2018-04-17 Nr. AB-7802-3-62-3-00452-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-20-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00452-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. O. (V. O.) ir R. O. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. O. (V. O.) ir R. O. skundu (I t., b. l. 2–6, 9–12) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 2SK-(14.2.110.)-1820 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2013 m. gruodžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Alytaus skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 2SK-(14.2.110.)-1820, kuriuo patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal R. P. IĮ matininko Z. J. 2012 m. gruodžio 20 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji Sprendimo dalis. Pareiškėjų nuomone, Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas.

R. P. IĮ matininkas Z. J., rengdamas 2012 m. gruodžio 20 d. kadastrinių duomenų bylą ir atlikdamas kadastrinius matavimus, nesinaudojo ir nesivadovavo sklypo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentais, žemės reformos žemėtvarkos projektu ir jam rengti naudotais papildomais planais, žemėtvarkos projektu ar kitu specialiuoju planu, kuriame suformuotas žemės sklypas ar kitais žemės sklypo planais, ortofotografiniais žemėlapiais ar jų pagrindu parengtais topografiniais žemėlapiais, ar kokia nors kita kartografine medžiaga.

Kadastriniai matavimai buvo atlikti ne pagal faktiškai esančius žemės sklypo riboženklius ar natūraliai egzistuojančius kontūrus, o pagal žemės sklypo bendraturčio V. P. parodymus, savavališkai pakeičiant (perstumiant) žemės sklypo ribas ir pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Atliekant kadastrinius matavimus trečiasis asmuo V. P., kuris ir užsakė bei apmokėjo kadastrinių matavimų paslaugas, norėjo žemės sklypo pietinėje dalyje (už ūkinių pastatų) turėti daugiau teritorijos, kuri jam būtina siekiant patogesnio ūkinio pastato eksploatavimo.

Kadangi už ūkinio pastato buvo laisvos žemės, visa pietinė riba buvo pastumta 2 metrais nuo ūkinių pastatų. Kad nereikėtų papildomai išpirkti sklypo viršpločio, sklypo šiaurinė riba buvo perstumta 2 metrais nuo kelio link namo, paliekant 2 metrų pločio žemės atkarpą tarp naujai formuojamo sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės (neįtraukiant šio ploto). Kadastriniai matavimai atlikti neatsižvelgus į natūraliai egzistuojančius žemės sklypo kontūrus (augantys vaismedžiai ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve) ir faktiškai egzistuojančius bei visus žemės sklypo planus atitinkančius riboženklius (tvora).

Po kadastrinių matavimų patvirtinimo vaismedžiai ir tvora liko už naujai suprojektuotos žemės sklypo ribos, atsirado 2 metrų pločio laisva žemės atkarpa tarp naujai formuojamo žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Teisės aktai imperatyviai nurodo, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal kadastrinių duomenų bylas bei žemės sklypo planus, brėžinius ir pan., šiuo atveju matavimai atlikti tik pagal trečiojo asmens V. P. parodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 išaiškino, kad visais atvejais kadastrinių matavimų atlikimo pagrindas – preliminarių matavimų metu nustatyti sklypų ribų posūkio taškai ir riboženkliai, t. y. preliminarūs žemės sklypų planai.

Šiuo atveju žemės sklypo preliminariuosiuose planuose bei faktiškai esančios ribos sutampa, o atlikus naujus kadastrinius matavimus nesivadovauta nei planais nei riboženkliais, dėl to suformuotas naujos konfigūracijos žemės sklypas be jokio teisinio pagrindo. Bet koks nukrypimas, viršijantis neleistinumo ribas (žymus ploto padidėjimas, žemės sklypo ribų, ribų krypčių pasikeitimas), nuo preliminariųjų planų pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 21 punktą reikalauja atskiros procedūros, kuri šiuo atveju buvo iškraipyta ir grubiai pažeista, todėl atliekant/tikslinant kadastrinius matavimus nebuvo jokio teisinio pagrindo keisti preliminariuose planuose nustatytų žemės sklypų ribų krypčių, ilgių, konfigūracijos ir kt., taigi pripažintina, kad tai buvo atlikta savavališkai, neteisėtai.

Nuostatų 64.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo planas rengiamas skaitmenine ir spausdintine formomis. Pareiškėjų atveju po plano parengimo jame buvo daromi pakeitimai, ranka sutartiniais ženklais įbraižant kanalizacijos vamzdžius ir šulinius, taigi buvo pažeistas Nuostatų 64.1 punktas, nepaisant to atsakovas minėtą planą patvirtino. Pareiškėjų nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, kadastriniai matavimai negalėjo būti tvirtinami. Pareiškėjai nurodė, jog atlikus kadastrinius matavimus su aukščiau nurodytais pažeidimais bei pateikus tokią bylą atsakovui, atsakovas, remdamasis Nuostatų 21 punktu, privalėjo surašyti išvadą vykdytojui (matininkui) dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje, nurodyti, kad tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo negali likti laisvos žemės juosta, kurioje suprojektuoti atskirą sklypą neįmanoma.

Atsakovas privalėjo įpareigoti trečiąjį asmenį perdaryti kadastrinius matavimus, kad tarp žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės neliktų laisvos juostos, o žemės sklypo ribų posūkio taškai ribotųsi su natūraliu kontūru ((duomenys neskelbtini) gatve) ir sudarytų vieną, uždarą kontūrą, pagal kurį ir turėjo būti skaičiuojamas žemės sklypo plotas bei priimami atitinkami sprendimai. Priėmęs skundžiamą Sprendimą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo teritorijų planavimo dokumente, atsakovas iš esmės pažeidė Nuostatų 21 punkte įtvirtintą imperatyvą dėl žemės sklypo ribų tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, kad pastarosios turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas.

Priėmus išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo teritorijų planavimo dokumente iš esmės teritorijų planavimo dokumentai buvo priderinti prie neteisėtai parengtų kadastrinių matavimų, tokiu būdu paliekant apie 2 metrų pločio žemės atkarpą tarp žemės sklypo ir natūralaus kontūro – (duomenys neskelbtini) gatvės, kas pažeidžia Nuostatų 21 punktą.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (I t., b. l. 42–47) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad 0,1995 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. P., V. O. ir R. O.. Pagal NŽT Alytaus skyriuje saugomus žemės sklypo privatizavimo byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad 1993 m. vasario 18 d. piliečiai V. P. ir J. A. susitarė pirkti 0,1995 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, tokiomis dalimis: V. P. – 0,1015 ha, J. A. – 0,0980 ha. 1997 m. birželio 27 d. tuometinė Alytaus apskrities valdytojo administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba sudarė Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P33/97-1706 su J.

A. dėl 980 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) 2010 m. vasario 22 d. Alytaus apskrities viršininko administracija sudarė sutartį, pagal kurią pardavė V. P. 0,1015 ha žemės sklypo dalį bendrame 0,1995 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. Kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, taip pat sklype esantys kiti nekilnojamieji objektai (statiniai, inžineriniai statiniai (šuliniai), kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai.

Inžineriniai tinklai kartografuojami, jeigu jie nepažymėti stambaus mastelio topografiniuose planuose. Apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai. Ginčo žemės sklypui kadastriniai matavimai atlikti 2012 m. gruodžio 20 d. (darbų vykdytojas R. P. IĮ, matininkas Z. J.). Atsakovai R. O. ir V. O. pasirašė ribų paženklinimo-parodymo akte ir žemės sklypo plane, kaip sklypo bendrasavininkai, sutinkantys su nustatytais kadastro duomenimis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 punkte, nurodoma, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.

R. P. IĮ matininkas Z. J., atlikęs žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė, kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų žemės sklypo ribų, pateikė NŽT Alytaus skyriui situacijos brėžinį, kuriame nurodė teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas žemės sklypo ribas. Skyriaus vedėjas 2013 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1310 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 7 d.

įsakymu Nr. 33-1175, keitimo“ patikslino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą pagal matininko Z. J. parengtą situacijos brėžinį. Parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta Skyriui tikrinti. NŽT Alytaus skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 65 punktu, ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis NŽT generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Tikrinimo taisyklės), kameraliai patikrino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą šio žemės sklypo planą, vadovaudamasis Nuostatų 67 punktu, jį 2011 m. lapkričio 11 d. suderino.

NŽT Alytaus skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2SK-(14.2.110.)-1820 pagal matininko Z. J. atliktus kadastrinius matavimus patikslino žemės sklypo kadastro duomenis. Nuostatų 64.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo planas turi būti rengiamas skaitmenine ir spausdintine formomis. NŽT pareiškėjų R. O. ir V. O. 2014 m. kovo 27 d. prašymo nagrinėjimo metu įvertinusi žemės sklypo planą, parengtą matininko Z. J., nustatė, kad šiame plane ranka sutartiniais ženklais įbraižytas kanalizacijos vamzdis ir šulinys, t. y.

žemės sklypo planas neatitinka Nuostatų 64.1 punkto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, NŽT Alytaus skyriaus vedėjui buvo pavesta išsiaiškinti, kodėl tikrinant žemės sklypo kadastro duomenų bylas nebuvo nustatytas žemės sklypo kadastrinių matavimų metu padarytas teisės aktų pažeidimas, t. y. žemės sklypo planas parengtas pažeidžiant Nuostatų 64.1 punkto reikalavimus (ranka sutartiniais ženklais įbraižytas kanalizacijos vamzdis ir šulinys). Taip pat skyriaus vedėjas įpareigotas užtikrinti, kad žemės sklypų kadastro duomenų bylų ir žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo teisingumo tikrinimas, sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo būtų priimami teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovas pažymėjo, kad NŽT nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti, sudaryta NŽT direktoriaus 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-154 (toliau – ir Komisija) 2014 m. rugsėjo 15 d. posėdyje svarstė klausimą dėl matininko Z. J. veiklos vertinimo atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Komisija, įvertinusi tai, kad Alytaus rajono apylinkės teisme buvo gautas V. P. ieškinys atsakovams R. O. ir V. O., tretiesiems asmenims – VĮ Registrų centrui ir NŽT dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo VĮ Registrų centre be bendraturčių (R.

O. ir V. O.) sutikimo, ir tai, kad pasibaigus skundo nagrinėjimui teisme, matininkas Z. J. sutiko pašalinti nustatytą pažeidimą, nusprendė raštu įpareigoti matininką Z. J. ateityje savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Atsakovas priėjo išvados, kad matininko Z. J. atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai neprieštarauja Nuostatų 21 punkto reikalavimams. Pažymėjo, kad pareiškėjų 2014 m. kovo 27 d. prašymo nagrinėjimo metu nustatytas teisės aktų pažeidimas, t. y.

žemės sklypo planas parengtas pažeidžiant Nuostatų 64.1 punkto reikalavimus (ranka sutartiniais ženklais įbraižytas kanalizacijos vamzdis ir šulinys) nekeičia 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 2SK-(14.2.110.)-1820 patikslintų žemės sklypo kadastro duomenų. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei įvertinus faktinę žemės sklypo naudojimo situaciją (statinius ir jiems reikalingą plotą jų eksploatavimui ir kt.).

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu (II t., b. l. 187–198) nusprendė pareiškėjų V. O. ir R. O. skundą tenkinti, panaikinti NŽT Alytaus skyriaus 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 2SK-(14.2.110.)-1820 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

8. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl NŽT Sprendimo, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 32 straipsnio 2 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.1.1.2.3, 841.1.1.2.5 punktais ir atsižvelgiant į žemės sklypo savininko V. P. prašymą, kuriuo patvirtinti žemės sklypo duomenys, nustatyti pagal R. P. IĮ matininko Z. J. 2012 m. gruodžio 20 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis.

9. Teismas nustatė, kad 0,1995 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams V. O., R. O. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P., kuriame yra ir jiems priklausantys statiniai. Pagal NŽT Alytaus skyriuje saugomus žemės sklypo privatizavimo byloje esančius duomenis 1993 m. vasario 18 d. V. P. ir J. A. susitarė pirkti Žemės sklypą tokiomis dalimis: V. P. – 0,1015 ha, o J. A. – 0,0980 ha. 1997 m. birželio 27 d.

Alytaus apskrities valdytojo administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P33/97-1706 pardavė J. A. 980 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2010 m. vasario 22 d. Alytaus apskrities viršininko administracija sutartimi pardavė V. P. 0,1015 ha žemės sklypo dalį bendrame Žemės sklype. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. birželio 10 d. išrašas patvirtina, kad V. O. ir R. O. 2006 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, reg.

Nr. 1965, pirko 980/1995 dalis Žemės sklypo. Žemės sklypui kadastriniai matavimai atlikti 2012 m. gruodžio 20 d. (darbų vykdytojas R. P. IĮ, matininkas Z. J.), o pareiškėjai V. O. ir R. O. pasirašė ribų paženklinimo-parodymo akte ir žemės sklypo plane, kaip žemės sklypo bendraturčiai, sutinkantys su nustatytais kadastro duomenimis. NŽT Alytaus skyriaus vedėja 2013 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1310 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 7 d.

įsakymu Nr. 33-1175, keitimo“ atsižvelgdama į R. P. IĮ matininko Z. J. pateiktą kadastrinių matavimų medžiagą, pakeitė Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 33-1175, patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pagal pridedamą plano ištrauką ir nurodė minėtame projekte atlikti šiuo įsakymu patvirtintus pakeitimus, dėl kurio nėra ginčo šioje byloje, nes Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti skundo reikalavimą panaikinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjos 2013 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1310 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 33-1175, keitimo“, nes pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti.

10. Teismas nurodė, kad Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 32 straipsnio 3 dalies 12 punktas numato, kad NŽT priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.), 84 punktas numatė dokumentus, kurie kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami, inter alia (be kita ko) apskrities viršininko sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo turi būti pateiktas, kai: nustatomi formuojamų naujų ir pertvarkytų pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypų kadastro duomenys (841.1.1.1 p.); keičiami šie suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys: pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (841.1.1.2.1 p.);

žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis (841.1.1.2.2 p.); žemės sklypo plotas (išskyrus atvejus, nurodytus šių nuostatų 21 punkte) (841.1.1.2.3 p.); žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai (841.1.1.2.5 p.); saugomos teritorijos, kuriose yra kultūros paminklų ir kultūros vertybių (841.1.1.2.6 p.); žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (išskyrus tuos atvejus, kai dėl žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinačių pasikeitimo žemės sklypo plotas kinta ne daugiau už maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, nurodytą šių nuostatų 1 priede) (841.1.1.2.7 p.); keičiant kadastro duomenis, nenurodytus šių nuostatų 841.1.1.2 punkte, apskrities viršininko sprendimas kadastro tvarkytojui neteikiamas ir kadastro duomenys keičiami tik pagal asmens prašymą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (Nuostatų 841.1.1 p.).

11. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis NŽT vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Pagal Nuostatų 67 punktą tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina.

Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. O pagal Nuostatų 68 punktą tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. Nuostatų 69 punktas numato, kad vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti.

Žemėtvarkos skyrius pakartotinai pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turi patikrinti ir žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas nuo jo gavimo. Be to, Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. rugsėjo 3 d. NŽT generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-98 (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 7 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), inter alia (be kita ko) reglamentuojančių žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo tvarką, III skirsnis numato žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo procedūrą ir kokie duomenys tikrinami.

Šių taisyklių 16 punktas įtvirtina, jog tikrinimo vietovėje metu nenustačius pažeidimų, teritorinio padalinio vadovas arba jo paskirtas teritorinio padalinio darbuotojas Taisyklių 5.1 ir 5.3 punktuose nustatytais atvejais suderina žemės sklypo planą, o Taisyklių 5.2 punkte nustatytu atveju – žemės sklypo planą ir kadastro duomenų lentelę, juos pasirašydamas. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas 2013 m. lapkričio 11 d. NŽT Alytaus skyriaus suderintas ginčo žemės sklypo planas (Nuostatų 67 p.).

12. Teismas nurodė, kad preliminarių matavimų būdu suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto registrą, keitimo sąlygas atliekant kadastrinius matavimus, nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 3 dalis, o šių duomenų keitimo tvarką nustato Nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

13. Teismas nurodė, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

14. Teismas nurodė, kad iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.

15. Teismas nurodė, kad pagal Nuostatų 21 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2014 m. balandžio 1 d.), <...> tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad <...> žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir NŽT teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.

16. Teismas nurodė, kad šioje teisės normoje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti. Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą.

17. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje vertintina, ar atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo pakeistos žemės sklypo ribos, ar nebuvo pažeisti Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir Nuostatų 21 punkto reikalavimai.

18. Teismas nustatė, kad iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad atlikus kadastrinius matavimus, buvo pakeistos minėto žemės sklypo ribos (pakito ir plotas iki 2038 kv. m, tačiau pareiškėjai šia aplinkybe sprendimo neteisėtumo negrindė), o iš NŽT Alytaus skyriaus 2014 m. vasario 9 d. rašto Nr.290-(14.2.104)-359 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ matyti, kad R. P. IĮ 2013 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į skyrių dėl Žemės sklypo ribų patikslinimo teritorijų planavimo dokumentuose pagal esamą situaciją, kadangi atidedant atstumus, nurodytus preliminarių matavimų plane (parengtame M. K.) nesutampa nurodytas plotas, reikalingas statiniams eksploatuoti bei kelio ((duomenys neskelbtini) g.) vieta, t. y. lieka tarpas tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl išnagrinėjus situaciją bei pateiktą brėžinį, NŽT Alytaus skyrius 2013 m. spalio 25 d. priėmė įsakymą Nr.2VĮ-(14.2.2.)-1310 patikslinti teritorijų planavimo dokumentus.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjai, kurie yra Žemės sklypo bendraturčiai, savo nesutikimą su atsakovo sprendimu, iš esmės grindžia tuo, kad atliekant kadastrinius matavimus trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. norėjo žemės sklypo pietinėje dalyje (už ūkinių pastatų) turėti daugiau teritorijos, kuri jam būtina patogesniam ūkinio pastato eksploatavimui. Kadangi už ūkinio pastato buvo laisvos žemės, visa pietinė riba buvo pastumta 2 metrais nuo ūkinių pastatų. Kad nereikėtų papildomai išpirkti sklypo viršpločio, sklypo šiaurinė riba buvo perstumta 2 metrais nuo kelio link namo, paliekant 2 metrus pločio žemės atkarpą tarp naujai formuojamo sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės (paprasčiausiai neįtraukiant šio ploto). Kadastriniai matavimai atlikti visiškai neatsižvelgus į natūraliai egzistuojančius žemės sklypo kontūrus (augantys vaismedžiai ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve) ir faktiškai egzistuojančius bei visus žemės sklypo planus atitinkančius riboženklius (tvora). Po kadastrinių matavimų patvirtinimo vaismedžiai ir tvora liko už naujai suprojektuotos žemės sklypo ribos, atsirado 2 metrų pločio laisva žemės atkarpa tarp naujai formuojamo žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės (faktinės situacijos nuotraukos pridedamos). Taigi atsakovas, patvirtindamas žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus, pažeidė Nuostatų 21 punkto reikalavimus ir žemės sklypų ribų patikslinimo taisykles.

20. Teismas sprendė, kad ginčas yra kilęs dėl teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai bendraturčiai sandorių pagrindu įgijo žemės sklypus bendrojoje nuosavybėje, bei žemės sklypas buvo suformuotas, atlikus preliminarius matavimus, pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.

21. Teismas nustatė, kad iš skundžiamo Sprendimo ir jo neatskiriamos dalies – žemės sklypo kadastro duomenų bylos, 2013 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1310 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 33-1175, keitimo“ ir jį pagrindžiančių įrodymų matyti, kad galimai faktiniu pagrindu pakeisti ginčo žemės sklypo ribas buvo žemės sklypo ribų duomenų neatitikimas tarp faktiškai naudojamo ir nustatyto teritorijų planavimo dokumentų.

22. Teismas nurodė, kad aktuali minėta pirmoji taisyklė, įtvirtinanti žemės sklypo ribų stabilumo principą. Nuostatų 21 punkte yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą.

23. Teismas pripažino, kad byloje duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog faktiškai naudojamo ginčo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), nenustatyta. Nei NŽT Alytaus skyriaus vedėjai priimant skundžiamą Sprendimą, nei 2013 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1310 nebuvo nustatyta tvarka konstatuota teisiškai reikšminga aplinkybė (surašius atitinkamą išvadą), kad faktiškai naudojamo ginčo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracija) ir jos atsiradimo (neatitikimo) priežastis.

24. Teismas nurodė, kad iš skundžiamo Sprendimo ir jo neatskiriamos dalies žemės sklypo kadastro duomenų bylos, 2013 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1310 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 33-1175, keitimo“ ir jį pagrindžiančių įrodymų matyti, kad R. P. IĮ matininkas Z. J., atlikęs ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, 2013 m. rugsėjo 16 d. prašymu NŽT Alytaus skyriui prašė patikslinti žemės sklypo ribas pagal esamą situaciją atlikus kadastrinius matavimus ir pateikė žemės sklypo situacijos brėžinį ir kadastrinių matavimų bylą. Atsakovo atstovės teigimu, NŽT Alytaus skyriaus 2013 m. spalio 29 d. raštas Nr. 2SD-(14.2.7)-2607 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ į 2013 m. rugsėjo 16 d. gautą prašymą, bei 2013 m. rugpjūčio 27 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai Nr. 02KDV-75785 yra išvada, kuria nustatytos ginčo žemės sklypo ploto ir žemės sklypo ribų (konfigūracija) skirtumo priežastys ir būtinumas patikslinti žemės sklypo ribas vietovėje ir plotą teritorijų planavimo dokumente Nuostatų 21 punkto prasme.

25. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš minėtų administracinių aktų turinio, R. P. IĮ matininko Z. J. 2013 m. rugsėjo 16 d. prašymo turinio, juose nėra nurodyta konkrečių faktinių aplinkybių (pareiškėjo V. O. savavalinių statinių ir kitų savininkams priklausančių statinių, jų eksploatavimo, tvoros, vaismedžių, (duomenys neskelbtini) gatvės vietos, gretimų sklypų ribų, kurių buvimo įtaką žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimui žemės sklypo bendraturčiai vertina skirtingai) ir dėl kokių priežasčių faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracija), ir buvo būtinumas priimti 2013 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1310 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 33-1175, keitimo“.

26. Teismas sprendė, kad Sprendime nėra nurodyta Nuostatų norma, kurios pagrindu atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad <...> žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), turi būti nustatoma žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašoma išvada dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Taip pat šis sprendimas nėra pagrįstas ir jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, remiantis kuriomis būtų galima kvalifikuoti žemės sklypo ribų (konfigūracijos) neatitikimą teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo riboms (konfigūracijai). Dėl šios aplinkybės nėra galimybės patikrinti ginčijamo Sprendimo atitikimo Nuostatų 21 punkto nuostatoms ir, ar buvo vadovaujamasi sklypo ribų stabilumo principu, bei sprendimo pagrįstumo, nes pareiškėjai sprendimo neteisėtumą įrodinėjo būtent Nuostatų 21 punkto imperatyvių reikalavimų pažeidimu.

27. Teismas, sprendė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei patikrinimo išvados dėl faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, sutapimo, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumą, pagrįstumą. Administravimo subjektas, priimdamas administracinį aktą, privalo vadovautis teisinio aiškumo principu, pagal kurį aktas, nustatantis atitinkamas subjekto pareigas, turi būti tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Todėl yra pagrindas Sprendimą, kuris yra defektyvus, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, panaikinti. Sprendimas naikintinas, nustačius, kad administracinis sprendimas yra su nepakankamais motyvais ir faktinėmis aplinkybėmis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, todėl teismui yra apsunkintos galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

III. 28. Atsakovas NŽT padavė apeliacinį skundą (III t., b. l. 1–9), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

29. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad byloje nenustatyta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog faktiškai naudojamo ginčo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Nei priimant Sprendimą, nei NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1310 nebuvo nustatyta tvarka konstatuota teisiškai reikšminga aplinkybė (surašius atitinkamą išvadą), kad faktiškai naudojamo ginčo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų ir jos atsiradimo (neatitikimo) priežastis.

Neatitikimai yra nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2013 m. rugpjūčio 27 d. tikrinimo akte Nr. 02KAM-75785 ir tikrinimo vietovėje akte Nr. 02KDV-75785. Apeliantas akcentavo, kad Nuostatais ar kitais teisės aktais nėra nustatytos išvados forma (pavyzdys). Apelianto teigimu, matininkas prašyme neprivalo nurodyti konkrečių faktinių žemės sklypo ir jo ribų aplinkybių. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas.

Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Pagrindinė sąlyga, sudaranti prielaidas žemėtvarkos skyriui atitinkamu būdu veikti, yra situacija (faktinė aplinkybė), kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), kurią išspręsti galima: arba tikslinant žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis, arba tikslinant teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kad Sprendimas turėjo būti pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, remiantis kuriomis būtų galima kvalifikuoti žemės sklypo ribų (konfigūracijos) neatitikimą teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo riboms (konfigūracijai), kadangi sprendimo forma yra patvirtinta NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-69, kurioje tokios aplinkybės nenurodomos. Be to, Sprendime nurodyta, kad duomenys tvirtinami pagal parengtą kadastro duomenų bylą, kuri yra neatsiejama jo dalis.

Visuose NŽT Alytaus skyriaus vedėjo priimtuose aktuose dėl Žemės sklypo yra nurodytos teisės aktų normos, suteikiamos teisės ir pareigos, apskundimo tvarka, taigi jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Žemės sklypo plane ir paženklinimo-parodymo akte yra pareiškėjų, kaip bendrasavininkių parašai, patvirtinantys sutikimą su paženklintomis žemės sklypo ribomis.

30. Pareiškėjai V. O. ir R. O. atsiliepimu (III t., b. l. 21–25) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Pareiškėjai nurodo, kad Žemės sklypo plane ir paženklinimo-parodymo akte pasirašė suklaidinti trečiojo asmens pasamdyto matininko, kuris ruošė žemės sklypo planus pagal trečiojo asmens užsakymą ir parodymus. Sužinoję aplinkybę dėl suklaidinimo bei matavimų neteisėtumo 2012 m. rugpjūčio 3 d. raštu išsiuntė savo atsisakymą tiek nuo žemės sklypo paženklinimo- parodymo akto, tiek nuo žemės sklypo plano ir uždraudė šių dokumentų pagrindu atlikti kokius nors veiksmus, todėl pasirašymas žemės sklypo paženklinimo akte teisiškai laikomas negaliojančiu ir apeliantui šios aplinkybės buvo ir yra žinomos bei suprantamos.

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad byloje nenustatyta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog faktiškai naudojamo ginčo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Tai reiškia, kad žemės sklypo ribos buvo keistos neteisėtai. Byloje poreikis tikslinti žemės sklypo ribas teritorijų planavimo dokumentuose apelianto nustatytas klaidingai ir nepagrįstai. Pareiškėjai sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad teritorijų planavimo dokumentų keitimo mechanizmas yra ne savitikslis, bet klaidų ir neatitikimų šalinimui skirtas mechanizmas.

Siekiant juo pasinaudoti privalo egzistuoti objektyvios aplinkybės, pagrindžiančios nukrypimą nuo žemės sklypo ribų stabilumo principo. Bylos nagrinėjimo metu apklausus matavimus atlikusį matininką paaiškėjo, kad faktinė situacija pažymėta plane neatitinka tikrovės, o matavimai atlikti pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Nebuvo poreikio tikslinti žemės sklypo ribas teritorijų planavimo dokumentuose ta apimtimi, kuria jos buvo patikslintos (pakeistos). Labiau egzistavo poreikis tikslinti žemės sklypo ribas vietovėje.

Po kadastrinių matavimų atlikimo su atsiliepime nurodytais pažeidimais bei pateikus tokią bylą apeliantui, apeliantas pagal pareigas, remdamasis Nuostatų 21 punktu, privalėjo surašyti išvadą vykdytojui (matininkui) dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje, o būtent nurodyti, kad tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo negali likti laisvos žemės juosta, kurioje suprojektuoti atskirą sklypą neįmanoma. Atsakovas privalėjo įpareigoti perdaryti kadastrinius matavimus, kad tarp žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės neliktų laisvos juostos o žemės sklypo ribų posūkio taškai ribotųsi su natūraliu kontūru ((duomenys neskelbtini) gatve) ir sudarytų vieną, uždarą kontūrą, pagal kuri ir turėjo būti skaičiuojamas žemės sklypo plotas bei priimami atitinkami sprendimai.

Priėmus išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo teritorijų planavimo dokumente iš esmės teritorijų planavimo dokumentai buvo priderinti prie neteisėtai parengtų kadastrinių matavimų. Statinys, kuris neva buvo pagrindas keisti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentus, siekiant skirti žemės plotą šio statinio eksploatacijai yra neregistruotas, pastatytas savavališkai. Visais atvejais kadastrinių matavimų atlikimo pagrindas – preliminarių matavimų metu nustatyti sklypų ribų posūkio taškai ir riboženkliai, t. y. preliminarūs žemės sklypų planai.

Šiuo konkrečiu atveju žemės sklypo preliminariuosiuose planuose bei faktiškai esančios ribos iš esmės sutampa. Atlikus naujus kadastrinius matavimus nesivadovauta nei planais, nei riboženkliais, tai įtakojo naujos konfigūracijos žemės sklypo suformavimą be jokio teisinio pagrindo. Po kadastrinių matavimų atlikimo ir patvirtinimo, plane buvo daromi pakeitimai ranka, kurie nėra pašalinti. Matininkas dėl tokių veiksmų buvo netekęs teisės verstis geodezinių matavimų praktika.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu (III t., b. l. 14–19) su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka, prašo apeliacinį skundą patenkinti.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas rėmėsi prieštaringai pareiškėjų paaiškinimais ir priimdamas sprendimą neatsižvelgė į bylos aplinkybes. Teigia, kad neturi suinteresuotumo dėl ribų, bet kuriuo atveju reikėtų išpirkti plotą, viršijantį leistiną ribą. Ribas priderinus prie (duomenys neskelbtini) gatvės, sklypo ribos pasikeistų kitame sklypo gale, kur yra pareiškėjų neregistruotas ūkinis pastatas. Teigia užsakęs kadastrinius matavimus tikslu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką, kuri būtina įrengiant naują nuotekų tvarkymo sistemą, nes sena sistema ir kanalizacija yra susidėvėjusi ir pareiškėjų nuotekos išsilieja į jo pusrūsį. Kadastrinius matavimus užsakė suderinęs su pareiškėjais, jie buvo supažindinti su kadastrinių matavimų bylos duomenimis. Trečiasis suinteresuotas asmuo abejoja, kad panaikinus Sprendimą, pareiškėjai patys atliks kadastrinius matavimus, teigia, kad dėl nepagrįstai iškelto ginčo pažeidžiamos ir jo teisės. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

34. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., kadangi byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

35. Preliminarių matavimų būdu suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą, keitimo sąlygas atliekant kadastrinius matavimus nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 3 dalis, o šių duomenų keitimo tvarką nustato Nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

36. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

37. Šiuo teisiniu reglamentavimu yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje Nr. A438-222/2014).

38. Pagal Nuostatų 21 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2014 m. balandžio 1 d.), tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir NŽT teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis Žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.

39. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Nutarties 38 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, padarė teisingas išvadas, kad šioje teisės normoje numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo procedūra. Klaidos teisinė apibrėžtis nurodyta Nutarties 16 punkte. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateikiamu teisės aiškinimu, jo nekartoja.

40. Nei NŽT Alytaus skyriaus vedėjai priimant skundžiamą Sprendimą, nei 2013 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2)-1310 nebuvo nustatyta tvarka konstatuota teisiškai reikšminga aplinkybė (surašius atitinkamą išvadą), kad faktiškai naudojamo ginčo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos) ir jos atsiradimo (neatitikimo) priežastis.

41. Nutarties 24–26 punktuose nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad byloje duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog faktiškai naudojamo ginčo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos) ir buvo teisinis pagrindas inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų patikslinimą (Nuostatų 21 p.), nenustatyta.

42. Tai suponuoja, kad nėra teisinių prielaidų pripažinti, jog byloje ginčijamas administracinis aktas priimtas esant Nuostatų 21 punkte įtvirtintiems pagrindams teritorijų planavimo dokumentui tikslinti, tokiu būdu konstatuotina, kad šiuo teisės aktu pažeista suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

43. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ginčijamas Sprendimas neturėjo būti pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, remiantis kuriomis būtų galima kvalifikuoti žemės sklypo ribų (konfigūracijos) neatitikimą teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo riboms (konfigūracijai), kadangi sprendimo forma yra patvirtinta NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-69, kurioje tokios aplinkybės nenurodomos, teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo prasme, atsižvelgiant į viešojo administravimo procedūrų kadastro duomenų formavimo srityje specifiką, procedūrose priimamų dokumentų visuma turi pagrįsti objektyvius duomenis (faktus), kurių pagrindu taikytos teisės normos.

44. Dėl Nutarties 41 ir 42 punktuose nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas NŽT Alytaus skyriaus 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. 2SK-(14.2.110.)-1820 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius