2019-09-18 Nr. AB-17522-3-61-3-00075-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1750-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00075-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.16.1.2; 12.16.2; 12.16.3; 12.16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. S-243 (7-246/2015), kuriuo panaikintas atsakovo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. (24.6-31-5)-FR0682-632, ir palikti galioti minėtą VMI sprendimą.

2. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo per laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį iš Olandijos įmonės „Scandinavian Tobacco Group Eersel“ atgabenti tabako gaminiai „Break Blue“ ir „Break Original“ (16 434,45 kg) neatitinka cigarų ir cigarilių apibrėžimo, nes tabako ritinėlių išorinį apvalkalą sudaro ne tik natūralaus tabako, bet ir popieriaus danga, dėl ko jie priskirtini cigaretėms ir apmokestintini cigaretėms taikomu kombinuotuoju akcizų tarifu. Pažymėjo, kad apskaičiavo pareiškėjui 3 309 690 Lt akcizo mokestį, tačiau, įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjas už dalį tabako gaminių deklaravo ir sumokėjo 1 146 014 Lt, apskaičiuotą sumą atitinkamai sumažino ir papildomai apskaičiavo 2 163 676 Lt (626 643,88 Eur) akcizų už tabako gaminius „Break Blue“ ir „Break Original“, taip pat 71 476,29 Eur akcizų delspinigius ir skyrė 93 996,58 Eur akcizų baudą (15 proc. dydžio).

3. Atsakovas paaiškino, kad priimdamas sprendimą vadovavosi 2001 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (2010 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. XI-722 redakcija) (toliau – ir Akcizų įstatymas) 3 straipsnio 10 dalies 1 punktu (2010 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. XI-1185 redakcija) ir 3 straipsnio 11 dalies 1 punktu (2010 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. XI-722 redakcija) bei Europos Tarybos direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (toliau – ir Direktyva) 3 straipsnio 1 dalimi ir 4 straipsnio 1 dalies a punktu. Pažymėjo, jog tiek Direktyva, tiek nacionalinis įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad cigarilė yra tabako ritinėlis, įvyniotas į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako. Kadangi kitų dangalų egzistavimas, kaip kad ginčo atveju – popieriaus danga, teisės aktuose nenumatytas, atsakovas teigė, jog teisės normos formuluotė panaikina produkto priskyrimą cigarilių kategorijai. Akcentavo, kad Mokestinių ginčų komisija, aiškindama ir taikydama Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatą, pagal kurią cigarilėmis laikomi tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako, neatsižvelgė į imperatyvų šios Direktyvos, kurios nuostatos perkeltos į Akcizų įstatymą, reguliavimo metodą. Pabrėžė, kad nei Direktyvos, nei ją įgyvendinančio Akcizų įstatymo nuostatose nenumatyta, jog ant tabako ritinėlio ar jo dalies, įvynioto į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako, gali būti užklijuotas kitas sluoksnis, todėl tokį sluoksnį užklijavus (šiuo atveju ant filtro), tabako gaminys nebeatitinka Direktyvoje ir Akcizų įstatyme pateiktos cigarilių sąvokos.

4. Atsakovo teigimu, tabako gaminio vertinimo objektyvūs ir subjektyvūs kriterijai yra kumuliatyvūs, todėl tabako gaminių neatitikimas bent vienam iš šių kriterijų neleidžia daryti išvados, jog tokie tabako gaminiai atitinka objektyvių ir subjektyvių kriterijų visumą. Pažymėjo, kad produkto atitikimą subjektyviems kriterijams yra nepagrįstai siūloma laikyti pagrindiniu faktoriumi, sprendžiant dėl produkto priskyrimo cigarilėms ar cigaretėms.

5. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Muitinės laboratorija, atlikusi tabako ritinėlių „Break Blue“ ir „Break Original“ tyrimą, nustatė, jog išorinį sluoksnį papildomai iš dalies padengia popierius, t. y. tabako ritinėlių išorinį apvalkalą sudaro ne tik natūralaus tabako, bet ir popieriaus danga, todėl 2014 m. rugpjūčio 18 d. tyrimo protokole Nr. 14MLT1891 ir 2014 m. rugsėjo 11 d. tyrimo protokole Nr. 14MLT2123 padarė išvadą, kad tyrimui pateikti tabako ritinėliai laikytini cigaretėmis ir jų KN kodas yra 2402 20 90. Atsakovo vertinimu, minėti Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai pripažintini įrodymais ir juose esančiomis išvadomis privalu vadovautis, nagrinėjant ginčijamą klausimą.

6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bennet distributors“ atsiliepime į atsakovo prašymą prašė jį atmesti ir palikti galioti Mokestinės ginčo komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. S-243(7-246/2015).

7. Pareiškėjo vertinimu, ginčo tabako gaminiai atitiko Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 1 punkte įtvirtintą cigarilių apibrėžimą. Atkreipė dėmesį, kad Muitinės laboratorija sprendė ginčo tabako gaminių klasifikavimo klausimą tik pagal kombinuotos nomenklatūros klasifikaciją, vadovaudamasi 2013 m. liepos 24 d. Europos Sąjungos kombinuotos nomenklatūros paaiškinimu (2013/C 210/03) dėl KN 2402 10 00 subpozicijos, ir nustatė cigarečių kombinuotos nomenklatūros kodą muitų tikslais. Pažymėjo, kad Akcizų įstatymas ir Direktyva pateikia savarankišką cigarilių sąvoką, kuri skirtingai nuo kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimo, nereikalauja visiškai padengti tabako ritinėlio natūralaus tabako apvalkalu akcizų tikslais, todėl pareiškėjas nėra saistomas 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente Nr. 2658/87 „Dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo“ ir 2013 m. spalio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente Nr. 1001/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 „Dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas“ ir kombinuotosios nomenklatūros paaiškinime nustatytos kombinuotosios nomenklatūros klasifikacijos. Pareiškėjo teigimu, Muitinės laboratorija neturi kompetencijos interpretuoti Direktyvos ir Akcizų įstatymo nuostatų bei įvardinti, kaip produktas turėtų būti kvalifikuojamas nustatant akcizus.

8. Pareiškėjas sutiko su Mokestinių ginčų komisijos išvada, kad nei Akcizų įstatymas, nei Direktyva imperatyviai nenustato, jog papildomų apvalkalų uždėjimas ant natūralaus tabako lapo, dengiančio ritinėlį, panaikina gaminio priskyrimą cigarilių rūšiai. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Direktyvos tikslus, tabako gaminiai „Break“ turėtų būti kvalifikuojami visoje Europos Sąjungoje vienodai. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad 16 Europos Sąjungos šalių mokesčių administratoriai traktuoja tabako gaminius „Break“ kaip cigariles. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad tiek Direktyva, tiek Akcizų įstatymas imperatyviai įtvirtina, jog ritinėlio apvalkalą sudaro vienintelė medžiaga – natūralus tabakas, ir kadangi kitų apvalkalų egzistavimas nenumatytas, teisės normos formuluotė panaikina produkto priskyrimą cigarilių kategorijai.

9. Pareiškėjo vertinimu, siekiant nustatyti produkto klasifikaciją akcizų tikslais, privalo būti nagrinėjami normos objektyvieji ir subjektyvieji kriterijai. Pareiškėjo užsakymu atliktu tyrimu nustatyta, kad Lietuvos vartotojai tabako gaminį „Break“ vertina kaip cigariles todėl, pareiškėjo teigimu, remiantis minėtomis Direktyvos nuostatomis, nėra pagrindo minėtą produktą kvalifikuoti kaip cigaretes.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu atsakovo prašymą atmetė.

11. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 159 straipsnio 2 dalimi, Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 1 punktu, Direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

12. Teismas nustatė, kad nacionaliniu lygmeniu cigarilių sąvoka įtvirtinta Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, jog cigarai ir cigarilės – tai paruošti rūkyti tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako. Paruošti rūkyti tabako ritinėliai nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalies nuostatas, o yra priskirtini cigaretėms. Europos Sąjungos lygmeniu minėtos sąvokos pateikiamos Direktyvoje, kurios 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, jog produktai laikomi cigarais arba cigarilėmis, jeigu, atsižvelgiant į jų savybes ir įprastus vartotojų lūkesčius, juos galima rūkyti tik tokius, kokie jie yra: tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako. Cigaretės pagal Direktyvos nuostatas – tai tabako ritinėliai, tinkami rūkymui tokie, kokie jie yra, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalyje.

13. Įvertinęs minėtuose teisės aktuose pateiktus cigarilių sąvokos apibrėžimus, teismas darė išvadą, jog, kiek tai susiję su akcizais, cigarilių sąvokos turinį sudaro objektyvių ir subjektyvių kriterijų visuma, todėl tam, kad tabako gaminys būtų laikomas cigarile, būtina nustatyti tiek objektyvius (tai turi būti paruoštas rūkyti tabako ritinėlis, įvyniotas į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako), tiek ir subjektyvius (turi būti atsižvelgiama į įprastus vartotojų lūkesčius) kriterijus. Nustačius, kad akcizų tikslais tabako gaminys neatitinka šių kriterijų visumos, toks tabako gaminys pripažintinas cigarete.

14. Teismas pažymėjo, jog tiek atsakovas, tiek Mokestinių ginčų komisija sutinka, kad minėti kumuliatyvūs kriterijai yra būtini, siekiant tabako gaminį pripažinti cigarile. Atsakovo ir mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos pozicijos išsiskyrė dėl Akcizų įstatyme ir Direktyvoje nurodyto objektyvaus kriterijaus. Akcentavo, kad iš Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 1 punkto bei Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies loginės konstrukcijos matyti, jog juose numatyti šie objektyvūs kriterijai, apibrėžiantys cigarilių sąvoką: 1) tai turi būti paruoštas rūkyti tabako ritinėlis, 2) tabako ritinėlis turi būti įvyniotas į išorinį apvalkalą, 3) išorinis apvalkalas turi būti pagamintas iš natūralaus tabako. Nustačius, kad gaminys atitinka šias sąlygas, laikytina, jog objektyvusis tabako gaminių pripažinimo cigarilėmis kriterijus yra tenkinamas.

15. Teismas nustatęs, kad pareiškėjo atgabenti tabako gaminiai „Break Blue“ ir „Break Original“ paruošti rūkyti tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako, sprendė, jog minėti gaminiai atitinka Akcizų įstatyme ir Direktyvoje apibrėžtus cigarilių objektyviuosius kriterijus. Pažymėjo, kad Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje išskirti tokie tabako priskyrimo cigarilėms atvejai, kaip „vien iš natūralaus tabako“ ir „įvynioti į išorinį apvalkalą pagamintą iš natūralaus tabako“, t. y. antruoju atveju nėra žodžio „vien“. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad antruoju atveju tabako ritinėlis gali būti pagamintas ne vien tik iš natūralaus tabako, tačiau jis turi būti įvyniotas į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako.

16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2014 m. gruodžio 31 d. Direktyvos 4 straipsnio 2 dalis nebetaikoma visoje Europos Sąjungoje, o Direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nėra formuluotės „vien iš natūralaus“, sprendė, jog papildomo išorinio sluoksnio buvimas nagrinėjamu atveju nepaneigia objektyvaus gaminio priskyrimo cigarilei akcizų prasme kriterijaus.

17. Pasisakydamas dėl subjektyvaus kriterijaus, kuris grindžiamas įprastais vartotojų lūkesčiais, teismas akcentavo, kad iš byloje pateiktos UAB „Spinter tyrimai“ tyrimo ataskaitos dėl ginčo tabako gaminių vertinimo pagal įprastus vartotojų lūkesčius matyti, jog 94 proc. rūkančiųjų jiems pateiktą tabako gaminį „Break“ apibūdino kaip cigariles, o 59 proc. visų apklaustųjų nurodė, kad cigaretės ir cigarilės yra skirtingos rūšies tabako gaminiai.

18. Nustatęs, kad tabako gaminiai „Break Blue“ ir „Break Original“ atitiko jų priskyrimo cigarilėms objektyvių ir subjektyvių kriterijų, įtvirtintų Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir Direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje, visumą, teismas darė išvadą, jog Mokestinių ginčų komisija pagrįstai konstatavo, kad ginčo tabako gaminiai laikytini cigarilėmis. Pažymėjo, kad Muitinės laboratorijos, vadovaujantis kombinuotąją nomenklatūrą reglamentuojančiais teisės aktais, nustatytas tabako gaminių kombinuotosios nomenklatūros kodas muitų tikslais, nepaneigia ginčo tabako gaminių pripažinimo cigarilėmis pagal Akcizų įstatymą ir Direktyvą fakto.

III. 19. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą tenkinti.

20. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatą, pagal kurią cigarilėmis laikomi tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako, neatsižvelgė į imperatyvų šios Direktyvos, kurios nuostatos perkeltos į Akcizų įstatymą, reguliavimo metodą, t. y. draudžiama viskas, kas nėra leidžiama. Pažymi, kad tik Vokietijai ir Vengrijai buvo leista iki 2014 m. gruodžio 31 d. taikyti ne Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies, bet šio straipsnio 2 dalyje pateiktus cigarilių ir cigarų sąvokų apibrėžimus. Visoms kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, kurioms nenustatyta minėta Direktyvos išimtis, privaloma taikyti Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pabrėžia, kad pagal Direktyvos 4 straipsnio 3 dalį produktai, kurių sudėtyje yra kitų nei tabakas medžiagų, tačiau jie atitinka minėto straipsnio 1 dalyje išvardintus kriterijus, laikomi cigarais ir cigarilėmis.

21. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nėra formuluotės „vien iš natūralaus“, todėl sprendė, jos papildomo išorinio sluoksnio buvimas nagrinėjamu atveju nepaneigia objektyvaus gaminio priskyrimo cigarilei akcizų prasme kriterijaus. Akcentuoja, kad sistemiškai aiškinant Direktyvos 4 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas matyti, jog žodis „vien“ yra vartojamas apibrėžiant tabako produkto sudėtį, kai ji pagal Direktyvos nuostatas gali turėti alternatyvų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal Direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punktą tabako produkto išorinį apvalkalą privalo sudaryti natūralaus tabako sluoksnis ir šiuo atveju Direktyva jokių alternatyvų nenumato, todėl papildomo išorinio sluoksnio buvimas, nesant Direktyvos nuostatos, kuri „leistų“ jį naudoti, paneigia galimybę tabako produktą priskirti cigarilei.

22. Atsakovo vertinimu, jeigu Direktyva ir atitinkamai ją įgyvendinančios Akcizų įstatymo nuostatos nenumato, jog ant tabako ritinėlio, įvynioto į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako, gali būti užklijuotas kitas sluoksnis, vadinasi, jis nėra leidžiamas ir užklijavus tokį sluoksnį, tabako gaminys neatitinka Direktyvoje ir Akcizų įstatyme pateiktos cigarilių sąvokos.

23. Atsakovas pažymi, kad subjektyvių kriterijų vertinimas nepanaikina imperatyvių teisės normų reikalavimų, kadangi subjektyvieji ir objektyvieji kriterijai yra kumuliatyvūs, tabako gaminių neatitikimas bent vienam iš šių kriterijų, neleidžia daryti išvados, kad tokie tabako gaminiai atitinka objektyvių ir subjektyvių kriterijų visumą. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Muitinės laboratorijos išvados nėra tinkami įrodymai, kadangi Muitinės laboratorijai suteikti įgaliojimai tirti prekių pavyzdžius ir mėginius, nustatyti prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti tyrimo dokumentus. Atsakovas taip pat akcentavo, kad kitų valstybių narių institucijų teikiamos pozicijos nelaikytinos privaloma praktika, kuri būtų laikoma teisėta ir pagrįsta, dėl ko privaloma Lietuvos Respublikos teismams.

24. Pareiškėjas UAB „Bennet distributors“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas nurodo, kad tabako gaminiai „Break“ yra tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako, ir atitinkantys Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 1 punkte pateikiamą cigarilės apibrėžimą. Pažymi, kad jo užsakytas varotojų nuomonės tyrimas parodė, jog Lietuvos vartotojai minėtą produktą vertina kaip cigarilę.

26. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstas atsakovo argumentas, kad tabako gaminys „Break“ neatitinka subjektyviųjų cigarilėms taikomų kriterijų, kadangi atsakovas prieštarauja savo paties teiginiams. Pažymi, kad atsakovas Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatą aiškina plečiamai, nesistemiškai, selektyviai atsirinkdamas taikytinas teisės normas ir aktualius įrodymus bei neatisžvelgdamas į pareiškėjo argumentus.

27. Pareiškėjo vertinimu, jis visuose ginčo etapuose laikėsi nuoseklios pozicijos, kuri atitinka tiek Direktyvos nuostatas, tiek daugumos Europos Sąjungos valstybių taikomą praktiką. Akcentuoja, kad atsakovas savo teiginius bando įrodinėti muitų teisę reglamentuojančiais teisės aktais bei daryti Akcizų įstatymui ir Direktyvos nuostatoms prieštaraujančias išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį iš Olandijos įmonės „Scandinavian Tobacco Group Eersel“ atgabentų tabako gaminių „Break Blue“ ir „Break Original“ (16 434,45 kg), priskyrimo cigarų ir cigarilių arba cigarečių kategorijai.

29. Byloje nustatyta, ir tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjo atgabenti tabako gaminiai yra tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako, kurių filtras dar papildomai padengtas kitu (popieriaus) apvalkalu ir nėra skirtas vartoti.

30. Nagrinėjamu atveju aktualus yra materialinių teisės normų - Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalies (2010 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. XI-1185 redakcija); 11 dalies 1 punkto (2010 m. balandžio 1 d. įstatymo Nr. XI-722 redakcija) ir 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų 3; 4 straipsnių nuostatų, aiškinimas ir taikymas.

31. Analogiškoje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas tabako gaminių įvyniotų į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus tabako, kurių filtras dar papildomai buvo padengtas kitu (popieriaus) apvalkalu ir nebuvo skirtas vartoti, priskyrimo cigarilių arba cigarečių kategorijai klausimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašydamas išaiškinti minėtos direktyvos, aktualias nagrinėjamai bylai, nuostatas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1738-556/2019).

32. Teisingumo Teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu byloje Skonis ir kvapas (C‑638/17) išaiškino, kad Direktyvos 2011/64 4 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokie tabako produktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, kurių iš natūralaus tabako pagaminto išorinio apvalkalo dalį, kur yra filtras, dengia papildomas sluoksnis iš popieriaus, kuris gali lemti šių produktų vizualinį panašumą į cigaretes, priskirtini prie cigarų arba cigarilių kategorijos, kaip ji apibrėžiama pagal šią nuostatą. Be to, sprendimo 26, 28, 31 33, 34 ir 36 punktuose dėl Direktyvos 2011/64 4 straipsnio 1 dalies a punkto formuluočių pažymėjo, kad tabako ritinėliai, padengti išoriniu apvalkalu iš natūralaus tabako, iš principo priskirtini prie cigarų arba cigarilių kategorijos, kaip ji apibrėžiama pagal šią nuostatą. Medžiaga, iš kurios yra padarytas išorinis apvalkalas, yra esminis kriterijus, kuriuo remiantis šioje direktyvoje cigarų arba cigarilių kategorija atskiriama nuo cigarečių kategorijos; iš principo gaminiai priskiriami prie cigarų arba cigarilių kategorijos dėl išorinio apvalkalo iš natūralaus tabako bei nurodė, kad Direktyvos 2011/64 4 straipsnio 1 dalyje esančioje cigarų arba cigarilių kategorijos apibrėžtyje numatyta, kad šie produktai gali būti priskiriami prie šios kategorijos, jeigu, atsižvelgiant į jų savybes ir įprastus vartotojų lūkesčius, juos galima rūkyti tik tokius, kokie jie yra. Atitinkamai tabako gaminiai negali būti priskiriami prie cigarų arba cigarilių, kaip jie suprantami pagal šią direktyvą, jei jie yra ritinėliai, padengti išoriniu apvalkalu iš natūralaus tabako, tačiau, atsižvelgiant į jų savybes ir įprastus vartotojų lūkesčius, jų negalima rūkyti tokių, kokie jie yra. Tačiau jei papildomas popierinis sluoksnis uždengia tik filtrą ir neapima gaminio dalies, kuri yra suvartojama, šis papildomas sluoksnis negali būti laikomas paneigiančiu aplinkybę, kad tokie produktai gali būti rūkomi tokie, kokie jie yra.

33. Minėta, kad ginčo tabako ritinėliai buvo padengti apvalkalu iš natūralaus tabako, o papildomas popieriaus sluoksnis dengė tik filtrą, t. y. dalį, kuri nėra skirta suvartoti. Todėl remiantis aptarta Teisingumo Teismo jurisprudencija, darytina išvada, kad pareiškėjo importuoti tabako gaminiai priskirtini cigarų ir cigarilių kategorijai. O priešingi šiuo klausimu atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo gaminių išvaizdos ir jų platinimo būdo panašumo į cigaretes ir pan., yra nepagrįsti bei atmetami.

34. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje Nr. eA-1738-556/2019 2019 m. birželio 12 d. priėmė nutartį, kuria analogiškus tabako gaminius taip pat įvertino, kaip atitinkančius cigarų ir cigarilių kriterijus.

35. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

36. Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

37. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Netenkinamas atsakovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris grindžiamas būtinumu suformuoti vienodą teismų praktiką nagrinėjamais klausimais ir pan.. Minėta, kad teismų praktika tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu yra suformuota, todėl bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl šio klausimo yra nebetikslinga (ABTĮ 141 str. 1 d.).

39. Pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo 2018 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-1833 16 straipsnio ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio (galiojusio iki 2018 m. gruodžio 20 d.) nuostatas bylos nagrinėjimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas, kuriam prašymą pareiškėjas dar gali pateikti per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo išlaidas, kurias jis patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra netenkinamas. Likusioje dalyje, dėl išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra tenkinamas pilnai (ABTĮ 41 str.). Į bylą yra pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, nurodytų išlaidų dydis – 2 595,45 Eur (su PVM), atitinka byloje nagrinėtų klausimų sudėtingumą ir apimtį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui, UAB“Bennet distributors“ iš atsakovo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteisti 2 595,45 Eur (su PVM) bylos vedimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė