2021-11-24 Nr. AB-25628-3-61-3-03229-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3069-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03229-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 30.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. J. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. J. J. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. R2-(TT)-4954 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A-3227-968/2020 vykdymo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą, laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3227-968/2020 pateikto išaiškinimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis negali kreiptis į teismą dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su permokomis už šilumą ir karštą vandenį, atlyginimo, nes atsakovas atsisakė pateikti jam reikalingą informaciją – 2016 m. rugsėjo 14 d. planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ (toliau – ir Patikrinimo aktas), tokiu būdu pažeisdamas pareiškėjo teisę į informaciją ir nepaisydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-3227-968/2020. Pareiškėjas išdėsto savo nuomonę dėl UAB „Vilniaus energija“ ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų (be kita ko, manipuliavimo kainomis), valstybės įstaigų neveikimo. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas netinkamai vertino minėtame 2020 m. kovo 25 d. teismo sprendime (jo 23 ir 24 p.) pateiktus išaiškinimus bei Rašte neteisingai konstatavo, jog visa Patikrinimo akte ir jo išvadose esanti informacija yra komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidenciali informacija, dėl ko pakartotinai atsisakė pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją. Patikrinimo aktas ir jame pateiktos išvados parengtos paties atsakovo, todėl jose nėra jokios komercinės (gamybinės) paslapties.

3. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas nurodė, kad jis 2016 m. spalio 14 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-2648 pateikė motyvuotą atsakymą į pareiškėjo prašymą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. O3-277 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“ nuorašą bei išsamiai paaiškino, kodėl negali pateikti pareiškėjui Patikrinimo akto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendimu panaikino minėtą raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Atsakovas, vykdydamas šį teismo sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir parengė Raštą, kuriuo atsisakė pateikti pareiškėjui Patikrinimo aktą, įvertinęs 2016 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 bei 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017, kuriomis Vilniaus apygardos administracinio teismas pripažino administracinės bylos medžiagą nevieša ir neteiktina susipažinti bei kopijuoti kitiems asmenims. Atsakovas teigė, jog jam nesuteikta teisė spręsti, ar informacijai jos savininko suteiktas komercinės paslapties statusas yra objektyviai pateisinamas. Kita vertus, atsakovas, sutikdamas su anksčiau paminėtomis Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimis ir jose padaryta išvada, kad bylų medžiagą sudaro informacija, turinti komercinę paslaptį bei galinti turėti realią komercinę vertę, yra įsitikinęs, jog atitinkamai didžioji dalis Patikrinimo akte esančios informacijos atitinka komercinės paslapties sąvoką, t. y. ji yra nevieša (neprivaloma viešai skelbti, nežinoma tretiesiems asmenims), saugoma (šią informaciją jos savininkas, t. y. UAB „Vilniaus energija“ saugo protingomis pastangomis), turinti komercinę vertę būtent dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, be to, teisės aktai nedraudžia jos pripažinti komercine paslaptimi. Patikrinimo akte nurodyta informacija apima ir privačių asmenų – bendrovės darbuotojų – atlyginimo klausimus. Taigi, akivaizdu, kad tokia informacija sudaro šių asmenų privataus gyvenimo paslaptis, kurios privalo būti saugomos. Minėtos teismo nutartys dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša yra įsiteisėjusios ir galiojančios, todėl atsakovas privalo jų laikytis, priešingu atveju jam grėstų atitinkamos teisinės pasekmės.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendimu įpareigojo atsakovą ne pateikti pareiškėjui Patikrinimo aktą, o iš naujo išnagrinėti jo 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl Patikrinimo akto ir jo išvadų pateikimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas dar 2016 m. spalio 31 d. nutartimi pripažino visą administracinės bylos Nr. eA-1543-525/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04250-2016-3) medžiagą nevieša ir uždraudė su ja susipažinti bei kopijuoti kitiems asmenims. Tai reiškia, kad visa minėtos administracinės medžiaga, taip pat ir Patikrinimo aktas bei jo išvados, pripažinta nevieša informacija. Vilniaus apygardos administracinis teismas analogišką nutartį yra priėmęs 2017 m. gegužės 2 d. kitoje administracinėje byloje – Nr. eI-3374-426/2017. Galimybė skųsti teismo nutartį, kuria tenkintas prašymas pripažinti bylos medžiagą nevieša, nenumatyta, todėl tokia nutartis yra galutinė ir negali būti paneigta kitose, naujai pradėtose bylose. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai Raštu atsisakė pareiškėjui pateikti Patikrinimo aktą ir jo išvadas. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog jis apskundė Patikrinimo aktą ir dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismui priėmus sprendimą panaikinti Patikrinimo aktą, susidarytų situacija, jog pareiškėjui būtų pateiktas negaliojantis bendrovės reguliuojamos veiklos planinio patikrinimo aktas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. sausio 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, informuodamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-20-525/2020 panaikino Patikrinimo akto dalį ir grąžino šį klausimą Tarybai nagrinėti iš naujo. Kol bendrovės planinis patikrinimas nėra baigtas, informacija apie patikrinimą negali būti teikiama jokiems tretiesiems asmenims. Dėl nurodytų aplinkybių administracinėje byloje neliko ginčo objekto, todėl teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu tenkino pareiškėjo K. J. J. skundą, t. y. panaikino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. R2-(TT)-4954 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymą, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 30 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; pripažino nevieša bylos dalį – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Komisijai 2016 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą išduoti Komisijos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. O3-277 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“ ir Patikrinimo aktą. Komisija 2016 m. spalio 14 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-2648 iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą, t. y. pateikė jam minėto nutarimo nuorašą, bet atsisakė pateikti Patikrinimo aktą bei jame nurodytas išvadas, motyvuodama tuo, kad Patikrinimo aktui suteiktas konfidencialaus dokumento statusas.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1584-463/2017 (teisminis proceso numeris 3-61-3-04540-2016-5) tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino 2016 m. spalio 14 d. rašto Nr. R2-(ŠP)-2648 dalį, kuria atsisakyta išduoti pareiškėjui Patikrinimo aktą ir jame pateiktas išvadas, bei įpareigojo Komisiją išduoti pareiškėjui Patikrinimo aktą bei jame pateiktas išvadas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-268-525/2019 panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas minėtą administracinę bylą iš naujo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 1, 2 dalimis, 2019 m. spalio 4 d. nutartimi bylos medžiagą pripažino nevieša, o 2019 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3227-968/2020 panaikino 2016 m. spalio 14 d. raštą Nr. R2-(ŠP)-2648 ir įpareigojo Tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo atidėti 2020 m. kovo 25 d. teismo sprendimo dalies, kuria atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymą, vykdymą.

11. Atsakovas ginčijamu 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. R2-(TT)-4954 netenkino pareiškėjo prašymo pateikti Patikrinimo aktą ir jame nurodytas išvadas, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 bei 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi byloje Nr. eI-3374-426/2017 administracinės bylos medžiaga, įskaitant Patikrinimo aktą, pripažinta nevieša ir neteiktina susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims.

12. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas dėl šilumos tiekėjų informacijos, susijusios su jų licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos, viešumo bei ABTĮ nuostatas dėl bylos nagrinėjimo viešumo, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, apibrėžiančias komercinę paslaptį). Pažymėjo, kad Rašte nurodytos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartys administracinių bylų medžiagą pripažinti nevieša ir neteikti susipažinti kitiems asmenis, išskyrus Komisiją (po reorganizavimo – Taryba) ir UAB „Vilniaus energija“ bei jos atstovus, priimtos ginčo šalies – UAB „Vilniaus energija“, pateikusios informaciją (informacijos turėtojos), įskaitant ir Patikrinimo aktą, kaip galbūt sudarančią komercinę paslaptį, iniciatyva. Minėtomis procesinio pobūdžio nutartimis nustatytas viešumo principo ribojimas reiškia, kad teismas, siekdamas apsaugoti galbūt komercinę paslaptį sudarančią informaciją, konkrečios bylos (bylų) medžiagos susipažinti ir kopijuoti neteiks kitiems asmenims nei nurodytieji nutartyje. Patikrinimo aktas yra paties atsakovo priimtas dokumentas, todėl bylos medžiagos pripažinimas nevieša savaime nereiškia besąlyginio draudimo atsakovui disponuoti minėtame dokumente nurodyta informacija. Be to, būdamas bylos dalyviu, atsakovas turi teisę prašyti jo priimtus dokumentus ar atitinkamas jų dalis laikyti vieša medžiaga.

13. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendime, įvertinęs Patikrinimo akto turinį ir jame pateiktą informaciją, konstatavo, jog iš Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo ir Patikrinimo akto (abu šie dokumentai paženklinti grifu „KONFIDENCIALU“) turinio matyti, kad šiais dokumentais yra įforminti UAB „Vilniaus energija“, veikiančios pagal šilumos tiekimo licenciją, reguliuojamos veiklos planinio patikrinimo rezultatai. Šio planinio patikrinimo tikslas – „įvertinti 2012–2014 metų reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumą ir 2015 m. gamtinių dujų įsigijimo, įskaitant įsigijimą iš atskirų gamtinių dujų tiekėjų, ir gamtinių dujų suvartojimo sąnaudų pagrįstumą ir paskirstymą tarp vykdomų veiklų“. Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad jame nurodyta informacija (ar bent didžioji jos dalis) yra susijusi su UAB „Vilniaus energija“ (šilumos tiekėjo) vykdoma licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos, todėl Komisija nepagrįstai konstatavo, kad visa Patikrinimo akte esanti informacija yra „komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidenciali informacija“ ir vien tuo pagrindu atsisakė šį Patikrinimo aktą pateikti pareiškėjui (sprendimo 23, 24 p.). Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi ir 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta šilumos ir (ar) karšto vandens įmonių informacija apie veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas, o taip pat ir šilumos tiekėjų informacija, susijusi su jų licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša, todėl konkrečios bendrovės valdyba tokios informacijos negali pripažinti „bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija“, nes tai padariusi ji pažeistų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija laikyti informaciją, kuri pagal įstatymus turi būti vieša.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovas Rašte neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus ir įpareigojimus įvertinti, ar konkretūs atsakovo priimami dokumentai gali būti pripažinti konfidencialiais, dėl to neskelbtinais viešai ir neteiktinais susipažinti suinteresuotiems asmenims (vartotojams), ir ar tokia informacija neturi būti laikoma vieša pagal įstatymus, ir pareiškėjo prašymo netenkino apsiribodamas formaliais teiginiais, kad Patikrinimo aktas teismo nagrinėjamose administracinėse bylose pripažintas nevieša bylos medžiaga, neteiktina susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartys, kuriomis grindžiamas atsisakymas pateikti pareiškėjui prašomą informaciją, yra tarpinės, procesinio pobūdžio nutartys, kuriomis administracinių bylų medžiaga pripažinta nevieša, išskirtinai tik siekiant apsaugoti galbūt komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių įstatymo 5 straipsnio 3 dalį (informacijos pripažinimas neatitinkančia komercinės paslapties požymių), pažymėjo, kad atsakovas nevertino ir nepateikė jokių motyvų, kokia Patikrinimo akte nurodyta informacija laikytina vieša ir pagal galiojančius teisės aktus teiktina vartotojams, įskaitant pareiškėją, nors atsiliepime į skundą iš esmės pripažino, kad tokios informacijos Patikrinimo akte yra. Be to, atsakovas, manydama, jog teismo nutartys, kuriomis nuspręsta konkrečios bylos medžiagą pripažinti nevieša, neteikti jos susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, varžo jo teisę pateikti pareiškėjui viešo pobūdžio informaciją, nesiėmė jokių veiksmų dėl minėtos informacijos pripažinimo vieša administracinių bylų medžiaga. Esant šioms aplinkybėms, Raštas nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu.

15. Teismas pabrėžė, kad atsakovas Rašto nepagrindė atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija, jog jam nesuteikta teisė spręsti, ar informacijai jos savininko suteiktas komercinės paslapties statusas yra objektyviai pateisinamas, todėl šis argumentas nėra reikšmingas sprendžiant dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Pastebėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame sprendime buvo nurodęs, jog atsakovas turėtų įvertinti, ar konkretūs jo paties priimami dokumentai gali būti pripažinti konfidencialiais, neskelbtinais viešai ir neteiktinais susipažinti suinteresuotiems asmenims, ar visa tuose dokumentuose nurodyta informacija pagrįstai pripažinta „komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija“ ir ar tokia informacija neturi būti laikoma vieša pagal įstatymus, t. y. įpareigojo atsakovą įvertinti ne UAB „Vilniaus energija“ pateiktų duomenų, o paties atsakovo priimto dokumento informacijos konfidencialumą. Atliekant planinį bendrovės patikrinimą, priimtame Patikrinimo akte turėtų būti nurodyta ne tik bendrovės pateikta informacija, galbūt sudaranti komercinę paslaptį, bet ir atsakovo nustatytos aplinkybės, duomenys, pateiktas jų vertinimas ir išvados. Nagrinėjamu atveju atsakovas Rašte nepateikė jokių motyvų ir vertinimų, kokia ir kokio pobūdžio „didžioji dalis“ Patikrinimo akte nurodytos informacijos laikytina komercine paslaptimi, todėl neskelbtina ir neteiktina susipažinti, taip pat nenurodė, ar Patikrinimo akte yra informacijos, kuri pagal Šilumos ūkio įstatymą laikytina vieša, jeigu taip, ar yra kliūčių, dėl kurių viešo pobūdžio informacija negali būti pateikta pareiškėjui.

16. Teismas, atsakydamas į atsakovo argumentus dėl tikėtinų teisinių pasekmių pažeidus minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, pakartotinai akcentavo Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatas apie galimybę vėliau byloje priimti kitokį sprendimą, atleidžiantį šalis nuo konfidencialumo pareigos tuo atveju, kai paaiškėja, jog anksčiau procese nevieša pripažinta informacija neatitinka komercinės paslapties požymių. Be to, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojami teisėti komercinių paslapčių gavimo, naudojimo ir atskleidimo atvejai, kurių pagrindu komercinės paslapties naudojimas ar atskleidimas laikomas teisėtu tiek, kiek tai numatyta kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose arba Europos Sąjungos teisės aktuose.

17. Teismas nesutiko su trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad, panaikinus Patikrinimo akto dalį, byloje neliko administracinio ginčo dalyko, todėl teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas. Akcentavo, jog buvo panaikintas ne visas Patikrinimo aktas, o tik jo dalis, todėl Taryba, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, turėtų įvertinti, ar galiojančioje Patikrinimo akto dalyje nurodyta informacija yra vieša ir gali būti pateikta pareiškėjui susipažinti, vadovaujantis minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodytais išaiškinimais.

18. Teismas padarė išvadą, kad Taryba, priimdama ginčijamą Raštą, neįvertino pareiškėjo prašymui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendime pateiktus išaiškinimus įvertinti, ar visa Patikrinimo akte nurodyta informacija laikytina komercine paslaptimi, ar minėtame dokumente nėra informacijos, kuri turėtų būti laikoma vieša ir prieinama vartotojams pagal Šilumos ūkio įstatymą, iš esmės apsiribodama formaliais teiginiais, kad Patikrinimo aktas administracinėse bylose pripažintas nevieša medžiaga. Esant šioms aplinkybėms, Raštas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Atitinkamai, teismas priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, teismas nurodė, jog paaiškėjus aplinkybei, kad nagrinėjamoje byloje nėra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 2020 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyta šios administracinės bylos neviešumo apimtis siaurintina, nevieša bylos medžiaga, neleidžiant su ja susipažinti ir neteikiant kopijuoti byloje nedalyvavusiems asmenimis, pripažįstant tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 ir 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017.

III. 19. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą, nustatant ABTĮ 103 straipsnyje numatytas aplinkybes; netenkinus pirmojo prašymo, priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą; netenkinus ankstesniųjų prašymų, pripažinti šios bylos bei bylų Nr. 3-61-3-04250-2016-3 ir Nr. 3-61-3-01315-2017-3 medžiagą (įskaitant Patikrinimo aktą) vieša ir įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui Patikrinimo aktą.

20. Atsakovas teigia, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir išnagrinėjo bylą, nors, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, turėjo nutraukti bylos nagrinėjimą. Raštas nėra teisės aktas, dėl kurio būtų galima pateikti skundą administraciniam teismui, šis administracinis aktas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įsakymų saugomiems interesams. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 28 d. prašyme nepateikė nė vieno teisiškai reikšmingo argumento, pagrindžiančio aplinkybę, kad Patikrinimo aktas daro įtaką jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (pareiškėjo nurodytos bendro pobūdžio frazės apie neva padarytus nusikaltimus ir teiginiai, kad Patikrinimo aktas yra reikalingas jam norint kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, negali būti laikomi reikšmingais teisiniais argumentais), ypač atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi į Komisiją momentu pareiškėjas negalėjo žinoti Patikrinimo akto turinio. Akivaizdu, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise.

21. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra be motyvų ir prieštarauja Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam protingumo principui, t. y. tokio teismo sprendimo neįmanoma įvykdyti. Nepaisant to, kad Raštas buvo panaikintas, atsakovas neturi teisinio pagrindo pateikti pareiškėjui Patikrinimo aktą, kadangi teismas ir toliau laiko, jog administracinės bylos Nr. eI-9719-426/2016 ir Nr. eI-3374-426/2017 bei jų turinį sudaranti medžiaga yra nevieša, neįpareigojo atsakovo pateikti pareiškėjui Patikrinimo aktą. Atsakovas pakartoja, jog jam nesuteikta teisė spręsti, ar informacijai jos savininko suteiktas komercinės paslapties statusas yra objektyviai pateisinamas, be to, minėtose administracinėse bylose Vilniaus apygardos administracinis teismas bylų medžiagą pripažino nevieša ir neteiktina susipažinti bei kopijuoti kitiems asmenims. Atitinkamai, tik teismas gali nurodytą medžiagą pripažinti vieša. Atsakovas pažymi, jog jis, vadovaudamasis Energetikos įstatymu, vartotojų informavimo prievolę įgyvendina per savo interneto svetainę, pateikdamas vartotojams skirtą viešo pobūdžio informaciją, nepažeisdamas komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų. Nors teismas skundžiamame sprendime atkreipė dėmesį į teisinį reglamentavimą, pagal kurį anksčiau procese nevieša pripažinta informacija gali būti pripažinta vieša (Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 3 d., 3 str.), tačiau jis nepriėmė sprendimo bylos medžiagos dalį – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017 – pripažinti vieša, o atvirkščiai, šią medžiagos dalį pripažino nevieša, todėl teismo sprendimas yra be motyvų (t. y. išdėstyti motyvai prieštarauja teismo priimtam sprendimui). Atsakovo įsitikinimu, jis, priimdamas Raštą, laikėsi nustatytų procedūrų, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų. Teismas tik formaliai pritaikė įstatymo normas, neįvertino iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, todėl teismo sprendimas neatitinka teisėtumo ir protingumo reikalavimų.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniame skunde prašo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą, o bylą nutraukti, nustatant ABTĮ 103 straipsnyje numatytas aplinkybes, arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

23. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, jog Patikrinimo akto dalis buvo panaikinta, bei akcentuoja Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140, 58 punktą, kuriame įtvirtinta, jog tol, kol patikrinimas nėra baigtas, informacija apie patikrinimą negali būti teikiama tretiesiems asmenims. Patikrinimo aktas yra vientisas dokumentas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu panaikino visas Patikrinimo akto apibendrinančiąsias išvadas, taigi, bendrovės 2012–2014 metų veiklos planinis patikrinimas nėra baigtas. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių. Taigi, byloje nėra ginčo objekto, todėl byla nutrauktina.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepritaria teismo vertinimui, kad atsakovas, priimdamas Raštą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendime pateiktus išaiškinimus, bei akcentuoja atsakovo poziciją, jo teigimu, pareikštą visose su Patikrinimo akto teikimu susijusiose bylose, t. y. kad Patikrinimo akte esanti informacija negali būti laikoma vieša pagal Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje bei Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad jis yra įvykdęs teisės aktų reikalavimus dėl nurodytos viešai skelbtinos informacijos. Patikrinimo aktas buvo parengtas pagal jo pateiktą konfidencialią informaciją, nepatenkančią į Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje bei Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reglamentavimo apimtį. Patikrinimo akte esanti konfidenciali informacija negali būti atsieta nuo šio akto turinio, ji yra viso Patikrinimo akto pagrindo vientisas pagrindas. Pašalinus šią informaciją iš Patikrinimo akto, šis dokumentas prarastų bet kokią esmę, t. y. tekstas susidėtų iš pavienių žodžių ar sakinių, kurie nesudarytų jokios prasmės.

25. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą pakartoja savo apeliacinio skundo reikalavimus, nurodo savo išsamią poziciją jau išdėstęs apeliaciniame skunde ir jos nekartosiantis.

26. Pareiškėjas K. J. J. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus, priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimų, teismo sprendimo motyvus laiko išsamiais. Teigia, kad atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, apeliaciniame skunde tvirtindamas, jog Raštas negali būti administracinės bylos objektu, nes pats atsakovas Rašte nurodė jo apskundimo tvarką. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinių skundų teiginiais, jog Raštas nesukelia jam teisinių pasekmių, ir pažymi, kad jo, kaip buitinio šilumos ir karšto vandens vartotojo, teisės ir teisėti interesai yra šiurkščiai ir nuolat (nuo 2002 m.) pažeidinėjami, šiuos pažeidimus sieja su žymiai padidintomis šilumos ir karšto vandens suvartojimo kainomis, kitomis anksčiau skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas akcentuoja, kad Patikrinimo akto rezultatai buvo paviešinti visuomenės informavimo priemonėse, pareiškėjas buvo teisminio ginčo dėl Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimų Nr. O3-316 bei Nr. O3-317 dalyvis, jis yra dalyvavęs ir Komisijos posėdžiuose, todėl, priešingai nei nurodė atsakovas, Patikrinimo akto turinys jam buvo iš dalies žinomas. Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikino tik dalį Patikrinimo akto išvadų ir šioje dalyje grąžino klausimą Tarybai nagrinėti iš naujo. Ši teismo nutartis privalo būti vykdoma arba jau turėjo būti įvykdyta, kaip atitinkanti viešąjį interesą. Pareiškėjas nurodo paliekantis spręsti apeliacinės instancijos teismui dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša.

28. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti atsakovą vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį, tvirtindamas, jog ši nutartis iki šiol neįvykdyta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarybos 2020 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. R2-(TT)-4954 teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

31. Dėl apeliantų akcentuojamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindo – sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.) – atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgiant būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 20124/92)).

32. Šiuo atveju apeliantai iš esmės tvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra prieštaringas, o ne kad jis yra be motyvų. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog apeliantai suvokė, dėl kokių motyvų pirmosios instancijos teismas nusprendė panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių buvo patenkintas pareiškėjo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime taip pat nusprendė pripažinti nevieša bylos dalį – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 ir 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje paaiškinta, kad 2020 m. spalio 28 d. nutartimi administracinės bylos medžiaga pripažinta nevieša ir neteiktina susipažinti bei kopijuoti kitiems asmenimis, išskyrus pareiškėją, jo įgaliotą atstovą, trečiąjį suinteresuotą asmenį, siekiant apsaugoti medžiagą, galbūt turinčią komercinę paslaptį, tačiau paaiškėjus aplinkybei, kad nagrinėjamoje byloje nėra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, 2020 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyta šios administracinės bylos neviešumo apimtis siaurintina, nevieša bylos medžiaga, neleidžiant su ja susipažinti ir neteikiant kopijuoti byloje nedalyvavusiems asmenimis, laikytina tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 ir 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017 (priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose – ne Patikrinimo aktas).

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniuose skunduose nereiškė pretenzijų dėl to, kad administracinės bylos medžiaga 2020 m. spalio 28 d. nutartimi buvo pripažinta nevieša, pavyzdžiui, kad toks sprendimas nebuvo motyvuotas, nepaisant to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-815-629/2020, kuria išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl minėtos 2020 m. spalio 28 d. teismo nutarties, atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka galės būti vertinama, ar pagrįstai teismas nusprendė neteikti susipažinti tam tikrą bylos medžiagą.

Konstatuotina, kad apeliacinių skundų teiginiai, jog teismo sprendimas yra be motyvų, nepagrįsti.

33. Apeliantų nuomone, Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

34. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymu, prašydamas išduoti Komisijos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. O3-277 ir Patikrinimo aktą. Gavus tokį prašymą, Komisijai (atitinkamai, jos teisių perėmėjui – Tarybai) kilo pareiga į jį atsakyti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 str. (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ketvirtasis sk., Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 ir kt.). Komisija į šį prašymą atsakė 2016 m. spalio 14 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-2648. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. kovo 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3227-968/2020 panaikinus minėtą Komisijos raštą, prašymo nagrinėjimo procedūra liko neužbaigta. Akcentuodamas šią aplinkybę ir minėtą atsakovo pareigą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendime įpareigojo atsakovą (Tarybą) pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Ginčijamu Raštu, iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, buvo užbaigta prašymo nagrinėjimo procedūra, tai – ne tarpinis procedūrinis dokumentas, todėl toks administracinis aktas sukelia teisines pasekmes ir gali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Aplinkybė, ar Raštas sukelia teisines pasekmes būtent pareiškėjui (pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas), yra vertintina bylą nagrinėjant iš esmės. Konstatavimas, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, būtų pagrindas atmesti pareiškėjo skundą, o ne panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukti bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (t. y. ABTĮ 103 str. 1 p. įtvirtintu pagrindu). Taigi, apeliacinių skundų reikalavimai nutraukti administracinę bylą yra atmestini.

35. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-20-525/2020 panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-277 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“ dalį, kuria pritarta 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo akto Nr. S3‑1 5.2 dalies „Išvados“ 1.1, 1.3, 1.5, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytoms (išdėstytoms) išvadoms, ir klausimą dėl šios patikrinimo akto dalies grąžino atsakovui (Tarybai) nagrinėti iš naujo. Iš minėtos teismo nutarties motyvų ir rezoliucinės dalies akivaizdu, jog Patikrinimo aktas nebuvo panaikintas visa apimtimi. Kita vertus, teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamos administracinės bylos objektas yra ne Patikrinimo aktas, o Raštas. Šioje byloje yra tiriamas Rašto teisėtumas ir pagrįstumas, kuris nėra neatsiejamai susijęs su Patikrinimo akto teisėtumu ir pagrįstumu, jo galiojimu. Byloje nėra ginčo, kad Patikrinimo aktas (iš dalies ar visiškai) nebuvo panaikintas Rašto priėmimo momentu, atsakovas Rašte šia aplinkybe negrindė atsisakymo pateikti pareiškėjui Patikrinimo aktą, taigi, Patikrinimo akto panaikinimas (iš dalies ar visiškai) savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės bylos objektas išnyko.

36. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, atkreipia dėmesį į tai, kad Rašte suformuluotas sprendimas nepateikti pareiškėjui Patikrinimo akto yra grindžiamas vienintele aplinkybe – tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 pripažino bylos medžiagą (įskaitant Patikrinimo aktą) nevieša ir neteiktina susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus ją pateikusios UAB „Vilniaus energija“ ir jos atstovams bei Komisiją ir jos atstovams; analogišką nutartį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2017 m. gegužės 2 d. administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Raštą, neįvertino pareiškėjo prašymui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendime pateiktus išaiškinimus įvertinti, ar visa Patikrinimo akte nurodyta informacija laikytina komercine paslaptimi, ar minėtame dokumente nėra informacijos, kuri turėtų būti laikoma vieša ir prieinama vartotojams pagal Šilumos ūkio įstatymą, iš esmės apsiribodamas formaliais teiginiais, kad Patikrinimo aktas administracinėse bylose pripažintas nevieša medžiaga, todėl Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

37. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).

39. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-354 redakcija) įtvirtinta, jog valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, tam, kad šiuo pagrindu informaciją būtų galima laikyti „komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija“, turi būti bendrovės įstatuose (Akcinių bendrovių įstatymo 4 str.) nustatyta tvarka priimtas valdybos sprendimas, o informacija, kuri pagal įstatymus yra vieša, apskritai negali būti pripažinta „komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija.

40. Byloje nėra ginčo, jog UAB „Vilniaus energija“ yra šilumos tiekėjas, t. y. asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 46 d. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-492 redakcija), todėl reguliuojant jo veiklą inter alia (be kita ko, įskaitant) taikomos Šilumos ūkio įstatymo nuostatos (minėto įstatymo 1 str. 1 d.). Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens įmonių informacija apie veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša. Šilumos ūkio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta (2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1628 ir 2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcijos), kad šilumos tiekėjų informacija, susijusi su jų licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša.

41. Sistemiškai aiškinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad šilumos tiekėjų informacija, susijusi su jų licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša, todėl konkrečios bendrovės valdyba tokios informacijos negali pripažinti „bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija“, nes, tai padariusi, ji pažeistų Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtintą draudimą komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija laikyti informaciją, kuri pagal įstatymus turi būti vieša. Atitinkamai, Taryba, vertindama, ar konkretūs jos priimami dokumentai (šiuo atveju – Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimas ir Patikrinimo aktas) gali būti pripažinti konfidencialiais, dėl to neskelbtinais viešai ir neteiktinais susipažinti suinteresuotiems asmenims (inter alia vartotojams), privalo įvertinti, ar visa tuose dokumentuose nurodyta informacija pagrįstai pripažinta „komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija“ ir ar tokia informacija neturi būti laikoma vieša pagal įstatymus (inter alia pagal Šilumos ūkio įstatymo 22 str. 4 d. ir 34 str. 3 d.).

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, 2020 m. kovo 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3227-968/2020, akcentavo, jog iš Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo ir Patikrinimo akto (abu šie dokumentai paženklinti grifu „KONFIDENCIALU“) turinio matyti, kad šiais dokumentais yra įformintos UAB „Vilniaus energija“, veikiančios pagal šilumos tiekimo licenciją, reguliuojamos veiklos planinis patikrinimas. Šio planinio patikrinimo tikslas – „įvertinti 2012–2014 metų reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumą ir 2015 m. gamtinių dujų įsigijimo, įskaitant įsigijimą iš atskirų gamtinių dujų tiekėjų, ir gamtinių dujų suvartojimo sąnaudų pagrįstumą ir paskirstymą tarp vykdomų veiklų“. Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad jame nurodyta informacija (ar bent jau didžioji jos dalis) yra susijusi su UAB „Vilniaus energija“ (šilumos tiekėjo) vykdoma licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos. Teismas nenustatė pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad tuo atveju, jeigu iš Patikrinimo akto būtų pašalinta konfidenciali informacija (t. y. informacija, kuri pagal įstatymus, inter alia pagal Šilumos ūkio įstatymo 22 str. 4 d. ir 34 st. 3 d., negali būti laikoma vieša informacija), toks dokumentas prarastų savo prasmę, tekstas susidėtų iš pavienių žodžių ir sakinių bei nesudarytų jokios prasmės. Vadinasi, Komisija skundžiamame rašte nepagrįstai konstatavo, kad visa Patikrinimo akte esanti informacija yra „komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidenciali informacija“ (Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 3 d.), ir nepagrįstai vien tuo pagrindu atsisakė šį Patikrinimo aktą pateikti pareiškėjui.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip minėta, Rašte atsisakymą pateikti pareiškėjui prašomą Patikrinimo aktą grindė tik aplinkybe, jog administracinių bylų medžiaga, į kurios sudėtį patenka ir Patikrinimo aktas, buvo pripažinta nevieša. Atsakovas Rašte nekvestionavo savo kompetencijos nagrinėti tokį pareiškėjo prašymą arba pareiškėjo teisės ir teisėto intereso gauti prašomą informaciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau nepasisakė šiais aspektais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas Rašte neįvertino pareiškėjo prašymui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime pateiktus išaiškinimus įvertinti, ar visa Patikrinimo akte nurodyta informacija laikytina komercine paslaptimi, ar minėtame dokumente nėra informacijos, kuri turėtų būti laikoma vieša ir prieinama vartotojams pagal Šilumos ūkio įstatymą, iš esmės apsiribodamas formaliais teiginiais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad Patikrinimo aktas yra paties atsakovo priimtas dokumentas (kitaip tariant, atsakovas Patikrinimo aktą gavo ir / arba su jo turiniu susipažino ne dėl įvykusio teisminio proceso, t. y. ne dalyvaudamas teismo procese arba turėdamas teisę susipažinti su bylos medžiaga, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 3 d.), todėl bylos medžiagos pripažinimas nevieša savaime nereiškia besąlyginio draudimo jam disponuoti minėtame dokumente nurodyta informacija. Taigi, aplinkybė, kad Patikrinimo aktas kai kuriose administracinėse bylose buvo pripažintas nevieša bylos medžiaga, savaime nėra pakankamas pagrindas atsisakyti pateikti pareiškėjui šį jo prašomą aktą, o Raštas, kuris buvo pagrįstas išimtinai tik šia aplinkybe, laikytinas netinkamai motyvuotu, t. y. neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) reikalavimų, todėl neteisėtu ir nepagrįstu.

44. Panaikinus Raštą, pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymo nagrinėjimo procedūra liko neužbaigta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. iš naujo išnagrinėti šį pareiškėjo prašymą. Pastebėtina, kad, VAĮ išdėsčius nauja redakcija (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija), kuri įsigaliojo 2020 m. lapkričio 1 d., 8 straipsnio nuostatos iš esmės pasikeitė (šiuo metu minėta teisės norma reglamentuoja viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrą), tačiau reikalavimas tinkamai motyvuoti administracinį sprendimą neišnyko: jis ne tik tiesiogiai įtvirtintas VAĮ (žr. 10 str. 5 d.), bet, kaip minėta, ir kyla iš bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, teisėtumo ir gero administravimo principų. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko jie negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas įpareigoti jį pateikti pareiškėjui Patikrinimo aktą netenkintinas.

45. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas 2020 m. spalio 27 d. padavė teismui prašymą neviešinti pateiktų dokumentų: Tarybos pirmininko 2019 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. O1E-120 „Dėl įgaliojimų suteikimo J. M.“, Tarybos pirmininko 2020 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. O1E-179 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko 2019 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. O1E-120 „Dėl įgaliojimų suteikimo J. M.“ pakeitimo“, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 bei 2017 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi tenkino šį prašymą, o skundžiamu 2021 m. kovo 10 d. sprendimu susiaurino administracinės bylos neviešumo apimtį ir nurodė, kad nevieša bylos medžiagos dalis – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-9719-426/2016 bei 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-3374-426/2017. Kaip minėta, apeliantai nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių minėta bylos medžiagos dalis turėtų būti laikoma nepagrįstai pripažinta nevieša, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

46. Teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo bylų Nr. 3-61-3-04250-2016-3 ir Nr. 3-61-3-01315-2017-3 medžiagą pripažinti vieša, kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl kitose (užbaigtose) administracinėse bylose teismo atliktų veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimas.

47. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi priimtas galutinis teismo sprendimas yra palankus pareiškėjui, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.); pareiškėjo prašomos atlyginti pašto išlaidos (1,52 Eur) atitinka realumo, pagrįstumo ir būtinumo kriterijus, todėl yra priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui K. J. J. iš atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 1,52 Eur (vieną eurą penkiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė