2021-11-17 Nr. AB-24440-3-63-3-01301-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-725-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01301-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Avitelos prekyba“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Avitelos prekyba“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Užimtumo tarnybą iš naujo priimti sprendimą; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo vykdymą iki kol Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) priims sprendimą administracinio nusižengimo byloje, o jei sprendimas bus nepalankus pareiškėjo vadovui, iki teismas išspręs ginčą iš esmės.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – tinkamai išdėstyti aplinkybes ir motyvus, patikslinti ginčo šalis, patikslinti reikalavimą (nes neaišku, kokiam atsakovui keliamas reikalavimas, be to, nebuvo tinkamai suformuluoti reikalavimai – pareiškėjas, teismo įsitikinimu, ginčijo Sprendimą, kuris nesukelia teisinių pasekmių), pateikti trūkstamus įrodymus, patikslinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

2021 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas trūkumus iš dalies pašalino ir pateikė patikslintą skundą, kuriame pateikė analogiškus reikalavimus, kuriais prašė panaikinti Užimtumo tarnybos Plungės skyriaus lydraštį, kuriame nurodoma informacija, tačiau Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento 2021 m. rugpjūčio 4 d. administracinio akto (įsakymo) Nr. (duomenys neskelbtini) neginčijo.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas raštas (lydraštis) nėra administracinis aktas ir yra informacinio pobūdžio, jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti skundo dalyku administraciniame teisme.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia 2021 m. rugpjūčio 4 d. administracinis aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turėtų būti ginčo dalyku. Tai pareiškėjui buvo išaiškinta teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo. Teismas pažymėjo, kad jis negali keisti ginčo pagrindo ir dalyko, nes tai yra pareiškėjo prerogatyva.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Sprendime Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Plungės skyrius konstatavo faktus apie grąžintinos subsidijos dydį ir priežastis, nurodė susiklosčiusius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teismo teigimu, pareiškėjui atsisakius gera valia grąžinti pervestos subsidijos dalį, t. y. kilus ginčui, Užimtumo tarnybai, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalimi, atsiras pagrindas priimti sprendimą dėl subsidijos dalies grąžinimo, o šio sprendimo nevykdant, kreiptis į teismą dėl subsidijos sugrąžinimo. Teismine tvarka nagrinėjant bylą dėl subsidijos grąžinimo pareiškėjas turės teisę pateikti visus savo argumentus, kuriais bus grindžiamas nesutikimas dėl subsidijos dalies grąžinimo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad VDI nagrinėjama administracinio nusižengimo byla pagal skundą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo vadovas darbuotojo prastovų metu leido darbuotojui dirbti, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatas. Bylos nagrinėjimas VDI buvo paskirtas 2021 m. rugpjūčio 25 d., tačiau 2021 m. rugpjūčio 4 d. priimtas skundžiamas Užimtumo tarnybos Sprendimas. Šiuo Sprendimu ir 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyba nutraukė subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą prastovų laikotarpiu pareiškėjui už darbuotoją nuo 2020 m. gruodžio 16 d., ir kad pareiškėjas gautą prastovų laikotarpiu subsidijos darbo užmokesčiui sumą už darbuotoją (iš viso 1 404,70 Eur) per 2 mėn. nuo pranešimo gavimo dienos turi grąžinti į Užimtumo tarnybos sąskaitą. Taigi, nepasibaigus administracinio nusižengimo bylai ir VDI nenusprendus, ar pareiškėjo vadovas padarė administracinį nusižengimą, Užimtumo tarnyba jau reikalauja grąžinti atitinkamas sumas.

2021 m. rugpjūčio 25 d. vyko administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas VDI, kurio metu pareiškėjo vadovui buvo pasiūlyta pateikti papildomus duomenis. Nagrinėjimo metu VDI informavo, kad galutinis sprendimas bus priimtas 2021 m. rugsėjo 10 d. 2021 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, o 2021 m. rugsėjo 6 d. VDI nurodė, kad, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį, nutarimo paskelbimas atidedamas iki ikiteisminio tyrimo pabaigos.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, kadangi Sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas turi grąžinti subsidijas Užimtumo tarnybai. Tokio įpareigojimo negalima laikyti tik informacinio pobūdžio pranešimu, šis įpareigojimas negali būti laikomas tik siūlymu grąžinti subsidijas.

Sprendimas, pareiškėjo teigimu, sudarytas iš dviejų dokumentų – paties Sprendimo ir jo priedo – įsakymo „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatyto subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“. Kadangi minėtas įsakymas yra Sprendimo neatskiriama dalis, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Sprendimas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kurio negalima skųsti, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, nustatė, kad skundžiamas Sprendimas yra tarpinis dokumentas, sukeliantis pareiškėjui tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, todėl teismas skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad Sprendime buvo nustatyti privalomi įpareigojimai pareiškėjui – be kita ko, grąžinti subsidijas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nustato esant bent vieną iš šių atvejų, jis motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017).

Užimtumo įstatymo (ginčui aktualios redakcijos) 41 straipsnio 21 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 51 dalies 4 punktą, šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, nutraukiamas VDI nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui paskirta ir mokama šio straipsnio 21 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu.

Sprendimu nurodyta, jog Užimtumo tarnyba 2021 m. liepos 29 d. gavo VDI raštą apie atliktą patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjo darbuotojas dirbo tuo metu, kai jam buvo paskelbta prastova, tuo buvo pažeistas DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Sprendime taip pat nurodyta, kad Užimtumo tarnybos Klaipėdos departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukiamas subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas prastovų laikotarpiu pareiškėjui už jo darbuotoją nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendime pažymėta, kad, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 42 dalimi, VDI nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui buvo paskirta ir mokama šio straipsnio 21 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo (vykdė) darbo funkcijas jam DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo dienos privalo grąžinti visą iki šio pažeidimo nustatymo dienos jam išmokėtą šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčio sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas. Sprendimu pareiškėjas informuotas, kad už darbuotoją gauta subsidijos suma, iš viso – 1 404,70 Eur, per 2 mėn. turi būti grąžinta Užimtumo tarnybai. Prie šio Sprendimo taip pat buvo pridėtas Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas) išrašas.

Nurodytu Įsakymu, be kita ko, buvo patvirtinti darbuotojų, už kuriuos subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu mokėjimas nutraukiamas, sąrašas. Šio sąrašo 1 punkte nurodytas pareiškėjas, skiltyje „Subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu nutraukimo teisinis pagrindas <...>“ nurodyta: „LR valstybinei darbo inspekcijai prie SADM nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui paskirta ir mokama 41 str. 21 d. nustatyta darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam LR darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu (Užimtumo įstatymo 41 str. 51 d. 4 p.).“. Be to, Įsakymu Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Departamentas) darbuotojai, atsakingi už darbdavių pateiktus pasiūlymus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti (toliau – ir Pasiūlymas), buvo įpareigoti užtikrinti teisės aktų nuostatų vykdymą administruojant Pasiūlymus. Įsakymo kontrolė buvo pavesta Departamento Plungės skyriaus vedėjui.

Taigi, Įsakymu buvo nustatytas sąrašas darbuotojų, už kuriuos subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu mokėjimas nutraukiamas, Įsakymo kontrolė pavesta Departamento Plungės skyriui (jo vedėjui). Savo ruožtu Sprendimu, iš esmės, buvo įgyvendintas šis Įsakymas, nurodžius pareiškėjui per 2 mėnesius nuo Sprendimo gavimo grąžinti subsidiją.

Pareiškėjas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, pirminiame skunde prašė patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Užimtumo tarnybos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. ((duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Užimtumo tarnybą iš naujo priimti sprendimą. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai nurodė atsakovą, skundžiamas Sprendimas nesukelia teisinių padarinių, o Departamento priimto administracinio akto pareiškėjas neginčija. Patikslintame skunde pareiškėjas, iš esmės, pakartojo pirminio skundo reikalavimus. Skundžiama nutartimi konstatuota, kad pareiškėjas trūkumų nepašalino, Įsakymo, kuris sukelia jam teisines pasekmes, neskundė.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal ABTĮ 23, 24 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas lemia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teismo nurodymo tikslinti atsakovą, pažymi, kad teismas, nustatęs, jog skundas paduotas netinkamam atsakovui, turi teisę pareiškėjo sutikimu pats jį pakeisti tinkamu atsakovu (ABTĮ 53 str.). Dėl šių priežasčių aplinkybė, jog pareiškėjas, teismo teigimu, tinkamai nenurodė atsakovo, nėra esmine kliūtimi priimti nagrinėti tokį skundą, ypač jeigu nustatoma, kad jo skundas (skundo reikalavimai) buvo suformuluotas pakankamai aiškiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021, 2021 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2021).

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas, kuriam atstovauja advokatas, privalėjo formuluoti skundo reikalavimą tokiu būdu, kad ginčo dalykas būtų individualus administracinis teisės aktas sukuriantis pareiškėjui teises ir pareigas, t. y. prašyti panaikinti Departamento 2021 m. rugpjūčio 4 d. Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria spręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, tačiau tokio prašymo neteikė, šio skundo trūkumo nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra savarankiškas individualus administracinis teisės aktas, kurį galima būtų skųsti atskirai nereiškiant reikalavimų dėl Departamento 2021 m. rugpjūčio 4 d. Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Avitelos prekyba“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys