b6bcdcd3-ed3a-4d14-a6c5-784c0305c0fc · Alytaus apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-297-1023/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07377-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2(S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 13 d.Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant E. J., dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui, kaltinamajam R. Č., jo gynėjui advokatui G.

M.,nukentėjusiajai A. Č.,nepilnamečio nukentėjusiojo G. P. atstovei pagal įstatymÄ Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aurelijai Jankauskienei,vieÅ¡ame teismo teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, teistas:1) 2009 m. gruodžio 10 d.

Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â€“ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant 2 metams 6 mėnesiams;2) 2010 m. gruodžio 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta galutinė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmę atlikęs, teistumas iÅ¡nykęs;3) 2016 m. rugsėjo 5 d.

Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį – 10 MGL bauda, bauda nesumokėta;4) 2017 m. vasario 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme;5) 2017 m. kovo 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs.kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas n u s t a t ė : R. Č. 2018 m. vasario 11 d., apie 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, diržo sagtimi vienÄ kartÄ smogė kartu gyvenančiam, sutuoktinės S. Č., mažamečiui sÅ«nui G. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), į deÅ¡inės kojos Å¡launį ir taip muÅ¡damas nukentėjusiajam G. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.Be to jis, 2018 m. vasario 12 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Å¡eimos narei – mamai A.

Č., vienÄ kartÄ smogė medine kėde į deÅ¡inę veido ir galvos sritį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , kambaryje tupinčiai prie krosnies nukentėjusiajai A. Č. spyrė nemažiau du kartus į abu Å¡onus, sukeldamas nukentėjusiajai A. Č. fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Kaltinamasis R. Č. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė (b. l. 120-121), kad gyvena kartu su savo mama A.

Č., žmona ir trimis nepilnamečiais vaikais, žmona laukiasi ketvirto vaiko. 2018 vasario 11 d. apie 17 val. buvo vartojęs alkoholio, namuose savo posÅ«niui G. P. liepė eiti susitvarkyti kuprinę, tačiau jis neklausė, atsikalbinėjo. Jam trÅ«ko kantrybė ir užtrenkė jam vienÄ kartÄ su diržu per užpakalį. Vėliau jis vaiko atsiprašė, jie susitaikė. 2018 m. vasario 12 d. su savo mama A. Č. vartojo alkoholį ir vakare buvo girtas. Mama jam pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad nemoka mokesčių, dėl to jis supyko, bet kas buvo vėliau dėl girtumo neprisimena.

Tiki, jog galėjo sumuÅ¡ti mamÄ , bet dėl girtumo negali atsiminti, įpÅ«tė virÅ¡ dviejų promilių. Tiek su vaiku, tiek su mama susitaikė, jeigu bÅ«tų buvęs blaivas taip bÅ«tų nesielgęs. Yra tvirtai apsisprendęs dėl Å¡eimos mesti gerti. Su G. P. jo santykiai geri, vaikas jį vadina tėčiu.   Nukentėjusioji A. Č. teismo posėdžio metu (b. l. 122) nurodė, kad R. Č. yra jos sÅ«nus, ji gyvena kartu su sÅ«naus Å¡eima. Ä®vykio dienÄ kartu su sÅ«numi vartojo alkoholį, vėliau jis alkoholį vartojo ir vienas.

Pradėjo sÅ«nui priekaiÅ¡tauti dėl mokesčių mokėjimo. Jis pradėjo rėkauti, atsikėlęs trenkė su kėdė į deÅ¡inę veido sritį, tuomet ji iÅ¡bėgo į laukÄ , laukė kol jis nusiramins. Jai sugrįžus jis sėdėjo prie stalo, o ji atsisėdo prie pečiaus ir pajautė 2-3 smÅ«gius kojomis į Å¡onus, tuomet antrÄ kart iÅ¡bėgo į laukÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ . SÅ«nus jos atsiprašė, ji jam atleido. Nurodė, jog jis turėtų bÅ«ti su Å¡eima, ja rÅ«pintis ir eiti gydytis nuo alkoholio ir nervų, nes kai bÅ«na blaivas- tai jis tvarkosi, dirba, stengiasi.Kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, padaryti du nesunkÅ«s nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikų padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , apklausiant tik nukentėjusiÄ jÄ A.

Č., bet nekviečiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuroras, gynėjas, kaltinamojo R. Č. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiÅ¡kai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir iÅ¡tirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka (b l. 119-125). Nukentėjusiojo nepilnamečio G.

P. apklausos protokolu (b. l.

18) nustatyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena jo mama, dvi sesės, tėtis R., kuris nėra jo tikras tėtis, tik jis taip jį vadina ir jo močiutė. Jo tėtis dažnai vartoja alkoholį. 2018 m. vasario 11 d. tėtis buvo girtas, namuose kilo konfliktas tarp jo ir tėčio, kad buvo netvarkinga jo kuprinė ir tada jo tėtis diržu sudavė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę kojÄ . Pajautė, kad smÅ«gis buvo sagtimi ir stiprus. Nuo suduoto smÅ«gio diržu jam labai skaudėjo ir atsirado mėlynė. Kaip kitÄ dienÄ tėtis mušė jo močiutę jis nematė.Liudytojos S. Č. apklausos protokolu (b. l.

41) nustatyta, kad 2018 m. vasario 11 d. jos vyras R. Č., bÅ«damas neblaivus, priekaiÅ¡tavo jos sÅ«nui G. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), kad netvarkinga jo kuprinė ir paėmęs dirÅ¾Ä sudavė juo vienÄ kartÄ G. P. per deÅ¡inę kojÄ . Vaikas verkė. PrieÅ¡ GustÄ jos vyras smurtavo jau antrÄ kartÄ . 2018 m. vasario 12 d., apie 19 val., jai bÅ«nant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos vyras R. Č., bÅ«damas neblaivus susiginčijo su savo motina A. Č. ir jai su kėde sudavė vienÄ kartÄ per galvÄ .

Po valandos laiko, ji vėl iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ virtuvėje. Ji girdėjo A. Č. riksmÄ ir garsiai kalbantį R. Č..Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadoje konstatuota (b. l. 25), jog G. P. nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inės Å¡launies viduriniame trečdalyje iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje padaryta kieto buko, turinčio ribotÄ pavirÅ¡ių, daikto poveikyje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje.

Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti ir fizinį skausmÄ .Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vada konstatuota (b. l. 39), kad A. Č. nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies apatinio voko iÅ¡oriniame kraÅ¡te padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti ir fizinį skausmÄ .Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu užfiksuota (b. l. 9), kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).Alkotesterio duomenimis nustatyta (b. l. 4), kad R.

Č. buvo neblaivus, 2018 m. vasario 12 d. nustatytas 2,64 promilės girtumas.Veikų kvalifikavimas ir vertinimasPagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas muÅ¡damas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmÄ . Už tokiÄ veikÄ asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibÅ«dina nukentėjusįjį asmenį (Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamojoje byloje R. Č. konflikto su motina pasėkoje tyčia panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ motinÄ A. Č. (smogė medine kėde į deÅ¡inę veido ir galvos sritį, spyrė nemažiau du kartus į abu Å¡onus); Å¡ia veika sukėlė padarinius- A. Č. nežymų sužalojimÄ ir fizinio skausmo jai sukėlimÄ ; tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas muÅ¡damas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį asmenį arba kankino nukentėjusį asmenį.

Už tokiÄ veikÄ asmuo baudžiamas bauda, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pažymėtina, kad BK atskirame skyriuje yra reglamentuojami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir Å¡eimai, taip pabrėžiant Å¡io teisinio gėrio apsaugos reikÅ¡mę, tačiau mažamečio asmens sveikatos apsauga nuo muÅ¡imo ar kitokio smurto, kuriuo sukeliamas vien fizinis skausmas, nustatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194/2009). Taikant BK 140 straipsnio 3 dalį nukentėjusį asmenį kvalifikuojantis veikÄ požymis „mažametis“ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas kvalifikuojant veikas nepriklausomai nuo to, ar veika padaroma prieÅ¡ mažametį Å¡eimos ar ne Å¡eimos narį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ , toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-474-489/2016). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad G. P. nuo tėvo suduoto smÅ«gio į jautriÄ kÅ«no dalį – deÅ¡inės kojos Å¡launį – verkė, jam labai skaudėjo, liko mėlynė.

Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smÅ«gį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmÄ arba nukentėjusiajam bus padarytas kÅ«no sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Å iuo atveju R. Č. kaip tėvas, bÅ«damas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, suduodamas diržu su sagtimis į skausmingÄ , jautriÄ Å¾mogaus (mažamečio vaiko) kÅ«no vietÄ â€“ kojos Å¡launį, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmÄ , kartu Å¡iuo atveju, nors Å¡ių padarinių nenori, bet sÄ moningai leidžia tokiems padariniams atsirasti, todėl konstatuotina, kad R.

Č. veikė netiesiogine tyčia. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių R. Č. būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras, siekė jų išvengti. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai R. Č. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, padarymo pasitvirtino. R. Č. kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, įvykdymo prisipažino visiškai.

Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s parodymai, nukentėjusiosios A. Č. parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nepilnamečio nukentėjusiojo G. P. bei liudytojos S. Č. parodymai bei aukščiau įvertinti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad R. Č. 2018 m. vasario 11 d., apie 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, diržo sagtimi vienÄ kartÄ smogė kartu gyvenančiam, sutuoktinės S. Č., mažamečiui sÅ«nui G.

P., gimusiam (duomenys neskelbtini), į deÅ¡inės kojos Å¡launį ir taip muÅ¡damas nukentėjusiajam G. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taip pat minėti įrodymai patvirtina, kad jis, 2018 m. vasario 12 d., apie 19.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Å¡eimos narei – mamai A. Č., vienÄ kartÄ smogė medine kėde į deÅ¡inę veido ir galvos sritį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , kambaryje tupinčiai prie krosnies nukentėjusiajai A.

Č. spyrė nemažiau du kartus į abu Å¡onus, sukeldamas nukentėjusiajai A. Č. fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais R. Č. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taigi, kaltinamojo R. Č. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis.Bausmės skyrimasTeismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.Kaltinamasis R. Č. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. Č. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad jis, bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarę bÅ«damas pilnametis, ir esant neiÅ¡nykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėlei padarė du tyčinius nusikaltimus, dėl ko pripažintina, kad veikos padarytos recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. Č. teistas už smurtinių nusikaltimų padarymÄ , teistumas neiÅ¡nykęs (b. l. 49 – 67), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 68 – 69), nedirba (b. l. 71), tačiau registruotas darbo biržoje (b. l. 70), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįraÅ¡ytas (b. l. 73), vedęs, Å¡eimoje augina tris nepilnamečius vaikus, sutuoktinė laukiasi ketvirto vaiko (b. l. 41, 47, 48, 119 – 125).Vertinant kaltinamojo R.

Č. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo neseniai atlikęs arešto bausmes už tapačias nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, o prieš tai atlikęs laisvės atėmimo bausmę taip pat už smurtines veikas, numatytas BK 138 straipsnyje, toliau vėl elgėsi nusikalstamai. Iš baudžiamosios bylos duomenų, matyti, kad R. Č. nusikalstamas veikas padarė neišnykusio teistumo būsenoje, ankščiau eilę kartu buvo teistas taip pat už smurtinius nusikaltimus, dauguma atvejų prieš tuos pačius nukentėjusiuosius, todėl spręstina, kad smurtinių nusikalstamų veikų padarymai nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninio elgsenos rezultatas.

Nors yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, tačiau yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir bÅ«damas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį.Ä®vertinus visas aukščiau iÅ¡tirtas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumÄ , atsakomybę lengvinančiÄ , sunkinančias ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad R.

Č. skirtinos BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalių sankcijose numatytos bausmės rÅ«Å¡ys – laisvės atėmimas, bausmių dydį, atsižvelgiant į humaniÅ¡kumo principÄ , į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiaisiais, su kuriais veda bendrÄ Å«kį, Å¡eimyninį gyvenimÄ ir į tai, kad kaltinamasis turi pareigÄ iÅ¡laikyti ir rÅ«pintis 3 nepilnamečiais vaikais, bei nedirbančia besilaukiančia sutuoktine, nustatant artimÄ sankcijoje numatytam bausmės minimumui (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

Kadangi kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, jam bausmės paskiriamos už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrinamos jas iÅ¡ dalies sudedant. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , R. Č. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalys).Dėl BK 75 straipsnio taikymoBausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sÄ lygomis, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

Å iuo atveju sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje nors kaltinamasis ir nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiųjų, jie susitaikė, tačiau teismas pažymi, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis teisiamas už smurtines veikas tų pačių nukentėjusiųjų atžvilgiu jau ne pirmÄ kartÄ ir ne pirmÄ kartÄ jų atsiprašė.

Pažymėtina, kad kaltinamasis su nukentėjusiaisiais yra Å¡eiminiuose santykiuose, todėl tikėtina, kad kaltinamasis suvokė netinkamai pasielgęs ir atgailauja dėl savo poelgio, tačiau, įvertinant tai, kad tai jau ne pirma tokio pobÅ«džio nusikalstama veika, darytina iÅ¡vada, kad tuo pačiu kaltininkas suvokė gresiančias teisines pasekmes bei atsakomybės neiÅ¡vengiamumÄ , todėl atsipraÅ¡ymu, gailėjimusi siekia palengvinti savo padėtį. Jis ir ankščiau bÅ«damas neblaiviu yra smurtavęs motinos A.

Č. ir mažamečio vaiko G. P. atžvilgiais, ankščiau už to paties pobÅ«džio nusikalstamas veikas buvo nuteistas, grįžęs iÅ¡ įkalinimo vietos prieÅ¡ nepilnus devynis mėnesius iki veikų padarymo, visos veikos vėlei įtakotos girtumo, todėl kaltinamojo teismo posėdžio metu iÅ¡reikÅ¡ta kritiÅ¡ka pozicija savo veiksmų dėl girtumo atžvilgiu, nesant asmeninės iniciatyvos gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, laikytina deklaratyvia, siekiu suÅ¡velninti savo padėtį. Be to, pažymėtina, kad vien tik kaltinamojo buvęs darbas, kurio jis atsisakė savanoriÅ¡kai, juolab, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus, o sutuoktinė nedirba, nes laukiasi, dabartinis bedarbio statusas, esant registruotam darbo biržoje, nėra proporcingas socialinis ryÅ¡ys padarytiems nusikaltimams, dėl kurio bÅ«tų galima atidėti bausmės vykdymÄ , kadangi turi bÅ«ti visuma aplinkybių, rodančių tvirtÄ ryšį su socialine visuomene, kurios rodytų kaltinamojo moralinius dorovinius įsitikinimus ir teigiamų visuomenės normų pripažinimÄ .Be to, kaltinamasis anksčiau teistas net penkis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė ir, neiÅ¡nykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, vėl nusikalto.

VeikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu. Kaltinamasis ne pirmÄ kartÄ padaro su smurto panaudojimu prieÅ¡ kitÄ asmenį susijusį nusikaltimÄ . IÅ¡ to galima spręsti, kad R. Č. yra asmenybė linkusi daryti su smurtu susijusius nusikaltimus, todėl ir nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nelaikytini atsitiktiniais nusikaltimais. Nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kaltinamasis padarė praėjus nepilnai devyniems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos atlikęs areÅ¡to bausmę už tapatų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Naujos veikos padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys ir nors kaltinamojo padaryti nusikaltimai itin sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau aptartų aplinkybių visuma rodo, jog R. Č. linkęs pažeidinėti įstatymus, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Visos Å¡ios aplinkybės, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, dvi atsakomybę sunkinančias ir vienÄ lengvinančiÄ aplinkybę, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad R. Č. padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, siekiant neapriboti kaltinamojo teisės dirbti ir iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, bausmė skirtina atlikti atvirojoje kolonijoje (BK 50 straipsnio 3 dalis, BVK 62, 63, 90 straipsniai). Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas.Daiktų turinčių reikÅ¡mę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra. Duomenų apie patirtas proceso iÅ¡laidas byloje nėra.Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymÄ .

Atsižvelgiant į tai, R. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktinos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. bei nesiartinti prie nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant įtariamÄ jį R. Č. gyventi ne adresu (duomenys neskelbtini), o apsigyventi kitoje vietoje, nesiartinti prie nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiaisiais A.

Č. ir G. P., nesilankyti nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) (b. l. 97 – 102). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir R. Č. skirti galutinę subendrintÄ bausmę 9 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Č. skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , R. Č. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. vasario 12 d. 21:30 val. iki 2018 m. vasario 14 d. 11:40 val., prilyginant jį 2 laisvės atėmimo dienom.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.Kaltinamajam R.

Č. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. bei nesiartinti prie nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant įtariamÄ jį R. Č. gyventi ne adresu (duomenys neskelbtini), o apsigyventi kitoje vietoje, nesiartinti prie nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiaisiais A.

Č. ir G. P., nesilankyti nukentėjusiųjų A. Č. ir G. P. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Teisėja                                                                      Vaida Baumilė