Legislator Case Law & Legislation
b6bf6862-d5f2-4eca-8df9-a8390ea72e55 AI generated

b6bf6862-d5f2-4eca-8df9-a8390ea72e55 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b6bf6862-d5f2-4eca-8df9-a8390ea72e55
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. B. 2019 m. rugsėjo 20 d. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad A. B. Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė 2018 m. rugsėjo 27 d. prekių iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ muitinės procedÅ«rai įformintÄ elektroninę importo deklaracijÄ (toliau - importo deklaracija) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prekę „Silikoninis kačiukų kraikas“, deklaravo TARIC kodu 2811 22 00 90. Muitinio įforminimo metu kilus abejonėms dėl kraiko TARIC kodo teisingumo, vadovaujantis 2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis buvo paimti minėtos prekės mėginiai, kurie tyrimams iÅ¡siųsti į Muitinės laboratorijÄ . Klaipėdos teritorinė muitinė iÅ¡analizavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolÄ su pateiktomis rekomendacijomis nustatė, kad tyrimui pateiktas katinų kraiko užpildas „PLEASE Crystals“ 3,8 L, pagamintas iÅ¡ silikagelio su dažiųjų medžiagų priedu. Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. spalio 31d. užpildė Prekės klasifikavimo aktÄ Nr.l8L0301, kuriuo prekę suklasifikavo TARIC kodu 3824 99 96 99 ir 2018 m. gruodžio 28 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. 8LM190746S, kuria pakeitė importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės TARIC kodÄ iÅ¡ 2811 22 00 90 į 3824 99 96 99 ir įregistravo mokestinę nepriemokÄ muito — 468,00 Eur, įtraukė į apskaitÄ Ä¯skaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumÄ - 98,00 Eur, iÅ¡ viso 566,00 Eur, o tai sudaro 11,32 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Pateikdama importo deklaracijose neteisingus deklaruojamos prekės duomenis (TARIC kodas, apskaičiuoti mokesčiai) A. B. pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2, 27.37.3, 27.53 punktų nuostatas SÄ jungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Legislator headnote

AI generated

b6bf6862-d5f2-4eca-8df9-a8390ea72e55 · Klaipėdos apygardos teismas: Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla, kurioje A. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį, nutraukta. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad klaidingi duomenys muitinei (klaidingas prekės TARIC kodas) buvo pateikti ne dėl A. B. tyčinių veiksmų, o dėl klaidingų užsakovo pateiktų duomenų. Teismas nenustatė A. B. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėties elemento - kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylÄ nutraukė (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-354-651/2019

Teisminio proceso Nr.4-06-3-01543-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5; 9.38; 21.11.9;

21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nutarimo ir

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. A. B. 2019 m. rugsėjo 20 d. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad A. B. Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė 2018 m. rugsėjo 27 d. prekių iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ muitinės procedÅ«rai įformintÄ elektroninę importo deklaracijÄ (toliau - importo deklaracija) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prekę „Silikoninis kačiukų kraikas“, deklaravo TARIC kodu 2811 22 00 90. Muitinio įforminimo metu kilus abejonėms dėl kraiko TARIC kodo teisingumo, vadovaujantis 2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis buvo paimti minėtos prekės mėginiai, kurie tyrimams iÅ¡siųsti į Muitinės laboratorijÄ . Klaipėdos teritorinė muitinė iÅ¡analizavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolÄ su pateiktomis rekomendacijomis nustatė, kad tyrimui pateiktas katinų kraiko užpildas „PLEASE Crystals“ 3,8 L, pagamintas iÅ¡ silikagelio su dažiųjų medžiagų priedu. Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. spalio 31d. užpildė Prekės klasifikavimo aktÄ Nr.l8L0301, kuriuo prekę suklasifikavo TARIC kodu 3824 99 96 99 ir 2018 m. gruodžio 28 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ Nr. 8LM190746S, kuria pakeitė importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės TARIC kodÄ iÅ¡ 2811 22 00 90 į 3824 99 96 99 ir įregistravo mokestinę nepriemokÄ muito — 468,00 Eur, įtraukė į apskaitÄ Ä¯skaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumÄ - 98,00 Eur, iÅ¡ viso 566,00 Eur, o tai sudaro 11,32 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Pateikdama importo deklaracijose neteisingus deklaruojamos prekės duomenis (TARIC kodas, apskaičiuoti mokesčiai) A. B. pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2, 27.37.3, 27.53 punktų nuostatas SÄ jungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla, kurioje A. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį, nutraukta. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad klaidingi duomenys muitinei (klaidingas prekės TARIC kodas) buvo pateikti ne dėl A. B. tyčinių veiksmų, o dėl klaidingų užsakovo pateiktų duomenų. Teismas nenustatė A. B. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėties elemento - kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylÄ nutraukė (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos teritorinė muitinė praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nutarimÄ dėl A. B. panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ . Klaipėdos teritorinė mano, jog A. B. kaltė įrodyta bylos medžiaga ir darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje situacijoje yra muitinės tarpininko atstovės neatsargi kaltė, nes pasitikėdama turima informacija apie prekes, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė neatsargiai, t. y numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali bÅ«ti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmės, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad jų bus iÅ¡vengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tvirtina, kad pagal tuo metu galiojusį 1993-07-02 Komisijos reglamentÄ (EB) Nr. 2454/93, iÅ¡dėstant} Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , įgyvendinimo nuostatų 199 str. nuostatas, deklaracijÄ pasirašęs ir pateikęs jÄ muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ , todėl faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti pačio deklaranto atsakomybės, o vertinant ar deklarantas turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, atkreiptinas dėmesys, ar asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinei, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimÄ apžiÅ«rėti prekes ar kitaip jas patikrinti (pvz. imti mėginius).

SÄ jungos muitinės kodekso 134 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog muitinės prižiÅ«rimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Dėl nurodytų argumentų mano, kad argumentai, kad ji neturi pareigos tikrinti prekių sudėties, imti pavyzdžius, yra nepagrįsti ir tai patvirtina, kad ji turėjo galimybę iÅ¡vengti netikslaus kodų suraÅ¡ymo.

Jei asmuo savo rizika nepasinaudojo įstatymų numatytomis teisėmis ir neįsitikinęs, kad deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, vis tik jÄ pateikia muitinės įstaigai, t. y. sÄ moningai pasirenka tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iÅ¡ tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Mano, kad byloje nėra aplinkybių atleidžiančių muitinės tarpininko atstovę nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2019-03-21 nutarimu neįvertino visų minėtų aplinkybių ir netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas.

4. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkė teismo iÅ¡vada, kad nėra įrodyta nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, subjektyvioji pusė ir mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. B. veiksmuose yra visi nusižengimo požymiai. Tvirtina, kad deklaracijÄ pasirašęs ir pateikęs jÄ muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ ir faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, nenaikina deklaranto atsakomybės. Nurodo, kad Å¡iuo atveju pažeidėja veikė neatsargia kaltės forma.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 9 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerÅ«pestingumo. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčiÄ ir neatsargumÄ , Å¡ių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčiÄ ir lengvabÅ«diÅ¡kumÄ ar nerÅ«pestingumÄ , kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina ne tik nurodyti konkrečiÄ kaltės formÄ , rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiÅ¡kiantį intelektinio ir valinio elementų visuma.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčios kaltės forma, ir atsižvelgęs į tai, kad A. B. klaidingai nurodė prekės tarifinį kodÄ tik dėl to, kad toks buvo pateiktas užsakovo dokumentuose, sprendė, kad nėra jos tyčios. Taigi pirmosios instancijos teismas neįžvelgė A. B. tyčios ir apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad A. B. veiksmuose yra tiesioginės tyčios požymių, tačiau Å¡is nusižengimas gali bÅ«ti padaromas ir neatsargia kaltės forma (ANK 9 straipsnis). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (atnaujintos administracinio nusižengimo bylos Nr. 2AT-48-511/2019). Nusižengimas gali bÅ«ti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerÅ«pestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi bÅ«tina nustatyti, ar A. B. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padarinius t. y. veikė neatsargiai.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad A. B. veikė neatsargia kaltės forma.

10. Apeliantės tvirtinimu, A. B. turėjo galimybę iÅ¡vengti netikslaus kodų suraÅ¡ymo atlikusi prekių patikrinimÄ . Tuo tarpu A. B. tvirtina, kad ji ne tik neturėjo pagrindo abejoti užsakovo nurodytu prekės tarifiniu kodu, bet ir neturėjo pareigos patikrinti prekių sudėtį siunčiant prekę į laboratorijÄ . Taigi ginčas yra kilęs dėl to, ar A. B. turėjo pareigÄ tikrinti prekių sudėtį.

11. Apeliantė, motyvuodama tuo, kad A. B. turėjo pareigÄ tikrinti prekių sudėtį remiasi SÄ jungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad muitinės prižiÅ«rimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. IÅ¡ Å¡ios nuostatos matyti, kad muitinės prižiÅ«rimų prekių turėtojas, kuriuo gali bÅ«ti ir muitinės tarpininkė, gali muitinei leidus prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius tam, kad bÅ«tų nustatytas tarifas. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintų Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiÅ«rimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių 4 punkte numatyta, kad muitinės prižiÅ«rimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, iÅ¡skyrus Taisyklių 6 punkte nustatytus atvejus, gali prekes apžiÅ«rėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, iÅ¡matuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius).

12. IÅ¡ teisinio reglamentavimo matyti, kad muitinės tarpininkė turėjo galimybę patikrinti muitinės prižiÅ«rimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) bei tokiu bÅ«du nustatyti prekės tarifinį kodÄ . Tačiau įvertinus Å¡ias nuostatas, nėra pagrindo teigti, kad muitinės tarpininkė kiekvienu atveju turi pareigÄ imtis tokių veiksmų. Pasinaudoti Å¡ia teise muitinės tarpininkė tik turi teisę, ir, atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ , Å¡ia teise gali pasinaudoti tuo atveju, kai kyla abejonės dėl pateiktų duomenų apie prekę.

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad turima informacija apie prekes neatitiko faktinės padėties ir, atlikus silikagelio katinų kraiko, tualeto užpildo „PLEASE Crystal“ tyrimÄ , paaiÅ¡kėjo, kad prekės tarifinis kodas yra 3824 99 96 99. Tačiau analizuojamu atveju vien nustatytas faktas, kad prekės kodas buvo neteisingas, nes katinų kraiko užpildas „PLEASE Crystal“ sudarytas iÅ¡ dviejų rūšių granulių ir vien dėl to produktas nepriskirtinas 2811 pozicijai, dar nesudaro pagrindo savaime patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

14. IÅ¡ Muitinės pateiktų duomenų akivaizdu, kad tinkamÄ prekės tarifo kodÄ buvo galima nustatyti tik atlikus iÅ¡samų tyrimÄ laboratorijoje, tačiau tokį tyrimÄ muitinės tarpininkė bÅ«tų privalėjusi atlikti, jei jai bÅ«tų kilusi bent menkiausia abejonė dėl kodo teisingumo. A. B. nurodė, kad jai nekilo jokių abejonių dėl užsakovo pateiktų duomenų apie prekę. Ji neturėjo jokio pagrindo netikėti pateiktų duomenų tikrumu, nes užsakymas buvo gautas iÅ¡ Å vedijos ir visuose pateiktuose dokumentuose: sÄ skaitoje-faktÅ«roje, (Invoice), pristatymo lape (Delivery note), pakavimo lape (packing materials list) kokybės sertifikate (quality certificate) buvo nurodytas tas pats tarifinis kodas.

Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. turėjo visÄ iÅ¡samiÄ informacijÄ apie gautÄ prekę, visuose prekę lydinčiuose dokumentuose buvo nurodytas tas pats prekės tarifinis kodas, be to, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, papildomÄ pasitikėjimÄ dokumentais kėlė ir faktas, kad prekė atsiųsta iÅ¡ Å vedijos, t. y. patikimos Å¡alies. Apeliantė taip pat nenurodė nė vieno argumento, dėl ko A. B., įvertinus pateiktus dokumentus ar matant prekę, bÅ«tų galėjusi kilti bent menkiausia abejonė dėl prekės tarifo kodo neteisingumo.

Taigi nesant jokių duomenų, kad A. B. turėjo bent menkiausiÄ pagrindÄ abejoti užsakovo pateiktais duomenimis apie prekę, nėra pagrindo teigti, kad ji privalėjo atlikti prekės patikrinimÄ . Minėta, kad teisės aktuose nėra nustatyta muitinės tarpininkės pareiga kiekvienu atveju atlikti prekės patikrinimÄ . Vadinasi, esant tokiai faktinei situacijai, teigti, kad A. B. bÅ«dama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumÄ ir tikrumÄ , turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padarinius t. y. veikė neatsargiai, negalima.

Kita vertus, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybė patraukto asmens darbinė patirtis muitinės tarpininko srityje nėra didelė. Patikrinus duomenis apie A. B. Sodra informacinėje sistemoje matyti, kad A. B. bendrovėse, kurios užsiima muitinės tarpininkų paslaugomis, dirba nuo 2017-07-01 (UAB „M.“ nuo 2017-04-01, UAB „A“ nuo 2019-06-26). Tokie duomenys leidžia manyti, kad A. B. pagal savo darbinę patirtį iš tiesų nesielgė neapdairiai ar neatsakingai, priešingai, ji patikrino visus gautus duomenis apie prekę ir nekilus jokioms abejonėms dėl prekės kodo teisingumo, jį nurodė importo deklaracijoje.

Pastebėtina ir tai, kad A. B. dar nebuvo bausta administracine tvarka už administracinių nusižengimų kodekse numatytus pažeidimus, susijusius su muitinės funkcijų vykdymu. BÅ«tent Å¡ių visų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. B. veiksmuose nėra ir neatsargios kaltės požymių.

15. Dėl apeliaciniame skunde nurodytos teismų praktikos, kuria praÅ¡oma vadovautis nurodytina, kad ja vadovautis nėra pagrindo, nes skiriasi faktinės situacijos, pvz. administracinio nusižengimo byloje AN2-317-813/2019 muitinės tarpininkė turėjo neiÅ¡samiÄ informacijÄ apie prekę.

16. Esant iÅ¡dėstytiems argumentams, konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiÅ¡kino, ar A. B. veiksmuose nėra neatsargios kaltės požymių, tačiau nutraukdamas administracinio nusižengimo bylÄ nesant A. B. veiksmuose subjektyviųjų ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių, iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėja Dalia Kursevičienė