b6bc09f7-e786-43c4-9f48-c835e49df998 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5121-1047/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04779-2014-7)Procesinio sprendimo kategorija 1.10.8.2; 3.21 (S)                                                                                                                                                         VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui V.

K. (V. K.), atsakovės atstovui Linui Ramanauskui, trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovei J. M. (J. M.) ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. V. (V. V.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus teritorinė muitinė, V. V., A. D., S. K., M. B., dėl sprendimų panaikinimo n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R.

S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) pateikė skundÄ (b. l. 1–4, 16–17), kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas panaikinti: Mokestinių ginčų komisijos (toliau – MGK) 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ Nr. S-191(7-155/2014), Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimÄ Nr. 1A-294 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. kovo 14 d. sprendimÄ Nr. 2TR-19-0066 bei grÄ Å¾inti mokestinės prievolės įregistravimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės mokesčių apskaitos ir iÅ¡ieÅ¡kojimo skyriaus praneÅ¡ime apie į apskaitÄ Ä¯trauktus mokėtinus mokesčius, nurodoma, kad solidariems skolininkams V.

V., A. D., S. K., M. B. ir R. S. yra apskaičiuoti mokesčiai bei su jais susijusios sumos: 2972,00 Lt muito + 27240,00 akcizo + 7428,00 PVM + 11852,00 Lt akcizo delspinigių + 3232,00 PVM delspinigių kas bendrai sudaro 52 724,00 Lt iÅ¡ kurių 15 084,00 sudaro delspinigiai (28,6 proc. skolos).PareiÅ¡kėjas teigia, kad Vilniaus teritorinė muitinė neteisingai apskaičiavo delspinigius už neteisėtai į bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-02-26 sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-35/2013, pareiÅ¡kėjas kartu su kitais, buvo pripažintas kaltu dėl kontrabandos, t. y. neteisėtu į bendrijos muitų teritorijÄ prekių įvežimu.

Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-03-19 d. todėl, pareiÅ¡kėjo manymu, bÅ«tent nuo Å¡ios dienos Vilniaus teritorinei muitinei galėjo atsirasti teisė laikyti, kad galimas mokestinis ginčas su skolininkais pasibaigė, nes kol vyko teisminis procesas ir nebuvo aiÅ¡kus galutinis procesinis sprendimas, muitinei nebuvo atsiradusi teisė ne tik reikalauti priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti nepriemokų, bet, nebuvo prasidėjęs ir delspinigių skaičiavimo terminas. Taigi Vilniaus teritorinė muitinė nenustatė nuo kada muitinei atsirado teisė reikalauti mokestinės nepriemokos už neteisėtai į bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes neįskaitant muito, nenustatė delspinigių skaičiavimo termino pradžios, netaikė 180 dienų delspinigių apskaičiavimo termino.

Pasak pareiÅ¡kėjo, toks delspinigių dydis atlieka ne kompensacijos, o kriminalinio nubaudimo funkcijÄ .PareiÅ¡kėjas teigia, kad Muitinės departamentas spręsdamas palikti Vilniaus teritorinės muitinės 2014-03-14 sprendimÄ Nr. 2TR-19-0066 turėjo ir privalėjo numatyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo socialines pasekmes kaltininkui – Å¡iuo atveju solidariam skolininkui. Taip pat muitinė turėtų nustatyti aplinkybes, įrodančias, kad kiti skolininkai nepaliks vienam pareiÅ¡kėjui prievolės padengimÄ .PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad galutinis procesinis sprendimas jo atžvilgiu buvo priimtas tik 2013 m. birželio 28 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis b. b.

Nr. 1A-397/2013), t. y. pareiÅ¡kėjas mano, kad nurodoma data vertinama, kaip teisės iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo diena. Muitinė tik 2014-03-14 sprendimu Nr. 2TR-19-0066 konstatavo, kad vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 202 str. 3 d. 2, 3 p. pareiÅ¡kėjas laikytinas skolininku muitinei. Taigi, konstatuotina, kad Vilniaus teritorinė muitinė 9 mėnesius nuo teisės įregistruoti skolÄ atsiradimo dienos nieko nedarė, tuo iÅ¡ esmės piktnaudžiavo teise ir neteisėtai bei nepagrįstai priskaičiavo pareiÅ¡kėjui delspinigius.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad MGK privalėjo vertinti ir tai, jog neteisėtai įvežtos cigaretės buvo sulaikytos įvežimo momentu, konfiskuotos bei sunaikintos.

Bendrijos muitinės kodekso (tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92) 233 str. Nurodoma, kad skola muitinei iÅ¡nyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad delspinigius praÅ¡o skaičiuoti nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. 2013-06-28, kad Muitinei teikė praÅ¡ymus atleisti nuo prievolių, tačiau įrodymų į bylÄ nepateikė, gali pateikti vėliau, pareiÅ¡kėjas nesumokėjo mokesčių po nuosprendžio paskelbimo, nes nežinojo, kad įvykdęs kriminalinę bausmę dar turi vykdyti mokestinę prievolę.

Pažymėjo, kad muitinė ilgai delsė, kol suskaičiavo delspinigius, todėl elgėsi nesÄ Å¾iningai, delspinigių dydis virÅ¡ija pagrindinę sumÄ , pareiÅ¡kėjas sutinka su dalimi muitinės sprendimo dėl kai kurių mokesčių. Teismui papraÅ¡ius patikslinti pateiktus argumentus pažymėjo, kad teikia patikslintÄ skundÄ â€“ nurodo, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti dar ir dėl to, kad neteisingai apskaičiuoti delspinigiai – neatsižvelgta į Europos centrinio banko palÅ«kanų normÄ ir neteisėtai apskaičiuotas muitas, akcizai ir PVM dėl tų prekių, kurios buvo 2 epizoduose sunaikintos.

TÄ numato EB reglamento Nr. 295/2013 134 straipsnis. Anksčiau Å¡ių argumentų pateikti negalėjo, nes Reglamentas anksčiau negaliojo, o jis turi bÅ«ti taikoma atgal. Taip pat pažymėjo, kad LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimuose buvo kitokia faktinė situacija – ten prekių nebuvo, o Å¡iuo atveju prekės buvo konfiskuotos, todėl turi bÅ«ti taikomas Muitinės kodekso 233 straipsnis. Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 44–46). 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) 202 straipsnio 1 dalies a) punktas reglamentuoja, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritorijÄ importo muitais apmokestinamas prekes.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse pažymima, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę prekes bei bet kurie asmenys, kurie dalyvavo neteisėtai įvežant prekes ir žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad toks prekių įvežimas yra neteisėtas ir bet kurie asmenys, kurie įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo (turėjo žinoti), kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397/2013 apskųstas nebuvo, todėl jame konstatuoti faktai dėl pareiškėjo dalyvavimo nurodytose nusikalstamose veikose, cigarečių gabenimo bei laikymo fakto, cigarečių kiekio bei tos aplinkybės, kad rastos cigaretės buvo pažymėtos Baltarusijos Respublikos banderolėmis, neginčytinos, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo apie neteisėtai įvežamas prekes ir pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei.Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu ar vėliau yra konfiskuojamos, skola muitinei išnyksta.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčo prekės – cigaretės buvo sulaikytos ne jų įvežimo metu, o vėliau, Å¡ioms cigaretėms jau patekus į bendrijos muitų teritorijÄ . Ä®siteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad cigaretės buvo sulaikytos ne pirmojoje jų įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ muitinės įstaigos zonoje prie bendrijos iÅ¡orinės sienos, o kelio „Vilnius-Medininkai“ atkarpoje, esančioje 20 km nuo Medininkų muitinės posto.Atsakovas nesutiko, kad pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti taikoma subsidiari atsakomybė.

