2022-02-25 Nr. AB-4840-3-61-3-04331-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-338-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04331-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja T. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama:

1.1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 1SS-2137-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas);

1.2. Panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2 E) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 2.3-8924-(01) „Dėl Vilniaus rajono, buvusios (duomenys neskelbtini) teritorijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ 1 priedo 2 eilutės ir 3 eilutės pripažinimo netekusiomis galios“ (toliau – ir Skyriaus įsakymas 2);

1.3. Panaikinti Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2 E) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 2.3-8924-(01) „Dėl Vilniaus rajono, buvusios (duomenys neskelbtini) teritorijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – ir Skyriaus įsakymas 1);

1.4. Įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo natūra į J. P. (toliau – ir Buvęs savininkas) turėtą žemę (duomenys neskelbtini) teritorijoje suprojektuotuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (toliau – kartu ir Žemės sklypai).

2. Pareiškėja skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-8924-(01) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui (LR 1996-04-24 įstatymas Nr. 1-1304)“ patvirtino (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir 2010 m. projektas), kuriame pareiškėjai buvo suprojektuoti grąžinimui natūra Žemės sklypai. NŽT turėjo visus parengtus dokumentus ir laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. vilkino sprendimo dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą. NŽT 2015 m. lapkričio 30 d. nurodė pareiškėjai, kad dalis žemės minėtu žemėtvarkos projektu buvo suprojektuota nepagrįstai, todėl už ją gali būti atlyginta tik pinigais. Paaiškėjo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas nepagrįstai, nes dalis šio sklypo nesutampa su turėtos žemės ribomis, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suprojektuoti ne Buvusio savininko turėtoje žemėje. Vis dėl to valstybės daromų klaidų pareiškėja negali patirti jokių neigiamų padarinių, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir teismų praktikai.

2.2. Išvada dėl nepagrįstai suprojektuotų Žemės sklypų padaryta nepagrįstai ją grindžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 40 punktu. Pastaroji norma negali suvaržyti pareiškėjos teisių, nes pagal Įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, valstybės įgaliotos institucijos turėjo prievoles be jokių papildomų prašymų paskirti tos paties paskirties žemės sklypus kitoje laisvoje vietoje. Taip pat valstybės įgaliotiniai turėjo pareigą siūlyti skirti ir projektuoti žemės sklypus arba pagal Įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, arba pagal Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktus ir Tvarkos 39, 70 ir 82 punktus. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, valstybės įgaliotiniai privalėjo siūlyti žemės projektavimo variantus, o pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį – parinkti sklypus patys. Tačiau tai nebuvo padaryta. Vietoje to NŽT nepagrįstai vilkino sprendimų priėmimą, nes sprendimą dėl pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo privalėjo priimti per 6 mėnesius, taip pažeisdama minėtą Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį.

2.3. NŽT sprendime išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir niekiniai, nes NŽT objektyviai neįvertino Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, 21 straipsnio 3 dalies ir Tvarkos 39, 70 ir 82 punktų nuostatų, kuriomis privalėjo vadovautis, darydamas išvadas dėl Skyriaus įsakymu 1 ir Skyriaus įsakymu 2 atlikto žemės sklypų projektavimo teisėtumo. Be to, NŽT sprendime neturėjo teisės taikyti Įstatymo 21 straipsnio 5 dalies, nes nuosavybės atkūrimo procedūra buvo pradėta iki šios normos įsigaliojimo.

2.4. NŽT sprendime nepagrįstai nurodyta, kad dalis Buvusio savininko turėtos žemės buvo užimta asmeninio ūkio žemės sklypais ir kad pareiškėja nenuginčijo jų suteikimo, tačiau tokiais atvejais įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjai turėjo būti skiriamas iki 30 proc. padidintas sklypas kitoje laisvoje vietoje, kuris nėra laikomas nauju sklypu, o ne atsisakyta atkurti nuosavybės teises.

2.5. NŽT neteisingai pasisakė dėl vienkiemio statuso ir dėl Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktų taikymo, nes žemės grąžinimo procesas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prijungtoje Vilniaus miestui po 1995 m., vykdytas atsižvelgiant į statusą, kurį turėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, nepraleidusi nustatytų terminų, pateikė prašymą, tačiau valstybės įgaliotinis, turėjęs prievolę savo iniciatyva parinkti atlyginimo būdą dėl valstybės išperkamos 0,3410 ha žemės dalies, tokios pareigos neįvykdė. Tuo laikotarpiu dalis Lietuvos kaimų buvo išskirstyti į vienkiemius, o dalis turėjo rėžių sistemą. Pareiškėjos namas ir ūkiniai pastatai yra Buvusio savininko turėtoje 6 ha žemės valdoje, kurioje iki šiol niekas neturi jokių pastatų.

2.6. Suprojektuotas namų valdos žemės sklypas Nr. 220-1 yra Buvusio savininko turėtoje žemėje. Tai patvirtina aplinkybė, kad suprojektuotą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypus (duomenys neskelbtini) galima sujungti į vieną bendrą žemės sklypą. Vadinasi NŽT teiginiai, kad minėti žemės sklypai yra ne Buvusio savininko turėtoje 6 ha žemės valdoje, yra neteisingi, klaidinantys ir neatitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, nes aptarti sklypai nelaikomi naujais sklypais.

2.7. Valstybė vietoj užimtos žemės dalies, turėjo prievolę skirti natūra iki 30 proc. padidintą žemės sklypą kitoje laisvoje vietoje, dėl to pareiškėjai grąžintinas 3 ha žemės ūkio naudmenų žemės plotas turėjo padidėti iki 3,47 ha ploto.

2.8. NŽT veiksmai, kuriais buvo atrinkti Žemės sklypai ir suprojektuoti atkūrimui natūra pagal 2010 m. projektą atitinka pareiškėjos valią ir Įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktus, Tvarkos 39, 40, 70 ir 82 punktus. Iki šiol neišspręstas klausimas tik dėl valstybės išperkamos 0,3410 ha ploto žemės dalies atlyginimo būdo vienkiemio teritorijoje (Įstatymo 16 str. 9 d. 4 p., 21 str. 3 d.).

2.9. Dėl minėto 3 ha žemės ūkio naudmenų ploto grąžinimo pareiškėjai valios reikšti nereikėjo, o dėl viršijančios 0,3410 ha žemės dalies atlyginimo būdą turėjo nustatyti valstybės įgaliotiniai.

2.10. NŽT neatsižvelgė, kad prie vienkiemio iki 3 ha žemės ūkio naudmenų, žemė grąžinama natūra, nepaisant turėtos žemės vietos, jog toks plotas nepatenka į valstybės išperkamos žemės plotą ir kad vietoj užimtos ir neatlaisvintos žemės skiriamas iki 30 proc. didesnis žemės ūkio paskirties žemės sklypas kitoje laisvoje vietoje.

2.11. Pareiškėja prašė grąžinti visą turėtą žemę natūra paveldėtame vienkiemyje, savo valios nekeitė ir įstatymo nustatytu terminu tokios būtinybės nematė, nes žemėtvarkos specialistai žadėjo atkurti nuosavybės teisės natūra. Atkūrimo proceso stadijoje buvo prašoma pateikti papildomų dokumentų, dalies iš jų jau terminui pasibaigus, todėl paskutinis dokumentas buvo pateiktas 2006 m. sausio 31 d. Vėliau 2006 m. rugsėjo 28 d. žemėtvarkos skyrius parengė pažymą dėl pretendentės teisių atkurti nuosavybės teisės į Buvusio savininko turėtą 3,4310 ha žemę. Tačiau žemėtvarkos projektas nebuvo suprojektuotas, nes NŽT paaiškėjo, kad dalis Buvusio savininko žemės užimta asmenino ūkio žemės sklypais ir ne visi asmenys sutiko atlaisvinti tą plotą. Tai patvirtina, kad terminas pakeisti pareiškėjos valią praleistas dėl valstybės įgaliotinių kaltės, nes jie, turėdami visą informaciją, laiku neišaiškino visų reikalingų klausimų.

2.12. Dėl užsitęsusios nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pareiškėja su skundais kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir VAVA) ir NŽT. Valstybės institucijos formaliais ir šališkais atsakymais bandė pateisinti žemėtvarkos specialistų neveikimą ir visą atsakomybę už proceso vilkinimą perkelti pareiškėjai. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su tikslu nuginčyti VAVA 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą, tačiau skundas buvo priimtas tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kurioje teismas nustatė, kad pareiškėjai tik 2006 m. tapo žinoma apie esminius ginčijamo VAVA 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo elementus. Pareiškėja neturėjo jokio pagrindo rinktis kitus atkūrimo ar atlyginimo būdus, nes žemėtvarkos specialistai tik 2006 m. pradėjo siūlyti asmeninių sklypų valdytojams pasinaudoti teisės aktų įtvirtintomis nuostatomis. Su tokiu pasiūlymu sutiko tik vienas asmuo, kuris atlaisvino suprojektuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

2.13. VAVA 2007 m. teismui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog rengiant (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, už likusią 2,47 ha paveldimos žemės dalį, perduodant ją nuosavybėn neatlygintinai, pareiškėjai nebuvo suprojektuoti Žemės sklypai, kadangi pareiškėja nepasirinko žemės sklypo iš laisvos žemės fondo. NŽT ir VAVA laikėsi tos pačios pozicijos, kad pareiškėja be jokių papildomų prašymų turi teisę pasirinkti trūkstamos žemės plotą iš laisvos žemės fondo. Žemėtvarkos specialistai 2007 m. lapkričio 6 d. pasiūlė pasirašytinai sutikti su trūkstamos žemės grąžinimo natūra variantu. Su tokiu variantu pareiškėja sutiko, nes NŽT nutraukė nuosavybės atkūrimo procedūros vilkinimą ir pasiūlė pareiškėjai priimtiną nuosavybės atkūrimo variantą.

2.14. NŽT visiškai nepagrįstai įvertino šiuos pareiškėjos veiksmus, kaip atsisakymą nuo užimtos žemės dalies grąžinimo natūra. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) faktiškai nesutampa su turėtos žemės ribomis tik 1,18 ha žemės dalyje, o tai sudaro tik 34 proc. nuo Buvusio savininko turėto 3,4310 ha žemės ploto. NŽT negali turėti jokių pretenzijų dėl 1,18 ha žemės dalies projektavimo, nes suprojektuotas sklypas ribojasi su namų žemės valdos sklypu prie pat namo, o 1,18 ha žemės dalis neviršija 40 proc. nuo turėtos žemės.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. NŽT atsiliepimą grindė tokiais argumentais:

4.1. Pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teisės į Buvusio savininko turėtą žemę pateikė 2001 m. gruodžio 13 d., nurodydama, kad yra paveldėtoja pagal testamentą ir prašo žemę sugrąžinti natūra iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje vietoje. Teismo sprendimais buvo patvirtinta, kad Buvęs savininkas nupirko iš valstybės ir nuosavybes teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 3,4310 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini).

4.2. Buvo patenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti Įstatyme nustatytą terminą pateikti buvusio žemės savininko nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą. VAVA, gavusi visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teisės į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę, parengė pažymą, kuri patvirtino pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teises į 3,4310 ha žemės plotą.

4.3. Pareiškėja pageidavo 3,4310 ha žemės plotą susigrąžinti natūra, tačiau dalis turėtos žemės tuometės Trakų Vokės apylinkės tarybos 1994 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 70 buvo suteikta asmenims naudoti asmeniniam ūkiui.

4.4. Pareiškėja 2007 m. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 32-65-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui (LR 1996-04-24 įsakymas Nr. 1-1304)“ patvirtintą (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir 2000 m. projektas) dalyje dėl Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtame 1,97 ha žemės plote kitiems asmenims suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus ir įpareigoti VAVA atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko turėtą žemę. Tačiau pareiškėja skundo atsisakė.

4.5. Rengiant 2010 m. projektą, pareiškėjai grąžinimui natūra buvo suprojektuoti Žemės sklypai. Tačiau, sulyginus 2010 m. projekto plane suprojektuotų Žemės sklypų vietą ir ribas su Buvusio savininko ribomis, nustatyta, kad Buvusio savininko turėtoje žemės valdoje, t. y. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėje suprojektuotas tik žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, kiti žemės sklypai suprojektuoti ne buvusio žemės savininko turėtoje žemės valdoje, o iki 1940 m. nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje. Šie 2000 m. projekto sprendiniai nebuvo nuginčyti, todėl pareiškėjai grąžinimui natūra žemės sklypai buvo galimi projektuoti tik toje Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėje, kuri buvo laisva ir nepriskirta valstybės išperkamai.

4.6. Apie priimtus Skyriaus įsakymą 1 ir Skyriaus įsakymą 2 pareiškėja buvo informuota 2020 m. rugsėjo 1 d. Duomenų, kad siunta nebuvo įteikta, NŽT negavo, taip pat tokios aplinkybės nenurodytos pareiškėjos skunde.

4.7. Iš pareiškėjos skundo neaišku, kodėl NŽT sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėja šio administracinio akto neteisėtumą sieja su anksčiau priimtais ir įstatymų nustatytais terminais neginčytinais Skyriaus įsakymu1 ir Skyriaus įsakymu2, tačiau pareiškėja yra praleidusi terminą apskųsti minėtus įsakymus 2020 m. rugpjūčio 28 d., neprašė šio termino atnaujinti.

4.8. Ginčijami administraciniai aktai pakankamai motyvuoti, juose nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai, jie atitinka keliamus reikalavimus, o vien aplinkybė, jog pareiškėja nesutinka su priimtais sprendimai, nėra pagrindas juos panaikinti.

4.9. Skyrius 2021 m. vasario 8 d. gavo matininko parengtas žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir šiuo metu rengia sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į projekte suprojektuotus ir į Buvusio savininko turėtą žemę patenkančius žemės sklypus (jų dalis). Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra tęsiama nustačius buvusių projektinių žemės sklypų tiksliuosius duomenis su specialiosiomis naudojimo sąlygomis.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, įpareigojo NŽT per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių pareiškėjai į visą Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę atkūrimo, kitą skundo dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė:

6.1. Pareiškėja 2001 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, t. y. iki 1940 m. nacionalizacijos Buvusio savininko turėtą žemę, nurodydama, kad ji yra „paveldėtoja pagal testamentą“ bei išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pasirinkdama atkūrimo būdą – natūra.

6.2. Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės valdos ribos nustatytos 2000 m. liepos 25 d. atlikto kartografavimo metu, nustačius, kad žemė patenka į Vilniaus miesto savivaldybei po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją.

6.3. Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 32-65-41 patvirtino 2000 m. projektą, kuriame patvirtinti Buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtoje žemės valdoje (išskyrus joje esančius gyvenamąjį namą, kuriame gyvena pareiškėja ir kitus statinius), suprojektuoti kitiems asmenims asmeninio ūkio poreikiams suteikti ir naudojami žemės sklypai.

6.4. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6406-04/2002 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad „J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) nupirko iš valstybės ir nuosavybes teise valdė 3,4310 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)“.

6.5. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7071-141-2005 nustatytas juridinę reikšmę turintį faktas, kad „S. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo vyro J. P. (P.) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti jo turtą, t. y. buities, namų apyvokos daiktus“.

6.6. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-448-12/2006 patenkintas pareiškėjos prašymas ir atnaujintas Įstatymo terminas pateikti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7071-141-2005, giminystės ryšį patvirtinančius ir kitus reikiamus papildomus dokumentus, būtinus pareiškėjai atkurti nuosavybes teises į Buvusio savininko nuosavybės teise valdytą 3,4310 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini).

6.7. VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. rugsėjo 28 d. parengė pažymą Nr. 444p „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (toliau – ir Pažyma), pagal kurią pareiškėjai suteikta teisė atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą 3,4310 ha žemės plotą.

6.8. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-00072-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3265-41 patvirtintų (duomenys neskelbtini) teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ pareiškėjai Buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtoje žemėje suprojektuotas 0,60 ha žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) (namų valdos), o 0,96 ha ((duomenys neskelbtini)) žemės sklypas grąžintas natūra žemėje, kurią sutiko atlaisvinti asmeninio ūkio žemės naudotojas.

6.9. Pareiškėja 2007 m. sausio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 32-65-41, kuriuo patvirtintas 2000 m. projektas, dalį dėl 1,97 ha žemės plote kitiems asmenims suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) (0,5 ha) ir (duomenys neskelbtini) (1,47 ha)), įpareigoti VAVA atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į Buvusio savininko žemę turėtoje jo valdoje, t. y. prie pareiškėjos sodybos suprojektuotuose sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir likusiame laisvame 0,54 ha žemės plote „iš vakarų namų valdos pusės“. Pareiškėja šio skundo atsisakė.

6.10. 2010 m. projekte pareiškėjai buvo suprojektuoti Žemės sklypai (3,43 ha bendras plotas, žemės ūkio paskirties) į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę.

6.11. Pareiškėja Skyriaus 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr. 49SF-2072-(14.49.104.) buvo informuota, kad 2010 m. projekte suprojektuoti žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nepatenka į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, todėl į šiuos žemės sklypus (vieno iš jų dalį) nuosavybės teisės pareiškėjai nebus atkurtos.

6.12. Pareiškėja šį teritorinio padalinio sprendimą apskundė NŽT direktoriui.

6.13. NŽT direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priėmė 2016 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 1T-34-(7.5.) „Dėl T. B. įgalioto E. B. skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT 2016 m. spalio 25 d. sprendimas), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė, įpareigojo Skyriaus vedėją panaikinti pareiškėjai 2010 m. projekte suprojektuotus žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), patikslinti 2010 m. projekte grąžintino natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas pagal Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas. Patikslinus 2010 m. Projekte pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir parengus natūra grąžinamų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas ir planus, NŽT nurodė nedelsiant priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į visą Buvusio savininko (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, grąžinant ją natūra, o už valstybės išperkamą žemę kompensuojant pinigais.

6.14. NŽT 2016 m. spalio 25 d. sprendimas neapskųstas.

6.15. Skyriaus vedėjas, palyginęs 2010 m. projekto plane suprojektuotų Žemės sklypų vietą ir ribas su Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribomis, nustatytomis 2000 m. liepos 25 d. atlikto kartografavimo metu, bei nustatęs, kad Buvusio savininko turėtoje žemės valdoje suprojektuotas tik žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2010 m. projekte suprojektuoti ne Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje, o iki 1940 m. nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje, priėmė skundžiamus Skyriaus įsakymą1 ir Skyriaus įsakymą2, kuriais žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) priskyrė laisvos žemės fondo žemei, patikslino suprojektuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą.

6.16. Apie Skyriaus įsakymą 1 ir Skyriaus įsakymą 2 pareiškėja informuota Skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 49SF-1821-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“.

6.17. Nesutikdama su įsakymais, pareiškėja 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė skundą NŽT direktoriui.

6.18. NŽT, atmesdama pareiškėjos skundą, NŽT sprendime informavo, kad pareiškėjai nuosavybės teisės grąžinant Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę natūra gali būti atkurtos tik į 2010 m. projekte suprojektuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (0,87 ha) ir dalį suprojektuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patenka į kitų iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių žemės savininkų turėtas žemėvaldas, į kuriuos pareiškėjai nuosavybės teisės negali būti atkuriamos.

7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas NŽT atsiliepimo argumentus dėl praleisto įsakymų apskundimo termino, nurodė, kad pareiškėja į teismą gali kreiptis tik po to, kai ginčą dėl NŽT teritorinio padalinio – Skyriaus – sprendimų ir veiksmų išnagrinės ir dėl jo sprendimą priims NŽT vadovas. Todėl teismas laikė nepagrįstu aptariamą argumentą, nes pareiškėja pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir į teismą su skundu kreipėsi laiku.

8. Teismas, įvertinęs Įstatymo 4 straipsnį, 5 straipsnį, 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 12 dalis, Tvarkos 40 punktą, pažymėjo, kad nors nuosavybės teisių atkūrimo teisiniai santykiai yra sudėtingas, ilgas ir tęstinis procesas, jo eigoje galimos techninės ir kitokios klaidos, tačiau teismas priėjo išvadą, kad NŽT, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, privalo atlikti veiksmus ir priimti sprendimus Įstatymo bei Tvarkoje nustatyta tvarka ir terminais.

9. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad NŽT nesilaikė Įstatymo ir Tvarkoje nustatytų terminų atkurti nuosavybės teisių į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę pareiškėjai. Teismas sprendė, kad, nors NŽT atsiliepime nurodė, kad Skyrius 2021 m. vasario 8 d. gavo matininko parengtas žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir šiuo metu rengia sprendimo dėl nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo projektus, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra tęsiama, nustačius buvusių projektinių žemės sklypų tiksliuosius (kadastrinius) duomenis su specialiosiomis naudojimo sąlygomis, be kurių NŽT negalėjo priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises pareiškėjai, tačiau pareiškėjos argumentai dėl NŽT vilkinimo priimti sprendimą (pareiškėjos pirminis prašymas atkurti nuosavybės teises pateiktas 2001 m. gruodžio 13 d., dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę pateikti iki 2006 m. sausio 31 d.) pagrįsti. Kadangi 2010 m. projektu pareiškėjai suprojektuoti Žemės sklypai yra viena iš administracinės procedūros sudėtinių dalių, teismas sprendė, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybės, jos turi būti išnagrinėtos ir priimtas teisingas, teisėtas ir teisės aktais pagrįstas sprendimas atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę.

10. Teismas, remdamasis 2000 m. liepos 25 d. nustatytomis Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribomis, 2010 m. projektu, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja dar NŽT 2016 m. spalio 25 d. NŽT sprendimu buvo informuota, kad 2010 m. projekte suprojektuoti žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis negali būti grąžinti natūra, kadangi nepatenka į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, ir šio sprendimo neskundė, į tai, kad pareiškėja 2000 m. gruodžio 13 d. pateiktame pirminiame prašyme atkurti nuosavybės teises išreiškė valią susigrąžinti žemę natūra ir šios valios Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepakeitė, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad Skyrius pagrįstai priėmė Skyriaus įsakymą1 ir Skyriaus įsakymą2, todėl pareiškėjos reikalavimus dėl šių administracinių aktų panaikinimo atmetė. Nustatęs, kad į bylą nepateikti rašytiniai įrodymai, kad asmeninio ūkio žemės sklypai, patenkantys į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, kurie buvo suprojektuoti 2000 m. projekte ir remiantis tuometės Trakų Vokės apylinkės tarybos 1994 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 70 2005 metais buvo perleisti nuosavybėn asmenims, yra nuginčyti, teismas priėjo išvadą, jog, vadovaudamasis Įstatymo 12 straipsniu, neturi teisinio pagrindo įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į kitiems asmenims priklausančius asmeninių ūkių žemės sklypus, o nesant pareiškėjos valios, pareikštos Įstatymo nustatytais terminais, įpareigoti atkurti nuosavybės teisių Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytu būdu.

11. Vertindamas pareiškėjos skundo argumentą, kad NŽT neatsižvelgė, į tai, jog prie vienkiemio, kurį sudaro iki 3 ha žemės ūkio naudmenų, žemė grąžinama natūra nepaisant turėtos žemės vietos, toks plotas nepatenka į valstybės išperkamos žemės plotą ir vietoj užimtos bei neatlaisvintos žemės pareiškėjai turi būti skiriamas iki 30 proc. didesnis žemės ūkio paskirties žemės sklypas kitoje laisvoje vietoje, teismas, remdamasis Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 4 straipsnio 8 dalimi, atsižvelgęs į tai, jog pagal 2020 m. liepos 25 d. kartografiją Buvusio savininko turėta žemė nuo 1996 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 yra priskirta Vilniaus miesto teritorijai, 2010 m. projekte grąžinimui natūra suprojektuotuose žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, patenkančioje į Buvusios savininko (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, nėra pareiškėjai priklausančios sodybos (gyvenamojo namo ir jo priklausinių), padarė išvadą, kad šiuo atveju Įstatymo 4 straipsnio 8 dalis netaikytina. Todėl atmetė su tuo susijusius pareiškėjos skundo argumentus.

12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsniu, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia individualiam administraciniam aktui taikytinus reikalavimus, ir nustatęs, kad skundžiamame NŽT sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, jis pagrįstas ne tik faktiniais duomenimis, bet ir teisės aktų normomis, teismas padarė išvadą, kad NŽT tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes. Pripažinęs, kad nėra pagrindo naikinti NŽT sprendimo, teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą jį panaikinti.

13. Nustatęs, kad pareiškėja skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nagrinėjamo ginčo kontekste nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime priimtų išvadų dėl skundžiamų aktų teisėtumo, teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos dėstė pirmosios instancijos teismui. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja nurodo:

15.1. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neištyrė visų svarbių aplinkybių, argumentų ir prie skundo pridėtų įrodymų, bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir neteisingai, todėl sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

15.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos rekomendacijas dėl Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir aiškinimo.

15.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ir aiškinti Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką.

15.4. Teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) teritorija prijungta Vilniaus miesto teritorijai, neturi jokios teisinės reikšmės kilusio ginčo kontekste, nes Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje aiškiai nustatyta, jog Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. prijungtoje teritorijoje nuosavybės teisės atkuriamos Įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka.

15.5. Nėra aišku, kodėl teismas rėmėsi Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nes visas (duomenys neskelbtini) buvo išskirstytas į vienkiemius, kaimo teritorijoje apskritai nėra tankiai užstatytos teritorijos ir nebuvo rėžinės žemės sistemos, o pareiškėja gyvena Buvusio savininko turėtame vienkiemyje.

15.6. Pareiškėja Įstatymo pagrindu patenka į tų savininkų ratą, kurie atitinka Įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje keliamus reikalavimus. Teismo argumentas, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, patenkančioje į Buvusios savininko (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, nėra pareiškėjai priklausančios sodybos, yra formalus, klaidingas ir teisiškai nereikšmingas, prieštarauja Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Taip pat prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes Buvusio savininko vienkiemis išliko, jo savininku dabar yra pareiškėja, o Įstatymo 4 straipsnio 8 dalis imperatyviai nustato pareigą atitinkamam administravimo subjektui išspręsti klausimą dėl žemės grąžinimo natūra prie išlikusio vienkiemio arba kitoje laisvoje vietoje.

15.7. Netaikydamas Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, teismas taip pat nepagrįstai neįvertino Įstatymo 21 straipsnio 7 dalies, pagal kurią Vyriausybės įgaliotos institucijos taip pat privalėjo pateikti raštišką siūlymą dėl galimybės gauti didesnį žemės plotą iš laisvos žemės fondo. Teismas, pažeisdamas teismų praktiką, niekaip neįvertino NŽT neteisėto ketinimo taikyti ginčo santykiams naują Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatą, ir nepagrįstai neatsižvelgė, kad pareiškėjai Įstatymo nustatytais terminais nebuvo pasiūlyta pareikšti valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo į negrąžintinos žemės dalį ir kad po pareiškėjos valios pareiškimo (pakeitimo) termino pabaigos Įstatyme numatytą būdą teisėtai pasirinko VAVA, laikydamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies. Naujos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatos nesuteikė NŽT teisės keisti pasirinkto būdo.

15.8. Teismas nepagrįstai netaikė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, kuri įpareigoja institucijas, nagrinėjančias piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal Įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus Įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Šiuo atveju iki valios pateikimo termino pabaigos pareiškėja jokio pasiūlymo negavo. Tai reiškia, kad jos teisės pareikšti ar pakeisti valią buvo pažeistos dar iki valios pareiškimo termino pabaigos.

15.9. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos skundo argumentą, kad pareiškėja iki įstatymo nustatyto termino pabaigos (iki 2003 m. balandžio 1 d.) neturėjo pagrindo keisti savo valios, nes ji tik 2007 m. buvo informuota, kad Buvusio savininko turėtoje žemės dalyje suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai buvo 2005 m. perleisti nuosavybėn kitiems asmenims, kad tik vienas asmuo sutiko atlaisvinti 0,97 ha žemės plotą ir kad dėl tokių aplinkybių neįmanoma grąžinti visos žemės buvusioje vietoje. Šiuo atveju, tik dėl VAVA kaltės niekam laiku nebuvo žinoma, kad nebus galimybės grąžinti visos žemės buvusioje vietoje ir kad 2006–2007 m. reikės skirti trūkstamą žemės plotą kitoje laisvoje vietoje.

15.10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nesant pareiškėjos valios, pareikštos Įstatymo nustatytais terminais, teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teisės Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytu būdu.

15.11. Šiuo atveju VAVA pasirinko ir suprojektavo kitoje laisvoje vietoje 2,25 ha žemės ūkio paskirties žemės ir 1,18 ha kitos žemės ūkio paskirties žemės (bendrai 3,43 ha žemės plotą ) ir toks pasirinkimas ir projektavimas visiškai atitiko tiek Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatas, tiek Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio, 9 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas. Tokiu būdu VAVA įvykdė savo įstatymines prievoles ir teisėtai įstatymo pagrindu įgyvendino pareiškėjos turėtas, bet iki 2003 m. balandžio 1 d. neįgyvendintas teises, pareikšti ar pakeisti valią dėl žemės dalies grąžinimo būdo, kurios nebuvo galimybės gražinti buvusioje vietoje.

15.12. Teismo motyvas, kad Žemės sklypai suprojektuoti kitų asmenų iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, taip pat yra teisiškai nereikšmingas, nes suprojektuoti Žemės sklypai buvo laisvi, o buvę savininkai į juos nepretendavo. Be to, prašymų padavimo terminai baigėsi dar 2001 m. Teismas nenustatė, kokiu būdu pareiškėjai suprojektuoti Žemės sklypai gali pažeisti buvusių savininkų teises.

15.13. Teismas neobjektyviai ir šališkai pasisakė dėl 2007 m. teisminio ginčo nutraukimo aplinkybių ir pasekmių, nes objektyviai neatsižvelgė į skundo argumentą ir į pridėtą įrodymą apie bylos esminius faktus, kad VAVA, siekdama išvengti teisminio ginčo, dar iki paskirto 2007 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio datos, parinko atkūrimo būdus ir kad 2007 m. lapkričio 6 d. pateikė pareiškėjos atstovui žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauką su suprojektuotais Žemės sklypais, prašant pasirašytinai sutikti arba atsisakyti parinktų atkūrimo būdų. Išnykus pagrindui tolesniam teisminiam ginčui, pareiškėja atsisakė skundo reikalavimų ir paprašė teismo bylą nutraukti.

16. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. NŽT atsiliepime nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos dėstė pirmosios instancijos teismui. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinį skundą NŽT nurodo, kad šiuo atveju yra svarbu apsibrėžti nagrinėjamos bylos objektą ir dalyką. NŽT nuomone, nors pareiškėja nurodo daugybę kilusių ginčų, faktinių aplinkybių bei teisės normų vertinimų, tačiau nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia jos reikalavimai. Pareiškėja, iškeldama bylą siekė nuginčyti tris administracinius aktus. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, pripažinęs, kad skundžiami administraciniai aktai teisėti ir pagrįsti. Vien aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tai dar nėra pagrindas jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 1SS-2137-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; NŽT Vilniaus miesto skyriaus (Skyrius) 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1674-(14.49.2 E) (Skyriaus įsakymas1) ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1675-(14.49.2 E) (Skyriaus įsakymas2) teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. (Buvęs savininkas) iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę.

20. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2.3-8924-(01) „Dėl Vilniaus rajono buvusios (duomenys neskelbtini) teritorijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinimo“ patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinime pareiškėjai buvo suprojektuoti keturi 3,43 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisėms į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę atkurti natūra.

21. Skyrius 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr. 49SF-2072-(14.49.104.) informavo pareiškėją, kad 2010 m. projekte suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nepatenka į Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas, todėl į šiuos žemės sklypus (jų dalį) nuosavybės teisės pareiškėjai nebus atkurtos.

22. Pareiškėja šį Skyriaus raštą apskundė NŽT direktoriui.

23. NŽT direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priėmė NŽT 2016 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo įpareigojo Skyriaus vedėją panaikinti pareiškėjai 2010 m. projekte suprojektuotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) bei patikslinti šiame projekte grąžintino natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas pagal Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemėvaldos ribas. Taip pat nurodė, kad patikslinus 2010 m. projekte pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir parengus natūra grąžinamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas ir planus, nedelsiant priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į visą Buvusio savininko (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, grąžinant ją natūra, o už valstybės išperkamą žemę kompensuojant pinigais.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog šis NŽT 2016 m. spalio 25 d. sprendimas būtų apskųstas teismui.

25. Skyriaus įsakymu1 ir Skyriaus įsakymu2, žemės sklypus (duomenys neskelbtini) priskyrė laisvos žemės fondo žemei bei patikslino suprojektuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą.

26. Pareiškėja šiuos Skyriaus įsakymus apskundė NŽT direktoriui, kuris pareiškėjos skundo netenkino.

27. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Ginčijami Skyriaus įsakymai buvo priimti nustačius, kad 2010 m. projekte žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suprojektuoti ne Buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje, o iki 1940 m. nacionalizacijos kitiems asmenims priklausiusioje žemėje.

29. Pareiškėja skundo reikalavimą dėl minėtų Skyriaus įsakymų panaikinimo grindžia tuo, kad, jai turi būti atkurtos nuosavybės teisės į 2010 m. projekte suprojektuotus žemės sklypus, kurie, pareiškėjos nuomone, patenka į Buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas.

30. Taigi tam, kad įvertinti ginčijamų Skyriaus įsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės būtina išsiaiškinti, ar pagrįstai Skyrius nustatė, kad 2010 m. projekte pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui natūra suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis nepatenka į Buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas.

31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų Skyriaus įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės rėmėsi tik NŽT direktoriaus 2016 m. spalio 25 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau savarankiško, išsamaus, visapusiško ir objektyvaus bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su minėtų ginčijamų įsakymų faktiniu pagrindu neatliko.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 str. 2 d.). Išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime nustatyti faktai, neturi prejudicinės reikšmės teismui, nagrinėjančiam kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

33. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

34. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį administracinį ginčą, privalėjo išaiškinti, ar Skyrius, priimdamas ginčijamus įsakymus, priėjo pagrįstą išvadą, kad 2010 m. projekte pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui natūra suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis nepatenka į Buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas, ar tokią išvadą patvirtina byloje surinkti įrodymai.

35. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Skundas gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.) Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.).

36. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių t. y. neišnagrinėjo šio ginčo visa apimtimi pagal pareiškėjos skunde suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas, t. y. pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys