2020-04-09 Nr. AB-7087-3-61-3-02098-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-548-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02098-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Teisingumo ministerija) 2018 m. gegužės 22 d. raštą Nr. (1.23)7R-3464 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. kreipimąsi.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeista jo teisė tinkamai savalaikiai atlikti savo pareigas pagal vartojimo sutarčių sąlygas. Tam, kad įvykdyti savo pareigas pagal vartojimo sutarties sąlygas, turi būti sutarčių sąlygų išaiškinimas. Energijos vartojimo sutartyse galioja imperatyvios teisės normos – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla, kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu ir pagal CK 6.6 straipsnio 6 dalį, bendraskoliai įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Pareiškėjo nuomone, tam, kad spręstųsi klausimas, ginant jo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus už įsipareigojimų nevykdymą pagal energijos vartojimo sąlygas ne dėl pareiškėjo kaltės, bet dėl kreditoriaus kaltės, sąmoningai nuslepiančio informaciją apie tinkamą savalaikį jo pareigų vykdymą pagal energijos vartojimo sutarčių sąlygas apmokėjimo dalyje, reikalinga energijos vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimas. Pareiškėjas nurodė, kad tuo tikslu kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universiteto Teisės kliniką, kuri nepadėjo ir nesiėmė jokių veiksmų sprendžiant šį klausimą, todėl kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba, VGTPT), kad jam būtų pagelbėta sprendžiant šį klausimą: ar besikreipiant į teismą, kad teismas išspręstų klausimą dėl tinkamai teikiamos pirminės teisinės pagalbos, kurią teikia VšĮ Vilniaus universiteto Teisės klinika, ar kažkokiu kitu būdu – Tarnybai bendradarbiaujant su Teisės klinika kartu išspręsti klausimą išsiaiškinant, kaip pareiškėjas turi vykdyti savo pareigas pagal vartojimo sutarties sąlygas, ar Tarnybai pačiai suteikti pirminę teisinę pagalbą, pasiteikiant advokato pagalbą.

3. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nesiėmė jokių būtinų išdėstytų veiksmų sprendžiant klausimą dėl vartojimo sutarčių sąlygų išsiaiškinimo ir nepagrįstai atsisakė teikti teisinę pagalbą, motyvuojant tuo, jog sutarčių aiškinimas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos turinį ir pareiškėjas pats gali kreiptis į sutarties šalį su prašymu paaiškinti sutartį. Pareiškėjas neprašė, kad būtent Tarnyba aiškintų sutarties sąlygas, tačiau jam nebuvo neaišku, į ką jis turi kreiptis dėl sutarties, ar į bendriją ar į Vilniaus vandenis ar dar į kokį kitą subjektą, o jeigu nebus atsakymo nei iš vieno nei iš kito, ką paduoti į teismą, kad atsakytų į jam rūpimus klausimus ir t.t.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jeigu atsakys namo bendrija, bet ne tai ką reikia, jeigu ji neįgaliota atsakyti į tuos klausimus, kuriuos jis kelia, neaišku, ar gali iš jos reikalauti, tai ką jam būtina žinoti, be to, kreipimasis į sutarties šalį turi būti teisiškai teisingai suformuluotas taip, kad į klausimus būtų atsakyta išsamiai ir suprantamai ir tai galima padaryti tik su teisininko pagalba. Pareiškėjo teigimu, kadangi pažeista jo teisė tinkamai savalaikiai atlikti savo pareigas pagal vartojimo sutarčių sąlygas, turi būti sutarčių sąlygų išaiškinimas.

Reikalinga kokybiška konsultacija, informacija, patarimai, t. y. jam reikalinga pirminė teisinė pagalba, kad ateityje galima būtų spręsti klausimus, ginant savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (toliau – ir VGTPĮ) neteisėtai atsisakė teikti teisinę pagalbą, todėl jis kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri įgyvendina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką, kontroliuoja VGTPĮ ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos stebėseną, nagrinėja fizinių asmenų skundus, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus.

Pareiškėjas teigė, kad Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, remdamasi tiktai tuo, kas prašoma patvirtintoje Teisingumo ministerijos nustatytoje formoje, t. y. „dėl vartojimo energijos teikimo sutarčių aiškinimo", atmetus priedą prie pateikto to paties prašymo, nesusipažinus su bylos medžiaga, kad toks priedas yra, ir matomai neteisingai supratus iš tikrųjų koks yra jo reikalavimas, neteisingai priėmė sprendimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Teisingumo ministerija neišnagrinėjo ir neatsakė dėl priimto neteisingo Tarnybos sprendimo.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Teisingumo ministerija, atsakydama į jo prašymą, kuris išdėstytas priede prie prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodė, jog jeigu netenkina VšĮ Vilniaus universiteto Teisės klinikos darbuotojų veiksmai ar pateikti atsakymai, pareiškėjas turi teisę juos skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir kadangi tai yra teisinis ginčas, turi teisę prašyti Tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą. Taip jis ir pasielgė, bet teisinės pagalbos negavo dėl, pareiškėjo nuomone, neteisėto sprendimo, kuris buvo priimtas dėl absurdiškos priežasties, jog sutarčių aiškinimas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos turinį ir jis pats gali kreiptis į sutarties šalį su prašymu paaiškinti sutartį.

Tarnybos darbuotojų nenoras suteikti pagalbą surašant, kaip įmanoma juridiškai teisingai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, padėjo priimti neteisingą sprendimą. Pareiškėjas teigė, kad Tarnyba priėmė sprendimą, nematydama jo prašymo, išdėstyto priede prie prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl absurdiškos priežasties, jog sutarčių aiškinimas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos turinį ir jis pats gali kreiptis į sutarties šalį su prašymu paaiškinti sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad Teisingumo ministerija papildomai informavo, jog jeigu jis, kaip vartotojas, mano, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdydami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo kreiptis į tiekėją ir nurodyti savo reikalavimus, nepaisydama tos aplinkybės, kad sutartį su geriamojo vandens tiekėju yra sudariusi bendrija be rašytinio viso namo bendrasavininkių sutikimo, ir kaip tada, kur jis turi kreiptis, jeigu pažeidžiamos jo teisės, susijusius su vartojimo sutartimi ir vėlgi pareiškėjui buvo reikalinga teisinė pagalba, kad juridiškai teisingai galėtų suformuluoti savo reikalavimą

4. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Teisingumo ministerijoje 2018 m. balandžio 23 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, kuriais VGTPT atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjas prašė „imtis priemonių, kad Tarnyba realiai tinkamai atliktų savo pareigas“. Į šį skundą Teisingumo ministerija atsakė skundžiamu 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (1.23)7R-3464, kuriame pažymėjo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje Teisingumo ministerijai yra priskirtos tik bendro pobūdžio funkcijos, todėl asmenys, nesutikdami su VGTPT veiksmais ar priimtais sprendimais, turi teisę juos ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka kreipdamiesi į teismą.

Taip pat pareiškėjui atsakovas paaiškino VšĮ Vilniaus universiteto Teisės klinikos vykdomas funkcijas bei jų apskundimo galimybę ir suteikė informaciją apie vartotojo teises bei vartojimo ginčus ne teismo tvarka sprendžiančias institucijas. Pareiškėjas nesutiko su šiuo Raštu ir teigė, kad Teisingumo ministerija neišnagrinėjo ir neatsakė dėl priimto neteisingo VGTPT sprendimo, todėl prašė įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti jo skundą. Atsakovo nuomone, vertinant pareiškėjo skundo argumentus, pirmiausia turėtų būti nagrinėjama, ar Teisingumo ministerija turėjo teisę atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus, t. y. panaikinti ar pakeisti VGTPT 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl vartojimo energijos sutarčių aiškinimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte yra įtvirtintas nepiktnaudžiavimo valdžia principas, nustatantis, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų. Atsakovas nurodė, kad Rašte pareiškėjui buvo paaiškinta, jog Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje yra reglamentuotos VGTPĮ 7 straipsnio 1 dalyje ir yra daugiausiai susijusios su teisėkūros ir metodinės priežiūros funkcijomis: teisės aktų projektų, susijusių su valstybės garantuojama teisine pagalba, teikimu Vyriausybei, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėsena, rekomendacijų, kuriomis siekiama užtikrinti vienodą taikymą, teikimu ir kt.

Pagal VGTPĮ 18 straipsnį Tarnybos sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka, kas buvo nurodyta ir minėtame VGTPT 2018 m. balandžio 10 d. sprendime. Atsakovo teigimu, Teisingumo ministerijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti konkrečių VGTPT priimtų sprendimų teisėtumo kontrolę, kadangi tai atlieka teismas, todėl darė išvadą, kad Teisingumo ministerija bet kuriuo atveju negalėjo įgyvendinti pareiškėjo reikalavimo, t. y. priimti sprendimo dėl VGTPT įpareigojimo teikti antrinę teisinę pagalbą.

Dėl šios priežasties, atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai apie tariamai netinkamai išnagrinėtą jo skundą buvo nepagrįsti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, nustatytos teisės bei juridinės pareigos. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (subjektines teises ir juridines pareigas).

Atsakovas pažymėjo, kad kaip nurodyta pačiame Rašte, Teisingumo ministerija pateikė su pareiškėjo keliamais klausimais susijusią teisinę informaciją, kuri neturėtų būti vertinama kaip priimtas administracinis sprendimas ar oficialus teisės aktų aiškinimas, tuo pačiu pažymėjo, kad negali atlikti pareiškėjo nurodytų veiksmų. Teisingumo ministerijos nuomone, skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kadangi jame nėra suformuluota jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui ar kitiems subjektams.

Pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundas, pateiktas Teisingumo ministerijai, turėtų būti vertinamas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme, t. y., kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, kuris nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka.

Taisyklių 35 punkte yra nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Pareiškėjas yra nepatenkintas VšĮ Vilniaus universiteto Teisės klinikos suteikta pirmine teisine pagalba ir pageidauja, jog jam būtų pateiktas energijos vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimas. Atsakovas nurodė, kad palyginus pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundo ir Teisingumo ministerijos Rašto turinį, buvo matyti, kad pareiškėjui buvo detaliai atsakyta į visus jo iškeltus klausimus: išaiškinta VšĮ Vilniaus universiteto Teisės klinikos atsakymo apskundimo galimybė; paaiškinta apie VGTPT teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis bei šios pagalbos teikimo sąlygas; nurodyta VGTPT sprendimų apskundimo tvarka; papildomai informuota apie neteisminę vartotojo ir geriamojo vandens tiekėjo ar nuotekų tvarkytojo ginčų sprendimo tvarką.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas nenurodo jokių teisės aktų, kuriuos būtų pažeidusi (ar neteisingai aiškinusi) Teisingumo ministerija, skundas iš esmės buvo grindžiamas tik skirtingu pareiškėjo požiūriu į susidariusią situaciją bei jo subjektyviais samprotavimais apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą bei vartojimo sutarčių sąlygų aiškinimą, kurie teisinės reikšmės šioje byloje kilusiam ginčui neturi. Atsižvelgdamas į tai, kad Teisingumo ministerijos kompetencijai nėra priskirta nei nagrinėti ginčus tarp pareiškėjo ir pirminę ir (ar) antrinę teisinę pagalbą teikiančių institucijų, nei oficialiai aiškinti civilinių sutarčių sąlygas, atsakovo teigimu, pareiškėjo reikalavimas pripažinti, jog Teisingumo ministerija netinkamai išnagrinėjo jo 2018 m. balandžio 23 d. skundą, buvo nepagrįstas.

Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su VšĮ Vilniaus universiteto Teisės klinikos ar VGTPT veiksmais, turėjo juos skųsti teismui. Atsakovas prašė teismo administracinę bylą pagal pareiškėją skundą nutraukti; nenutraukus bylos, pareiškėjo skundą atmesti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė atsakovui skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą. Į 2018 m. balandžio 23 d. pareiškėjo skundą atsakovas atsakė jam Raštu, kurį ginčija pareiškėjas ir prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo skundą. Atsakovas savo atsakyme pareiškėjui nurodė, kad valstybės garantuojamos teisinė pagalbos srityje Teisingumo ministerijai yra priskirtos tik bendro pobūdžio funkcijos, išaiškino, kad nesutikdamas su VGTPT veiksmais ar priimtais sprendimais, pareiškėjas turi teisę juos ginčyti teisme.

Pareiškėjui išaiškinta apie VšĮ Vilniaus universiteto Teisės klinikos vykdomas funkcijas, apskundimo galimybes, suteikta informacija apie vartotojo teises ir vartojimo ginčus ne teismo tvarka sprendžiančias institucijas. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje yra nurodytas nepiktnaudžiavimo valdžia principas, kuris nustato, jog viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nurodė, kad Teisingumo ministerijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti konkrečių VGTPT priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės, ministerija negali įgyvendinti pareiškėjo reikalavimo priimti sprendimą dėl VGTPT įpareigojimo teikti antrinę teisinę pagalbą, nes, sutinkamai su VGTPĮ 18 straipsniu, Tarnybos sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka, kas ir buvo nurodyta pareiškėjui VGTPT 2018 m. balandžio 10 d. sprendime.

Teismas nurodė kad Teisingumo ministerijos funkcijos yra reglamentuotos VGTPTĮ 7 straipsnio 1 dalyje ir siejamos su teisėkūros ir metodinės priežiūros funkcijomis. Teismas laikė, kad į pareiškėjo skundą Teisingumo ministerija atsakė, nepažeisdama Taisyklių nustatytos tvarkos. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo pateikti atsakymai į jo prašymus, atsižvelgiant į jų turinį (Taisyklių 35 p.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepatenkintas VšĮ Vilniaus universiteto Teisės klinikos suteikta pirmine teisine pagalba, pageidavo, jog jam būtų pateiktas energijos vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimas.

Kaip sekė iš atsakovo Rašto, pareiškėjui buvo išsamiai, detaliai atsakyta į visus jo iškeltus klausimus, išaiškintos apskundimo galimybės, informuota apie neteisminę vartotojo ir geriamojo vandens tiekėjo ar nuotekų tvarkytojo ginčų sprendimo tvarką. Teismo vertinimu, kadangi Teisingumo ministerijos kompetencijai nebuvo priskirtas ginčo tarp pareiškėjo ir pirminę ir (ar) antrinę teisinę pagalbą teikiančių institucijų nagrinėjimas, nei oficialus civilinių sutarčių sąlygų aiškinimas, atsakovas pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas įstatymų nuostatų savo kompetencijos ribose išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundą.

III. 8. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

9. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Teismas netinkamai vertino byloje, jog buvo atsakyta į visus iškeltus klausimus, kadangi klausimų, į kuriuos lyg tai atsakyta, pareiškėjas nekėlė, o į klausimą, kokių imtasi iš Teisingumo ministerijos pusės veiksmų Tarnybos pažeidimų atžvilgiu, kokios padarytos pastabos, pretenzijos ir t. t. dėl neteisingų, neteisėtų Tarnybos veiksmų, koks apskritai pasireiškė požiūris Teisingumo ministerijos ryšium su neteisingais Tarnybos veiksmais pareiškėjo prašymo atžvilgiu, nebuvo atsakyta. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba nepagrįstai atsisakė teikti teisinę pagalbą ginant jo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus.

9.2. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, jog Teisingumo ministerija neturi spręsti ginčo tarp jo ir pirminę ir / ar antrinę teisinę pagalbą teikiančių institucijų, kadangi tokio reikalavimo, kad Teisingumo ministerija spręstų ginčą tarp pareiškėjo ir pagalbą teikiančių institucijų jis nekėlė ir neturi jokio noro spręsti kažkokį ginčą. Visi reikalavimai yra išdėstyti rašte, o kiti reikalavimai yra išgalvoti ir primesti.

9.3. Tai, kad Teisingumo ministerija, o tuo pačiu ir teismas informuoja, jog pareiškėjas pats gali apskųsti teisinę pagalbą teikiančių subjektų veiksmus yra klaidinantys. Teismas nurodė, kad pareiškėjas gali pagalbos tokiu atveju vėl prašyti Tarnybos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, jog nemokama teisinė pagalba neturi būti suteikta, kuri atitraukta nuo pirminių ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo.

9.4. Teismas nebuvo suinteresuotas bylą ištirti iš esmės bei išsiaiškinti esminius dalykus ir nesuteikė galimybės pareiškėjui paaiškinti bylos esmę. Pareiškėjas pažymi, kad ne Tarnybos prašo aiškinti sutarties sąlygas, o prašo, kad jam būtų suteikta teisinė pagalba padedant pasikreipti į tą subjektą, kuris turi aiškinti sutarties sąlygas.

9.5. Teismas nepasisakė dėl Teisingumo ministerijos išsakyto Rašte teiginio, jog Tarnyba nėra pareiškėjo atstovas ir neturi teisės jo vardu kreiptis į teismą. Pareiškėjas teigia, kad jeigu ne taip suformuluotas reikalavimas Tarnybai, jeigu reikalavimą reikėjo patikslinti, tai tokia galimybė nebuvo suteikta.

9.6. Iš Teisingumo ministerijos Rašto ir teismo sprendimo nėra aišku, koks subjektas turi išaiškinti energijos vartojimo sutarties sąlygas. Pareiškėjas pažymi, jog jis neprašė Teisingumo ministerijos priimti sprendimų dėl VGTPT įpareigojimo teikti antrinę teisinę pagalbą, panaikinti Tarnybos sprendimų ir priimti naujų, o prašė pripažinti VGTPT darbą nepatenkinamu, imtis priemonių, kad Tarnyba realiai tinkamai atliktų savo pareigas, ir būtų imtasi priemonių, jog būtų atsakyta į pareiškėjui rūpimus klausimus.

10. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Atsakovas atsiliepime išdėsto pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir nurodo, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės ir proceso teises normas, taigi sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir pareiškė dėl jų nuomonę.

12. Atsakovas pažymi, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją bei į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, nustatantį, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų, Teisingumo ministerija neturėjo teisės atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus, t. y. panaikinti ar pakeisti VGTPT 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl vartojimo energijos sutarčių aiškinimo, ar imtis bet kokių kitų veiksmų nenurodytų teisės aktuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Teisingumo ministerijos 2018 m. gegužės 22 d. rašto Nr. (1.23)7R-3464 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos“, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad atsakovas Raštu, pareiškėjui išsamiai, detaliai atsakė į visus jo 2018 m. balandžio 23 d. skunde iškeltus klausimus, išaiškino apskundimo galimybes, informavo apie neteisminę vartotojo ir geriamojo vandens tiekėjo ar nuotekų tvarkytojo ginčų sprendimo tvarką. Teismas nurodė, kad Teisingumo ministerijos kompetencijai nėra priskirtas ginčo tarp pareiškėjo ir pirminę ir / ar antrinę teisinę pagalbą teikiančių institucijų nagrinėjimas, bei oficialus civilinių sutarčių sąlygų aiškinimas, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas įstatymų nuostatų savo kompetencijos ribose išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Teisingumo ministerijai pateikė 2018 m. balandžio 23 d. skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 19). Kartu su minėtu skundu pareiškėjas atsakovui pateikė ir du priedus – 2018 m. balandžio 5 d. „Priedas prie prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ ir VGTPT Teisės skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. 2.2-(NTP-2)-18-NT-1312 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 23 d. skunde nurodė, kad kreipėsi pagalbos į VšĮ Vilniaus universiteto Teisės kliniką, tačiau ji atsisakė išaiškinti, kaip pareiškėjas turi vykdyti savo įsipareigojimus pagal vartojimo sutarčių sąlygas. Kadangi pareiškėjui nebuvo žinoma, kas turi aiškinti vartojimo sutarčių sąlygas, o Tarnyba tinkamai nesuteikia pirminės ir antrinės teisinės pagalbos, pareiškėjas Teisingumo ministerijos prašė pripažinti Tarnybos Teisės skyriaus darbą nepatenkinamu ir imtis priemonių, kad Tarnyba realiai tinkamai atliktų savo pareigas. Kartu su skundu Teisingumo ministerijai pateiktame priede, kuris buvo 2018 m. balandžio 5 d. pateiktas Tarnybai ir į kurį Tarnyba pareiškėjui atsakė VGTPT Teisės skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-NT-1312, buvo pareiškėjo prašoma Tarnybos imtis veiksmų sprendžiant klausimą išsiaiškinant dėl energijos vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jam „būtina sutarčių sąlygų išaiškinimas, sprendžiant klausimą, kokių veiksmų imtis, kad būtų įvykdyta visa prievolė“.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nurodyto pareiškėjo skundo priedo, kuris buvo pateiktas Tarnybai, matyti, kad pareiškėjas prašė Tarnybos, jog ji kreiptųsi į teismą dėl įpareigojimo VšĮ Vilniaus universiteto Teisės klinikai, teikiančiai pirminę teisinę pagalbą, pačiai kreiptis į tinkamus subjektus dėl energijos vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo. Tarnyba 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-NT-1312 pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjas gali pats kreiptis į sutarties šalį su prašymu paaiškinti sutartį, sudarytą tarp minėtos šalies ir pareiškėjo ir padarė išvadą, kad sutarčių aiškinimas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos teikimo turinį, todėl šiuo pagrindu antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui atsisakė suteikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundo matyti, jog pareiškėjas kreipdamasis į Teisingumo ministeriją ir ginčydamas minėtą Tarnybos sprendimą, pageidauja, jog būtų suteikta pirminė ir / ar antrinė teisinė pagalba, kurios tikslas yra energijos vartojimo sutarčių sąlygų aiškinimas pareiškėjui. Taip pat pareiškėjas prašė įvertinti Tarnybos Teisės skyriaus darbą ir imtis priemonių dėl Tarnybos pareigų atlikimo.

18. Atsakovas Teisingumo ministerija, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundą, atsakė jam 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr.(1.23)7R-3464 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos“ (b. l. 38–40). Atsakovas Rašte pareiškėjui nurodė, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje Teisingumo ministerijai yra priskirtos tik bendro pobūdžio funkcijos, bei išaiškino, kad, nesutikdamas su VGTPT veiksmais ar priimtais sprendimais, pareiškėjas turi teisę juos ginčyti teisme. Pareiškėjui išaiškinta apie VšĮ Vilniaus universiteto Teisės klinikos vykdomas funkcijas, apskundimo galimybes, suteikta informacija apie vartotojo teises ir vartojimo ginčus ne teismo tvarka sprendžiančias institucijas. Dėl pareiškėjo pareikšto prašymo kreiptis į teismą, kad VšĮ Vilniaus universiteto Teisės klinika imtųsi būtinų veiksmų išaiškinant pareiškėjui sutarčių sąlygas tarnyba pažymėjo, kad Tarnyba nėra pareiškėjo atstovas ir neturi teisės kreiptis jo vardu į teismą, siekiant įpareigoti VšĮ Vilniaus universiteto Teisės kliniką atlikti tam tikrus veiksmus. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo netenkino VšĮ Vilniaus universiteto Teisės klinikos darbuotojų veiksmai ar pateiktas atsakymas, pareiškėjas turėjo teisę juos skųsti ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi tai yra teisminis ginčas ir tokio pobūdžio bylose asmuo turi teisę prašyti Tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą, o Tarnyba savo ruožtu sprendžia, ar tokia pagalba asmeniui priklauso.

19. Pažymėtina, kad Teisingumo ministerijos funkcijos yra reglamentuotos VGTPTĮ 7 straipsnio 1 dalyje ir siejamos su teisėkūros ir metodinės priežiūros funkcijomis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje Teisingumo ministerijai yra priskirtos tik tokios bendro pobūdžio funkcijos, kaip teisės aktų projektų, susijusių su valstybės garantuojama teisine pagalba, teikimas Vyriausybei, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėsena, rekomendacijų, kuriomis siekiama užtikrinti vienodą VGTPĮ taikymą, teikimas, minėto įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo kontrolė ir pan. Pagal antrinės teisinės pagalbos suteikimo tvarką reglamentuojančią VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalį, Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Minėta nuostata pareiškėjui ir buvo nurodyta VGTPT 2018 m. balandžio 10 d. sprendime. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir Teisingumo ministerijos bei Tarnybos pareiškėjui pateiktą informaciją sprendime ir Rašte, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog Teisingumo ministerijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti konkrečių VGTPT priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės, todėl atsakovas negali įgyvendinti pareiškėjo reikalavimo priimti sprendimą dėl VGTPT įpareigojimo teikti antrinę teisinę pagalbą.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, Teisingumo ministerija Rašte pareiškėjui detaliai ir išsamiai atsakė į visus jo 2018 m. balandžio 23 d. skunde keliamus klausimus ir paaiškino, kokių veiksmų jis turėjo imtis nesutikdamas su VšĮ Vilniaus universiteto Teisės klinikos jam pateiktu atsakymu, t. y. pareiškėjas turėjo teisę šį atsakymą skųsti administraciniam teismui. Tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, o teismui pateiktame skunde ginčijo Teisingumo ministerijos raštą.

21. Papildomai nagrinėjamu atveju, įvertinusi pareiškėjo skundžiamo Teisingumo ministerijos Rašto turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad Raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui konkrečių materialinių teisinių pasekmių, kadangi juo pareiškėjui yra tik suteikiama informacija ir išaiškinamos jo teisės, t. y., kad išaiškinama jo teisė gauti pirminę ir / ar antrinę teisinę pagalbą, VšĮ Vilniaus universiteto Teisės klinikos atsakymo apskundimo galimybė bei pareiškėjo, kaip vartotojo teisė kreiptis į ginčus nagrinėjančią instituciją, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai, jeigu jo netenkina (-s) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo atsakymas.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog į pareiškėjo skundą Teisingumo ministerija atsakė, nepažeisdama Taisyklių nustatytos tvarkos, bei pareiškėjui buvo pateikti atsakymai į jo prašymus, atsižvelgiant į jų turinį (Taisyklių 35 p.).

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė