b6b5cda8-cc4f-418d-bb92-b9bf7b0bc6d5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-2940-426/2015                                   Proceso Nr. 3-61-3-00536-2014-4                        Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui V. J. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Č. S. (Č. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. S. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 24 990 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-03-07 sprendimu Nr. 2.4-01-2957 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančiÄ Vilniaus mieste. Po nuosavybės teisės atkÅ«rimo gautas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinys atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT, Tarnyba) dėl Å¡io Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimo.Siekiant paÅ¡alinti teisės aktams prieÅ¡taraujančiÄ padėtį, Tarnybos iniciatyva buvo patikslintos ginčo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus                    Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, spec. naudojimo sÄ lygos bei apribojimai.

Po patikslinimo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-02 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3626 ir įsakymu                      Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3627, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitė ir dabar unikalus       Nr. (duomenys neskelbtini) bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo priimtas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-17 įsakymas „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Č.

S.“ dalinio pakeitimo Nr.49VÄ®(24.49.2.)4440. Po Å¡ių Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-02 įsakymų pareiÅ¡kėjui priklausančių žemės sklypų plotai žymiai sumažėjo.Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsisakė ieÅ¡kinio tuo pagrindu, jog iÅ¡ ginčo žemės sklypų buvo eliminuoti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai. Dėl Å¡ios priežasties prokurorui neliko pagrindo reikalauti minėtų administracinių aktų panaikinimo.

Todėl Vilniaus apygardos teismo 2011-12-12 nutartimi (civ. b. Nr.2-1367-553/2011) buvo priimtas ieÅ¡kovo, Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsisakymas nuo ieÅ¡kinio.PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡iuo atveju Tarnyba neįsitikino, ar yra visos sÄ lygos atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl dėl jos neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjui buvo sukelta žala.Skunde pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, jog nagrinėjamu atveju valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko perdavimÄ privačion nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese.

Esant tokioms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų pareiÅ¡kėjo teisės į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ .Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-02 įsakymu Nr.49VÄ®-(14.49.2.)-3626 ir Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-3627 buvo patikslinti ginčo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotai, Å¡io sklypo plotas sumažėjo nuo 3,5000 ha iki 2,6367 ha, bei patikslinti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas (dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å¡io sklypo plotas sumažėjo nuo 4,55 ha iki 1,3785 ha.PareiÅ¡kėjas tvirtina patyręs žalÄ , nes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo 0,8633 ha, kurio vertė 73 257 Lt, bei sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po sklypo padalinimo dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas sumažėjo 3,1715 ha, kurio vertė 159 500 Lt.Taip pat žala patirta sumažėjus sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar unikalus    Nr. (duomenys neskelbtini) bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotui.

Č. S. neteko 0,33ha iÅ¡ 0,48 ha, todėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, jam priklauso 24 990 Lt kompensacija patirtai turtinei žalai atlyginti.Pažymi, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė dvasinių ir emocinių nepatogumų, beieÅ¡kodamas teisybės, prarado viltį.Atsakovę su skundu nesutiko, prašė jį atmesti (b. l. 128–138). Pagrįsdamas savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ skyriuje saugomos nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko A. S. (A. S.) turėtÄ Å¾emę bylos dokumentų nustatyta, kad praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko A.

S. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono KriaučiÅ«nų kaime turėtus 8,55 ha žemės, 4 ha miÅ¡ko (pagal dabartini administracinį – teritorinį suskirstymÄ , Å¡i KriaučiÅ«nų kaimo dalis yra Vilniaus m. savivaldybei po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje) pateikė A. S. (S.), E. Å ., K. S. (K. S.), Č. S. (S.), A. S.) (A. S.), G. S. (S.), (miręs 2009-04-10 – pretendento turto paveldėtoja – A. J. S.), R. S. (mirusi 2004-01-04 – turto paveldėtojas – A. S. (S.) – miręs 2010-06-23 – pretendento turto paveldėtojai J.

S.( J. S.) ir L. S.), A. S. (S.) (miręs 2010-06-23 – pretendento turto paveldėtojai J. S. (J. S.) ir L. S.).Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-07 sprendimu Nr. 2.4-01-2957                      Č. S. atkurtos nuosavybės teisės natūra bendrosios nuosavybės teise atitinkamai į 0,71 ha žemės ir 0,33 ha miško 4 žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). 3,5 ha žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Č.

S. minėtu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-03-07 sprendimu Nr. 2.4-01-2957 atkurtos nuosavybės teisės į 0,39 ha žemės, o 4,55 ha žemės sklype – (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame KriaučiÅ«nų kaime, Vilniuje – į 0,48 ha žemės.Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, nustatęs, jog į minėtus žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotai bei gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , 2008 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ praÅ¡ydamas Å¡ių sprendimų dalis panaikinti.Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-02 įsakymu ,,Dėl Vilniaus miesto Pilaitės seniÅ«nijos Vilniaus miesto kadastro vietovės KriaučiÅ«nų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004-06-10 įsakymu Nr. 2.3-4437-41, dalinio patikslinimo“ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-3626 (toliau – Ä®sakymas II), patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys bei vietoje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuoti du žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

IÅ¡ buvusio 4,55 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto (iÅ¡skyrus 3,1715 ha Å¡io žemės sk1ypo ploto, patenkančio į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko teritorijÄ ) Ä®sakymu II naujai nustatytas 1,2101 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos bei 0,1684 ha žemės sk1ypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos.Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-17 įsakymu ,,Dėl Vilniaus miesto Pilaitės seniÅ«nijos Vilniaus miesto kadastro vietovės KriaučiÅ«nų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004-06-10 įsakymu Nr. 2.3-4437-41, dalinio patikslinimo Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-3627 (toliau – ir Ä®sakymas I) patikslintos žemės sklypo (kadastro           Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos.

IÅ¡ buvusio 3,5 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (iÅ¡skyrus 0,8633 ha Å¡io žemės sklypo ploto, patenkančio į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko teritorijÄ ) Ä®sakymu I naujai nustatytas Å¡io žemės sklypo 2,6367 ha plotas ir ribos.Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-17 įsakymu ,,Dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2957 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste piliečiui Č.

S. dalinio pakeitimo“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-4440       Č. S. 3,5 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,2937 ha ploto dalį (vietoj 0,39 ha buvusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,2101 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,1277 ha ploto dalį, o 0,1684 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0178 ha ploto dalį (vietoj 0,48 ha buvusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tokiu bÅ«du, Č. S. priklausiusi žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis sumažėjo 0,09 ha (nuo 0,39 ha iki 0,2937), o žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis – 0,33 ha (nuo 0,48 iki 0,1455 (0,1277 + 0,0178)).Tarnybai patikslinus ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Vilniaus apygardos teismui pateikė atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio. Vilniaus apygardos teismas 2011-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1367-553/2011 patvirtino ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio.Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3149-553/2010 (vėlesnis bylos     Nr. 2-1367-553/2011) nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas sutiko, jog ginčo žemės sklypai turėtų bÅ«ti tikslinami, iÅ¡ jų iÅ¡skiriant valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotus.

Dėl to pareiÅ¡kėjui, 2011-09-09 praÅ¡ymu Nr. 490E-2756 kreipusis į TarnybÄ dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises patikslinimo, ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo tikslinamos Å¡ios tarnybos bei pareiÅ¡kėjo bendru sutarimu.Pasak atsakovės, atmestini pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl Tarnybos veiksmais sÄ lygotos žalos atsiradimo, kadangi nuosavybės teisės į buvusio savininko A. S. turėtÄ Å¾emę pretendentams iÅ¡ dalies buvo atkurtos natÅ«ra, o už visÄ Å¡io buvusio savininko turėtÄ valstybės iÅ¡perkamÄ miÅ¡ko teritorijÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 str.Atsakovė pabrėžė, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-03-07 sprendimo          Nr. 2.4-01-2957 pagrindu Č.

S. nuosavybės teise priklausiusi ir Å¡iuo metu iÅ¡ žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡skirta 0,09 ha miÅ¡ko dalis ir iÅ¡ žemės sklypo (kadastro                             Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡skirta 0,33 ha miÅ¡ko dalis yra priskirtina valstybės iÅ¡perkamam miÅ¡kui.Č. S. Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriui pateiktame 1999-12-16 praÅ¡yme iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ susigrÄ Å¾inti žemę natÅ«ra. Ä® jam tenkantį buvusio savininko turėtÄ negrÄ Å¾intÄ Å¾emės plotÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimas bus vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.

Mirusiojo A. S. vardu bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, atlyginant pagal šio įstatymo 16 str., todėl reikalauti žalos atlyginimo už 0,09 ha bei 0,33 ha valstybės išperkamus miškų plotus pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo.Tarnybos teigimu, tai, jog Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-1367-553/2011 nagrinėjimo metu šalims sutarus buvo išskirti valstybinės reikšmės miškų plotai iš žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), patvirtina, kad nurodoma 24 990 Lt žala pareiškėjui neatsirado, nes jis sutiko ir siekė Įsakymo I bei Įsakymo II priėmimo.Pažymi, jog pareiškėjas, nurodydamas, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė yra 73 257 Lt, o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė yra 159 500 Lt, nepateikia nurodytų žemės sklypų vertę pagrindžiančių dokumentų.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jis ne kartÄ patyrė dvasinius, emocinius nepatogumus dėl nesibaigiančio proceso, nesÄ Å¾iningumo bei prarado viltį beieÅ¡kant teisybės. Tačiau skunde nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių kad jis tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajuto emocinius nepatogumus ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.Tarnyba tvirtina, kad jos veiksmai nelėmė nurodytos žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjui, o nesant bent vieno iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas pagal Civilinio kodekso 6.271 str. negalimas.

Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas jau nuo 2010-10-28 žinojo, jog iÅ¡ ginčo žemės sklypų bus iÅ¡skiriami valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai, todėl praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ skundui paduoti. Taip pat pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nustatyta, kad Č.

S. 2000-03-23 kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises į A. S. (S.) turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 106). Minėtame praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas nurodė, kad pageidauja žemę atgauti natÅ«ra buvusioje vietoje.Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-03-07 sprendimu „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste piliečiui Č. S.“ Nr. 2.4-01-2957 jam atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise atitinkamai į 0,71 ha žemės ir 0,33 ha miÅ¡ko 4 žemės sklypuose KriaučiÅ«nų kaime, Vilniuje (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)); 3,5 ha žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje (b. l. 13).Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, nustatęs, jog į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotai bei gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , 2008-08-04 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu, kuriame, be kita ko, buvo praÅ¡oma panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-03-07 sprendimÄ Nr. 2.4-01-2957 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste piliečiui Č.

S.“ toje dalyje, kurioje pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,39 ha žemės sklype Nr. 662-3 ir į 0,48 ha žemės sklype Nr. 662-4 (Liteko duomenų bazė).Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-02 įsakymu „Dėl Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės Kriaučiūnų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 10 d. įsakymu                  Nr. 2.3-4437-41, dalinio patikslinimo“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3626 patikslinti žemės sklypo (kadastro          Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys ir vietoje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuoti du žemės sklypai Nr. 662-4-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5–6).

IÅ¡ buvusio 4,55 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto (iÅ¡skyrus 3,1715 ha Å¡io žemės sklypo ploto, patenkančio į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko teritorijÄ ) naujai nustatytas 1,2101 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos bei 0,1684 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos.Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-02 įsakymu „Dėl Vilniaus miesto Pilaitės seniÅ«nijos Vilniaus miesto kadastro vietovės KriaučiÅ«nų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. birželio 10 d.

įsakymu                   Nr. 2.3-4437-41, dalinio patikslinimo“ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-3627 patikslintos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. IÅ¡ buvusio 3,5 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (iÅ¡skyrus 0,8633 ha Å¡io žemės sklypo ploto, patenkančio į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko teritorijÄ ) naujai nustatytas Å¡io žemės sklypo 2,6367 ha plotas ir ribos (b. l. 9–10).Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-10-17 įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2957 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste piliečiui Č.

S.“ dalinio pakeitimo“ Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-4440 Č. S. 3,5 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,2937 ha ploto dalį (vietoj 0,39 ha buvusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,2101 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,1277 ha ploto dalį, o 0,1684 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0178 ha ploto dalį (vietoje 0,48 ha buvusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 14). Tokiu būdu, patikslinus žemės sklypų plotus ir ribas, Č.

S. priklausiusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis sumažėjo 0,09 ha (nuo 0,39 ha iki 0,2937 ha), o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 0,33 ha (nuo 0,48 ha iki 0,1455 ha (0,1277 ha + 0,0178 ha)).Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2011-12-08 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriame nurodė, kad atsisako 208-08-04 pateikto ieÅ¡kinio ir praÅ¡o bylÄ nutraukti, nes ginčijamų žemės sklypų ribos buvo patikslintos bendru žemės savininkų bei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sutarimu (b. l. 137–141).

Vilniaus apygardos teismo 2011-12-12 nutartimi Vilniaus miesto apygardos vyriausiasiojo prokuroro atsisakymas nuo ieÅ¡kinio priimtas ir civilinė byla Nr. 2-1367-553/2011 nutraukta (b. l. 4).Byloje spręstinas ginčas, dėl Č. S. skundo reikalavimų priteisti jo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės 24 990 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.Sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ , pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Taip pat pabrėžtina, jog tokių sÄ lygų egzistavimas negali bÅ«ti paremtas vien tik prielaidomis, nepatvirtintomis įrodymais. Sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad veiksmų neteisėtumas galėtų bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis adm. b.

Nr. A17-499/2007 ir kt.). Dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 24 990 Lt turtinei žalai atlyginti pagrįstumo Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 6 ir 7 p., pareiÅ¡kėjas teismui teikiamame skunde privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalykÄ (pareiÅ¡kėjo reikalavimas) ir pagrindÄ (aplinkybės, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo reikalavimÄ , ir Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). PareiÅ¡kėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiÅ¡kėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylÄ bei sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir pareiÅ¡kėjo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-07 nutartis adm. b.

Nr. A858-2932/2012 ir kt.). Tai, jog teismui pateiktame skunde turi bÅ«ti nurodomi konkretÅ«s valstybės institucijos ar valstybės tarnautojų neteisėti veiksmai (faktinis skundo pagrindas), iÅ¡ kurių kildinama praÅ¡oma priteisti žalÄ , o teismas privalo iÅ¡tirti pareiÅ¡kėjo nurodytÄ faktinį skundo pagrindÄ , ne kartÄ pažymėta ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-17 nutartis adm. b. Nr. A520-808/2013, 2013-01-21 nutartis adm. b. Nr. A492-153/2013 ir kt.).Č. S. skundo reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo pagrindė tuo, jog dėl iÅ¡ dalies neteisėto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-03-07 sprendimo, t. y. neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, pareiÅ¡kėjas dėl restitucijos taikymo prarado dalį žemės ir tokiu bÅ«du patyrė žalÄ .

PareiÅ¡kėjas žalÄ apskaičiavo įvertinęs prarastų žemės sklypų ploto vertę.Vertinant aptartus skundo motyvus ir argumentus, kuriais yra grindžiamas reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo, pažymėtina, kad administracinės procedÅ«ros tvarka patikslinus sklypų, kurie perduoti pareiÅ¡kėjo atkuriant nuosavybės teises, ribas bendras sklypų plotas sumažėjo 0,42 ha. Atsižvelgus į tai pripažintina, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros į buvusio savininko              A.

S. turėtÄ Å¾emę pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra užbaigtos ir privalo bÅ«ti toliau vykdomos. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 21 str. 4 d., tuo atveju, jei pretendentų į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Todėl, nustačius, kad Č. S. nėra galimybės atkurti nuosavybės pareiÅ¡kėjos nurodytu bÅ«du, t. y. perduodant naujai suformuotÄ sklypÄ (jo dalį) natÅ«ra, nuosavybės teisės gali bÅ«ti atkuriamos pinigais. Be to, pareiÅ¡kėjas jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad tuo atveju, jeigu nuosavybės teisės bus atkurtos pinigais, jam pagal AtkÅ«rimo įstatymo 21 str. 4 d. iÅ¡mokėta piniginė kompensacija bus mažesnė už Å¡io žemės sklypo vertę.

Taigi, kol nėra užbaigtos nuosavybės atkÅ«rimo procedÅ«ros, objektyviai nėra jokios galimybės įvertinti ir tai, ar pareiÅ¡kėjas patirs žalos. Tai, jog nuosavybės atkÅ«rimo procedÅ«ros Č. S. atžvilgiu nėra užbaigtos ir bus vykdomos toliau, be to, tokiu pačiu bÅ«du, kokiu pareiÅ¡kėjas siekia skunde formuluojamu reikalavimu (atlyginant pinigais), patvirtino ir Tarnyba teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 132–133).Toks aptartos teisinės bei faktinės situacijos vertinimas yra pagrįstas ir teismine praktika, kurioje ne kartÄ konstatuota, jog tuo atveju, kai yra nebaigtos nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros, negalima apskaičiuoti pareiÅ¡kėjo galbÅ«t patirtos turtinės žalos dydį, taip pat nėra galimybės nustatyti vieno iÅ¡ valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti bÅ«tino elemento – turtinės žalos padarymo fakto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-30 nutartis adm. b.

Nr. A143-2240/2013 ir kt).Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas jam padarytos žalos dydį grindžia hipotetiniais teiginiais, kurie pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 1 d. nelaikytini tinkamais įrodymais.Teismui konstatavus, kad pareiÅ¡kėjui padarytos žalos faktas neįrodytas, nėra prielaidų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl Č. S. skundo reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės jo nurodytÄ turtinę žalÄ yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo CK 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.      Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys adm. bylose Nr. A756-122/2010,   A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.).

Taip pat pripažįstama, kad neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (2007-06-26 sprendimas adm. b.

Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 sprendimas adm.b. Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartis adm. b. Nr. A146-39/2012 ir kt.).Č. S., pagrįsdamas, savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, pažymėjo, kad dėl kilusių ginčų patyrė neigiamus dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, buvo paneigtas teisinis tikrumas bei saugumas.Kaip minėta, Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso metu atliko neteisėtus veiksmus – priėmė 2005-03-07 sprendimÄ Nr. 2.4-01-2957, kuris buvo pakeistas, nes prieÅ¡taravo teisės aktų reikalavimams.

Byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-03-07 sprendimo ydingumo ir vėlesnio jo pakeitimo susiklostė tokia situacija, kad Č. S. jo pageidaujamu bÅ«du, t. y. perduodant natÅ«ra suformuotÄ Å¾emės sklypÄ savininko turėtos žemės vietoje, nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra apsunkintas arba iÅ¡viso negalės bÅ«ti vykdomas. Taigi, pripažintina, kad buvo pažeistas visų pretendentų į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ lygiateisiÅ¡kumo principas, užsitęsė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas, kuris nuo pareiÅ¡kėjo 2000 m. pateikto praÅ¡ymo yra vykdomas jau apie 15 metų, Å¡iuo metu nėra baigtas ir nėra aiÅ¡kus terminas, kada jis bus baigtas.Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui pateikus ieÅ¡kinį dėl neteisėtos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-03-07 sprendimo dalies panaikinimo, pareiÅ¡kėjas, įvertinęs teisinę situacijÄ , sutiko su jam nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu suteiktų žemės sklypų ribų tikslinimu, neeliminuoja atsakovės atsakomybės. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Č.

S. dėl aptartų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos neteisėtų veiksmų patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie negali bÅ«ti vertinami kaip mažareikÅ¡miai ar trumpalaikiai. Todėl pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri privalo bÅ«ti atlyginta pinigine kompensacija. Tai, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu priimtais neteisėtais sprendimais ar neteisėtu neveikimu asmenims padaroma neturtinė žala, kuri privalo bÅ«ti kompensuojama pinigais, ne kartÄ pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-02-06 nutartis adm. b.

Nr. A438-120/2013, 2013-02-18 nutartis adm. b. Nr. A602-162/2013 ir kt.)Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad byloje esančiais įrodymais yra nustatytos visos sÄ lygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti.Teismas, vertindamas Č. S. padarytos neturtinės žalos pobÅ«dį, pasekmes, taip pat atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui už patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistina 900 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str., teisėja nusprendė: PareiÅ¡kėjo Č. S. (Č. S.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti Č. S. (Č. S.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 900 Lt (devyni Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ skundo reikalavimų dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                RÅ«ta Miliuvienė                         Â