Legislator Case Law & Legislation
b6b771d5-94a6-4f26-849e-e2310000bdf9 AI generated

b6b771d5-94a6-4f26-849e-e2310000bdf9 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Case Number b6b771d5-94a6-4f26-849e-e2310000bdf9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1406-320/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00286-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.1.; 1.11.5.1.; 1.11.6.2.; 1.11.7.; 3.6.; 3.2.4.; 3.21. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atstovui R.

Legislator headnote

AI generated

b6b771d5-94a6-4f26-849e-e2310000bdf9 · Panevėžio apygardos administracinis teismas: Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia vieÅ¡ojo intereso apibrėžimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ , ar ne, tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1406-320/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00286-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.1.; 1.11.5.1.; 1.11.6.2.; 1.11.7.; 3.6.; 3.2.4.; 3.21. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atstovui R.

S.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui V. Č.,trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei E. V., trečiajam suinteresuotam asmeniui J. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir J.

R. dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegija                   n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas pateiktu praÅ¡ymu (b. l. 2-7) praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2010 m. spalio 15 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. R.“ (toliau – ir Sprendimas). PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2015-07-15 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra (toliau – ir ProkuratÅ«ra) gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) viceministro pareiÅ¡kimÄ â€žDėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“, kuriuo Aplinkos ministerija informavo ProkuratÅ«rÄ , jog atkuriant nuosavybės teises J.

R., buvo pažeisti teisės aktai, nuosavybės teisės atkurtos į valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inį vandens telkinį – Plavio ežerÄ , kuris yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė, prašė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pagal Panevėžio apskrities 2008-01-24 iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), J. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9,48 ha vandens telkinį. Utenos apskrities virÅ¡ininko 2010-04-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Užtiltės kadastro vietovėje Zarasų rajone“ J.

R. suprojektuota perduodama neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo – Plavio ežero (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas - 27,40 ha) dalis – 6,06 ha. Sprendimu J. R. atkurta nuosavybės teisė į 7,70 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 6,06 ha vandens telkinio- ežero Plavys- dalį (vertė - 8587 Lt), esančiÄ 27,40 ha dydžio vandens telkinio sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė - 38826 Lt), bendrosios nuosavybės teise valdomame su S. U., J.

K., A. K., R. K., J. P., R. K. Utenos apskrityje, Zarasų rajone, Dusetų seniÅ«nijoje, Antažiegės kaime. 1929-03-06 Ežerėnų apskrities Dusetų valsčiaus V-ojo rajono seniÅ«nijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1937 m. Zarasų miÅ¡kų urėdijos valstybinių ežerų sÄ raÅ¡as patvirtina, kad Ežeras Plavys iki 1940 metų priklausė valstybei, t. y. jis atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – ir Vandens įstatymas) 4 straipsnyje nustatytus kriterijus, pagal kuriuos, pavirÅ¡iniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams.

Valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį, iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, ir ji savivaldybių ar fizinių asmenų privačion nuosavybėn negalėjo bÅ«ti perleista. Todėl nuosavybės teisės, perduodant lygiavertį vandens telkinį- Plavio ežero dalį, negalėjo bÅ«ti atkuriamos. J. R. nuosavybės teisės į vandens telkinį galėjo bÅ«ti atkuriamos, tik perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį kitÄ vandens telkinį, kuris nėra priskirtas valstybinės reikÅ¡mės vandens telkiniams.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) savo atsiliepime teismui (b. l. 74-77) su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutiko.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad atsakovas pakeitė pozicijÄ dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo reikalavimo, su juo sutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad Vandens įstatymo 4 straipsnio pakeitimai, įtvirtinantys vandens telkinių priskyrimo valstybinės reikÅ¡mės vandens telkiniams, buvo įsigalioję priimant SprendimÄ . Tačiau tiek Vandens įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) esant imperatyviai nuorodai, jog tokie telkiniai privalo bÅ«ti įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) tvirtinamÄ sÄ raÅ¡Ä , buvo padaryta klaida, nes Plavio ežeras į sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas nebuvo.

Jeigu bÅ«tų patenkintas ProkuratÅ«ros praÅ¡ymas ir Sprendimas panaikintas, J. Ravickui iÅ¡liktų teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , jis galėtų rinktis kitÄ vandens telkinį ne tik Zarasų rajone, bet ir kitose Lietuvos vietovėse.Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepime (b. l. 64-66) nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad kriterijai, pagal kuriuos pavirÅ¡iniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams, yra įtvirtinti įstatyme, ir vandens telkinių, atitinkančių Å¡iuos kriterijus, įraÅ¡ymas ar neįraÅ¡ymas į Vyriausybės tvirtinamÄ sÄ raÅ¡Ä , vandens telkinio statuso nepakeičia.

Iki 2009 m. gruodžio mėnesio Vandens įstatymas suteikė didelę galiÄ Vyriausybės tvirtinamam sÄ raÅ¡ui, tačiau Vandens įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinus kriterijus, pagal kuriuos vandens telkinys priskiriamas valstybinės reikÅ¡mės vandens telkiniui, Å¡is sÄ raÅ¡as tapo tik iÅ¡vieÅ¡inimo priemone. Vyriausybės nutarimas yra žemesnės galios teisės aktas, todėl privalu vadovautis Vandens įstatymo nuostatomis. Valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniai vandens telkiniai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei, jie negali priklausyti privačiam asmeniui, o J.

R. teisės gali bÅ«ti apgintos, nuosavybės teisių atkÅ«rimui perduodant lygiavertį vandens telkinį kitoje vietoje.Trečiasis suinteresuotas asmuo Jonas Ravickas su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutiko, paaiÅ¡kino, kad K. Ch. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4 ežerus, kurie yra valstybės iÅ¡perkami, nes patenka į saugomÄ teritorijÄ . Mano, kad už valstybinės reikÅ¡mės ežerÄ turi bÅ«ti suteikiamas kitas valstybinės reikÅ¡mės ežeras, o ne kažkoks pelkynas, nes tik taip bus iÅ¡laikomas lygiavertiÅ¡kumo principas.PraÅ¡ymas tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTÄ®) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ , teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigÅ«nų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimÄ si įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo.

Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia vieÅ¡ojo intereso apibrėžimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ , ar ne, tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Taikant ABTÄ®, vieÅ¡asis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1542-13).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenis, kurie pagal KonstitucijÄ yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė, t.y. pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl Konstitucijos saugomo intereso, priklausančio visuomenei. Valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenų apsauga ir disponavimo jais teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visuomenės, t. y. vieÅ¡uoju interesu.Bylos medžiaga nustatyta, kad J. R. 2008-01-24 buvo iÅ¡duota IÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir IÅ¡vada), kuria nustatyta, kad buvęs savininkas K.

Ch. Panevėžio apskrityje, RokiÅ¡kio r., Obelių sen., JunkÅ«nų k. nuosavybės teisėmis valdė 119,10 ha žemės, 37,90 ha vandens telkinį, o J. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9,48 ha vandens telkinį, priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamam vandens telkiniui (vertė - 10573 Lt), kuri buvo persiųsta į Utenos apskr., Zarasų r., Dusetų sen. (b. l. 51). Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad J. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į vandens telkinį pagal AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, o vandens telkinys, į kurį J.

R. turi teisę atkurti nuosavybės teises, yra valstybės iÅ¡perkamas. 2008-07-04 J. R. įgaliotas asmuo tuometiniam Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Zarasų savivaldybės žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ suprojektuoti perduodamÄ nuosavybėn neatlygintinai vandens telkinį Zarasų savivaldybės Dusetų sen. Užtiltės kadastro vietovėje (b. l. 53). Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, už miÅ¡kÄ ir vandens telkinius, pagal Å¡io įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės iÅ¡perkamiems, valstybė atlygina jiems pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, o pagal AtkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, piliečių nuosavybės teisės į vandens telkinius atkuriamos pagal Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 9 punktas (galiojanti redakcija, galiojusi ir Sprendimo priėmimo dienai), nustato, kad už iÅ¡perkamÄ vandens telkinį valstybė piliečiams atlygina, perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį. Utenos apskrities virÅ¡ininko 2010-04-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Zarasų rajono Užtiltės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotos žemės sklypų ribos bei plotai, kuriuo J.

R. nuosavybės teisių atkÅ«rimui, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam vandens telkiniui, kartu su kitais bendrasavininkiais buvo suprojektuotas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), užimtas Plavio ežero (27,40 bendro ploto, paskirtis – vandens Å«kio, bendrojo naudojimo vandens telkiniai), nurodant J. R. Å¡iame sklype tenkančiÄ dalį – 6,06 ha (b. l. 32-49). Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. spalio 15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančio buvusio savininko K.

Ch. nuosavybės teisėmis valdyto Panevėžio apskr., RokiÅ¡kio r., JunkÅ«nų k. vandens telkinio dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 6,06 ha vandens telkinio - Plavio ežero dalį, esančiÄ 27,40 ha dydžio vandens telkinio sklype Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise valdomame su kitais bendrasavininkiais Utenos apskrityje, Zarasų rajone, Dusetų seniÅ«nijoje, Antažiegės kaime (b. l. 8).Nagrinėjamojoje byloje keliamas ginčas, ar atkuriant nuosavybės teises pagal AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, J.

R. kaip lygiavertis turėtajam neatlygintinai nuosavybėn galėjo būti perduotas vandens telkinys – Plavio ežero dalis.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys. Toks teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir kituose įstatymuose : Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983 redakcija, galiojanti nuo 2004-02-21 iki šiol), pagal kurį Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims, taip Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai.

Pagal Vandens įstatymo 3 straipsnio 40 dalį vanduo – aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos paviršiniuose ir požeminiuose vandens telkiniuose esantį vandenį, o šio straipsnio 18 dalyje paviršinis vandens telkinys apibrėžiamas kaip indentifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Kriterijai, kuriais vadovaujantis paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, nustatyti įstatymu, o būtent Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktais (2009-12-17 įstatymo Nr. XI-580 redakcija, galiojanti nuo 2009-12-28).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio nuostatas iÅ¡imtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktai yra iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos. Taigi, pagal aukščiau nurodytÄ jį teisinį reglamentavimÄ , valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims priskiriami pavirÅ¡iniai vandens telkiniai – ežerai, jeigu jie atitinka bent vienÄ iÅ¡ Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose nurodytÄ jį kriterijų, tarp jų – iki 1940 metų priklausę valstybei nuosavybės teise (4 straipsnio 2 dalies 9 punktas). 1929 m. kovo 9 d.

Ežerėnų apskrities Dusetų valsčiaus V-ojo rajono mokesčiais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sÄ raÅ¡as (b. l. 55-56) bei Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Zarasų miÅ¡kų urėdijos MiÅ¡kų departamento Durp. ir vandenų skyriui 1937 m. balandžio 30 raÅ¡tu Nr. 1115 siųstas Zarasų miÅ¡kų urėdijos valstybinių ežerų, paskirstytų eigulių priežiÅ«rai, sÄ raÅ¡as (b. l. 200-202) patvirtina, jog ežeras Plavys iki 1940 metų nuosavybės teise priklausė valstybei, todėl jis pagal Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ priskirtinas valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 1997-07-23, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims, pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Lietuvos valstybei iÅ¡imtine tvarka priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiÅ¡kindamas Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ dėl Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančių objektų, yra konstatavęs, jog jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, iÅ¡skyrus iÅ¡ pačios Konstitucijos kylančias iÅ¡imtis; valstybė negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iÅ¡ valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vandens įstatymo 4 straipsnio 2009-12-17 įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2009-12-28, t. y. jau galiojo skundžiamo Sprendimo priėmimo dienai. Nepaisant to, kad Plavio ežeras Å¡iai datai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įraÅ¡ytas į Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268 patvirtintÄ Valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡inių vandens telkinių sÄ raÅ¡Ä , jo priskirtinumÄ valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams Sprendimo priėmimo dienai nustatė aukÅ¡tesnės galios teisės aktas, t. y.

Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalis. Tam, kad atitinkamas vandens telkinys bÅ«tų priskirtas valstybinės reikÅ¡mės pavirÅ¡iniams vandens telkiniams, pakanka vienos iÅ¡ Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, tai yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2014-12-29 nutartis Nr. A146-1353/2014).Aukščiau iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ežeras Plavys, kurio dalis, kaip lygiavertis turėtajam vandens telkinys, buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn, ginčijamu Sprendimu atkuriant nuosavybės teisės J.

R., Sprendimo priėmimo dienai turėjo valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenų statusÄ , ir jis priklausė valstybei iÅ¡imtinės nuosavybės teise. Atsakovas, priimdamas SprendimÄ , pažeidė imperatyvias įstatymų normas, draudžiančias valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantį vandens telkinį perleisti privačion nuosavybėn, todėl Sprendimas naikintinas.Atmestini kaip nepagrįsti trečiojo suinteresuoto asmens J. R. argumentai, kad už valstybinės reikÅ¡mės ežerÄ turi bÅ«ti suteikiamas kitas valstybinės reikÅ¡mės ežeras, nes, vadovaujantis jau aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, valstybinės reikÅ¡mės ežerai priklauso Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise ir yra iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos, todėl negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais.Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja ABTÄ® 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiÅ¡kia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis.

Konstatavus Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtÄ SprendimÄ , kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra lieka nebaigta, todėl Nacionalinė žemės tarnyba privalo operatyviai pakartotinai iÅ¡spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo J. R. klausimÄ AtkÅ«rimo įstatymo nustatyta tvarka.Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 36,01 euro iÅ¡laidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu teisme.

ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalis numato, kad kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ . Tokiu atveju pagal ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalies nuostatas, jie turi teisę reikalauti atlyginti: skundo suraÅ¡ymo ir padavimo iÅ¡laidas; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko teismo procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , į teismÄ kreipėsi Aplinkos ministerijos praÅ¡ymu (b.l.9-10) bei teisminio nagrinėjimo metu Aplinkos ministerija palaikė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Todėl patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija įgijo teisę į iÅ¡laidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu teisme, atlyginimÄ ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalies pagrindu.IÅ¡ pateikto praÅ¡ymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas sudaro 36,01 euro kelionės iÅ¡laidos. Bylos duomenys patvirtina, kad Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė Teisės ir personalo departamento Teisės taikymo skyriaus vyr. specialistė E. V. dalyvavo 2015-10-12 teismo posėdyje (b. l. 107-109), todėl trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į transporto iÅ¡laidų, atstovei vykstant į šį teismo posėdį ir atgal, atlyginimÄ (ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalis).

Trečiasis suinteresuotas asmuo savo atstovės atvykimÄ Ä¯ 2015-10-12 teismo posėdį grindžia Aplinkos ministerijos kanclerio 2015-10-05 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E.V. ir A. S. komandiruotės į Panevėžį“ (b. l. 95), kuris patvirtina, jog suinteresuoto trečiojo asmens atstovė į teismo posėdį vyko tarnybiniu automobiliu VW MULTIVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-03-31 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lengvojo automobilio kuro normos patvirtinimo“ (b. l. 97), kuriame nurodyta, jog automobilio VW MULTIVAN, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuro normos sÄ naudos vasaros sezonui yra 12,50 l/100 km. Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos interneto tinklalapio (prieiga per www.lakd.lt nuorodÄ â€žatstumai“) duomenimis, atstumas marÅ¡rutu Vilnius-Panevėžys-Vilnius sudaro 272 kilometrus, todėl vykimui į teismo posėdį ir atgal Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė sunaudojo 34 litrus degalų (dyzelino). Ä®vertinus degalų (dyzelino) kainÄ (1,059 euro/l) (b. l. 98), laikytina, kad trečiojo suinteresuoto asmens kelionės iÅ¡laidos, patirtos nagrinėjant administracinę bylÄ sudaro 36,01 euro, kurios nagrinėjamu atveju priteistinos iÅ¡ atsakovo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ patenkinti.Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2010 m. spalio 15 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J.

R.“. Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) naudai iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 36,01 euro iÅ¡laidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimui, įpareigojant lėšas pervesti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banko Vilniaus skyrius, banko kodas 40100).             Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                     Irena Varžinskienė Teisėjos                                                                                                                      Nijolė Čekanauskienė                                                                                                                                 Dalytė Zlatkuvienė