2025-02-05 Nr. AB-2298-3-61-3-01111-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą administracinėje byloje Nr. AS-23-624/2025 dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-02-05 Nr. AB-2298-3-61-3-01111-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą asmenį išnagrinėti skundą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio pagrindu ir nurodyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatytą skundų nagrinėjimo tvarką ir pagrindus; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą asmenį asmeniškai priimti sprendimą dėl skundo išnagrinėjimo ir atsakyti pareiškėjui.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-23-624/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01111-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą administracinėje byloje Nr. AS-23-624/2025 dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą asmenį išnagrinėti skundą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio pagrindu ir nurodyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatytą skundų nagrinėjimo tvarką ir pagrindus; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą asmenį asmeniškai priimti sprendimą dėl skundo išnagrinėjimo ir atsakyti pareiškėjui.
Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, tačiau pareiškėjo skunde nurodytas ginčas dar nėra kilęs, todėl skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl galimo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. nurodyti savo asmens kodą, reikalavimus reikšti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, patikslinti reikalavimą – įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą asmenį išnagrinėti skundą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio pagrindu ir nurodyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatytą skundų nagrinėjimo tvarką ir pagrindus – nurodant, kokį konkrečiai skundą turėtų išnagrinėti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai, todėl pasiūlė atsisakyti reikalavimo įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo skundą vadovaujantis konkrečiu teisės aktu. Teismas pažymėjo, kad antrasis skundo reikalavimas, įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą asmenį asmeniškai priimti sprendimą dėl skundo išnagrinėjimo ir atsakyti pareiškėjui, yra tapatus pirmajam pareikštam reikalavimui, todėl pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus.
Regionų administraciniame teisme 2024 m. birželio 21 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą asmenį išnagrinėti 2024 m. kovo 11 d. skundą, priimti sprendimą bei atsakyti pareiškėjui; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2024 m. kovo 18 d. rašte Nr. 12IS-37 (toliau – ir Raštas) nurodyti atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatytą karo prievolę administruojančio krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo apskundimo tvarką.
Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti savo asmens kodą, suformuluoti skundo dalyką – ginčyti Raštą ir apsvarstyti reikalavimo, įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą asmenį išnagrinėti 2024 m. kovo 11 d. skundą ir priimti sprendimą bei atsakyti pareiškėjui įpareigojimo reiškimo teismui, tikslingumą. Teismas išaiškino, kad, reiškiant reikalavimą panaikinti Raštą, pagal ABTĮ 34 straipsnį pareiškėjas turėtų sumokėti 30 Eur dydžio žyminį mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.
Regionų administraciniame teisme 2024 m. liepos 25 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą asmenį pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies pagrindu nustatyta tvarka išnagrinėti 2024 m. kovo 11 d. skundą, priimti sprendimą ir atsakyti pareiškėjui; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją Rašte pašalinti padarytus pažeidimus ir vykdyti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies pagrindu atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatytą skundų nagrinėjimo tvarką.
II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas bandė inicijuoti ginčą dėl neveikimo, tačiau iš skundų turinio ir pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjo 2024 m. kovo 11 d. skundas Raštu persiųstas nagrinėti Lietuvos kariuomenei, kuri 2024 m. kovo 29 d. raštu Nr. 1S 175 atsakė pareiškėjui – išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. kovo 11 skundą.
Teismas pažymėjo, kad Rašte bei Lietuvos kariuomenės 2024 m. kovo 29 d. rašte Nr. 1S 175 nurodyta, jog atsakoma į pareiškėjo 2024 m. vasario 11 d., bet ne kovo 11 skundą, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad 2024 m. kovo 4 d. jam paskirta 30 Eur bauda už Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies pažeidimą ir pareiškėjas dėl to pateikė 2024 m. kovo 11 d. skundą, į kurį atsakyta Lietuvos kariuomenės 2024 m. kovo 29 d. raštu Nr. 1S 175.
Pareiškėjas dėl Lietuvos kariuomenės 2024 m. kovo 29 d. rašto Nr. 1S 175 inicijavo administracinį ginčą Regionų administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I2-8678-342/2024), tačiau Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti. Ši nutartis šiuo metu nėra įsiteisėjusi – Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nėra dėl viešojo administravimo institucijos neveikimo, kaip ir buvo išaiškinta pareiškėjui Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. ir birželio 26 d. nutartyse. Teismas akcentavo, kad nors iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su Raštu, tačiau neprašo jo panaikinti, taip pat nesumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio – taigi nepašalino Regionų administracinio teismo birželio 26 d. nutartyje nurodytų trūkumų.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) ABTĮ 154 straipsnio pagrindu panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I2-8169-811/2024 ir perduoti administracinę bylą nagrinėti iš esmės; 2) ABTĮ 110 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl teisėjos V. P. vengimo ir vilkinimo išnagrinėti administracinę bylą, proceso operatyvumo bei ekonomiškumo pažeidimus.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pažeidžiamos ir netinkamai taikomos procesinės bei materialinės teisės normos, dėl ko nutartis yra naikintina. Pagrįsdamas argumentus, kad skundžiama nutartis turi būti naikinama, pareiškėjas nurodo, jog yra pažeistas ABTĮ 16 straipsnis, nėra vykdoma įsiteisėjusi ir privaloma vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-310-442/2024. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo vertinimu, kad turi sumokėti žyminį mokestį, nes skundo reikalavimai yra dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus, dėl ko yra pažeistas ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje ir Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti, motyvuodamas tuo, kad yra pažeidžiamos ir netinkamai taikomos procesinės bei materialinės teisės normos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-348/2008). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).
Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, sprendžia, jog Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardintų pareiškėjo skundo trūkumų (nenurodytas asmens kodas, tinkamai nesuformuluotas reikalavimas) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas, vykdydamas Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį, pateikė patikslintą skundą, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad patikslintas skundas taip pat neatitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, pakartotinai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismui pateiktame skunde turi būti suformuluotas skundo dalykas, t. y. pareiškėjo reikalavimas. Tinkamai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kokių reikalavimų neatitinka pareiškėjo skundas, ir paaiškino pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslintų skundų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, turinį ir prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 29 d. ir 2024 m. birželio 26 d. nutartimis pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šiose nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas pagrįstai išaiškino, jog keliamas ginčas nėra dėl viešojo administravimo institucijos neveikimo, o jei pareiškėjas nesutinka su priimtu Raštu, tuomet jis turėtų ginčyti šį raštą, formuluodamas reikalavimus, kurie atitiktų ABTĮ 88 straipsnyje įtvirtintas galimas priimtų sprendimų rūšis, nurodyti nesutikimo su skundžiamu raštu motyvus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Taigi, skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tuo atveju, kai skunde teismui pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu administraciniu aktu, jis teisės aktais nustatyta tvarka kartu privalo reikšti reikalavimą ir dėl tokio individualaus administracinio akto. Tokiu atveju skunde teismui išreikštas reikalavimas dėl individualaus administracinio akto, su kuriuo siejamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis. Būtent pareiškėjui kyla pareiga skunde teismui paminėtus reikalavimus suformuluoti ir nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis jie yra grindžiami (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui neįvykdžius teismo įpareigojimo, pagrįstai skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
Pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Beata Martišienė
Veslava Ruskan