÄ ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimo dalyje, o dėl atmestų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų argumentų nenurodo ir reikalavimo jį patenkinti nereiÅ¡kia.    Dėl žemės sklypo ribos nustatymo pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ Å¾emės sklypo ribos pasiÅ«lymo schemÄ Apeliantų teigimu, ieÅ¡kovė praÅ¡ydama nustatyti žemės sklypų ribÄ nėra pateikusi tinkamo žemės sklypo plano, taip pat nėra pateikusi žemės sklypų ribų paženklinimo akto, t. y. kelia ieÅ¡kovės pateiktos žemės sklypo ribos pasiÅ«lymo schemos (t. 1, b. l. 34), kaip raÅ¡ytinio įrodymo, tinkamumo klausimÄ .

Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigÅ«racijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, įgyvendinant Å¡iÄ teismo kompetencijÄ , bÅ«tina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikÅ¡mingi, visetÄ . Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L.

J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

M. v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-226/2009). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiÅ¡kumas paÅ¡alinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ : pagal ribos iÅ¡sidėstymÄ nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas ir nebÅ«tų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O.

G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z.

P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įstatyme nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus ginčijamos sklypo ribos nustatymo kriterijus, sprendė, jog Å¡alių ginčijama žemės sklypų riba gali bÅ«ti nustatyta pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ UAB „Žemetra“ parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiÅ«lymo schemÄ ( t. 1, b. l. 34). Atsakovai, teigdami, kad ieÅ¡kovės pateikta žemės sklypo ribos pasiÅ«lymo schema yra netinkamas įrodymas, remiasi tuo, kad yra neužbaigtos kadastrinių matavimų procedÅ«ros, nes ieÅ¡kovė tik 2014-05-07 užsakymu atliko ribų paženklinimÄ ir sustatė aktÄ (t. 2, b. l. 122).

Remiantis LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (LR Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija), žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis (Nuostatų 32 punktas). Tik esant tinkamai suraÅ¡ytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali bÅ«ti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planÄ bei gali bÅ«ti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J.

M. v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovams siekiant nustatyti ginčo sklypų ribÄ , tarp Å¡alių kilo ginčas dėl jų sudaryto 2009-10-20 žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo akto (t. 1, b. l. 95), todėl ieÅ¡kovė, ginčydama šį aktÄ , pateikė alternatyvų pasiÅ«lymÄ dėl sklypų ribos. Akivaizdu, kad kilus ginčui tarp Å¡alių ir ieÅ¡kovei kreipusis į teismÄ , jos teikiamas sklypo ribų parodymo–paženklinimo aktas atsakovų nebÅ«tų pasiraÅ¡ytas, todėl LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose numatyta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo procedÅ«ra juose nustatyta tvarka nebÅ«tų užbaigta, kÄ patvirtina ir byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriaus raÅ¡tas (t. 1, b. l. 32).

Be to, pažymėtina, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka vis tik buvo sudarytas 2014-05-07 (b. l. 122–129). Kitokių ieÅ¡kovės pateikto žemės sklypo ribos pasiÅ«lymo schemos, kaip raÅ¡ytinio įrodymo, trÅ«kumų, atsakovai nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ schemÄ laikė tinkamu raÅ¡ytiniu įrodymu, galinčiu turėti įrodomosios reikÅ¡mės sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl žemės sklypų ribos.

Tačiau pirmosios instancijos teismas pats skundžiamame teismo sprendime ne kartÄ akcentavęs, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), nes prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį, Å¡ios teismų praktikoje suformuotos taisyklės nesilaikė.

Iš ieškovės pateiktos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiūlymo schemos (t. 1, b. l.

34) matyti, kad nustačius žemės sklypo ribÄ pagal šį pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas padidėtų iki 371 kv. m, nors jos teisiÅ¡kai registruoto žemės sklypo plotas yra 0,0345 ha, t. y. 345 kv. m (t. 1, b. l. 15–16). BÅ«tent tokio ploto žemės sklypÄ 1996-02-23 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo ankstesnis Å¡io sklypo savininkas G. Å . (t. 2, b. l. 80–82), kuris vėliau jį dovanojo ieÅ¡kovei 2006-09-17 sutartimi (t. 2, b. l. 83-84). Kadangi dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomos nustatyti žemės sklypo ribos padidėja jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, todėl akivaizdu, kad negalima nustatyti ginčo sklypų ribos pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo schemÄ , nes tokiu bÅ«du pakinta jos nuosavybės teisių apimtis ir yra neaiÅ¡ku, kokių gretutinių žemės sklypų sÄ skaita padidėja ieÅ¡kovės žemės sklypas.

Jei ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas padidėja, kaip ji teigia, laisvos valstybinės žemės sÄ skaita, tuomet ieÅ¡kovė tai turėtų pagrįsti įrodymais, be to, valstybinės žemės interesus atstovaujanti institucija turėtų dalyvauti byloje kaip atsakovas ir iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl papildomos valstybinės žemės perdavimo ieÅ¡kovės nuosavybėn. Be to, pagal ieÅ¡kovės ribos pasiÅ«lymÄ padidėjęs jos žemės sklypo plotas galėjo padidėti ne tik valstybinės žemės ar atsakovų žemės sklypo sÄ skaita, bet ir kito gretutinio sklypo Nr. 4 savininkui priklausančio žemės sklypo sÄ skaita, o jis taip pat neįtrauktas bylÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčijamų sklypų ribÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , pažeidė CK 4.45 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiÅ¡kai įtvirtinto sklypo. Netinkamas nurodytos teisės normos taikymas lėmė tai, kad nepagrįstai buvo patenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti žemės sklypų ribÄ pagal jos pateiktÄ UAB „Žemetra“ 2012-04-23 parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiÅ«lymo schemÄ .

Dėl Å¡ių argumentų Å¡i teismo sprendimo dalis naikintina, o ieÅ¡kinys Å¡io reikalavimo dalyje atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). Dėl 2009-10-20 žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo akto Apeliantai teigia, kad nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė nebuvo informuota apie žemės sklypo ribų nužymėjimÄ , kadangi tai patvirtina atsakovų byloje pateikti ieÅ¡kovei siųsti praneÅ¡imai, to neneigė ir ieÅ¡kovės atstovė A. R. Å .. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė kitokiÄ aplinkybę, t. y. ne tai, kad ieÅ¡kovei nebuvo praneÅ¡ta, bet, kad suraÅ¡ant ribų parodymo–paženklinimo aktÄ buvo atvykusi ieÅ¡kovės įgaliota atstovė A.

R. Š., kuriai nebuvo leista išreikšti pastabų dėl nesutikimo, o akte buvo nurodyta, kad sklypo savininkė D. B. nedalyvavo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo akto panaikinimo yra pagrįstos, teismui tinkamai įvertinus visus su šiomis aplinkybėmis susijusius įrodymus. Dėl atsakovų apribotos galimybės byloje sudaryti taikos sutartį ir civilinio proceso principų pažeidimo Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra grindžiamas bendrųjų civilinio proceso principų (kooperacijos, rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo, betarpiškumo principų) pažeidimu, apeliantams teigiant, kad jiems buvo atimta galimybė bendradarbiauti su ieškove ir siekti taikaus susitarimo, nes teismas rėmėsi tik ieškovės atstovės A.

R. Å . paaiÅ¡kinimais, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs pačios ieÅ¡kovės nuomonės. Kolegija Å¡iuos skundo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta asmenų teisė vesti bylas per atstovus. Byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų praÅ¡yta ir ieÅ¡kovės dalyvavimas byloje bÅ«tų pripažintas bÅ«tinu. Be to, teismas pats skatino Å¡alis ir jų atstovus tartis ir ne kartÄ buvo suteikęs tokiÄ galimybę, kÄ patvirtina bylos duomenys (t. 1, b. l. 148–14, t. 2, b. l. 173–174, 87, 90–91).

Todėl atsakovams buvo užtikrintos realios procesinės galimybės taikiam susitarimui, tačiau jie patys šia teise nepasinaudojo ir visiškai nepagrįstai teigia teismui pažeidus nurodytus civilinio proceso principus. Be to, šalys bandė susitarti ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau jiems tai taip pat nepavyko. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme Bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme šalims paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).

Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, t. y. jį patenkinus dėl vieno ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribÄ pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , o dėl kito ieÅ¡kovės patenkinto reikalavimo panaikinti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ â€“ skundÄ atmetus, pripažintina, jog ieÅ¡kinys, o tuo pačiu ir apeliacinis skundas patenkintas 50 %. Kadangi teismo sprendimu du atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai yra atmesti, o apeliacinės instancijos teismui nutarus panaikinti sprendimo dalį dėl vieno ieÅ¡kovės reikalavimo tenkinimo, bendroje apimtyje ieÅ¡kovei turi bÅ«ti atlyginta 75 % jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

Teismo sprendimu iš atsakovų ieškovei buvo priteista po 3 856 Lt iš kiekvieno atsakovo, todėl šios išlaidos mažintinos iki 2 892 Lt (837,58 Eur) iš kiekvieno atsakovo (3 856 Lt x 75 %). Analogiškai mažintinos ir iš atsakovų valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš kiekvieno atsakovo valstybei priteisė po 75,44 Lt, šios išlaidos mažintinos iki 56,58 Lt (16,39 Eur) iš kiekvieno atsakovo, o iš ieškovės valstybei priteistina – 37,72 Lt (10,92 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas patenkintas 50 %, todėl atsakovams lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 77 Lt sumokėto žyminio mokesčio (144 Lt x 50 %). Atsakovai pateikė atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinantį įrodymÄ , pagal kurį Å¡ios iÅ¡laidos yra 800 Lt (t. 3, b. l. 12). IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad ji už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sumokėjo 2 000 Lt (t. 3, b. l. 37). Kadangi ieÅ¡kovės patirtos atstovavimo iÅ¡laidos virÅ¡ija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytÄ maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ dydį – 1,5 minimalios mėnesinės algos (Rekomendacijų 8.11 punktas), todėl Å¡ios iÅ¡laidos mažintinos iki 1 500 Lt. Todėl ieÅ¡kovė atsakovams turėtų atlyginti 400 Lt atsakovų patirtų atstovavimo iÅ¡laidų lygiomis dalimis, o pastarieji turėtų padengti ieÅ¡kovei 750 Lt atstovavimo iÅ¡laidas taip pat lygiomis dalimis.

Atlikus Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis ieÅ¡kovei priteistina 273 Lt (350 Lt – 77 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 136,50 Lt (39,53 Eur) iÅ¡ kiekvieno.           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:              Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimÄ pakeisti.                           Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta ieÅ¡kovės valdomo žemės sklypo riba pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ UAB „Žemetra“ parengtÄ Å¾emės sklypo ribos pasiÅ«lymo schemÄ ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmesti.

             Sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis ir patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ , panaikintas 2009-10-09 žemės sklypo ribos paženklinimo–parodymo aktas, palikti nepakeistas.             Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir priteisti iÅ¡ atsakovų E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 837,58 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme, o valstybei – po 16,39 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo paÅ¡to iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,92 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.              Priteisti iÅ¡ atsakovų E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 39,53 Eur iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.  Teisėjai                                                                                                         Nijolia Indreikienė                                                                                                            Nerijus Meilutis                                                                                                                                                                                                                                                       ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Â