2018-04-05 Nr. AB-7052-3-61-3-00482-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-228-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00482-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – K. B., Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia ir akcinė bendrovė „Pieno žvaigždės“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama:

1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 49SF-21-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 49SF-21-(14.49.104.)).

2) Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8)).

3) Įpareigoti Tarnybą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, patenkančią į buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribas, apskaičiuoti šios dalies plotą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H. U. grąžinant natūra šią žemės sklypo dalį.

4) Įpareigoti Administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo žemės plote, esančiame tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), suprojektuoti grąžintiną natūra atskirą žemės sklypą, atlikti jo kadastrinius matavimus, parengti kadastro duomenų bylą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir pateikti šiuos dokumentus Tarnybai.

5) Įpareigoti Tarnybą per 1 mėnesį nuo Administracijos pateiktų dokumentų gavimo dienos suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H. U. grąžinant žemės sklypą natūra.

6) Įpareigoti Tarnybą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H. U. grąžinant natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja paaiškino, kad Administracija Sprendime Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) nurodė, jog ginčo žemės sklypai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami, o Tarnybos Vilniaus miesto skyrius minėto Administracijos sprendimo pagrindu Sprendimu Nr. 49SF-21-(14.49.104.) atsisakė atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skunde formuluojamų reikalavimų matyti, kad ji siekia nuosavybės teisių pretendentei H. U. atkūrimo grąžinant žemę natūra bei su tuo susijusių veiksmų atlikimo. Įvertinus ginčijamų 2018 m. sausio 5 d. ir 2017 m. gruodžio 13 d. raštų, kuriuos pareiškėja įvardija kaip sprendimus, turinį, darytina išvada, kad jie yra informacinio pobūdžio ir savaime pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius ginčijamu 2018 m. sausio 5 d. raštu pareiškėją informavo apie šio skyriaus atliktus veiksmus, nagrinėjant jos 2017 m. balandžio 27 d. prašymą, t. y. apie kreipimąsi į Administraciją su paklausimu, ar pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius savivaldybė nėra numačiusi veiklos, susijusios su visuomenės poreikių tenkinimu. Administracijos Miesto plėtros departamentas ginčijamu 2017 m. gruodžio 13 d. raštu Tarnybos Vilniaus miesto skyriui atsakė, kad grąžinti natūra sklypus (duomenys neskelbtini) nėra galimybės, nes sklypai (jų dalys) yra priskirti visuomenės poreikių tenkinimui ir natūra negrąžinami, o tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas už valstybės išperkamą žemę gali būti vykdomas kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnyje nustatytais būdais. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, jog sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (neatkūrimo) Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio prasme nėra priimtas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos skundo dalį, kuria ji prašė panaikinti minėtus raštus (skundo 1–2 reikalavimai), atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Kitus pareiškėjos skundo reikalavimus teismas laikė išvestiniais iš pirmųjų dviejų, todėl atsisakė juos priimti tuo pačiu pagrindu.

II. Pareiškėja I. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 dėl Tarnybos teritorinio skyriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Teigia, jog Tarnyba neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai yra suteikti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Atitinkamai savivaldybės administracijos atsisakymas žemės sklypą traktuoti kaip laisvą ir grąžintiną natūra gali būti ginčijamas.

Nagrinėjamu atveju Administracijos Sprendime Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) aiškiai nurodyta, jog žemės sklypai, į kuriuos pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises natūra, priskiriami valstybės išperkamai žemei, Administracija nepritaria jų grąžinimui natūra ir siūlo Tarnybos Vilniaus miesto skyriui atlyginimo už šią žemę klausimus spręsti kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais. Būtent pagal šį Administracijos sprendimą Tarnybos Vilniaus miesto skyrius vykdo tolimesnius veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. atsisako atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra, pradeda atlyginimo už valstybės išperkamą žemę kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintais būdais veiksmus.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1042-426/2017 vertino Administracijos veiksmus atsisakant suprojektuoti pareiškėjai grąžintinus žemės sklypus, minėtoje byloje teismui nekilo abejonių, kad Administracijos sprendimas yra individualus administracinis aktas, sukuriantis teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Administracijos Sprendimas Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) yra priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1042-426/2017, taigi jis neabejotinai pareiškėjai sukelia teisines pasekmes.

Tuo tarpu Tarnybos Vilniaus miesto skyrius Sprendimu Nr. 49SF-21-(14.49.104.) atsisakė atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus grąžinant juos natūra ir nurodė, kad atlyginimas už valstybės išperkamą žemę bus vykdomas pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas. Šis sprendimas pareiškėjai taip pat sukelia teisines pasekmes, nes kol jis galios, nuosavybės teisių atkūrimo procesas bus tęsiamas taikant kitus atlyginimo būdus, su kuriais pareiškėja nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skunde reiškiami reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus panaikinus Administracijos ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimus taip pat priimtini ir nagrinėtini teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pažymi, jog skunde pareikšti pareiškėjo reikalavimai apibrėžia inicijuojamos administracinės bylos ribas. Atitinkamai kiekvieną kartą sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą turi būti atsižvelgiama į tai, kokius reikalavimus yra pareiškęs pareiškėjas ir kokiu aspektu jis nurodo savo tariamai pažeistas teises ir interesus.

Pažymėtina, jog Tarnyba Sprendimu Nr. 49SF-21-(14.49.104.) pareiškėją informavo apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo, kuriuo Administracija buvo įpareigota per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 8 d. raštą Nr. 49SDP-13(14.49.23.) ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, o Tarnyba – per 1 mėnesį nuo Administracijos sprendimo gavimo dienos priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, vykdymą, t. y. apie tai, kokį sprendimą Tarnyba gavo iš Administracijos (Sprendimas Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8)), bei nurodė, kad tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas gali būti vykdomas ne atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus natūra, o kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais. Pareiškėja ginčija minėtus Administracijos ir Tarnybos Vilniaus miesto sprendimus, savo teisių pažeidimą sieja su tuo, jog Administracijai Sprendimu Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) nustačius, kad žemės sklypai, į kuriuos pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises, yra priskirti valstybės išperkamai žemei, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius Sprendimu Nr. 49SF-21-(14.49.104.) atsisakė nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus atkurti pareiškėjos pageidaujamu būdu, t. y. natūra, o su kitais nuosavybės teisių atkūrimo būdais pareiškėja nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjamu atveju nėra priimtas, o skundžiami Administracijos ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimai yra tik informacinio pobūdžio raštai, kurie pareiškėjai savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių. Įvertinusi byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai dar nėra priimtas, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procese be galutinio sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra atliekami ir kitokio pobūdžio veiksmai bei priimami sprendimai, kurie savo turiniu pareiškėjams (pretendentams) sukelia įvairias teisines pasekmes ir gali būti skundžiami (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str.). Įvertinus Administracijos Sprendimo Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) bei Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus Sprendimo Nr. 49SF-21-(14.49.104.) turinį matyti, kad jais spręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypus natūra negalimumo. Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tiek savivaldybės administracijos atsisakymas ginčo žemę traktuoti kaip laisvą ir grąžintiną natūra, tiek Tarnybos atsisakymas atkurti nuosavybės teises natūra, priimtas remiantis savivaldybės administracijos pateikta informacija, kad žemės sklypas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, atitinka administracinio akto kategoriją ir gali būti ginčijami, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo proceso vykdymas, atsisakymas atkurti nuosavybės teises natūra be įstatyminio pagrindo gali būti vertinamas kaip asmenų (pretendentų) teisių ir teisėtų interesų pažeidimas (žr., pvz., 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-440/2013; 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos šioje byloje skundžiami Administracijos Sprendimas Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) bei Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus Sprendimas Nr. 49SF-21-(14.49.104.) nėra tik informacinio pobūdžio raštai, jie gali pareiškėjai sukelti teisines pasekmes, todėl gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjos skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka). Nustačius šias aplinkybes, nepagrįsta laikytina ir pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties dalis, kuria teismas tuo pačiu pagrindu atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl išvestinių su Sprendimų Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) bei Nr. 49SF-21-(14.49.104.) panaikinimu susijusių reikalavimų, kuriais prašoma įpareigoti Tarnybą ir Administraciją atlikti veiksmus.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartis panaikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, jog skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos, o ne apeliacinės instancijos teismas (ABTĮ 33 str.), todėl atskirojo skundo reikalavimas skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos I. S. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė