b6b8983f-9239-46e2-a945-4ff4fa8bb26b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1674-656/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06042-2020-5

­Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.6.1.1.

­

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo (apelianto) Ch.F. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Ch.F. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėjas J. T. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad iki neteisėto nusavinimo (1940 m. birželio 15 d.) Z. T. (Z. T.) nuosavybės teise valdė ¼ dalį pastatų, buvusių adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu esančių (duomenys neskelbtini) (toliau ir Pastatai); atnaujinti pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikti juridinę reikÅ¡mę turintį turto – pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise iki 1940 m. faktÄ patvirtinantį teismo sprendimÄ , kaip nuosavybės teises į statinius patvirtinantį dokumentÄ , nuosavybės teises atkuriančiai institucijai.

2. Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas mirė, todėl teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi pakeitė mirusį pareiÅ¡kėjÄ J. T. jo teisių perėmėju Ch. F. T. (brolis).

3. PareiÅ¡kime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo aktyviai siekė nuosavybės teisių atkÅ«rimo į visÄ jam žinomÄ T. giminės turtÄ , į kurį jis galėjo pretenduoti – 1992 m. sausio mėn. 31 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, 1999 m. birželio 4 d. gavo ir nuosavybės teises atkuriančioms institucijoms pateikė Lietuvos Respublikos pasÄ , įgaliotų teisininkų pagalba iniciavo ir vedė įvairius teisinius procesus, reikalingus nuosavybės teisių atkÅ«rimui. Ä® didžiÄ jÄ dalį T. giminės turto, į kurį J. T. galėjo pretenduoti, nuosavybės teisės jau yra atkurtos tiek natÅ«ra, tiek kitais AtkÅ«rimo įstatyme numatytais bÅ«dais.

4. 2018 m. pradžioje J. T. sulaukė netikėto telefono skambučio iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo su pareiÅ¡kėjo senolės, t. y. pareiÅ¡kėjo tėvo Z. T. motinos, J.-S.-M.-J. T. (J. T. arba J. T.) Vilniaus mieste iki 1940 m. turėtais pastatais adresu (duomenys neskelbtini), besiribojantį pastatÄ ((duomenys neskelbtini)), pasiteiravo, ar sieks Å¡io J. T. valdyto turto nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Iki tol, apie šį senolės Vilniaus mieste turėtÄ turtÄ , J. T. nieko nebuvo žinoma. Nežinodamas apie senolės iki jos mirties Vilniaus mieste turėtÄ turtÄ , apie jo paveldėjimÄ , pareiÅ¡kėjas konkretaus praÅ¡ymo dėl Å¡io turto valstybės archyvams suformuluoti negalėjo.

5. Suinteresuotas asmuo VÄ® ,,Turto bankas“ prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti.

II. Teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atmetė.

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

7. Teismas kosnatavo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikti juridinę reikÅ¡mę turintį turto – pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise iki 1940 m. faktÄ patvirtinantį teismo sprendimÄ , kaip nuosavybės teises į statinius patvirtinantį dokumentÄ , nuosavybės teises atkuriančiai institucijai. PareiÅ¡kėjas termino praleidimo faktÄ motyvuoja tuo, jog jam nebuvo žinoma aplinkybė, jog jo senelė J. T. valdė ginčo turto nuosavybės teise.

8. PraÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas, kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos įstatymÄ Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau - ir atstatymo įstatymas). Ä®statymų leidėjas praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių Å¡ias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletÄ kartų. Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems Å¡io įstatymo nustatytÄ praÅ¡ymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

9. Teismas kritiÅ¡kai vertino pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis nežinojo apie visÄ giminės valdytÄ turtÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, prasidėjus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesui Lietuvoje, pareiÅ¡kėjas buvo veiksnus asmuo, kuris turėjo galimybę sužinoti informacijÄ ne tik apie pareiÅ¡kėjo motinos ir tėvo turėtÄ turtÄ , bet ir kitų giminaičių, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo senelės, turėtÄ turtÄ Lietuvoje. Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-88/06 patvirtinta, kad jau nuo 2006 m. pareiÅ¡kėjui buvo žinoma ne tik apie jo motinos ir tėvo turėtÄ turtÄ , bet ir apie jo senelės J.

T. turimÄ turtÄ (duomenys neskelbtini). Be to, ir 2008 m. gegužės 22 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, 2008 m. gegužės 16 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu, pareiÅ¡kėjui buvo atkurta nuosavybė teisė ne tik į jo tėvo, bet ir senelės turėtÄ turtÄ (duomenys neskelbtini). Taigi pareiÅ¡kėjas jau nuo 2006 m. galėjo žinoti apie visÄ J. T. turėtÄ turtÄ Lietuvoje. Vadinasi, pareiÅ¡kėjas vėliausiai jau nuo 2006 m. turėjo žinoti apie savo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises tiek į motinos ar tėvo, tiek ir į senelės turėtÄ turtÄ , tačiau praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisės aktų nustatytu terminu nepateikė dėl subjektyvių priežasčių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, kad pareiÅ¡kėjas nežinojo apie senelės turimÄ turtÄ , nėra pagrindo. Ä® bylÄ pateikti kiti įrodymai, tokie kaip Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos 2011 m. kovo 18 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos 2014 m. birželio 4 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir kiti Å¡ios institucijos sprendimai, taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo žinoma apie jo senolės turimÄ turtÄ Lietuvoje.

10. Nežinojimas apie teisę pretenduoti į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valiniais veiksmais nuosavybės teisių atkÅ«rimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informacijÄ apie iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau negavo pilnos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes sužinoti apie ginčo turtÄ iki įstatymu nustatyto termino pasibaigimo, tačiau nesiėmė reikiamų priemonių gauti informacijÄ apie iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas, elgdamasis rÅ«pestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių Å¡ių veiksmų atlikti, ar kad juos atliko, tačiau reikiamos informacijos iÅ¡ atitinkamų institucijų negavo iki pasibaigiant įstatyme nustatytam terminui. Informacijos stoka, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, ja nesidomi, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis.

11. Duomenis apie turimÄ giminaičių turtÄ pareiÅ¡kėjas galėjo ir turėjo gauti iÅ¡ valstybės archyvų. Kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjas nuo pat nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesų Lietuvoje pradžios nuosekliai ir intensyviai dalyvavo jo Å¡eimos nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. Taigi, pareiÅ¡kėjas nuo pat nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesų intensyviai siekė, kad jam bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į T. giminės turtÄ . Pastebėjo ir tai, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu įvairios institucijos jau yra priėmusios 18 sprendimų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jo tėvo ir motinos turėtÄ turtÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas visuomet buvo atstovaujamas profesionalių ir kvalifikuotų teisininkų. Taip pat pareiÅ¡kėjas pats pareiÅ¡kime nurodė, kad AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nustatyti terminai jam buvo žinomi. Taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nežinojimas apie J. T. valdytÄ turtÄ yra subjektyvaus pobÅ«džio.

12. Taigi, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ valstybės archyvų gavo informacijÄ apie jo motinos, tėvo bei senolės turėtÄ turtÄ , kas sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę sužinoti informacijÄ ir apie likusį J. T. turimÄ turtÄ Lietuvoje. Nors pareiÅ¡kėjas ir nurodo, kad, asmuo, teikdamas archyvui praÅ¡ymÄ dėl atitinkamų įrodymų/dokumentų paieÅ¡kų, turi nurodyti nekilnojamojo objekto konkrečius identifikuojančius duomenis, tačiau teismas tokius pareiÅ¡kėjo teiginius vertino kritiÅ¡kai, kadangi paieÅ¡ka gali bÅ«ti vykdoma ir pagal asmenį, kuriam tas turtas priklausė. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas galėjo ir turėjo pateikti praÅ¡ymÄ dėl nekilnojamojo turto paieÅ¡kos, priklausiusio J. T., tačiau tas nebuvo padaryta. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie, tai, kad jis teikė archyvams ar kitoms atsakingos institucijos praÅ¡ymus/užklausas pateikti duomenis apie senelės nekilnojamo turto objektus, tačiau minėti praÅ¡ymai/užklausos nebuvo priimti ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas/užklausa neįvykdyta dėl duomenų stokos.

13. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teiginys, jog jam 2018 metais paskambino (duomenys neskelbtini) ir informavo apie J. T. valdytÄ turtÄ , taip pat nepatvirtina reikÅ¡mingų aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjo elgesys buvo tinkamas, rÅ«pestingas ir apdairus praėjus 15 metų po Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo aktyviai ieÅ¡koti J. T. nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į valdytÄ turtÄ . Nežinojimas apie nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų buvimÄ gali bÅ«ti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tuo atveju, kai pretendentas savo valiniais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo nustatytu laikotarpiu ir ėmėsi visų priemonių gauti informacijÄ apie iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau informacijos negavo dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Byloje teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas ėmėsi visų priemonių gauti informacijÄ apie iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ kreipdamasis į archyvus ir tokios informacijos negavo dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ir siekė savo teisių įgyvendinimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į visÄ J. T. iki nacionalizacijos valdytÄ turtÄ iki AtkÅ«rimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo.

14. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat į ilgus teisės aktų nustatytus nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso terminus, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali bÅ«ti pripažintos objektyviomis kliÅ«timis pateikti atitinkamus dokumentus institucijoms, siekiant atkurti nuosavybės teises, nes Å¡ios aplinkybės iÅ¡imtinai priklausė nuo pareiÅ¡kėjo pasirinkto elgesio modelio – termino praleidimas Å¡iuo atveju buvo sÄ lygojamas subjektyvaus pobÅ«džio priežasčių (t. y. pareiÅ¡kėjo subjektyvus situacijos vertinimas bei jo paties pasirinktas pasyvus elgesio modelis) ir tai nelaikytina objektyviomis ir nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti kurios negali bÅ«ti pripažintos iÅ¡imtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo objektyvios galimybės žinoti apie nuosavybės teisę įrodančius dokumentus iki įstatymų nustatyto termino pasibaigimo ir tai jam sutrukdė pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus. Pats pareiÅ¡kėjas, nesidomėdamas visu savo senelės turėtu turtu, nesielgė pakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai, todėl jo nurodytÄ minėto termino praleidimo priežastį, teismas nepripažįsta svarbia. Jokių kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjas negalėjo pateikti praÅ¡ymo ir dokumentų per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytus terminus, ir kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip svarbios terminų praleidimo priežastys, pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė ir nepateikė.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

15. Remiantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Netenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ , pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad iki neteisėto nusavinimo (1940 m. birželio 15 d.) Z. T. (Z. T.) nuosavybės teise valdė ¼ dalį pastatų, buvusių adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu esančių (duomenys neskelbtini), nesukels pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo taip pat atmetė

III. Apeliacinio skundo argumentai

16. PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Apeliacinio skundo argumentai:

16.1. Sprendimo 24 punkte teismas konstatavo, kad pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-88/06 patvirtinta, kad jau nuo 2006 m. pareiÅ¡kėjui buvo žinoma ne tik apie jo motinos ir tėvo turėtÄ turtÄ , bet ir apie jo senelės J.T. turimÄ turtÄ (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas jau nuo 2006 m. galėjo žinoti apie visÄ J.T. turėtÄ turtÄ Lietuvoje. Vadinasi, pareiÅ¡kėjas vėliausiai jau nuo 2006 m. turėjo žinoti apie savo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises tiek į motinos ar tėvo, tiek ir į senelės J.T. turėtÄ turtÄ , tačiau praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisės aktų nustatytu terminu nepateikė dėl subjektyvių priežasčių.

16.2. Apelianto tvirtinimu, nurodyti teismo argumentai laikytini nepagrįstais. Tai, kad pretendentas J. T. siekė (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisų atkÅ«rimo ir žinojo apie šį turtÄ , negali automatiÅ¡kai reikÅ¡ti, kad jis galėjo ar turėjo žinoti ir apie kitÄ jo senolės J. T. turėtÄ ir jo tėvo Z. T. po J. T. mirties paveldėtÄ turtÄ . Tuo labiau, kad po senolės mirties (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos okupacijos 1940 metais pareiÅ¡kėjo tėvas nebuvo fiksavęs to paveldėjimo fakto ir paveldėta turto dalis formaliai nebuvo traktuojama kaip Z. T. turtas. Dėl Å¡ios aplinkybės pirmos instancijos teismas neatskleidė Å¡ios bylos esmės.

16.3. Jau atkurtos nuosavybės teisės į Z. T. tiesiogiai iÅ¡ tėvo J. T. pagal jo 1910 m. birželio 10 d. TestamentÄ paveldėtÄ (duomenys neskelbtini) buvusio nekilnojamojo turto dalį, bei iÅ¡ J. T. po jos mirties paveldėtÄ dalį, kuriÄ ji buvo pagal tÄ patį TestamentÄ paveldėjusi po vyro J. T. mirties. Kadangi Å¡ie sprendimai sukėlė tinkamas juridines ir materialines pasekmes, juos skųsti dėl neteisingos formuluotės, pretendentas J. T. nematė prasmės ir pagrindo.

16.4. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) buvo daugelio kartų T. giminės turtas ir pretendento J. T. giminės atÅ¡akai atitekęs turtas, kurio judėjimÄ iki pat 1940 m. pavyko nuosekliai atsekti, o į visÄ iÅ¡likusiÄ Å¡io turto dalį jau yra atkurtos nuosavybės teisės pretendento J. T. vardu. Tuo tarpu pastatai (duomenys neskelbtini), buvo ne iÅ¡ (duomenys neskelbtini) T. giminės atėjęs turtas, ne jungtinė J. T. su jos vyru J. T. valdyta nuosavybė ir ne paveldėtas po jos vyro mirties pagal jo 1910 m. birželio 10 d. TestamentÄ turtas, o asmeninė J. T. nuosavybė, kaip manoma, jos naudota komerciniais tikslais (butų nuoma) ir jos įsigyta iÅ¡ asmeninių lėšų jos asmeninėms pajamoms gauti.

16.5. Aplinkybės, jog buvo gautos pažymos ir dokumentai, patvirtinantys (duomenys neskelbtini) ar kitų nekilnojamojo turto objektų priklausymÄ T. giminei (tame tarpe ir J. T.) iki 1940 m., niekaip nepatvirtina, kad dėl jų gavimo pretendentui J. T. turėjo ar galėjo bÅ«ti žinoma ir apie visÄ kitÄ turtÄ , kurį jo tėvas Z. T. paveldėjo po savo motinos J. T. mirties (duomenys neskelbtini) dienÄ , bet nespėjo formalizuoti paveldėjimo fakto, į kurį pareiÅ¡kėjas (jo teisių perėmėjas) galėtų pretenduoti. Kadangi apie tokio turto, kaip pastatai (duomenys neskelbtini), turėjimÄ jam nebuvo, negalėjo bÅ«ti žinoma ir dėl tokio turto nuosavybės teises patvirtinančių archyvinių dokumentų į Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ (toliau – ir LCVA) nebuvo kreiptasi, tokie duomenys ir nebuvo gauti, o kitų objektų nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylose ir jose gautuose ir pateiktuose institucijoms LCVA dokumentuose jokių duomenų apie J. T. asmeninės nuosavybės teise Vilniaus mieste valdytÄ turtÄ nėra. Pažymėjo, kad LCVA netenkina abstrakčių praÅ¡ymų, tokių kaip praÅ¡ymÄ pateikti duomenis apie visÄ T. giminės Lietuvoje iki 1940 m. turėtÄ turtÄ .

16.6. Sprendimo 32 punkte nurodyta: „Jokių kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjas negalėjo pateikti praÅ¡ymo ir dokumentų per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytus terminus, ir kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip svarbios terminų praleidimo priežastys, pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė ir nepateikė“. Å ios teismo formuluotės parodo, kad teismas neįsigilino į pareiÅ¡kėjo reikalavimų Å¡ioje byloje esmę. FaktiÅ¡kai Teismas reikalavimÄ dėl termino atnaujinimo sprendė pagal AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nors pareiÅ¡kėjas prašė atnaujinti AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ kitų AtkÅ«rimo įstatyme pretendentams numatytų pateikti dokumentų pateikimui, konkrečiai – nuosavybės teises patvirtinančio dokumento, kad Z. T. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė ¼ dalį pastatų (duomenys neskelbtini) (paveldėtų po jo motinos J. T. mirties (duomenys neskelbtini)) – tokiu dokumentu ir bÅ«tų teismo sprendimas Å¡ioje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

16.7. FaktÄ , kad iki savo mirties (duomenys neskelbtini) J. T. buvo pastatų (duomenys neskelbtini), savininkė, patvirtina turimi archyviniai LCVA dokumentai, tačiau Å¡ioje byloje siekiama patvirtinti, kad po jos mirties ¼ dalį pagal įstatymÄ paveldėjo ir iki 1940 m. turto nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pretendento J. T. tėvas Z. T., į kurio nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir pretenduojama.

16.8. Teismo sprendime teigiama, kad “...be to, ir 2008 m. gegužės 22 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, 2008 m. gegužės 16 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu, pareiÅ¡kėjui buvo atkurta nuosavybė teisė ne tik į jo tėvo, bet ir senelės J. T. turėtÄ turtÄ (duomenys neskelbtini).“ Teismo sprendime iÅ¡dėstyta nuomonė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, kad pareiÅ¡kėjas nežinojo apie J. T. turimÄ turtÄ , nėra pagrindo leidžia suprasti, kad teismo nuomone pretendentas J. T. žinojo apie šį turtÄ , tačiau sÄ moningai nieko nedarė dar nepasibaigus AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytam dokumentų pateikimo terminui. Jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo tokioms prielaidoms pagrįsti teismas nepateikė. Logine prasme tokia Teismo pozicija, atsižvelgiant į pretendento veiksmus siekiant viso kito turto, į kurį galėjo pretenduoti, turi bÅ«ti argumentuota. Faktinės aplinkybės rodo kitkÄ - pareiÅ¡kėjas pagal turimus duomenis sistemingai ir nuosekliai LR archyvuose ieÅ¡kojo įrodymų, juos gavęs kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, esant reikalui faktus nustatinėjo teismine tvarka, todėl nėra loginio paaiÅ¡kinimo, dėl kokių subjektyvių aplinkybių pareiÅ¡kėjas tariamai nedarė jokių veiksmų dėl nuosavybės teisių į pastatÄ (duomenys neskelbtini), atkÅ«rimo.

16.9. Sprendimo 31 punkte teismas kritiÅ¡kai vertino argumentÄ , kad LCVA abstrakčių paieÅ¡kų archyve nevykdo. Teismo vertinimu, paieÅ¡ka gali bÅ«ti vykdoma ir pagal asmenį, kuriam tas turtas priklausė, pareiÅ¡kėjas galėjo ir turėjo pateikti praÅ¡ymÄ dėl nekilnojamojo turto paieÅ¡kos, priklausiusio J. T., tačiau tas nebuvo padaryta. Apelianto tvirtina, kad J. T. mirė (duomenys neskelbtini), taigi negalėjo bÅ«ti jokio turto nuosavybės subjektu jo nacionalizavimo metu 1940 m. Nežinodamas apie senolės iki jos mirties Vilniaus mieste asmeninės nuosavybės teise turėtÄ turtÄ (tiek pastatus esančius (duomenys neskelbtini), tiek pastatus esančius (duomenys neskelbtini)), kad Å¡is turtas buvo nacionalizuotas kaip J. Ti. („mirusio savininko“) turtas ir kad Å¡io turto paveldėjimas niekaip formaliai nebuvo įformintas, pretendentas ir jo teisininkai neturėjo jokio pagrindo teikti abstraktų praÅ¡ymÄ apie visÄ J. T. iki 1940 m. valdytÄ turtÄ .

16.10. Teismas neargumentuoja kuo grindžia savo teiginį, kad paieÅ¡ka [archyvuose] gali bÅ«ti vykdoma ir pagal asmenį, kuriam tas turtas priklausė, tokiÄ galimybę numatantys teisės aktai Sprendime nenurodyti ir apeliantui nėra žinomi, tokių paieÅ¡kų (nenurodant jokių nuosavybės objektų, tik buvusį savininkÄ ) nėra vykdę.

16.11. Tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sužinoję apie prielaidÄ , kad konkretus nekilnojamasis turtas Vilniuje galėjo iki 1940 m priklausyti J. T., t. y. apie patį turto valdymo iki 1940 m. nuosavybės teise faktÄ , J. T. atstovai nedelsiant teikė užklausas LCVA apie šį konkretų turtÄ ir, gavę atsakymÄ bei dokumentus, taip pat patys LCVA radę papildomus dokumentus, įsitikino Å¡io fakto tikrumu ir J. T. pavedimu kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

16.12. Nuosekliai vertinant pretendento veiksmus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, matyti, kad jis visÄ laikÄ siekė viso T. giminės turto, į kurį galėtų pretenduoti, nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Å i valia iÅ¡reikÅ¡ta jau pirminiame 1992-01-31 laiÅ¡ke Lietuvos aukščiausiems vadovams, kurį vėliau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003-07-03 sprendimu pripažino praÅ¡ymu dėl viso T. giminės turto, į kurį galėtų pretenduoti J. T., atkÅ«rimo.

16.13. PareiÅ¡kėjas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), rÅ«pintis nuosavybes atkÅ«rimo klausimais pavedė dviejų advokatų kontorų (Vilniuje ir Palangoje) advokatams. Savo atstovams J. T. nurodė visÄ jam žinomÄ T. giminės turėtÄ turtÄ Lietuvoje, apie kurį jam buvo žinoma iÅ¡ vaikystės prisiminimų (tremties į SibirÄ metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metu amžiaus) ir tėvų pasakojimų. Pretendnto atstovai ne tik teikė užklausas LCVA ir kitiems archyvams – dėl visų nuosavybės teises atkuriančioms institucijoms bÅ«tinų pateikti giminystės ryÅ¡ius, asmenų civilinę bÅ«klę (gimimus, mirtis) patvirtinančių dokumentų, taip pat turėtas nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų gavimo, bet ir patys LCVA ne kartÄ ieÅ¡kojo ir surado bei nuosekliai iÅ¡analizavo iÅ¡likusias T. teisinius reikalus iki 1940 metų vedusio prisiekusio advokato (duomenys neskelbtini) bylas, kuriose saugoma virÅ¡ 3000 dokumentų. Archyvinėje medžiagoje jokių duomenų apie asmeninį J. T. Vilniuje turėtÄ turtÄ jokių užuominų nėra.

16.14. Esant nurodytoms aplinkybėms, Sprendimo teiginiai, kad J. T. turėjo ar galėjo žinoti apie senolės iki mirties turėtÄ vertingÄ turtÄ Vilniaus mieste, bet dėl nerÅ«pestingumo ir aplaidumo nieko nedarė tik bÅ«tent Å¡io turto atžvilgiu, yra nepagrįsti.

16.15. Apeliantų tvirtinimu, pirmos instancijos teismas, visiškai nevertindamas nurodytų aplinkybių dėl juridinių faktų nustatymo, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose.

17. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimo argumentai:

17.1. Apeliaciniame skunde termino praleidimas motyvuojamas tuo, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo žinoma aplinkybė apie senolės nuosavybės teise valdytÄ ginčo turtÄ . VÄ® Turto banko įsitikinimu, nurodytas argumentas nesudaro pagrindo atnaujinti apeliantui AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino.

17.2. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog siekiant teismų praktikos bylose, kuriose nagrinėjami pareiÅ¡kimai atnaujinti praleistÄ terminÄ pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, vienodumo ir teisinio tokių bylų apibrėžtumo yra reikÅ¡minga Å¡ios kategorijos bylų administraciniuose teismuose praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik iÅ¡skirtinės, objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku įgyvendinti tam tikras teises. Pagal administracinių teismų praktikÄ , nežinojimas apie savininko nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti pripažintas svarbia terminų pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog praÅ¡ymÄ dėl terminų atnaujinimo pateikęs pretendentas neturėjo objektyvios galimybės apie tai žinoti iki įstatymu nustatyto termino pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-146-246/2013).

17.3. Prasidėjus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesui Lietuvoje, pareiÅ¡kėjas buvo veiksnus asmuo, kuris turėjo galimybę sužinoti informacijÄ ne tik apie pareiÅ¡kėjo motinos ir tėvo turėtÄ turtÄ , bet ir kitų giminaičių turėtÄ turtÄ Lietuvoje. Byloje pateikti įrodymai (Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-88/06) patvirtinta, kad jau nuo 2006 m. pareiÅ¡kėjui buvo žinoma ne tik apie jo motinos ir tėvo turėtÄ turtÄ , bet ir apie jo senolės J. T. turimÄ turtÄ (duomenys neskelbtini), be to, ir 2008 m. gegužės 22 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, 2008 m. gegužės 16 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu pareiÅ¡kėjui buvo atkurta nuosavybė teisė ne tik į jo tėvo, bet ir senolės J. T. turėtÄ turtÄ (duomenys neskelbtini), todėl manytina, kad pareiÅ¡kėjas jau nuo 2006 m. galėjo/turėjo žinoti apie visÄ J. T. turėtÄ turtÄ Lietuvoje.

17.4. Duomenis apie turimÄ giminaičių turtÄ pareiÅ¡kėjas galėjo ir turėjo gauti iÅ¡ valstybės archyvų. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas prasidėjo dar 1991 m., jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , klausimai buvo vieÅ¡ai aptarti, svarstyti ir aiÅ¡kinti, todėl apeliantas, žinodamas apie vykstantį nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ ir tinkamai rÅ«pindamasis savo interesais, turėjo realiÄ galimybę pasidomėti J. T. turėta nuosavybe.

17.5. KritiÅ¡kai vertintinas apelianto teiginys, jog archyvai netenkina abstrakčių praÅ¡ymų, tokių kaip praÅ¡ymÄ pateikti duomenis apie visÄ T. giminės Lietuvoje iki 1940 m. turėtÄ turtÄ . Apeliantas byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų apie, tai, kad jis teikė archyvams ar kitoms atsakingoms institucijoms praÅ¡ymus/užklausas pateikti duomenis apie senelės nekilnojamo turto objektus, tačiau minėti praÅ¡ymai/užklausos nebuvo priimti ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas/užklausa neįvykdyta dėl duomenų stokos, nes nenurodytas nekilnojamo turto adresas, unikalus numeris ir kiti nekilnojamam turtui identifikuoti reikalingi rekvizitai. Tad Å¡ioje byloje nenustatyta aplinkybių, kad apeliantas ėmėsi visų priemonių gauti informacijÄ apie iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , kreipdamasis į archyvus ir tokios informacijos negavo dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Pats apeliantas skunde pripažįsta, jog į archyvus dėl senolės nuosavybės teise turėto turto nebuvo kreiptasi.

17.6. Apeliantas, elgdamasis atidžiai ir rÅ«pestingai, turėjo galimybę savo teisę įgyvendinti iki įstatymo nustatyto termino pabaigos. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo nurodomų termino praleidimo priežasčių nėra pagrindo vertinti kaip objektyvių, nepriklausiusių nuo jo valios, atėmusių galimybę arba sukliudžiusias jam atlikti atitinkamus procedÅ«rinius veiksmus. Be to, apeliantas turėjo ilgÄ laiko tarpÄ , t.y. nuo 1992 m. iki 2003 m. gruodžio 31 d., pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kaip institucijai, įgaliotai nagrinėti praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, tačiau to nepadarė. Ä®vertinant tokį ilgÄ nustatyto termino praleidimo laikotarpį, pareiÅ¡kėjo nurodomos priežastys negali bÅ«ti laikomos tinkamu pagrindu atnaujinti praÅ¡omÄ terminÄ .

17.7. PareiÅ¡kėjas, nesidomėdamas visu savo senolės turėtu turtu, nesielgė pakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai, todėl jo nurodyta minėto termino praleidimo priežastis nepripažintina svarbia. PareiÅ¡kėjas dėl nurodomo termino atnaujinimo kreipėsi praėjus beveik 27 metams po Nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo įsigaliojimo (pirminis Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo įstatymas pradėjo galioti nuo 1991-08-01), kas aiÅ¡kiai nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo nerÅ«pestingas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jo senolės galimai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

17.8. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas, elgdamasi rÅ«pestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių gauti informacijos apie iÅ¡likusi nekilnojamÄ jį turtÄ arba gavo jÄ ne visÄ iki pasibaigiant įstatyme nustatytam terminui. PareiÅ¡kėjo nurodoma priežastis dėl termino praleidimo, kad jis nežinojo apie senolės valdytÄ turtÄ , yra subjektyvaus pobÅ«džio, todėl negali bÅ«ti pripažinta svarbia, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusia, aplinkybe.

17.9. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas klaidingai suprato, jog Å¡ioje byloje praÅ¡oma atnaujinti ne AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , o AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ . Teismas motyvuojamoje dalyje (20 punkte) aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnoiamÄ jį turtÄ AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikti juridinę reikÅ¡mę turintį turto pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise iki 1940 m. faktÄ patvirtinantį teismo sprendimÄ , kaip nuosavybės teises į statinius patvirtinantį dokumentÄ , nuosavybės teises atkuriančiai institucijai. Tad akivaizdu, jog teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , byloje puikiai suprato bei bÅ«tent sprendė, analizavo dėl AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo priežasčių svarbumo. Be to, ir sprendimo 23, 25, 28, 32, 34 ir 36 punktuose teismas aiÅ¡kiai pasisakė, argumentavo dėl AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo. Be kita ko, teismas sprendime analizavo administracinių teismų praktikÄ , kurioje buvo praÅ¡oma atnaujinti AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ .

17.10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip formuojančio vienodÄ teismų praktikÄ teismo, 2008 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2008 aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neatnaujinus termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, bylÄ nagrinėjantis teismas iÅ¡ esmės neprivalėjo tirti įrodymų ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, nes pagal CPK 444 ir 445 straipsnius teismas gali nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tik tada, kai nuo praÅ¡omo nustatyti fakto priklauso asmens asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas. Nagrinėjamu atveju teismas įvertino ir iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, pasisakė ir dėl teisinių pasekmių, t. y. konstatavo, jog netenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ , apeliantui jokių teisinių pasekmių nesukels juridinio fakto nustatymas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kino bylos aplinkybes, tinkamai iÅ¡nagrinėjo bylÄ bei atskleidė jos esmę ir, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (AtkÅ«rimo įstatymo) 11 straipsnio 1 dalyje (Straipsnio redakcija nuo: 1997-07-09) nurodyta: PraÅ¡yme atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, iÅ¡likusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rÅ«Å¡is, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtÄ pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas ir bÅ«das. AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

20. Specialioji teisėjų kolegija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme. Klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais negali bÅ«ti sujungiamas, ir turi bÅ«ti nagrinėjamas administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartis Nr. T-89/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. T-51/2015; 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis byloje Nr. T-110/2015).

21. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinę bylÄ nagrinėja dviem aspektais: 1) ar yra pagrindas atnaujinti terminÄ nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui, 2) ar yra pagrindas nusuatyti juridinę reikÅ¡mę turinti turto valdymo nuosavybės teise faktÄ .

Dėl termino atnaujinimo

22. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-88/06 patvirtinta, kad jau nuo 2006 m. pareiÅ¡kėjui buvo žinoma ne tik apie jo motinos ir tėvo turėtÄ turtÄ , bet ir apie jo senelės J.T. turimÄ turtÄ (duomenys neskelbtini). Be to, ir 2008 m. gegužės 22 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, 2008 m. gegužės 16 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu, pareiÅ¡kėjui buvo atkurta nuosavybė teisė ne tik į jo tėvo, bet ir senelės J.T. turėtÄ turtÄ (duomenys neskelbtini).

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pretendentas J. T. siekė (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisų atkÅ«rimo ir žinojo apie šį turtÄ , negali automatiÅ¡kai reikÅ¡ti, kad jis galėjo ar turėjo žinoti ir apie kitÄ jo senolės J. T. turėtÄ ir jo tėvo Z. T. po J. T. mirties paveldėtÄ turtÄ . Po pareiÅ¡kėjo senolės J. T. mirties (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio 15 d. pareiÅ¡kėjo tėvo Z. T. paveldėjimo faktas ir paveldėta turto dalis nebuvo nurodyta minimo laikotarpio nuosavybės teise patvirtinančiuose dokumentuose, todėl nacionalizacijos metu formaliai nebuvo traktuojama kaip Z. T. turtas.

24. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo daugelio kartų T. giminės turtas, paveldėtas pagal (duomenys neskelbtini) mirusio J. Ti. pagal jo 1910 m. birželio 10 d. TestamentÄ . Apeliantas nurodė, kad tuo tarpu pastatai (duomenys neskelbtini), buvo ne iÅ¡ (duomenys neskelbtini) giminės atėjęs turtas, ne jungtinė J. T. su jos vyru J. T. valdyta nuosavybė ir ne paveldėtas po jos vyro mirties pagal jo (duomenys neskelbtini) TestamentÄ turtas, o asmeninė J. T. nuosavybė, kaip manoma, jos naudota komerciniais tikslais (butų nuoma) ir jos įsigyta iÅ¡ asmeninių lėšų jos asmeninėms pajamoms gauti.

25. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog buvo gautos pažymos ir dokumentai, patvirtinantys (duomenys neskelbtini) ar kitų nekilnojamojo turto objektų priklausymÄ T. giminei (tame tarpe ir J. T.) iki 1940 m. patys savaime nepatvirtina, kad dėl jų gavimo pretendentui J.T. turėjo ar (duomenys neskelbtini) dienÄ , bet paveldėjimo faktas nebuvo atskleistas nekilnojamojo turto valdymo dokumentuose, kuriais bÅ«tų galėjęs remtis pareiÅ¡kėjas (jo teisių perėmėjas). Kadangi apie tokio turto, kaip pastatai (duomenys neskelbtini), valdymo Z. T. aplinkybė negalėjo bÅ«ti žinoma, todėl dėl tokio turto nuosavybės teises patvirtinančių archyvinių dokumentų į LCVA nebuvo kreiptasi, tokie duomenys ir nebuvo gauti, o kitų objektų nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylose ir jose gautuose ir pateiktuose institucijoms LCVA dokumentuose jokių duomenų apie J. T. asmeninės nuosavybės teise Vilniaus mieste valdytÄ turtÄ nėra.

26. J.T. mirė (duomenys neskelbtini), taigi turto nacionalizavimo metu (po 1940 m. birželio 15 d.) ji jau negalėjo bÅ«ti kokio nors turto savininkė, į kurios turėto turto nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ bÅ«tų galima pretenduoti. Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Trakų apskrities virÅ¡ininko sprendimai priimti vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2006-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-88/06), kuris nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad iki neteisėto nusavinimo (1940 m. birželio 15 d.) Z. T. nuosavybės teise valdė 15/49 savo ir 1/28 dalį tekusio iÅ¡ senolės J. T. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

27. Nurodytais sprendimais bÅ«tent ir buvo atkurtos nuosavybės teisės (kompensavimo bÅ«du) į (duomenys neskelbtini) buvusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Nors Å¡iuose institucijų sprendimuose panaudota nekorektiÅ¡ka formuluotė – į kieno turėtÄ turtÄ atkuriamos nuosavybės teisės, tačiau jais atkurtos nuosavybės teisės į Z. T. tiesiogiai iÅ¡ tėvo J. T. pagal jo 1910 m. birželio 10 d. TestamentÄ paveldėtÄ (duomenys neskelbtini) buvusio nekilnojamojo turto dalį, bei iÅ¡ J. T. po jos mirties paveldėtÄ dalį, kuriÄ ji buvo pagal tÄ patį TestamentÄ paveldėjusi po vyro J. T. mirties. Kadangi Å¡ie sprendimai sukėlė tinkamas juridines ir materialines pasekmes, juos skųsti dėl neteisingos formuluotės, pretendentas J.T. nematė prasmės ir pagrindo.

28. PareiÅ¡kėjas sistemingai ir nuosekliai LR archyvuose ieÅ¡ko įrodymų, juos gavęs kreipiasi į kompetentingas institucijas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. ReikÅ¡mingos aplinkybės 1992-01-31 praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisų atkÅ«rimo pateikimas, vėliau pasitelkiant kelis teisininkus sekusi aktyvi dokumentų paieÅ¡ka archyvuose, aktyvus bylų iniciavimas – dėl praÅ¡ymo padavimo pripažinimo tinkamu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-07-03 sprendimas adm. bl. Nr. I8-1156-2003; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-10-06 Sprendimas adm. bl. Nr. A8-1156/2003), (duomenys neskelbtini) juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (Vilniaus apygardos teismo 2006-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-88/06. teismo sprendimas), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisų atkÅ«rimo natÅ«ra (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7862-20/2007, Lietuvos Konstitucinio Teismo 2011-09-02 nutarimas byloje Nr. 24/2008 ), ir daugelis kitų veiksmų, paneigia, kad J. T. buvo aplaidus ir nerÅ«pestingas siekdamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir prieÅ¡tarauja teismo prielaidai, kad bÅ«damas ypač aktyvus dėl visų kitų nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teisių atkÅ«rimo, dėl vertingų J. T. D(duomenys neskelbtini) turėtų pastatų, žinodamas apie šį turtÄ ir savo teisę į jo nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ , dėl kažkokių subjektyvių priežasčių visiÅ¡kai nieko nedarė, t.y. nepateikė praÅ¡ymo.

29. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad tas pats asmuo tuo pačiu gyvenimo periodu galėjo būti ir labai atidus, apdairus ir rūpestingas, ir tuo pačiu metu aplaidus ir nerūpestingas, prieštaringos. Vadovaujantis protingumo kritterijumi būtų nepaaiškinama situacija, kad pretendentas žinojo neieškojo J.T. turto Vilniaus mieste nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir neteikė jų nuosavybės teises atkuriančioms institucijoms, kai buvo teismo pripažintas ypatingai aktyvus dėl kito T. giminės turto, į kurį galėjo pretenduoti, nuosavybės teisių atkūrimo.

30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paieÅ¡ka gali bÅ«ti vykdoma ir pagal asmenį, kuriam tas turtas priklausė. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas galėjo ir turėjo pateikti praÅ¡ymÄ dėl nekilnojamojo turto paieÅ¡kos, priklausiusio J. T., tačiau tas nebuvo padaryta.

31. J. T. mirė (duomenys neskelbtini), taigi negalėjo bÅ«ti jokio turto nuosavybės subjektu jo nacionalizavimo metu 1940 m. Nežinodamas apie senolės J. T. iki jos mirties Vilniaus mieste asmeninės nuosavybės teise turėtÄ turtÄ (tiek pastatus esančius (duomenys neskelbtini), tiek pastatus esančius (duomenys neskelbtini)), kad Å¡is turtas buvo nacionalizuotas kaip J. T. („mirusio savininko“) turtas ir kad Å¡io turto paveldėjimas niekaip formaliai nebuvo įformintas, pretendentas J. T. neturėjo jokio pagrindo teikti abstraktų praÅ¡ymÄ apie visÄ J. T. iki 1940 m. valdytÄ turtÄ .

32. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad paieška archyvuose gali būti vykdoma ir pagal asmenį, kuriam tas turtas priklausė.

33. Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA), saugantis iÅ¡likusius iki 1940 m. Lietuvoje asmenų valdyto turto nuosavybės dokumentus, netenkina abstrakčių praÅ¡ymų apie turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nenurodant konkrečios vietovės, tokių kaip praÅ¡ymÄ pateikti duomenis apie visÄ T. giminės Lietuvoje iki 1940 m. turėtÄ turtÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2022 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. VE-30 patvirtintÄ Valstybės archyvų mokamų paslaugų įkainių sÄ raÅ¡Ä ). Apeliantas pagrįstai nurodė, kad į LCVA atstovaujant pretendentÄ J. T. buvo ne kartÄ kreiptasi dėl atskirų konkrečių nekilnojamojo turto objektų, apie kurių priklausymÄ T. giminei pačiam J. T. buvo žinoma – iÅ¡ vaikystės prisiminimų bei iÅ¡ minėtų archyvinių dokumentų, kurie gauti ieÅ¡kant (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises iki 1940 m. nacionalizacijos patvirtinančių dokumentų.

34. PareiÅ¡kėjas laikosi nuoseklios pozicijos, kad tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sužinoję apie prielaidÄ , kad konkretus nekilnojamasis turtas Vilniuje galėjo iki 1940 m priklausyti J. T., t.y. apie patį turto valdymo iki 1940 m. nuosavybės teise faktÄ , J. T. atstovai nedelsiant teikė užklausas LCVA apie šį konkretų turtÄ ir gavę atsakymÄ bei dokumentus, taip pat patys LCVA radę papildomus dokumentus, įsitikino Å¡io fakto tikrumu ir J. T. pavedimu kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

35. Vertinant pretendento J. T. veiksmus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, matyti, kad jis visÄ laikÄ siekė viso T.giminės turto, į kurį galėtų pretenduoti, nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Å i valia iÅ¡reikÅ¡ta jau pirminiame 1992-01-31 laiÅ¡ke Lietuvos aukščiausiems vadovams, kurį vėliau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003-07-03 sprendimu pripažino praÅ¡ymu dėl viso T. giminės turto, į kurį galėtų pretenduoti J.T., atkÅ«rimo.

36. PareiÅ¡kėjas gyvendamas (duomenys neskelbtini) rÅ«pintis nuosavybes atkÅ«rimo klausimais pavedė dviejų advokatų kontorų (Vilniuje ir Palangoje) advokatams, su kuriais dar 2002 metais sudarė sutartis dėl teisines pagalbos. Savo atstovams J. T. nurodė visÄ jam žinomÄ T. giminės turėtÄ turtÄ Lietuvoje, apie kurį jam buvo žinoma iÅ¡ vaikystės prisiminimų (tremties į SibirÄ metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metu amžiaus) ir tėvų pasakojimų.

37. J. T. atstovai, gavę pavedimÄ ieÅ¡koti viso T. Lietuvoje turėto turto ir siekti jo nuosavybės teisių atkÅ«rimo, ne tik teikė užklausas LCVA ir kitiems archyvams – dėl visų nuosavybės teises atkuriančioms institucijoms bÅ«tinų pateikti giminystės ryÅ¡ius, asmenų civilinę bÅ«klę (gimimus, mirtis) patvirtinančių dokumentų, taip pat turėtas nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų gavimo, bet ir patys LCVA ne kartÄ ieÅ¡kojo ir surado bei nuosekliai iÅ¡analizavo iÅ¡likusias T. teisinius reikalus iki 1940 metų vedusio prisiekusio advokato (duomenys neskelbtini) bylas, kuriose saugoma virÅ¡ 3000 dokumentų. Tokiu bÅ«du J. T. atstovai atsekė T. giminės J. T. (pretendento senolio) atÅ¡akos viso turto judėjimÄ nuo 1987-12-19 pasidalinimo akto iki 1940 m turto nusavinimo: Å¡io turto perleidimo ir kito turto įsigijimo sandorius, paveldėjimo eiga po J. T. mirties (duomenys neskelbtini), didžiosios turto dalies nusavinimÄ vykdant 1922 m. Lietuvoje pradėtÄ vykdyti žemės reformÄ â€“ po kurios iÅ¡ keliolikos turėtų (duomenys neskelbtini) Lietuvoje liko vienintelis (duomenys neskelbtini), kai iÅ¡ daugiau kaip 10 000 ha žemės, miÅ¡kų ir ežerų palikta nenusavinama 150 ha žemės norma (iÅ¡skyrus (duomenys neskelbtini), kur dėl Å¡io kraÅ¡to priklausymo Lenkijai po jo prijungimo prie Lietuvos žemes reforma iki 1940 m nesuspėta įvykdyti ir (duomenys neskelbtini) liko virÅ¡ 600 ha žemės ir ežerų). Jokių duomenų apie asmeninį J. T. Vilniuje turėtÄ turtÄ nebuvo.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas vėliausiai jau nuo 2006 m. turėjo žinoti apie savo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises tiek į motinos ar tėvo, tiek ir į senelės J. T.turėtÄ turtÄ , tačiau praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisės aktų nustatytu terminu nepateikė dėl subjektyvių priežasčių.

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikti juridinę reikÅ¡mę turintį turto – pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise iki 1940 m. faktÄ patvirtinantį teismo sprendimÄ , kaip nuosavybės teises į statinius patvirtinantį dokumentÄ , nuosavybės teises atkuriančiai institucijai. Atnaijinus terminÄ pateikti juridinę reikÅ¡mę turintį turto – pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise patvirtinančius dokumentus, juridinis nuosavybės teise valdymo faktas sukels teisines pasekmes, todėl teismas turi iÅ¡nagrinėti ir praÅ¡ymÄ dėl juridinio fakto nustatymo.

Dėl juridinio fakto nustatymo

40. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 straipsnis), todėl į Å¡iÄ aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti, sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė. Teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.).

41. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje siekia nustatyti juridinė reikÅ¡mę turintį faktas, kad po jos mirties ¼ dalį pagal įstatymÄ paveldėjo ir iki 1940 m. turto nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pretendento J. T. tėvas Z. T., į kurio nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir pretenduojama ir dėl kurio turėto turto, kaip ir viso kito T. giminės turto, nuosavybės teisių atkÅ«rimo praÅ¡ymas yra paduotas 1992-01-31, t.y. nepraleidžiant AtkÅ«rimo įstatymo nustatytų terminų (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-07-03 sprendimas adm. bl. Nr. I8-1156-2003; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-10-06 Nutartis adm. bl. Nr. A11-831/2003).

42. FaktÄ , kad iki savo mirties (duomenys neskelbtini) J. T. buvo pastatų (duomenys neskelbtini), savininkė, patvirtina tiesioginiai įrodymai turimi archyviniai LCVA dokumentai.

43. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-03-14 pažyma Nr. R4-678 patvirtina, kad J. T. asmeninės nuosavybės teise valdė statinius adresu (duomenys neskelbtini). Archyvo pažymoje ir pridedamuose dokumentuose (mokesčių inspekcijos 1940-07-25 suadrytame nekilnojamųjų turtų sÄ raÅ¡as, Vilniaus mieste nacionalizuotų namų 1940-11-26 sÄ raÅ¡as (nurodyta, kad J. T. mirusi), Vilniaus miesto magstrato pastatų anketos) nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), J. T. valdė 5 pastatus – gyvenamuosius namus.

44. VÄ® Registrų centras 2018-04-25 raÅ¡tu Nr. VILRA (12.5.26.)-3727 nurodė, kad statiniai, kurių adresas buvo (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu turi adresÄ (duomenys neskelbtini), pateikė Å¡ių statinių Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä . IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad iÅ¡ J. T. iki mirties Vilniaus mieste valdytų pastatų yra iÅ¡likę keturi pastatai: (duomenys neskelbtini).

45. PareiÅ¡kėjo senolė J. T. mirė (duomenys neskelbtini), taigi turto nacionalizavimo metu ji jau negalėjo bÅ«ti nusavinto turto savininkė. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-03-14 pažyma Nr. R4-678, kurioje, kurioje nurodyta, kad 1940-11-26 nacionalizuojamų namų sÄ raÅ¡e J. T. nurodoma kaip Pastatų savininkė, o skliausteliuose nurodoma, kad ji yra mirusi.

46. PareiÅ¡kėjo dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 9 straipsnyje („Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai”) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1057 nutarimu, nurodytus nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų reikalavimus.

47. Esant pakankamiems iÅ¡likusiems archyviniams dokumentams dėl turto priklausomybės J.T., aplinkybė, kas buvo tikrieji turto savininkai jo nacionalizavimo metu, paveldėję turtÄ po J. T. mirties, gali bÅ«ti patvirtinta tik nustatant teisme juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo senoliai J. T. ir J. T. (mirė (duomenys neskelbtini)) turėjo keturis vaikus: pareiÅ¡kėjo tėvÄ Z. T. (Z. T.), A.T., J.-Z.-M. T. ir M. T.. Todėl byloje bÅ«tina nustatyti juridinį faktÄ kad minėti asmenys paveldėjo J. T. turtÄ po jos mirties (duomenys neskelbtini) ir įrodyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo tėvas Z. T. paveldėjo ir iki 1940 m. nuosavybės teise valdė dalį statinių, buvusių adresu (duomenys neskelbtini), dabar turinčių adresÄ (duomenys neskelbtini).

48. Lietuvos teismų praktika dėl civilinės teisės normų, reglamentuojančių paveldėjimo santykius, taikymo yra aiÅ¡ki. Po Žečpospolitos padalijimo, Lietuva pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Pagrindiniu civilinės teisės Å¡altiniu (kodeksu) tapo ir juo iki pat 1940 m. juo buvo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sÄ vadas, X tomas, 1 dalis – Svod zakonov, T. X, Zakony Graždanskyje (toliau SÄ vadas. SÄ vadas galiojo Vilniaus mieste ir Vilniaus kraÅ¡te, kuris nuo 1920 m. priklausė Lenkijai. 1939-10-10 Vilniaus kraÅ¡tÄ prijungus prie Lietuvos, Vilniaus mieste taip pat įsigaliojo nepriklausomos Lietuvos padaryti SÄ vado normų pakeitimai. Pagal pakeistÄ SÄ vado 1222 straipsnį, „palikimas iÅ¡kyla turėtojui mirus savaime“ (pagal ankstesnę Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo I dalies 1255 straipsnio normÄ palikimas tapdavo įpėdinio nuosavybe, jeigu įpėdinis jį priimdavo). Straipsnio komentaro 1 p. (Rusų Senato sprendimai) nurodoma, kad „įpėdiniui iÅ¡ įstatymo (1222 straipsnis, 1254 straipsnis) palikimas priklauso vien dėl palikėjo mirties fakto ir be jokio atskiro teismo patvirtinimo“. SÄ vado 1254 straipsnyje nustatyta, kad teisė iÅ¡kilusiam palikimui priklauso įpėdiniams nuo pat turėtojo mirties. Vadovaujantis SÄ vado 1127 straipsniu, 1128 straipsniu (1933 m. redakcija), palikėjo vaikai, tiek vyriÅ¡kosios, tiek moteriÅ¡kosios lyties (...), dalija palikimÄ tarp savęs po lygiÄ dalį.

49. Nurodytos normos pagrindu pareiÅ¡kėjas siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po jo senolės J. T. mirties (duomenys neskelbtini), jos sÅ«nus, t.y. pareiÅ¡kėjo tėvas Z. T. paveldėjo ¼ dalį savo motinos valdyto turto, nagrinėjamu atveju PastatÄ .

50. Kaip minėta, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-03-14 pažyma Nr. R4-678 patvirtina, kad J. T. asmeninės nuosavybės teise valdė 5 statinius dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 5 statinių yra iÅ¡likę tik 4 pastatai. PareiÅ¡kėjo senolė J. T. mirė (duomenys neskelbtini), taigi, turto nacionalizavimo metu ji jau negalėjo bÅ«ti jo savininkė. Teismo vertinimu, yra pakankamai archyvinių duomenų, kad ginčo turtas priklausė pareiÅ¡kėjo senolei, todėl teismas patvirtina juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kas paveldėjo J. T. turtÄ . J. T. vyras J. T. mirė (duomenys neskelbtini). J. T. ir J. T. turėjo 4 vaikus: pareiÅ¡kėjo tėvÄ , A. T., J.-Z.-M. T. ir M. T.. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus palikėjas turtÄ paveldėdavo iÅ¡ karto be jokių papildomų veiksmų.

51. Byloje esančių įrodymų visetas – Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-03-14 pažyma Nr. R4-678, aplinkybė, kad dalies J. T. turto paveldėjimo faktas jau yra nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2006-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-88-186/06 ir jau yra atkurtos nuosavybės teisės į dalį Z. T. iÅ¡ J. T. paveldėto turto ((duomenys neskelbtini)), patvirtina tiek faktÄ , kad J. T. iki savo mirties nuosavybės teise valdė Pastatus, tiek faktÄ , kad po jos mirties (duomenys neskelbtini) statinių ¼ dalį SÄ vado pagrindu paveldėjo ir iki 1940 m. nuosavybės teise valdė pareiÅ¡kėjo tėvas Z. T.. Tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ paneigiantys įrodymai nežinomi.

Dėl bylos baigties

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes dėl termino atnaujinimo, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Z. T. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė ¼ dalį Pastatų bei atnaujinti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ .

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad iki neteisėto nusavinimo (1940 m. birželio 15 d.) Z. T. (Z. T.) nuosavybės teise valdė ¼ dalį Pastatų, buvusių adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra: (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti pareiÅ¡kėjo J. T. teisių perėmėjui Ch. F. T., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikti juridinę reikÅ¡mę turintį turto – (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise iki 1940 m. faktÄ patvirtinantį teismo sprendimÄ , kaip nuosavybės teises į statinius patvirtinantį dokumentÄ , nuosavybės teises atkuriančiai institucijai.

Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas