b6b1b1ea-4d44-4128-880d-d74e55093dfd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                Civilinė byla Nr. 2SA-137-262/2011                Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11728-2010-9                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4.; 128.11 (S)                                                   VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Onos Gasiulytės, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo PoÅ¡kaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1149-545/2011 pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skundÄ dėl antstolės P. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė P. K., G.

M. P..Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė pareiÅ¡kėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiÅ¡kė skundÄ dėl antstolės veiksmų, kuriame praÅ¡o panaikinti antstolės P. K. 2010-10-15 patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti vykdomojoje byloje 0093/10/05559; panaikinti antstolės P. K. 2010-10-18 raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ vykdomojoje byloje 0093/10/05559; vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0093/10/05559 nutraukti ir įpareigoti antstolę P. K. grÄ Å¾inti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ G.

M. P. (b.l. 1-3). Nurodo, kad teismo sprendimais priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo tvarka yra numatyta specialiame teisės akte, todėl ji yra vykdytina ne pagal LR CPK normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. kovo 18 d. nutarime Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo teisėjams tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo" nustatyta, kad Å¡iuo apraÅ¡u vadovaujamasi iÅ¡mokant nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį pagal įstatymÄ arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Tvarkos apraÅ¡e yra detaliai reglamentuota visa priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo procedÅ«ra, kuriÄ vykdo atitinkamos institucijos (Nacionalinė teismų administracija, teismai ir kt.). Todėl antstolė Å¡io nutarimo pagrindu negalėjo priimti ir pradėti vykdyti pateikto vykdomojo dokumento, todėl vykdomoji byla nutrauktina. Be to, antstolė nepagrįstai raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Civilinėje byloje, kurioje ieÅ¡kovei G. M. P. buvo priteista iÅ¡ieÅ¡koma suma, atsakovu buvo patraukta Lietuvos valstybė, tačiau valstybė, kuri nors ir turi juridinio asmens statusÄ , yra specifinis teisinių santykių subjektas, kadangi savo teises ir pareigas įgyvendina per valstybės valdymo institucijas.

Skolininkas Å¡ioje vykdomojoje byloje yra Lietuvos valstybė, tačiau antstolė netinkamai nustatė valdžios institucijÄ , kuri įgyvendintų valstybės pareigas iÅ¡ieÅ¡kojimo procese. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturi juridinio asmens teisių, nes yra vykdomÄ jÄ valdžiÄ Lietuvoje įgyvendinanti institucija. Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, kurį Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Vyriausybė nevaldo jokių biudžetinių asignavimų, kadangi Å¡iÄ funkcijÄ atlieka Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės funkcijas - Ministro Pirmininko tarnyba.

Dėl Å¡ios priežasties skundžiamame raginime nurodyta aplinkybė, kad neįvykdžius nurodytų veiksmų bus pradėta priverstinio vykdymo procedÅ«ra, nėra teisinga ir net negali bÅ«ti objektyviai iÅ¡pildyta. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame raginime yra nurodyta, kad iÅ¡ieÅ¡komi 64490 Lt, tačiau G. M. P. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ 2009 metais buvo iÅ¡mokėta 14690,26 Lt. Taigi, jeigu antstolė imsis priverstinio vykdymo veiksmų, ji iÅ¡ieÅ¡kos per didelę sumÄ .Suinteresuotas asmuo antstolė P. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame praÅ¡o skundÄ atmesti.

Antstolė nurodo, kad pateikto Vilniaus apygardos teismo vykdomojo raÅ¡to Nr. A2-4519-392/10 turinys atitinka LR CPK 648 str. reikalavimus, todėl 2010-10-15 priėmė patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti. Pagal LR CK 2.36 str. 1 d. Lietuvos Respublika (toliau Valstybė) yra civilinių santykių dalyvis lygiais pagrindais kaip ir kiti Å¡ių santykių dalyviai. Valstybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose lygiais pagrindais reiÅ¡kia, kad negalima suteikti kokių nors privilegijų valstybei kaip civilinių santykių subjektui.

Valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės institucijas (LR CK 2.36 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo teisėjams tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo" reglamentuoja tvarkÄ iÅ¡mokant nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis nebuvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo teisėjams tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo" pakeitimo reglamentuoja tvarkÄ iÅ¡mokant nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Å iuo nutarimu LR Vyriausybė pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimÄ Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo teisėjams tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo" 3 p. bei nustatė, kad Å¡iame apraÅ¡e reglamentuojama tvarka taikoma ir iÅ¡mokant nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu.Suinteresuotas asmuo G.

M. P. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti ir antstolės P. K. veiksmus palikti eigoje, kad ji dėl priteistos sumos iÅ¡mokėjimo vėl kreiptųsi į atitinkamÄ institucijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi skundÄ atmetė (b.l. 57-61). Teismas nurodė, kad teismo sprendimas ar kitoks procesinis dokumentas yra visuotinai privalomas valstybės valdžios aktas. Teismas, patikrinęs pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus argumentus, konstatavo, kad antstolei P. K. priimti vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ nebuvo įstatyme numatytų kliūčių.

Raginimas įvykdyti teismo sprendimÄ Ä¯teiktas įgaliotam skolininko atstovui, t.y. pagal CPK 657 str. reikalavimus, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kaip skolininko atstovas (CPK 51 str. 4 d.), yra įgaliota priimti reikiamus sprendimus dėl teismo sprendimo įvykdymo. Teismas konstatavo, kad antstolė P. K. pagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010-08-27 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. A2-4519-392/10, ir vykdomojoje byloje, nekonstatuotina LR CPK 629 str. numatytų pagrindų nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu apeliantas pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti iÅ¡ iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - panaikinti antstolės P. K. 2010-10-15 patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti vykdomojoje byloje 0093/10/05559; 2010 m. spalio 18 d. raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ vykdomojoje byloje 0093/10/05559; vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0093/10/05559 nutraukti ir įpareigoti antstolę P. K. grÄ Å¾inti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ G.

M. P.. Nurodo, kad LR Vyriausybė nėra tinkamas Lietuvos Respublikos atstovas, nes atstovavimas teisminiuose procesuose Å¡iuo atveju negali bÅ«ti sutapatinamas su skolininko statusu iÅ¡ieÅ¡kojimo procese. LR Vyriausybė neturi juridinio asmens teisių, nes yra vykdomÄ jÄ valdžiÄ Lietuvoje įgyvendinanti institucija. Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, vyriausybė nevaldo jokių biudžetinių asignavimų, nes Å¡iÄ funkcijÄ atlieka Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga – Ministro Pirmininko tarnyba.

Teismo sprendimais priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo tvarka yra numatyta specialiame teisės akte – 2009-03-18 nutarime Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo teisėjams tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriame nustatyta, kad Å¡iuo apraÅ¡u vadovaujamasi iÅ¡mokant nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams. Å iame apraÅ¡e yra detaliai reglamentuota visa priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo procedÅ«ra, kuriÄ vykdo atitinkamos institucijos.

Antstolė P. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Vyriausybės, atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-01-24 nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad antstolis, vykdydamas sprendimÄ , privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Antstolė teigia, kad pareiÅ¡kėjas teisiÅ¡kai nepagrįstai atsisako vykdyti teismo sprendimu patvirtintas prievoles.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 14 d. antstolės P. K. kontoroje buvo gautas 2010 m. rugpjūčio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raÅ¡tas Nr. A2-4519-392/10 dėl 64490 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, G. M. P. naudai. Antstolė P. K. 2010 m. spalio 15 d. patvarkymu priėmė vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/05559, nenustačius akivaizdžių kliūčių, numatytų LR CPK 651 str. 2 d. 2010 m. spalio 18 d. raginimu įvykdyti sprendimÄ geruoju paragino skolininkÄ - Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės, per 10 dienų nuo Å¡io raginimo gavimo dienos sumokėti 64490 Lt iÅ¡ieÅ¡kotojos G.

M. P. naudai, įmokant nurodytas lėšas į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ (b.l. 5, 8). Teismui, nagrinėjančiam ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, priskirta pareiga ne tik formaliai patikrinti antstolių veiksmų teisėtumÄ , tačiau ir iÅ¡aiÅ¡kinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiÅ¡kai įvertinti antstolio veiklÄ reglamentuojančių įstatymų jam priskirtas pareigas (veikimÄ ar neveikimÄ ) ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklÄ vykdant spendimÄ reglamentuojančias normas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2007).Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. spalio 18 d. raginimo vykdomojoje byloje Nr.0093/10/05559, raginimas įvykdyti 2010 m. rugpjūčio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ buvo adresuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir įteiktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybai, kuri pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 992 patvirtintų nuostatų 3 ir 4 p. yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, turintis sÄ skaitÄ banke ir finansuojamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 15 str. 2 d. 3 p. valstybės biudžete yra sudaromas Vyriausybės rezervas, kurio lėšos naudojamos vykdant teismų sprendimus, kuriais iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklių 2 - 4 p. nurodyta, kad praÅ¡ymai skirti lėšas iÅ¡ Vyriausybės rezervo Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 15 str. 2 d. nurodytiems naudojimo tikslams pateikiami Ministro Pirmininko tarnybai, kuri per 5 darbo dienas persiunčia nagrinėti atitinkamai ministerijai pagal ministrams pavestas valdymo sritis.Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad antstolė P. K., raginimÄ Ä¯vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, yra priteista G.

M. P. 64.490,00 Lt B. P. neiÅ¡mokėto atlyginimo, įteikė tinkamam juridiniam asmeniui.Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad antstolei P. K. priimti vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ nebuvo įstatyme numatytų kliūčių. Pagal LR CPK 651 str. 1 d. antstolis, gavęs vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomÄ jį dokumentÄ , antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas LR CPK 651 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009-09-09 nutarimu Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo teisėjams tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 2.2 punktu nustatydama, kad iÅ¡mokant nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, iÅ¡ esmės nustatė teismo sprendimais priteistos skolos mokėjimo tvarkÄ , bet ne teismo sprendimų vykdymo tvarkÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkas, šiuo atveju Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, negali vienašališkai nustatyti skolos mokėjimo tvarkos. Kadangi Lietuvos valstybė dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.) ir jai nesuteikiama kokių nors privilegijų kaip civilinių santykių subjektui, konstatuotina, kad vienašalis skolininko sprendimas dėl skolos mokėjimo nėra CPK 651 str. 2 d. 7 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios antstolis negalėtų priimti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui.Nagrinėdamas civilines bylas teismas vadovaujasi vien CPK normomis ir yra galimas tik įsakmiai nurodytų kategorijų bylų (kylančių iš darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, bankroto ir restruktūrizavimo teisinių santykių ir ypatingosios teisenos bylų) papildomas įstatymų nustatytas teisminių procedūrų reguliavimas.

Tai reiÅ¡kia, kad ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali bÅ«ti numatyti nurodytų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai ir esant CPK ir specialiojo įstatymo prieÅ¡taravimui bus taikomos specialiojo įstatymo nuostatos. Visais kitais atvejais, vadovaujantis CPK 1 straipsnio 2 dalimi, esant tokio pobÅ«džio kolizijai teismas vadovaujasi CPK pirmumo principu, kurio tikslas yra garantuoti civilinio proceso teisės nuoseklumÄ ir sistemiÅ¡kumÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo tvarka yra numatyta Vyriausybės nutarime, kuriame nustatyta teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo tvarka, o ne įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymas.

Pagal LR CPK 583 str. 1 d. vykdymo proceso normų taikymo tvarkÄ nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (LR CPK 583 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad specialios teisės normos, kuri reguliuotų įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo procesÄ dėl teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo, nėra. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios civilinės bylos ypatybė yra ta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal teismo sprendimÄ vykdo ne dirbantis teisėjas, o mirusiojo teisėjo įpėdinė.

TeisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d.). Ä®siteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Pažymėtina, kad vykdytinas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimas jo vykdymo požiÅ«riu yra aiÅ¡kus, raginimas įvykdyti šį teismo sprendimÄ adresuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovavusiai Lietuvos valstybę bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaip matyti iÅ¡ paduoto skundo dėl antstolio veiksmų, atstovaujančiai Lietuvos Respublikai ir vykdymo procese, pagrįstai įteiktas Ministro Pirmininko tarnybai, todėl, apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, kliūčių įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimÄ nėra.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, kad teismo sprendimo vykdymas yra sudėtinė „bylos nagrinėjimo“ (angl.

„trial“) dalis, atsižvelgiant į Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ) tikslus. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatyta, jog bÅ«tų nesuvokiama, jei Konvencijos 6 straipsnis detaliai apibrėžtų procesines bylinėjimosi Å¡alių garantijas, t.y. teisę į teisingÄ , vieÅ¡Ä bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , neapsaugodamas sprendimų vykdymo proceso. Teisė į teismÄ nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimÄ , bet taip pat ji apima teisėtÄ lÅ«kestį šį sprendimÄ Ä¯vykdyti.

Veiksminga bylinėjimosi Å¡alių apsauga ir teisėtumo atkÅ«rimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigÄ Ä¯vykdyti privalomÄ sprendimÄ (žr. Hornsby v. Greece, judgment of 19 March 1997, Reports 1997-II, p. 510, par. 40). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika patvirtina, kad galutiniam teismo sprendimui įgyvendinti negali bÅ«ti užkirstas kelias, jis negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ar nepagrįstai uždelstas jo vykdymas (žr. cituotÄ Hornsby v. Greece, p. 510-11, par. 40; Burdov v.

Russia, no. 59498/00, par. 34; JasiÅ«nienė v. Lithuania, no. 41510/98, judgment of 6 March 2003, par. 27).Taigi, apelianto delsimas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ pažeidžia CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus bei prasilenkia su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės ir teisingumo principais.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos ir pridėtos vykdomosios bylos medžiagÄ , įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesÄ , dėl ko priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį.

Å iÄ nutartį panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                       Ona Gasiulytė             Teisėjai                                                    Laima Gerasičkinienė                                                                         Alvydas PoÅ¡kus