2022-01-19 Nr. AB-1526-3-63-3-01604-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-6-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01604-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Edmarodenas“ (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos jūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Banginis“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos šprotai“ ir E. N. individuali įmonė) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Žuvininkystės tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 21R2-159 (AG2-107/14-2020) (toliau – ir Sprendimas) bei atmesti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Edmarodenas“ (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl protokolinio sprendimo panaikinimo.

2. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimu buvo nuspręsta tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Tarnybos 2020 m. birželio 25 d. Perleidžiamųjų teisių į lašišų ir menkių žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo aukciono būdu posėdžio protokolo Nr. ŽKB-4 (toliau – ir Protokolas) 4 punkto dalį, kuria buvo nuspręsta anuliuoti 2020 m. birželio 17 d. vykusio aukciono rezultatus t. y. paskirti pareiškėjui 20 proc. perleidžiamųjų teisių į lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje.

3. Atsakovas nesutiko su Sprendimu, nes Ginčų komisija neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (toliau – ir Žuvininkystės įstatymas) nurodytus reikalavimus, nevertino poįstatyminių teisės aktų, o pats Sprendimas diskriminuoja kitus ūkio subjektus bei suteikia teisę pareiškėjui į 20 proc. perleidžiamųjų teisių į lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje, kurios jis net neįgijo, nes neįvykdė visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

4. Atsakovas nurodė, jog 2020 m. birželio 17 d. Tarnyboje vyko posėdis dėl perleidžiamųjų teisių į lašišų ir menkių žvejybos galimybės Baltijos jūroje suteikimo aukciono būdu. Posėdžio metu iš dviejų ūkio subjektų UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ buvo gautas prašymas atidėti posėdį dėl neaiškaus poįstatyminio teisės akto taikymo, tačiau kiti ūkio subjektai prašymo atidėti aukcioną nepalaikė, todėl aukcionas buvo vykdomas. Minėtų ūkio subjektų prašymas atidėti aukcioną buvo grindžiamas aplinkybe, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą aukciono dalyvio užstato dydis eurais už 1 proc. dydžio perleidžiamąją teisę buvo tikrinamas po kiekvienos aukcione paskelbtos kainos pakėlimo, todėl buvo apribotas UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ dalyvavimas aukcione, nes jiems nepakako aukciono užstato. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija, ŽŪM) išaiškinimą Tarnyba privalėjo pervesto aukciono dalyvio užstato dydį tikrinti tik vieną kartą – prieš pradedant aukcioną, o ne kiekvieną kartą didinant galimybės kainą. Remiantis Ministerijos išaiškinimu, nuspręsta, jog buvo pažeistos dviejų ūkio subjektų teisės, todėl 2020 m. birželio 17 d. vykusio aukciono rezultatai buvo anuliuoti ir pakartotinis aukcionas įvyko 2020 m. liepos 1 d.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnio 1 dalimi, administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą dėl skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius, asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų, negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Kadangi 2020 m birželio 17 d. aukciono rezultatai buvo anuliuoti ir pakartotinai aukcionas įvyko 2020 m. liepos 1 d., pareiškėjui buvo suteikta galimybė tomis pačiomis sąlygomis ir teisėmis dalyvauti aukcione. Šios aplinkybės patvirtino, kad Protokolo 4 punktas, kuriuo nuspręsta anuliuoti 2020 m. birželio 17 d. aukciono rezultatus, yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Ginčų komisijos teiginys, kad teisė į žvejybos galimybės panaikinama tik vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo normomis yra klaidinantis, nes ūkio subjektams nebuvo suteikta žvejybos teisė galutiniame sprendime, įformintame Protokolu, nes ši teisė įgyjama tik po apmokėjimo, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesumokėjo aukcione pasiūlytos kainos.

7. Pareiškėjas UAB „Edmarodenas“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Pareiškėjas sutiko, kad teisės aktai numato teisę viešojo administravimo subjektams savarankiškai ištaisyti administraciniuose sprendimuose esančias technines klaidas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai parodė, kad atsakovas, vykdydamas aukcioną, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, susijusias su perleidžiamųjų žvejybos teisių aukciono užstatu, o tai, pareiškėjo nuomone, nėra laikytina technine klaida. Tarnyba 2020 m. birželio 17 d. aukciono metu nepagrįstai taikė atitinkamus ribojimus, tai savo esme yra klaidingas teisės aktų nuostatų interpretavimas, o ne techninė klaida.

9. Tarnybos 2020 m. birželio 22 d. rašte Nr. 2E-298 nurodyta, kad „<...>posėdžiui prasidėjus, iš dviejų ūkio subjektų atstovų buvo gautas prašymas atidėti posėdį dėl neaiškaus Žemės ūkio ministerijos teisės akto, kuris nustato aukciono eigą, taikymo“. Šio rašto turinys patvirtina, jog atsakovas gavo prašymą atidėti aukcioną dėl teisės akto taikymo, o ne motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas.

10. 2020 m. birželio 17 d. įvykusio aukciono metu visiems dalyvavusiems subjektams buvo taikomi analogiški ribojimai, t. y. visi subjektai aukcione dalyvavo lygiomis teisėmis. Taigi situacija, kai Tarnyba pakeičia savo poziciją ir remiantis ja anuliuoja aukciono rezultatus, yra nesąžininga, nes pažeidžia teisėtus pareiškėjo lūkesčius.

11. Atsakovo teiginiai, jog pareiškėjas aukciono metu neįgijo perleidžiamosios teisės, kadangi per 20 darbo dienų nesumokėjo kainos už kurią laimėtas aukcionas, yra nepagrįsti, nes pati Tarnyba Protokolo 4 punktu panaikino 2020 m. birželio 17 d. aukciono rezultatus. Pareiškėjui nesuprantama atsakovo pozicija, kai pati Tarnyba panaikina 2020 m. birželio 17 d. aukciono rezultatus, o po to priekaištauja, kad pareiškėjas nesumokėjo už anuliuoto aukciono metu įgytas perleidžiamąsias teises, nors aukciono rezultatai buvo panaikinti nesibaigus teisės aktuose nurodytam 20 darbo dienų apmokėjimo terminui.

12. Pareiškėjas sutiko su Sprendime pateikta pozicija, jog Protokolas neatitinka individualiems administraciniams keliamų reikalavimų. Atsakovas Protokole nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas anuliuoti aukciono rezultatus ir rengti pakartotinį aukcioną. Protokole nėra duomenų ar informacijos, kad Tarnyba, organizuodama ir vykdydama aukcioną, pažeidė teisės aktų nuostatas. ŽŪM 2020 m. birželio 23 d. rašte tokios informacijos irgi nėra, todėl neaišku, kokiu pagrindu buvo priimtas sprendimas anuliuoti 2020 m. birželio 17 d. aukciono rezultatus ir rengti pakartotinį aukcioną. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, jog Protokolo 4 punktas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, yra neteisėtas, o skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. N. individuali įmonė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą palaikė Sprendime nurodytus motyvus, faktines aplinkybes ir teisinį vertinimą. Jis pažymėjo, jog teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios aukciono metu kainos kėlimo ribojimą, susijusį su sumokėtu aukciono užstato dydžiu, nesikeitė nuo 2017 m. birželio 16 d. Anksčiau vykusių aukcionų metu buvo taikomas minėtas ribojimas. E. N. individualios įmonės nuomone, staigus Tarnybos pozicijos pasikeitimas ir teisėto aukciono rezultatų panaikinimas yra nesąžiningas, kadangi pažeidžia teisėtus aukcione dalyvavusių ūkio subjektų lūkesčius.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos šprotai“ atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

16. Trečiojo asmens teigimu, priimant Sprendimą, nebuvo vertinamas pareiškėjo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Protokolas yra tarpinis sprendimas, kadangi perleidžiamųjų teisių paskirstymo klausimas buvo išspręstas Tarnybos 2020 m. liepos 2 d. posėdžio protokolu Nr. ŽKB-6 (6.1). 2020 m. liepos 2 d. posėdžio protokolas yra teisėtas bei galiojantis, kadangi nei pareiškėjas, nei kiti ūkio subjektai neginčijo protokolu priimtų sprendimų. Sprendimu panaikinus Protokolo 4 punktą, nebuvo vertinta, jog perleidžiamosios teisės jau yra paskirstytos 2020 m. liepos 2 d. posėdžio protokolu, už kurias ūkio subjektai yra apmokėję ir ūkio subjektams suteiktos žvejybos kvotos. Taigi Protokolo 4 punkto panaikinimas niekaip ir jokia apimtimi neturi įtakos nei pareiškėjo, nei kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

17. UAB „Baltijos šprotai“ pažymėjo, jog iš ŽŪM 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620 „Dėl Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 84 ir 85 punktų sisteminės analizės akivaizdu, kad galutinis sprendimas yra priimamas pasibaigus ūkio subjektų pastabų teikimo terminui ir/ar išnagrinėjus gautas pastabas. Galutinis komisijos sprendimas, kuris ūkio subjektams sukelia teises ir pareigas yra įforminamas komisijos protokolu, kaip individualiu administraciniu aktu. Atsakovas 2020 m. birželio 17 d. aukciono nebuvo įforminęs protokolu, t. y. nebuvo priėmęs individualaus administracinio akto, kurį būtu panaikinęs Protokolo 4 punktu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neturėjo jokių teisėtų lūkesčių, kurie buvo nepagrįstai panaikinti Protokolu.

II. 18. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 19 d. sprendimu atsakovo Tarnybos skundą atmetė.

19. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 17 d. įvyko komisijos, sudarytos 2020 m. birželio 17 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V1-61 „Dėl žvejybos kvotų ir perleidžiamųjų teisių skyrimo Baltijos jūroje aukciono būdu“ (toliau – ir Komisija) posėdis dėl perleidžiamųjų teisių į lašišų ir menkių žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo aukciono būdu. Analizuojant Protokolo turinį nustatyta, jog 2020 m. birželio 17 d. vykusio aukciono metu buvo gauti UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ atstovų prašymai atidėti posėdį dėl neaiškaus Aprašo nuostatų taikymo. Atsakovas, susipažinęs su UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ žodinėmis pastabomis, 2020 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2E/2020-298 „Dėl teisės akto išaiškinimo“ kreipėsi į ŽŪM, prašydamas pateikti Aprašo 31 ir 32 punktų išaiškinimą. ŽŪM 2020 m. birželio 23 d. pateikė atsakymą Nr. 2D-1940 (24.19 E) „Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių aukciono užstato“. Tarnyba, atsižvelgdama į ŽŪM atsakymą, Protokolo 4 punktu nusprendė 2020 m. birželio 17 d. įvykusio aukciono rezultatus anuliuoti ir pakartotinai organizuoti posėdį dėl perleidžiamųjų teisių į lašišų ir menkių žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo aukciono būdu, nurodant, kad galimybės per aukcioną kelti perleidžiamosios teisės kainą aukciono užstatas neriboja. Protokolo 5 punktu nuspręsta, kad pakartotinio aukciono data – 2020 m. liepos 1 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu anuliuoti 2020 m. birželio 17 d. aukciono rezultatus, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių, kuris skundžiamu Sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Protokolo 4 punktą.

20. Teismas pažymėjo, jog viešojo administravimo subjektas turi teisę panaikinti savo paties priimtą individualų administracinį aktą tik tais atvejais, kai tokia galimybė yra numatyta teisės aktuose, priešingu atveju viešojo administravimo subjektas veiktų viršydamas jam suteiktus įgaliojimus.

21. Įvertinęs bylos aplinkybes bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą (Aprašo 52 p. ir Žuvininkystės įstatymo 177 str. bei 177 str. 6 d.) teismas sprendė, jog atsakovas 2020 m. birželio 17 d. aukciono rezultatus anuliavo nesiremdamas Žuvininkystės įstatymo 177 straipsnio nuostatomis, kadangi nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, galinčius sukelti Žuvininkystės įstatymo 177 straipsnyje numatytas neigiamas pasekmes. Skunde atsakovas šios aplinkybės neneigė ir teigė, jog 2020 m. birželio 17 d. aukciono rezultatai buvo anuliuoti siekiant ištaisyti techninę klaidą, dėl kurios buvo neteisingai paskirstytos perleidžiamosios teisės. Jam tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnis ir Aprašo 84 bei 85 punktai.

22. Bylos faktinės aplinkybės patvirtino, jog 2020 m. birželio 17 d. aukciono rezultatai buvo panaikinti todėl, jog Tarnyba pati suabejojo, ar ji tinkamai taikė Aprašo nuostatas. Teismo vertinimu, skirtingas teisės akto nuostatų interpretavimas ar neteisingas supratimas, nėra ir negali būti laikomas techninio pobūdžio klaida ar rašymo apsirikimu, todėl Tarnyba, priimdama Protokolo 4 punktą, nepagrįstai vadovavosi VAĮ 35 straipsniu bei Aprašo 85 punktu ir priėmė sprendimą, viršydama jai suteiktus įgaliojimus.

23. Įvertinęs Protokolo turinį, teismas pažymėjo, jog jame nėra aiškiai nurodoma, kokias konkrečiai pastabas dėl Aprašo taikymo pateikė UAB „Baltijos šprotai“ bei UAB „Banginis“, nėra pateikta informacijos apie ŽŪM pateikto paklausimo ar ŽŪM atsakymo turinius, nenurodomos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas anuliuoti 2020 m. birželio 17 d. aukciono rezultatus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog yra pagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Protokolo turinys neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Iš Protokolo turinio kitiems aukcione dalyvavusiems ūkio subjektams negalėjo būti aišku, dėl kokių faktinių ir teisinių argumentų buvo nuspręsta anuliuoti įvykusio aukciono rezultatus.

III. 24. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą tenkinti.

25. Atsakovas teigia, jog teismas neatsižvelgė į Žuvininkystės įstatyme nurodytus reikalavimus, nenagrinėjo poįstatyminių teisės aktų, kurie tiesiogiai įpareigoja administravimo subjektą laikytis nustatytų teisės normų. Be to, Sprendimas diskriminuoja kitus ūkio subjektus ir suteikia teisę į 20 proc. perleidžiamųjų teisių į lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje pareiškėjui, kurios jis net neįgijo pagal įstatymus, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas, o Tarnybos skundas tenkintas.

26. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Komisija, vykdydama savo funkcijas, tiesiogiai taiko Aprašą, bet nesiima aiškinti jo nuostatų, ir negalėjo užtikrintai atsakyti į ūkio subjektų iškeltus klausimus, todėl ŽŪM buvo išsiųstas užklausimas pateikti Aprašo nuostatų išaiškinimą. Susipažinus su ŽŪM išaiškinimu, Komisija nusprendė įvykusio aukciono rezultatus anuliuoti, ir pakartotinai organizuoti posėdį dėl perleidžiamųjų teisių į lašišų ir menkių žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo aukciono būdu, nurodant, kad galimybės per aukcioną kelti perleidžiamosios teisės kainą aukciono užstatas neriboja. Vadovaujantis Aprašo 85 punktu, Komisija 2020 m. birželio 17 d. aukciono metu gavusi dviejų ūkio subjektų žodinį pranešimą apie daromą techninę klaidą, dėl kurios buvo neteisingai paskirstytos perleidžiamosios teisės, organizavo pakartotinį aukcioną 2020 m. liepos 1 d. bei aukciono būdu suteikė perleidžiamąsias teises į lašišų ir menkių žvejybos galimybes Baltijos jūroje. Pagal Aprašo 851 punktą buvo paskelbtas pranešimas apie Komisijos posėdį ŽŪM ir Tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki posėdžio. Prašymai iš ūkio subjektų iš naujo nebuvo renkami ir sumokėti užstatai nebuvo grąžinami. Taigi klaidingas pareiškėjo teiginys, jog nebuvo žinomos 2020 m. birželio 17 d. aukciono anuliavimo priežastys, kurios buvo įformintos Protokolu, nes šio Protokolo pagrindu pats pareiškėjas pateikė motyvuotą prašymą.

27. Pagal VAĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Kadangi 2020 m. birželio 17 d. aukciono rezultatai buvo anuliuoti ir pakartotinai aukcionas įvyko 2020 m. liepos 1 d., pareiškėjas UAB „Edmarodenas“ tomis pačiomis sąlygomis ir teisėmis dalyvavo aukcione, kaip kad dalyvavo ir 2020 m. birželio 17 d. aukcione. Pareiškėjo aukcione prašytų perleidžiamųjų teisių dydis į menkių žvejybos galimybes (10,9170 proc.) ir į lašišų žvejybos galimybes (40,0000 proc.) liko nepakitęs ir vykdant pakartotinį aukcioną.

28. Pagal Aprašo 85 punkto nuostatą Komisija Protokolu turėjo teisę anuliuoti (panaikinti) vykusio aukciono rezultatus bei organizuoti pakartotinį aukcioną. Protokolas tą pačią dieną buvo išsiųstas visiems posėdyje dalyvavusiems ūkio subjektams elektroninio ryšio priemonėmis, tuo pačiu ūkio subjektai buvo informuoti apie pakartotinį aukcioną, vyksiantį 2020 m. liepos 1 d. Taigi teismo teiginys, kad ūkio subjektai nebuvo informuoti apie Protokolą, laikytinas nepagrįstu. Taip pat teismas klaidingai nurodė, jog Komisija, priimdama Protokolą, neposėdžiavo, nes būtent posėdžio metu ir buvo aptartas aukciono anuliavimas (panaikinimas) remiantis Ministerijos išaiškinimu. Be to, klaidinantis teismo išaiškinimas, kad teisė į žvejybos galimybes panaikinama tik vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 177 straipsnio nuostatomis, nes ūkio subjektams nebuvo suteikta žvejybos galimybių teisė galutiniame Komisijos sprendime, įformintame Protokolu (nes teisė įgyjama tik po apmokėjimo).

29. Tarnyba atkreipia dėmesį, jog 2020 m. liepos 2 d. priimtas Komisijos posėdžio protokolas Nr. ŽKB-6, pagal kurį aukcione laimėję ūkio subjektai jau yra sumokėję už perleidžiamąsias teises, bei 2020 m. rugpjūčio 12 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V1-80 „Dėl ūkio subjektams suteiktų žvejybos galimybių skyrimo Baltijos jūroje“ yra paskirtos individualios žvejybos galimybės Baltijos jūroje, o įsakymas Nr. V1-80 yra paskelbtas Teisės aktų registre.

30. Pareiškėjas UAB „Edmarodenas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

31. Pareiškėjas pažymi, jog Tarnyba negavo motyvuoto pranešimo apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas pagal VAĮ 35 straipsnio ar Aprašo 85 punkto nuostatas, o pati Tarnybos atstovė Ginčų komisijos posėdžio metu pripažino, jog ŽŪM 2020 m. birželio 23 d. raštas yra tik informacinio / rekomendacinio pobūdžio. Todėl, vadovaujantis lex retro non agit (teisės aktų negaliojimo į praeitį) principu, ŽŪM 2020 m. birželio 23 d. rašte pateiktas išaiškinimas neturėtų galioti atgal, t. y. 2020 m. birželio 17 d. įvykusiam aukcionui, nes pareiškėjui yra sudaromos blogesnės sąlygos.

32. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog pareiškėjas pakartotiniame aukcione dalyvavo tomis pačiomis sąlygomis, nes 2020 m. birželio 17 d. įvykusio aukciono galutinė lašišų perleidžiamų teisių kaina už 1 proc. sudarė 1 350 Eur, o 2020 m. liepos 1 d. įvykusio pakartotinio aukciono – 4 900 Eur, t. y. kainos skiriasi 362,96 proc. arba daugiau nei 3,6 karto (4 900 Eur / 1 350 Eur).

33. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pagal Aprašo 48 punktą pirmiausia įgyjama perleidžiamoji teisę į žvejybos galimybes aukciono būdu, o tik vėliau sumokėjus per nustatytą terminą skiriama kvota pagal aukciono būdu įsigytą perleidžiamąją teisę. Žuvininkystės įstatymo 172 straipsnio 1 punkte numatyta, kad pirmiausia įgyjama perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes aukciono būdu, o tik vėliau sumokėjus per nustatytą terminą skiriamos individualios žvejybos galimybės.

34. Protokole nėra aiškiai nurodoma, kokias konkrečiai pastabas dėl Aprašo taikymo pateikė UAB „Baltijos šprotai“ bei UAB „Banginis“, nepateikta informacija apie ŽŪM pateikto paklausimo ar ŽŪM atsakymo turinius, nenurodomos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas anuliuoti 2020 m. birželio 17 d. aukciono rezultatus. Taigi Protokolo turinys neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

35. Tarnyba Protokole nurodė vienokį sprendimo priėmimo motyvą (ŽŪM 2020 m. birželio 23 d. atsakymas), o 2020 m. liepos 1 d. rašte „Dėl motyvuoto prašymo“ Nr. 2E/2020-309 nurodė kitą motyvą – dviejų ūkio subjektų žodinį pranešimą apie daromą techninę klaidą. 2020 m. spalio 7 d. skunde pateikė dar vieną motyvą – nesumokėjimas per trumpesnį terminą nei to reikalauja Aprašo ir Žuvininkystės įstatymo nuostatos.

36. Pareiškėjas nėra gavęs informacijos iš Tarnybos, kad jis pažeidė Aprašo ar Žuvininkystės įstatymo nuostatas ir dėl to jam buvo panaikinta teisė į 2020 m. birželio 17 d. įgytas aukciono būdu perleidžiamas teises į 20 proc. lašišų žvejybos galimybes.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. N. individuali įmonė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

38. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, situacija, kai Tarnyba pakeičia savo poziciją iš esmės ir anuliuoja teisėto aukciono rezultatus, yra nesąžininga, nes pažeidžia teisėtus aukcione dalyvavusių ūkio subjektų lūkesčius. Tarnyba panaikino E. N. individualiai įmonei ir UAB „Edmarodenas“ perleidžiamas teises į lašišų žvejybos galimybes 2020 m. birželio 25 d. nepraėjus Apraše nurodytam apmokėjimo terminui. Iš Protokolo turinio neaišku, dėl kokių faktinių ir teisinių argumentų buvo nuspręsta anuliuoti įvykusio aukciono rezultatus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. birželio 25 d. Perleidžiamųjų teisių į lašišų ir menkių žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo aukciono būdu posėdžio protokolo Nr. ŽKB-4 4 punkto, kuriuo komisija nusprendė įvykusio aukciono rezultatus anuliuoti ir pakartotinai organizuoti posėdį dėl perleidžiamųjų teisių į lašišų ir menkių žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo aukciono būdu, nurodant, kad galimybės aukciono metu kelti perleidžiamosios teisės kainos aukciono užstatas neriboja; pareiškėjas UAB „Edmarodenas“ ginčijo Protokolo 4 punkto dalį, kuria buvo nuspręsta anuliuoti 2020 m. birželio 17 d. vykusio aukciono rezultatus paskirti pareiškėjui 20 proc. perleidžiamųjų teisių į lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje.

40. Pareiškėjas UAB „Edmarodenas“, nesutikdamas su Tarnybos Protokolo 4 punkto dalimi, kuria buvo nuspręsta anuliuoti 2020 m. birželio 17 d. vykusio aukciono rezultatus, skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių. Pateiktu skundu prašė panaikinti Žuvininkystės tarnybos 2020 m. birželio 25 d. protokolo Nr. ŽKB-4 (6.1) sprendimą anuliuoti įvykusio aukciono rezultatus dėl perleidžiamųjų teisių į lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje; patvirtinti 2020 m. birželio 17 d. įvykusio aukciono dėl perleidžiamų teisių į 2020–2034 m. lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje rezultatus; įpareigoti Žuvininkystės tarnybą vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 172 straipsniu pareiškėjui skirti 20 proc. perleidžiamų teisių į 2020–2034 m. lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje.

41. Spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, Ginčų komisija nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą skundui patikslinti, nurodyti visus trečiuosius suinteresuotus asmenis arba patikslinti reikalavimą, kad Ginčų komisija spręstų tik dėl Protokolo sprendimo dalies, kiek tai susiję su pareiškėjui perleidžiamomis teisėmis į lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje; nurodė, kad Ginčų komisijai, iš esmės išnagrinėjus skundą, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Administracinių ginčų nagrinėjimo įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais yra suteikta teisė priimti vieną iš sprendimų: atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį; įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą; pažymėta, kad Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, neatlieka viešojo administravimo konkrečioje srityje ir negali viešojo administravimo subjekto įpareigoti priimti konkretaus turinio administracinio sprendimo, bei neturi kompetencijos nagrinėti skundus dėl tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo; padaryta išvada, kad Ginčų komisija negali priimti sprendimo dėl 2020 m. birželio 17 d. įvykusio aukciono rezultatų patvirtinimo ir įpareigojimo pareiškėjui skirti aukciono būdu skirti 20 proc. perleidžiamųjų teisių į 2020–2023 m. lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje.

42. Patikslintu skundu pareiškėjas Ginčų komisijos prašė panaikinti Žuvininkystės tarnybos sprendimą neskirti jam 2020–2034 m. perleidžiamųjų teisių į lašišų ir menkių žvejybos galimybes Baltijos jūroje aukciono būdu pagal 2020 m. birželio 17 d. įvykusio aukciono rezultatus. Ginčų komisija, išnagrinėjusi bylą, 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 21R2-159 (AG2-107/14-2020) panaikino Žuvininkystės tarnybos 2020 m. birželio 25 d. Perleidžiamųjų teisių į lašišų ir menkių žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo aukciono būdu posėdžio protokolo Nr. ŽKB-4 4 punkto dalį, kuria buvo nuspręsta anuliuoti 2020 m. birželio 17 d. vykusio aukciono rezultatus paskirti pareiškėjui 20 proc. perleidžiamųjų teisių į lašišos žvejybos galimybes Baltijos jūroje.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynimo galimybių, nagrinėjamu atveju nepakanka panaikinti Tarnybos sprendimą, įformintą Protokolo 4 punkto dalimi, nes faktinės aplinkybės patvirtina, kad tomis pačiomis sąlygomis aukcionas buvo organizuotas 2020 m. liepos 1 d. iš naujo, pareiškėjas jame dalyvavo, jo prašytų perleidžiamųjų teisių dydis į menkių žvejybos galimybes (10,9170 proc.) ir į lašišų žvejybos galimybes (40,0000 proc.) liko nepakitęs. Tarnybos 2020 m. liepos 2 d. posėdžio protokolu Nr. ŽKB-6 (6.1) buvo patvirtinti aukciono rezultatai, dalyvavusiems ūkio subjektams paskirtos perleidžiamosios teisės (procentais) į lašišų ir menkių žvejybos galimybes Baltijos jūroje. Tarnybos 2020 m. liepos 2 d. protokolas, kuriuo patvirtinti 2020 m. liepos 1 d. įvykusio aukciono rezultatai yra galiojantis, nėra duomenų, kad pareiškėjas juos ginčytų. Pažymėtina, kad, esant galiojančiam Tarnybos 2020 m. liepos 2 d. protokolui, Tarnybos Protokolo 4 punkto dalies panaikinimas negalėtų turėti jokio poveikio pareiškėjo materialiosioms teisėms į 2020–2034 m. perleidžiamąsias teises į lašišų ir menkių žvejybos galimybes Baltijos jūroje, nes jos yra paskirstytos 2020 m. liepos 1 d. įvykusiame aukcione.

44. Pareiškėjo skundo pateikimo Ginčų komisijai metu galiojusio Administracinių ginčų nagrinėjimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Ginčų komisijai teikiamo skundo atitiktis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatoms reiškia ne tik tai, kad būtų priimtas Administracinių ginčų nagrinėjimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sprendimas, bet ir tai, kad pareiškėjo pažeistos materialiosios teisės būtų apginamos realiai. Tai reiškia, kad priimant skundą nagrinėti, turi būti nurodyta, kokiais būdais, numatytais ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose, turi būti asmens teisės apgintos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (aktualios redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013).

45. Nagrinėjamu atveju vien pareiškėjo nurodomo administracinio akto panaikinimas būtų tik fakto dėl tokio akto neteisėtumo vienokiais ar kitokiais aspektais konstatavimas, tačiau tai neturėtų jokios įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms – jos realiai liktų neapgintos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai vadovaujamasi aiškinimu, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1 (11), 2007). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3060-575/2016, ir kt.). Nei Ginčų komisija, nei pirmosios instancijos teismas nevertino, kad patenkinus skundo reikalavimą, galbūt pažeistos pareiškėjo teisės liks realiai neapgintos, todėl priėmė sprendimą, kuris pareiškėjui nesukels materialiųjų teisinių pasekmių – jis neįgis pageidaujamų perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes jūrų vandenyse, nes šios teises jau yra paskirstytos kitiems subjektams vėliau vykusiame aukcione, kurio rezultatai nėra nuginčyti.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek Ginčų komisija, tiek teismas, prieš imdamiesi nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, siekia pareiškėjas, kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi tiek teismas, tiek ir Ginčų komisija, iš esmės siekdami tinkamai išnagrinėti bylą, privalėjo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įvertinti, ar pareikšti reikalavimai yra tinkami pažeistų teisių gynimui. Teisminė gynyba galima tik tais atvejais, kai realiai siekiama apginti pažeistą teisę arba yra ginčijama tam tikra teisė arba įstatymų saugomas interesas ir tai būtų galima padaryti (apginti pareiškėją) vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nesant minimų aplinkybių, tokio pobūdžio skundas, pagal formuojamą administracinių teismų praktiką, atmestinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-635-556/2015, ir kt.).

47. Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 141 dalyje apibrėžiama, kad perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse – ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių jūrų vandenyse dalį (procentais). Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad verslinės žvejybos jūrų vandenyse tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisių panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams suteikia Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija (toliau – Žvejybos teisių suteikimo komisija, Komisija), sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos atstovų (17 str. 3 d.). Šios komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija (17 str. 6 d.). Žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (17 str. 7 d.). Teisė į žvejybos galimybes arba teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama tą pačią dieną, kurią įvyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis (17 str. 5 d.).

48. Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 175 straipsnio 2 dalyje ir 176 straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra vienas procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės.

49. Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-618 (toliau – ir Reglamentas) 4 punkte nustatyta, kad Komisijos veiklos forma yra posėdžiai. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokole nurodoma posėdžio data, protokolo eilės numeris, svarstomų klausimų pavadinimai ir priimti sprendimai (Reglamento 17 p.). Protokolas turi būti parengtas, pasirašytas ir paskelbtas Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio. Protokolas registruojamas Žuvininkystės tarnyboje (Reglamento 21 ir 22 p.). Reglamento nustatyta tvarka tvirtindama aukciono rezultatus Komisija balsuoja, sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo Komisijos narių dauguma (14 p.).

50. Byloje nėra duomenų, kad 2020 m. birželio 17 d. vykusio aukciono rezultatai būtų patvirtinti Komisijos sprendimu tą dieną surašytame protokole, šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo byloje. Pastaroji aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl byloje ginčijamo Protokolo, kuris buvo surašytas 2020 m. birželio 25 d., sukeliamų teisinių pasekmių. Kai nėra duomenų, kad 2020 m. birželio 17 d. vykusio aukciono rezultatai būtų patvirtinti Komisijos sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde ir pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamu vertinimu, kad šiuo Protokolu neteisėtai buvo pakeistas administracinis sprendimas dėl 2020 m. birželio 17 d. vykusio aukciono rezultatų.

51. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kai nėra duomenų, kad 2020 m. birželio 17 d. vykusio aukciono rezultatai būtų patvirtinti Reglamente nustatytu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas dėl 2020 m. birželio 17 d. vykusio aukciono rezultatų buvo priimtas ne tą pačią dieną, bet 2020 m. birželio 25 d., Protokolu, kurio 4 punkto dalį ir ginčija pareiškėjas. Kaip ir kiekvienas bet kuris kitas viešojo administravimo subjekto sprendimas, ginčo atveju Komisijos sprendimas patvirtinti / ar nepatvirtinti aukciono rezultatus, turi atitikti jam keliamus Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Komisijos kompetencija priimti sprendimą dėl aukciono rezultatų patvirtinimo turi būti aiškinama visų pirma per teisėtumo prizmę – t. y. aukciono rezultatai gali būti laikomi teisėtais, jei aukcionas buvo organizuotas ir įvyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taigi nagrinėjamo ginčo esmė yra tai, ar teisėtai ir pagrįstai Komisija nepatvirtino 2020 m. birželio 17 d. vykusio aukciono rezultatų (juos anuliavo) dėl to, kad jį vykdant buvo netinkamai pritaikyti Aprašo 31–32 punktuose nustatyti reikalavimai.

52. Aprašo 85 punkte įtvirtinta, kad Žuvininkystės tarnybai gali būti teikiami suinteresuotų asmenų motyvuoti pranešimai apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, dėl kurių buvo neteisingai paskirstytos perleidžiamosios teisės arba kvotos, ne vėliau kaip 4 darbo dienas po perleidžiamųjų teisių ar kvotų paskirstymo dienos iki aprašo 84 punkte nurodyto paskelbimo apie priimtą sprendimą. Gavusi tokį pranešimą, Žuvininkystės tarnyba jį patikrina ir, jei buvo skirtos neteisingai apskaičiuotos perleidžiamosios teisės, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, praneša apie tai suinteresuotiems ūkio subjektams ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos organizuoja komisijos posėdį, kuriame perskirstomos neteisingai apskaičiuotos perleidžiamosios teisės.

53. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kilus abejonių dėl Aprašo 31 punkto nuostatų taikymo, Komisija kreipėsi į Ministeriją dėl jų taikymo išaiškinimo; pagal Ministerijos 2020 m. birželio 23 d. pateiktą išaiškinimą dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių aukciono užstato, Komisija privalėjo pervesti aukciono dalyvio užstato dydį tikrinti tik vieną kartą – prieš pradedant aukcioną, o ne kiekvieną kartą didinant galimybės kainą. Komisija, įvertinusi, kad 2020 m. birželio 17 d. įvykusio aukciono metu buvo netinkamai taikytos Aprašo 31–32 punktų nuostatos, ir dėl to buvo apribotas dviejų aukciono dalyvių UAB „Banginis“ ir UAB „Baltijos šprotai“ dalyvavimas aukcione, pagrįstai Protokolo 4 punktu nusprendė įvykusio aukciono rezultatus anuliuoti ir pakartotinai organizuoti posėdį dėl perleidžiamųjų teisių į lašišų ir menkių žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo aukciono būdu. Nustačius Aprašo reikalavimų pažeidimą, aukciono rezultatų patvirtinimas reikštų neteisėto viešojo administravimo sprendimo priėmimą, kuris reikštų aukciono dalyvių lygiateisiškumo pažeidimą, kai vieni jų įgyja pranašumą, o kiti aukciono dalyviai, kurių dalyvavimas buvo be pagrindo apribotas, patiria neigiamas materialines pasekmes, ir tai sudarytų pagrindą pastariesiems tokio sprendimo teisėtumą kvestionuoti.

54. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad tos aplinkybės, kad Komisijai kilusios abejonės dėl Aprašo 31 punkto taikymo aukciono organizavimo metu, nepatenka į Aprašo 85 punkte numatytas sąlygas, kuomet turi būti organizuojamas posėdis neteisingai apskaičiuotoms perleidžiamosioms teisėms perskirstyti. Teisėjų kolegija, vertindama tokį pareiškėjo argumentą, atkreipia dėmesį, kad reikalavimas Komisijai kaip viešojo administravimo subjektui priimti teisėtą sprendimą negali būti formaliai ribojamas Aprašo 85 punkte numatytomis sąlygomis, nes jos neapima visų reikšmingų Komisijos veiklos organizuojant aukcioną teisėtumo aspektų – tiek jos sudarymui keliamų reikalavimų, veiklos principų (kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo ir nešališkumo), tiek aukciono organizavimo ir vykdymo reikalavimų ir t. t., įtvirtintų Žuvininkystės įstatyme, Apraše bei Reglamente. Paaiškėjus bet kurioms aplinkybėms, kad organizuojant aukcioną buvo netinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimai, aukciono rezultatų Komisija protokolu negalėtų patvirtinti, nes tai reikštų, kad priimant viešojo administravimo sprendimą pažeidžiamas teisėtumo reikalavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ginčijama Protokolo 4 punkto dalimi buvo neteisėtai pakeistas anksčiau priimtas administracinis sprendimas, nes aukciono rezultatai yra tik pagrindas priimti viešojo administravimo sprendimą, kuriuo jie gali būti patvirtinami arba nepatvirtinami, jei nustatomos tai pagrindžiančios aplinkybės.

55. Pareiškėjas byloje nepateikė argumentų, kad Tarnyba nepagrįstai suabejojo tinkamu Aprašo 31 punkto nuostatų taikymu, vykdant 2020 m. birželio 17 d. aukcioną, bei, kad Ministerijos 2020 m. birželio 23 d. rašte pateikti išaiškinimai dėl Aprašo 31 punkto taikymo yra neteisingi. Teisėjų kolegija vertina, kad Ministerija pagrįstai nurodė, jog aukciono dalyvio įnašas turi būti tikrinamas tik vieną kartą, nes Apraše nėra įtvirtinta, kad kiekvieną kartą pakėlus kainą turi būti iš naujo vertinamas aukciono dalyvio įnašo dydis. Komisija, nustačiusi, kad organizuojant 2020 m. birželio 17 d. aukcioną, buvo padaryti Aprašo reikalavimų pažeidimai, pagrįstai priėmė sprendimą netvirtinti jo rezultatų ir organizavo aukcioną 2020 m. liepos 1 d. iš naujo.

56. Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad tiek Ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą, kurio reikalavimai buvo netinkamai suformuluoti, nes net jų galimo tenkinimo atveju būtų tik konstatuojamas administracinio akto galimo neteisėtumo faktas, tačiau tai neturėtų realios įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms; taigi vien dėl šios priežasties pareiškėjo skundas atmestinas. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020 buvo pateikti išaiškinimai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas Ginčų komisijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos <...> sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio ABTĮ 87 str.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčui persikėlus į teismą, nepriklausomai nuo proceso šalies, kurios iniciatyva buvo apskųstas Ginčų komisijos sprendimas, teismui tenka pareiga įvertinus pareiškėjo skundo atitiktį ABTĮ reikalavimams ir nustačius, kad pažeistų teisių gynimo priemonės nėra tinkamai nurodytos, pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus.

57. Kita vertus, teisėjų kolegija, siekdama proceso ekonomiškumo ir operatyvumo, įvertinusi administracinėje byloje pareikšto reikalavimo dėl Protokolo panaikinimo pagrįstumą iš esmės ir nustačiusi, kad Komisijos Protokolo 4 punktu priimtas sprendimas atitinka administraciniam aktui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, daro išvadą, kad tenkinant atsakovo apeliacinį skundą, turi būti panaikinamas pirmosios instancijos bei Ginčų komisijos sprendimas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 21R2-159 (AG2-107/14-2020).

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Edmarodenas“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė