2K-666/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-666/2012

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00407-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.1.2.; 1.2.19.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,

nuteistajam V. A. ,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. liepos 28 d. iki 2010 m. rugpjūčio 16 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota iš V. A. – 10 000 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendis. Nustatyta, kad V. A. susitarė su E. B. priimti 50 000 Lt vertės kyšį, pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies 60 000 Lt dydžio kyšio reikalavimą.

V. A. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, paskirta bausmė – 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. A. , prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

V. A. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – 2009 m. birželio 11 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi paskirtu bankrutuojančios UAB „Egivela“ administratoriumi, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4, 14 punktuose nustatytas bankrutuojančių įmonių administratoriaus pareigas – užtikrinti administruojamų bankrutuojančių įmonių turto apsauga, ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 7 d.

įsakymu Nr. 4-337 patvirtinto Bankroto administratoriaus elgesio kodekso 11.3, 11.6 punktuose įtvirtintus administratoriaus darbo efektyvumo, garbės, moralės, sąžinės, nesavanaudiškumo principus, 2009 m. rugsėjo mėn. kinų restorane (prekybos centre „Babilonas“, Panevėžyje, Savitiškio g. 61,), veikdamas tiesiogine tyčia, už neteisėtą neveikimą vykdant bankrutuojančios UAB „Egivela“ administratoriaus įgaliojimus – tinkamai neorganizuoti UAB „Egivela“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, o paaiškėjus padarytiems pažeidimams į juos reikiamai nereaguoti: nesikreipti į teismą su ieškiniu E. B. dėl 512 765,77 Lt, netirti UAB „Egivela“ darbuotojų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl pinigų paėmimo iš lošimų aparatų, nesikreipti į teismą su ieškiniu E. B. dėl UAB „Egivela“ 2009 m. liepos 23 d. sumokėtų UAB „Jungtinė auditorių kontora“ 10 000 Lt, - iš UAB „Egivela“ vienintelio akcininko E. B. tiesiogiai reikalavo savo naudai didesnės negu 250 MGL (32 500 Lt) vertės kyšio – 60 000 Lt, sutarė su E. B. , kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, dėl 50 000 Lt kyšio ir 2009 m. spalio–2010 m. liepos mėn. laikotarpiu Panevėžyje per 5 kartus iš E. B. tiesiogiai savo naudai priėmė dalį – 25 000 Lt reikalauto kyšio: 2009 m. spalio mėn. „Kakadu“ picerijoje (Panevėžyje, Klaipėdos g.

28) priėmė iš E. B. 5 000 Lt; 2009 m. lapkričio mėn. V. A. automobilyje „Volvo V70“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje priėmė iš E. B. 3 000 Lt; 2010 m. sausio mėn. „Kakadu“ picerijoje (Panevėžyje, Ukmergės g.

18) priėmė iš E. B. 2 000 Lt; 2010 m. liepos 8 d. 14.45 val. prekybos centre „Maxima“ esančioje kavinėje „Gazelė“ (Panevėžyje, Respublikos g.

71) iš E. B., veikusio kaip nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvio, priėmė – 3 000 Lt; 2010 m. liepos 28 d. 13.10 val. V. A. automobilyje „Volvo V70“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, M. Valančiaus g. 8 a, iš E. B. , veikusio kaip nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvio, priėmė 12 000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo V. A. apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nustatė, kad V. A. susitarė su E. B. priimti 50 000 Lt vertės kyšį, pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies 60 000 Lt dydžio kyšio reikalavimą. V. A. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė bausmę – 250 MGL (32 500 Lt) dydžio baudą, kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą, teisingai konstatavo, kad V. A. veika yra nusikalstama ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. V. A. , būdamas teismo nutartimi paskirtu bankrutuojančios UAB „Egivela“ administratoriumi, taigi būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. tinkamai neorganizuoti administruojamos bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimo bei reikiamai nereaguoti į paaiškėjusius pažeidimus, iš jo administruojamos bendrovės akcininko tiesiogiai reikalavo 60 000 Lt kyšio, susitarė dėl 50 000 Lt kyšio.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nurodė, jog 60 000 Lt buvo tik derybų dėl kyšio metu paminėta suma ir vien tik deklaratyvus pinigų, reikalaujamų kaip kyšis, sumos paminėjimas dar negali būti laikomas baigtu nusikaltimu, būtent dėl 60 000 Lt kyšio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis padarytomis išvadomis, pakeitė nuosprendžio aprašomąją dalį, pašalindamas konstatavimą, kad V. A. reikalavo iš E. B. 60 000 Lt sumos dydžio kyšio. Tačiau kasatorius pažymi, kad tai prieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms, kuriose numatyta, kad nusikalstama veika laikoma baigta nuo pareikalavimo jį duoti momento, tad toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Prokuroras nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, išaiškino, jog, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Tik asmenybę apibūdinantys duomenys, nors ir teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau pagal duomenų, apibūdinančių jo padarytą nusikalstamą veiką, kontekstą, nesuteikia pakankamo pagrindo teigti, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Konstatuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmiau minėtų aplinkybių visuma nebuvo nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas, ypač akcentuodamas tik nuteistojo V. A. asmenines savybes, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, apibūdinant teisingumo principo viršenybės pagrindinius požymius. Prokuroras konstatuoja, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalis, kuria V. A. pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, naikintina.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 225 straipsnio taikymo

Kyšininkavimo, numatyto BK 225 straipsnyje, požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs; baudžiamajai atsakomybei pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Įstatymo dispozicijoje nurodyti nusikalstamos veikos požymiai yra vienodos reikšmės, kiekvienas atskirai su kitais nusikalstamos veikos požymiais sudaro visą nusikalstamą veiką, todėl, jeigu kaltininkas padarė veiką, atitinkančią kelis įstatyme numatytus alternatyvius požymius, laikoma, kad padarytos ne kelios, o viena nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio atitinkamą dalį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. A. nuteistas už tai, kad, būdamas teismo nutartimi paskirtu bankrutuojančios UAB „Egivela“ administratoriumi, taigi būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. tinkamai neorganizuoti administruojamos bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimo bei reikiamai nereaguoti į paaiškėjusius pažeidimus, iš jo administruojamos bendrovės akcininko tiesiogiai reikalavo 60 000 Lt kyšio ir susitarė dėl 50 000 Lt kyšio. Bylos medžiaga bei E. B. ir V. A. parodymai patvirtina, kad derybose dėl kyšio V. A. atsisakė 60 000 Lt reikalavimo ir susitarė dėl 50 000 Lt dydžio kyšio, tai rodo, kad reikalavimas transformavosi į konkretų susitarimą, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad vien tik deklaratyvus pinigų, reikalaujamų kaip kyšis, sumos paminėjimas dar negali būti laikomas baigtu nusikaltimu, jeigu susitariama kitaip. Atsižvelgdama į tai, kasacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pakeitimu, pašalinant konstatavimą, kad V. A. reikalavo iš E. B. 60 000 Lt dydžio kyšio.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Apeliacinės instancijos teismas V. A. , pripažintam kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir nuteistam laisvės atėmimo bausme ketveriems metams, pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė 250 MGL (32 500 Lt) dydžio baudą. Teismas, išeidamas už baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų bei paskirdamas nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį negu numato įstatymas, t. y. baudą, nurodė, kad nuteistasis V. A. turi rimtų sveikatos problemų, yra neįgalus - V. A. konstatuoti tokie susirgimai ir sveikatos sutrikdymai: stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė, bronchinė astma, lėtinis kasos uždegimas, kairės kojos sutrumpėjimas, dalinė kairės pėdos parezė, kairio klubo kontraktūra, tulžies pūslės akmenligė, nuteistasis yra tik iš dalies darbingas, V. A. darbingumo lygis yra 50 procentų. Taip pat pažymėta, kad V. A. nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, du sūnus, išlaiko šeimą, rūpinasi sergančia motina. V. A. po padaryto nusikaltimo išaiškinimo buvo nedelsiant atleistas iš einamų pareigų, jam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai iš esmės eliminavo galimybę jam užimti tokias pareigas, kuriose dirbdamas galėtų ateityje padaryti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, ir nors padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau V. A. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį būtų būtina izoliuoti paskiriant laisvės atėmimo bausmę.

Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada kasatorius nesutinka ir nurodo, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Tik asmenybę apibūdinantys duomenys, nors ir kokie būtų palankūs, padarytos nusikalstamos veikos kontekste nesuteikia pakankamo pagrindo teigti, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Su tokiu kasatoriaus argumentu sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 225 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Prilygintas nereiškia lygus, nes jo nesaisto statutiniai įsipareigojimai arba priesaika Lietuvos Respublikai. Kyšininkavimas, kaip ir kiti nusikaltimai valstybės tarnybai, neišvengiamai pažeidžia normalią valstybės ar savivaldybės, kitų įstaigų veiklą, tačiau valstybės tarnautojo kyšininkavimas labiau negu jam prilyginto asmens veiksmai diskredituoja šias įstaigas bei menkina jų autoritetą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam bausmė individualizuota atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, 54 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti prokuroro kasacinį skundą.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Olegas Fedosiukas

Antanas Klimavičius