Teismas skirdamas pareiÅ¡kėjui bausmę už nusikaltimo padarymÄ , nuosprendyje pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas veikė bendrininkų grupėje, ir Å¡i aplinkybė buvo pripažinta sunkinančia. Tokiu bÅ«du, įvertinus tai, kad minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs, bendrininkavimo faktas neginčytinas ir taikytinas preziumuojant solidariÄ skolininkų atsakomybę.Atsakovas pažymėjo, kad administratorius turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už laikotarpį nuo prekių pateikimo į bendrijos teritorijÄ dienos iki skundžiamo sprendimo suraÅ¡ymo dienos.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas pažymėjo, kad sprendimai priimti remiantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, kurie nurodyti skundžiamuose sprendimuose. Trukmė nevirÅ¡ijo teisės aktų reikalavimų. Turi bÅ«ti taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo skolos atsiradimo dienÄ . Atgal negalioja. Argumentai dėl Centrinio banko palÅ«kanų normos abstraktÅ«s, o delspinigių skaičiavimo trukmė priklauso nuo pareiÅ¡kėjo elgesio – jei bÅ«tų sumokėjęs skolÄ , nebÅ«tų skaičiuojami delspinigiai.

Atleidimas nuo mokesčių galimas tik esant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui, įstatymai jam nedraudžia kreiptis ir dabar, tačiau turi bÅ«ti įstatyme numatyti pagrindai. Patikslinto skundo prašė nepriimti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 40–43). Pažymėjo, kad muitinė remdamasi Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 dalies antrÄ jÄ Ä¯traukÄ , pareiÅ¡kėjÄ pagrįstai pripažino skolininku muitinei, kadangi jos ne tik žinojo apie neteisėtai akcizinių prekių (cigarečių) įvežimÄ , bet ir sudarė sÄ lygas Å¡iai nusikalstamai veikai atlikti už tai gaudamas sutartÄ atlygį.

Ikiteisminės ginÄÄ nagrinėjusios institucijos pareiÅ¡kėjo skundžiamuose sprendimuose detaliai iÅ¡analizavusios neteisėto akcizinių prekių įvežimo aplinkybes, nuosekliai ir iÅ¡samiai taikė teisės normas susidariusioje situacijoje.Atkreipė dėmesį, kad baudžiamojoje byloje yra nustatytas neginčytinas bendrininkavimo faktas, ir teismo nuosprendyje pateikta pareiÅ¡kėjo veiksmų kvalifikacija turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai, Å¡iuo atveju taikytina solidari bendraskolių atsakomybė.Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – LVAT) nuosekliai laikomais pozicijos, jog 180 dienų terminas skaičiuojant delspinigius yra taikomas tik skaičiuojant delspinigius už laikotarpį nuo mokesčių įstatymuose numatytos teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo momento.

Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A438-401/2010 pažymėjo, kad, kol nagrinėtas mokestinis ginčas nebuvo pasibaigęs galutiniu ir įsiteisėjusius procesinių sprendimų, nagrinėtu atveju nebuvo atsiradusi teisė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , todėl nebuvo prasidėjęs ir įstatyme numatytas 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas.Vilniaus teritorinė muitinė taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas neteisingai traktuoja Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnyje numatytų mokestinės prievolės pasibaigimo atvejų taikymÄ .

Bendrijos muitinės kodekso (tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92) 233 str. Nurodoma, kad skola muitinei iÅ¡nyksta, kai d) jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Å iuo atveju neteisėtai gabenamos prekės buvo sulaikytos jau įvežtos į bendrijos muitų teritorijÄ , kai prekės jau turėjo bÅ«ti apmokestintos importo muitais ir kitais mokesčiais, todėl minėta nuostata nėra taikytina.Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovė nurodė, kad ilga trukmė buvo ir dėl to, jog teismo nuosprendyje buvo klaidingai nurodytas M.

B. asmens kodas, užtruko, kol buvo iÅ¡taisyta Å¡i klaida. Vis dėlto, veikė teisės aktų nustatytų terminų ribose. Pažymėjo, kad delspinigiai skaičiuojami tik nuo PVM ir akcizo, jiems taikomi nacionaliniai įstatymai, o ne ES. Europos Teisingumo Teismas (toliau – ETT) 2009-04-02 byloje Nr. C-459/07 iÅ¡aiÅ¡kino konfiskuotų prekių sÄ vokÄ ir skundžiamuose sprendimuose tinkamai pritaikyti teisės aktai. Prašė patikslinto skundo nepriimti.Trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. su pareiÅ¡kėjo skundu sutiko, prašė jį tenkinti (b. l. 48–49). M.

B. atsiliepimÄ iÅ¡ esmės grindė tais pačiais kaip ir pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais motyvais.Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. nedalyvavo, pateikė paaiÅ¡kinimus el. paÅ¡tu, kad yra iÅ¡vykęs į užsienį reabilitacijai, dėl sveikatos sutrikimų daktarai jam pratęsė gydymÄ . Teismas pirmÄ jį kartÄ 2016-08-26 atidėjo teismo posėdį, nes trečiajam suinteresuotajam asmeniui M. B. teismo Å¡aukimas buvo įteiktas tik prieÅ¡ pat posėdį ir el. paÅ¡tu buvo gauta informacija, kad M.

B. serga. 2016-09-16 teismo posėdžio teismas nebeatidėjo, laikė, kad M. B. žinojo apie pirmojo teismo posėdžio datÄ , jam įteiktas Å¡aukimas apie antrÄ jÄ teismo posėdžio datÄ , taigi turėjo galimybę esant reikalui pasirÅ«pinti atstovavimu. Taip pat teismas atsižvelgė į bylos nagrinėjimo trukmę, į kitų proceso dalyvių interesus neužvilkinti proceso, į faktÄ , kad byloje yra pateiktas M. B. atsiliepimas. Tretieji suinteresuotieji asmenys V. V., S. K. ir A. D. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimų nepateikė.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotasis asmuo V. V. prašė skundÄ tenkinti, dėl patikslinto skundo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teismo posėdyje tretieji suinteresuotieji asmenys S. K. ir A. D. nedalyvavo. Apie 2016-08-26 teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai siunčiant teismo Å¡aukimus (jie įteikti tinkamai). Duomenų apie teismo Å¡aukimų į teismo posėdį, vykusį 2016-09-16, nėra, tačiau teismas laiko, kad Å¡ie asmenys, žinodami apie pirmojo posėdžio datÄ , turėjo domėtis procesu ir nelaiko jų nedalyvavimo posėdyje kliÅ«timi nagrinėti bylÄ .Skundas atmestinas.Teismas teismo posėdžio metu atsisakė priimti patikslintÄ pareiÅ¡kėjo atstovo teiktÄ skundÄ (suformuluoti nauji argumentai dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo – dėl neteisingai apskaičiuoto muito, akcizo ir PVM mokesčių bei dėl delspinigių skaičiavimo neaiÅ¡kios tvarkos).

Atsisakymo priimti patikslintÄ skundÄ motyvai yra Å¡ie: pirma, pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kodėl tik 2016-09-16 teismo posėdyje iÅ¡kilo bÅ«tinybė tikslinti skundžiamų sprendimų neteisėtumo argumentus. Reglamento 295/2013 įsigaliojimas, atsižvelgiant į jo priėmimo datÄ , taip ir į įsigaliojimo datÄ , negalėjo sukliudyti pareiÅ¡kėjui anksčiau suformuluoti savo reikalavimus, juos pagrindžiančius argumentus ir pateikti teismui. Antra, pareiÅ¡kėjas yra atstovaujamas profesionalaus atstovo (b. l. 85) – taigi jam turėjo bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintos visos jo teisės ir pareigos, taip pat profesionaliai patarta ir konsultuota skundo tikslinimo ir to darymo laiku klausimais.

Trečia, teismas pažymi, kad skundas teismui pateiktas 2014-10-27, tikslintas 2014-11-17, taigi nuo to laiko buvo pakankamai laiko pareiÅ¡kėjui kartu su profesionaliu atstovu suformuluoti konkrečius sprendimų neteisėtumo motyvus. Ketvirta, teismas atsižvelgia į kitų proceso dalyvių interesus – bylos nagrinėjimas ir taip yra užsitęsęs, paskirti teismo posėdžiai dėl įvairių priežasčių ne kartÄ jau buvo atidėti, todėl turi bÅ«ti siekiama neužvilkinti bylos nagrinėjimo.

Taigi ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl MGK 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. S-191(7-155/2014), Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1A-294 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0066 teisėtumo bei sprendžiamas klausimas dėl mokestinės prievolės įregistravimo pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inimo nagrinėti iÅ¡ naujo.Remiantis administracinėje byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-35/2013 pripažino R.

S. (a/k (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje bei 228 straipsnio 2 dalyje. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, piktnaudžiaudamas dėl turtinės naudos sau, padėjo 1 kartÄ neteisėtai per valstybės sienÄ gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ , tokiu piktnaudžiavimu padarydamas didelę neturtinę žalÄ valstybei. Teismo taip pat buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas, veikdamas prieÅ¡ingais tarnybai interesais, prisidėjo prie to, kad kontrabandinis cigarečių krovinys (6 000 pakelių cigarečių „Fest“), gabenamas automobiliu „(duomenys neskelbtini), neteisėtai patektų į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ((Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. (7-1155/2014) (toliau – Komisijos byla), l. 17–32).PareiÅ¡kėjas apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397/2013 nusprendė skundžiamÄ sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies: paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, kad pareiÅ¡kėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi sukurstytas R. S.. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat nusprendė paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio baudÄ (Komisijos byla, l. 33–41).2014 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0066 Vilniaus teritorinė muitinė konstatavo, jog vadovaujantis tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ 202 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 įtraukomis, pareiÅ¡kėjas yra asmuo, žinojęs apie prekių (cigarečių) įvežimo į bendrijos teritorijÄ neteisėtumÄ , todėl laikytinas skolininku muitinei.

Pareiškėjas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu pripažintas atsakingu už įvežtas iš trečiųjų šalių importo muitais apmokestinamas ir muitinei nepateiktas prekes. Minėtu sprendimu įregistruota 2 972 Lt muito, 27 240 Lt akcizo bei 7 428 Lt pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka. Taip pat, vadovaujantis MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už laiku nesumokėtus importo mokesčius apskaičiuota 11 852 Lt akcizo delspinigių ir 3 232 Lt PVM delspinigių (Komisijos byla, l. 12–16).Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0066 jį apskundė Muitinės departamentui.

Muitinės departamentas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1A-294 konstatavo, kad Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai, nurodydama faktines aplinkybes bei teisinį pagrindÄ , įregistravo skolÄ muitinei bei apskaičiavo mokestinę nepriemokÄ , todėl pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ nėra (Komisijos byla, l. 5–7).PareiÅ¡kėjas dėl 2014 m. gegužės 29 d. Muitinės departamento sprendimo Nr. 1A-294 pateikė skundÄ MGK. Mokestinių ginčų komisija 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. S-191 (7-155/2014 „Dėl R.

S. 2014-07-19 skundo“ nusprendė patvirtinti muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-05-29 sprendimÄ Nr. 1A-294 (Komisijos byla, l. 52–58). R. S. su minėtais sprendimais nesutinka ir praÅ¡o juos panaikinti. Mokestinės prievolės apskaičiavimas (Å¡io apskaičiavimo teisingumas), iÅ¡skyrus delspinigius, Å¡ioje byloje nėra kvestionuojamas, todėl teismas dėl jo nepasisako. Byloje ginčas vyksta dėl delspinigių skaičiavimo pradžios, trukmės, non bis idem (dvigubo baudimo draudimo) principo pažeidimo, dėl atleidimo nuo prievolės, prievolės solidarumo, dėl ilgo delsimo pareikalauti delspinigių ir dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo fakto vertinimo.

Dėl delspinigių skaičiavimo pradžiosPareiÅ¡kėjas teigia, kad delspinigiai galėjo bÅ«ti pradėti skaičiuoti tik nuo 2013-02-26 Vilniaus apygardos teismo sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-35/2013 įsiteisėjimo dienos, t.y. 2013-03-19 arba nuo 2013-06-28 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397/2013 įsiteisėjimo. Atsakovas teigia, kad mokesčių administratorius turi teisę skaičiuoti delspinigius už laikotarpį nuo prekių neteisėto patekimo į Bendrijos teritorijÄ dienos.

Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 1 dalį, asmenims, pažeidusiems šio Įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Akcizų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Delspinigių skaičiavimÄ reglamentuojančio Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai į biudžetÄ sumokėtÄ mokesčių mokėtojo deklaruotÄ mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotÄ mokestį) (1 punktas), už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo bÅ«ti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje) (2 punktas) bei už pagal mokesčių mokėtojo praÅ¡ymÄ nepagrįstai grÄ Å¾intÄ (įskaitytÄ ) mokesčio permokÄ (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai per daug grÄ Å¾inama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos) (3 punktas).

Å ios teisės nuostatos reiÅ¡kia, kad mokesčių mokėtojui, nevykdžiusiam ar netinkamai vykdžiusiam aptartÄ pareigÄ ir laiku nepervedant priklausančio mokesčio į valstybės biudžetÄ , atsirado nauja prievolė – sumokėti delspinigius už uždelstÄ laikotarpį. Delspinigių paskirtis – užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymÄ (Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡io įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento suraÅ¡ymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per Å¡io Ä®statymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ (muitinės administruojamo mokesčio – per Å¡io Ä®statymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ ), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo.

Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba Å¡is straipsnis nenustato kito termino. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , t. y. nuo pažeidimo padarymo, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento suraÅ¡ymo dienos.

Kadangi R. S. nevykdė pareigos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti PVM bei akcizo mokesčius, jam pagrįstai buvo apskaičiuoti Å¡ių mokesčių delspinigiai. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punkto, 2 bei 3 dalių taikymo prasme muitinės skolos atsiradimo momentas yra siejamas su muitu apmokestinamų prekių neteisėtu įvežimu į Bendrijos muitų teritorijÄ . BÅ«tent su tokio įvežimo data yra siejama pareigos sumokėti muito mokesčius atsiradimo diena, nuo kurios turi bÅ«ti pradėti skaičiuoti tam tikrų mokesčių delspinigiai (Mokesčių administravimo įstatymo 96, 97 str.).

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies antros įtraukos taikymo prasme pareiškėjas yra tinkamas tokios mokestinės prievolės (bei su jos atsiradimu siejamų delspinigių) mokėjimo subjektas, nes, dalyvavo neteisėtai įvežant prekes ir žinojo, kad toks prekių įvežimas neteisėtas. Pareiškėjo minimas teismo nuosprendis ir jo įsiteisėjimo data nagrinėjamoje byloje neturi pareiškėjo nurodytos reikšmės aptariamų delspinigių skaičiavimo pradžios nustatymo prasme.

Todėl teismas pripažįsta, kad Vilniaus teritorinė muitinė Å¡iuo aspektu priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Jis atitinka ir LVAT praktikÄ (2016-01-26 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-285-143/2016). Dėl delspinigių skaičiavimo trukmėsPareiÅ¡kėjas teigia, kad pagal MAÄ® 98 straipsnio 2 dalį maksimalus delspinigių skaičiavimo terminas yra 180 dienų, kurio Vilniaus teritorinė muitinė nepagrįstai netaikė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Atsakovas teigia, kad pagal MAÄ® 110 straipsnį skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymÄ minėtosioms sumoms padengti (iÅ¡skyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo praÅ¡ymu), tačiau nėra kliÅ«tis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas Å¡io Ä®statymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.

Delspinigiai skaičiuojami pagrįstai. LVAT praktikoje pažymima, kad MAÄ® 98 straipsnio 2 dalis reglamentuoja delspinigių skaičiavimÄ už mokestinio ginčo laikotarpį (sustabdžius mokesčio priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Å¡io įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (kilus mokestiniam ginčui), delspinigiai skaičiuojami už visÄ sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas) ir už laikotarpį po vietos mokesčių administratoriaus sprendimo įsiteisėjimo arba po mokestinio ginčo (delspinigiai skaičiuojami neilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstiniai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo dienos (įsigalioja vietinio mokesčio administratoriaus sprendimas, nekilus mokestiniam ginčui, arba įsigalioja galutinis sprendimas mokestiniame ginče)).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-754/2009 pažymėjo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį, delspinigiai pareiÅ¡kėjui Å¡iuo atveju gali bÅ«ti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo dienos. PareiÅ¡kėjo ginčijami delspinigiai buvo apskaičiuoti už laikotarpį iki tada, kai teisė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ buvo atsiradusi.

Todėl ginčijamų delspinigių skaičiavimo laikotarpiu minėtas 180 dienų terminas dar net nebuvo prasidėjęs ir negalėjo bÅ«ti pažeistas.PareiÅ¡kėjas skunde pareigos mokėti mokestį atsiradimo momentÄ neteisingai sutapatina su teisės privestinai iÅ¡ieÅ¡koti atsiradimo momentu, todėl, vadovaudamasis MAÄ® 98 str. 2 dalies nuostatomis, nepagrįstai nurodo 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminÄ . Teismas pažymi, kad, kol Å¡is mokestinis ginčas nėra pasibaigęs galutiniu ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimus, nėra atsiradusi teisė privestinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , todėl nėra prasidėjęs ir įstatyme numatytas 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas.

Delspinigiai pareiÅ¡kėjui Å¡iuo aspektu apskaičiuoti nepažeidžiant įstatymų.Dėl non bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principoPareiÅ¡kėjas teigia, kad jis už tÄ pačiÄ veikÄ baudžiamas du kartus: pritaikius baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir reikalaujant sumokėti delspinigius. Teismas pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės prievolės vykdymo. Remiantis LVAT praktika (administracinė byla Nr. A6-238/2007), pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su juo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktuose, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai Å¡iuo atveju netaikytini.

Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybe susijusius klausimus, t. y. skiriasi Å¡ių teisinių reiÅ¡kinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl pareiga mokėti mokesčius ir pareiga atsakyti už padarytÄ nusikaltimÄ , baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar administracinės teisės nusižengimÄ gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar rezultato.

Taigi argumentas, kad buvo pažeistas non bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principas, nepagrįstas, nes byloje nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui buvo skirta kriminalinė bausmė bei pritaikyta fiskalinė atsakomybė už netinkamÄ mokestinių prievolių vykdymÄ . Byloje nagrinėjamu atveju fiskalinė atsakomybė apsiribojo tik atitinkamų mokesčių bei delspinigių priskaičiavimu už mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nebuvo paskirtos baudos už Å¡ių pažeidimų padarymÄ , kurios (baudos) ir galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip pakartotinis pareiÅ¡kėjo nubaudimas už tÄ pačiÄ veikÄ baudžiamojoje ir mokestinėje bylose (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011; LVAT 2016 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-172-438/2016).             Dėl atleidimo nuo prievolės                          Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė bei Muitinės departamentas turėjo savo iniciatyva nustatyti tokias sumas ir kapitalo apimtį, nuo kurių pareiškėjas gali būti atleidžiamas dėl socialinių pasekmių pareiškėjui.             Delspinigių skyrimo bei atleidimo nuo jų klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Å io įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: <...> yra Å¡io Ä®statymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; kitais atvejais, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io Ä®statymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Å is atleidimo pagrindas gali bÅ«ti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.“              IÅ¡ Å¡ios teisės normos konstrukcijos matyti, kad joje yra nustatyti du savarankiÅ¡ki atleidimo nuo delspinigių pagrindai, kurių pritaikymo sÄ lygos yra iÅ¡dėstytos kitų teisės normų dispozicijose – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 141 straipsnio 1 dalyje.

             Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ pripažįstama, kad mokestinę nepriemokÄ <...> „priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiÅ«riu, kai: <...> sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama.

Å is nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar Å«kinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis“. (LVAT 2016 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-172-438/2016).             Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs įrodymų, kad jis yra pateikęs praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo ir svarbiausia, kaip nurodyta ir skundžiamuose sprendimuose, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus – egzistuoja sunki pareiÅ¡kėjo ekonominė (socialinė) padėtis.

Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms valstybės institucijos neturi teisinio pagrindo atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių mokėjimo, todėl jų priimti sprendimai Å¡iuo požiÅ«riu yra teisėti ir pagrįsti. Dėl prievolės solidarumoPareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė bei Muitinės departamentas turėjo nustatyti visas aplinkybes, kad kiti solidarÅ«s skolininkai nepaliks vienam pareiÅ¡kėjui padengti visÄ prievolę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-840/2013) dėl solidarios muitinės skolininkų atsakomybės yra pažymėjęs, jog Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnis bÅ«tent ir numato, kad tuo atveju, kai vienÄ skolÄ muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jei solidariai atsako už tokiÄ skolÄ .

SolidariÄ jÄ atsakomybę muitinei yra pripažinęs ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas, sakydamas, jog Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. norima plačiai apibrėžti skolininko sÄ vokÄ , atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytÄ Bendrijos muitinės kodekso 213 str., pagal kuriÄ keli asmenys, turintys sumokėti skolÄ muitinei, už tokiÄ skolÄ atsako solidariai (2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Nr. C-414/02). Å iÄ pozicijÄ patvirtina ir naujausia LVAT praktika (LVAT 2016 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-172-438/2016).

Taigi nagrinėjamoje byloje pagrįstai skolininkai laikomi solidariaisiais skolininkais. Pažymėtina, kad solidari prievolė reiÅ¡kia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalį solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Taigi teisės aktų reikalavimų Å¡iuo aspektu Vilniaus teritorinė muitinė, Muitinės departamentas ir Mokestinių ginčų komisija nepažeidė. Dėl ilgo delsimo pareikalauti delspinigių PareiÅ¡kėjas teigia, kad Vilniaus teritorinė muitinė 9 mėnesius nuo teisės įregistruoti skolÄ atsiradimo dienos delsė ir dėl to pareiÅ¡kėjui priskaičiuotų delspinigių suma iÅ¡augo papildomai už 254 paras. Atsakovas teigia, kad teisės aktai nenumato galimybės neskaičiuoti delspinigių atsižvelgiant į institucijų, kurios įgaliotos vykdyti tyrimÄ bei priimti reikiamus sprendimus, procedÅ«rų trukmę.

Teismas konstatuoja, kad, kaip jau buvo nurodyta Å¡iame teismo sprendime, pareiÅ¡kėjui muitinės skolos atsiradimo momentas yra siejamas su muitu apmokestinamų prekių neteisėtu įvežimu į Bendrijos muitų teritorijÄ . BÅ«tent su tokio įvežimo data yra siejama pareigos sumokėti muito mokesčius atsiradimo diena, nuo kurios turi bÅ«ti pradėti skaičiuoti tam tikrų mokesčių delspinigiai (Mokesčių administravimo įstatymo 96, 97 str.). Tik nuo pareiÅ¡kėjo priklauso, ar jis sumokės skolÄ ir tada delspinigiai nebus skaičiuojami, ar nevykdys prievolės ir už tai jam bus skaičiuojami delspinigiai.

Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas nesutrukdė pareiÅ¡kėjui sumokėti mokesčius ir iÅ¡vengti delspinigių priskaičiavimo. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nežinojo apie pareigÄ vykdyti mokestinę prievolę neatleidžia pareiÅ¡kėjo nuo Å¡ios prievolės įvykdymo. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas net dabar, kai jau žino savo pareigÄ mokėti mokesčius, su dalimi jos sutinka, nepateikė duomenų, kad yra sumokėjęs bent dalį jam apskaičiuotos mokestinės prievolės. Dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo fakto vertinimoPareiÅ¡kėjas teigia, kad jam turėjo bÅ«ti taikoma Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnis: skola muitinei iÅ¡nyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.

Atsakovas teigia, kad cigaretės buvo sulaikytos ne jų įvežimo metu, o vėliau, Å¡ioms prekėms jau patekus į Bendrijos muitų teritorijÄ . Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendyje, kuris yra įsiteisėjęs, yra nustatyta, kad cigaretės sulaikytos kelio Vilnius-Medininkai atkarpoje, esančioje 20 km nuo Medininkų muitinės posto apie 03.50 val. 2010-05-15. Esant tokioms nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms teismas vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir LVAT praktika, pagal kuriÄ ta aplinkybė, jog ginčo prekės vėliau buvo sunaikintos minėtai prievolei (dėl importo (muitų) skolos muitinei) jokios reikÅ¡mės neturi.

IÅ¡ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje C-230/08 matyti, kad aptariamu atveju skola muitinei dėl prekių konfiskacijos ir sunaikinimo galėtų iÅ¡nykti tik tuo atveju, jei prekės bÅ«tų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos iÅ¡orinės sienos. (LVAT 2016 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-172-438/2016).Taigi Å¡iuo aspektu teismas atmetÄ pareiÅ¡kėjo argumentus dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo kaip nepagrįstus nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis.

             Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundo tenkinti nėra pagrindo (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Taigi pareiÅ¡kėjo R. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus teritorinė muitinė, V.

V., A. D., S. K., M. B., dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                        Beata MartiÅ¡ienė