2018-08-28 Nr. AB-14739-3-62-3-01253-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-584-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01253-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos policijos generaliniam komisarui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, L. N. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus (toliau – ir Marijampolės AVPK) 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 64-S-6603 (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad Marijampolės AVPK Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, pažymėdamas, kad skunde nurodytos aplinkybės išnagrinėtos teisme ir priimtas sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, o naujos aplinkybės, kurios nebūtų išnagrinėtos, nenustatytos, todėl pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai nebus tenkinami, naujas tyrimas nebus atliekamas, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo.

Teismo vertinimu, iš pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. skundo Marijampolės AVPK turinio matyti, kad pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai, prašoma suteikti informacija bei reikalaujamas priteisti žalos atlyginimas susiję su Marijampolės AVPK pareigūnų atliktais veiksmais (neveikimu), atliekant ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio (duomenys neskelbtini), kuomet konflikto tarp V. J. ir J. M. metu, minėtas asmuo ranka sudavė smūgį V. J. į veido sritį, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta V. J. sveikata. Teismo nuomone, akivaizdu, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą, susijusį su ikiteisminio tyrimo pareigūnų (institucijos) veiksmais.

Teismas išaiškino, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jo eigą, atsisakymo pradėti tvarką, disponavimą ikiteisminio tyrimo dokumentais ir pan., reglamentuojamas išimtinai Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vykdymo, atsisakymo jį pradėti, susipažinimo su baudžiamųjų bylų dokumentais klausimai turi būti sprendžiami remiantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Sprendžiant klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo procedūromis, policija veikia kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Marijampolės AVPK, kaip ikiteisminio tyrimo institucijos, veiksmų, dėl to pareiškėjo skundas nepatenka į administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategoriją. Todėl pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teismas atsisakė priimti.

Teismas pareiškėjui taip pat išaiškino, kad dėl Marijampolės AVPK veiksmų jis turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį pareigūną Baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnyje nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis).

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) nebuvo atliekamas, dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčas kyla dėl Marijampolės AVPK, kaip ikiteisminio tyrimo institucijos, atliekamų veiksmų. Pareiškėjas pabrėžia, kad Marijampolės AVPK nagrinėti jo skundą atsisakė vadovaudamasis Marijampolės AVPK viršininko 2016 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 64-V-352 patvirtintų Asmenų aptarnavimo ir informacijos teikimo Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktu, todėl nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar Marijampolės AVPK priimdama ginčijamą Sprendimą nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatų. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį policijos pareigūnas taip pat turi įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus. Todėl, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju ginčas kyla būtent viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip skundą, nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas yra pagrindas skundo nepriimti.

Administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje administracinis ginčas apibrėžiamas kaip asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas; prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai.

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Seimo narių, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Lietuvos Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 64-S-6630 (b. l. 115), kuriuo atsisakyta nagrinėti jo skundą tuo pagrindu, kad nurodytos aplinkybės yra išnagrinėtos teisme ir priimtas sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. skundo (b. l. 117–119) turinys Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui patvirtina, jog pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai, prašoma suteikti informacija ir reikalaujamas žalos atlyginimas susiję su Marijampolės AVPK policijos pareigūnų atliktais veiksmais (neveikimu) vykdant jiems įstatymo pavestas funkcijas dėl (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto tarp V. J. ir J. M.

Dėl minėto konflikto metu J. M. sukelto fizinio skausmo pareiškėjas, kaip nukentėjęs asmuo, kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) išteisino J. M., konstatavęs, kad nusikalstama veika pareiškėjui nebuvo padaryta. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) minėtą Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Minėtuose teismų sprendimuose buvo išnagrinėtos konflikto tarp V. J. ir J. M. aplinkybės, taip pat įvertinti Marijampolės AVPK pareigūnų parodymai, kuriais teismai netikėti neturėjo pagrindo.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia inicijuoti ginčą, susijusį su policijos kompetencijos įgyvendinimu vykdant šiai institucijai Lietuvos Respublikos policijos įstatymo pavestus uždavinius ir funkcijas (pvz., tokias kaip asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; asmens ir jo turto apsauga nuo nusikalstamo poveikio), kurios nėra susijusios su viešojo administravimo sritimi, iš kurios kylančius ginčus nagrinėja administraciniai teismai. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjo skundą administraciniame teisme.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė