b6a4dea7-12af-4e7b-ae58-83c0e4909ec6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                      Administracinė byla Nr. I-6373-764/2016                                                                                                      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00994-2016-6                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.4; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,dalyvaujant pareiškėjui R.

D.,atsakovo atstovui Leandrui Pociui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. D. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas R. D. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) virÅ¡ininko 2016-02-09 įsakymÄ Nr. 10-TE-95.Pagrįsdamas reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad ginčijamu įsakymu tarnybinė nuobauda – papeikimas – jam paskirta nepagrįstai, nes nepažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 3, 47, 61.7, 63.2, 63.5–63.7 p. ir Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus AVPK KPV KPR) 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigybės apraÅ¡ymo 7.2, 7.3 ir 7.5 p. nuostatų.

Tarnybinėn atsakomybėn pareiÅ¡kėjas patrauktas už tai, kad tyčiniais veiksmais neįformino 2015-07-15 apie 19.00 val. Å¡alia Didžiosios Riešės įvykusio eismo įvykio, kurio metu vairuotojas nulėkė nuo kelio ir apgadino vairuojamÄ automobilį bei kelio ženklÄ . Su tokiomis iÅ¡vadomis pareiÅ¡kėjas nesutinka, nes atvykus į galimo eismo įvykio vietÄ ant automobilio vizualiai buvo matomi tik anksčiau padaryti apgadinimai, ant kelio buvo padangų paliktos žymės, žolė Å¡alia kelio iÅ¡guldyta, tačiau automobilis stovėjo kelkraÅ¡tyje, t. y. vairuotojas iÅ¡ griovio buvo iÅ¡važiavęs. ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , nebuvo nustatyta, kad automobilis bÅ«tų atsitrenkęs į kelyje buvusiÄ kliÅ«tį, kelio ženklÄ , atitvarÄ ar kitÄ eismo dalyvį.

Kitoje kelio pusėje pareiÅ¡kėjas pastebėjo du automobilius ir juose sėdinčius žmones, todėl tarnybiniu automobiliu nuvyko paklausti, gal jie matė įvykį. Minėti asmenys patikino nieko nematę. Tiek vairuotojas, tiek ir pareigÅ«nai ieÅ¡kojo daikto, į kurį vairuotojas galėjo atsitrenkti, tačiau, nieko neradę, palydėjo jį iki Å¡alia esančios degalinės, kad galėtų pailsėti. Kadangi įrodymų apie eismo įvykį nebuvo rasta, nebuvo pagrindo suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, vairuotojas sÄ moningai nuslėpė informacijÄ apie padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Tai, kad vėliau jis prisipažino padaręs eismo įvykį, nepaneigia fakto, kad tuo metu pareigÅ«nai įrodymų apie jį neturėjo. Jokio numuÅ¡to stulpo su kelio ženklu pareigÅ«nai nepastebėjo, nes vairuotojas jį paslėpė iki jų atvykimo. Tai, kad vairuotojas siekė nuslėpti padarytÄ eismo įvykį, patvirtina ir tos aplinkybės, kad jis davė melagingus parodymus apie kyÅ¡io davimÄ , paskatino tai padaryti ir kitÄ asmenį, tačiau Å¡ios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu vertinamos nebuvo.

Vairuotojo dukros darytos nuotraukos nepatvirtina fakto, kad pareigÅ«nai matė nudaužtÄ kelio ženklÄ , nes neaiÅ¡ku, kur jos darytos. Be to, jos fiksuotos tik 2015-07-29, t. y. praėjus dviem savaitėms po įvykio. Apie galimÄ eismo įvykį pranešęs asmuo nenurodė, kad vairuotojas nulaužė kelio ženklÄ , tik paminėjo, kad atsitrenkė į stulpÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovas nenustatė subjektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės – kaltės, todėl tarnybinė atsakomybė Å¡iuo atveju negalima.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti.Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 58–59) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytus argumentus, jog eismo įvykio vietoje jokio kelio ženklo pareigÅ«nai nematė, paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, liudytojų parodymai, fotonuotraukos, administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens paaiÅ¡kinimai.

PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡kelta versija, kad nuverstas kelio ženklas ir stulpas galėjo bÅ«ti paslėpti vairuotojo, yra niekaip nepagrįsta. Atsakovės nuomone, buvo nustatyti visi bÅ«tini tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. ir pareiÅ¡kėjo kaltė. PareiÅ¡kėjas yra patyręs pareigÅ«nas, todėl pagal eismo įvykyje buvusius pėdsakus ir automobilio bÅ«klę turėjo nustatyti, kad buvo padarytas eismo įvykis, ir suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Taip pat nurodė, kad byla turėtų būti nutraukta, nes ginčijamas įsakymas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi jis vidaus tarnybos sistemoje nedirba. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus AVPK viršininko 2016-02-09 įsakymo                               Nr. 10-TE-95, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-12-01 Vilniaus AVPK buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-11-27 raštas Nr. 2.S-(202)-66700 (b. l.

69) ir 2015-11-25 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 70–79), kuriuo informuota, kad pareiÅ¡kėjo R. D. veiksmuose negali bÅ«ti nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis, tačiau surinkta medžiaga yra pakankama teigti, kad jis padarė tarnybinį nusižengimÄ , todėl turi bÅ«ti sprendžiama dėl drausminės atsakomybės taikymo.PareiÅ¡kėjas 2015-12-11 pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su 2015-12-08 praneÅ¡imu                        Nr. 10-PR1-219 ,,Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriame nurodyta, kad jis galimai padarė tarnybinį nusižengimÄ , nes 2015-07-15 apie 19.00 val. gavęs praneÅ¡imÄ dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis ir kelio ženklas, iÅ¡vykęs į eismo įvykį jo neįformino, kaltam asmeniui nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, atsakovui pateikė melagingÄ informacijÄ , kad eismo įvykio metu nebuvo apgadintas turtas, ir tokiais veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ (b. l. 113).

Atlikus tarnybinį patikrinimÄ , buvo suraÅ¡yta 2016-01-06 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada                   Nr. 10-7S-4, kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 3 p., 47 p., 61.7 p., 63.2 p. ir 63.4–63.7 p. bei Vilniaus AVPK virÅ¡ininko 2010-06-14 įsakymu Nr. 10-V-119 patvirtinto Vilniaus AVPK KPV KPR 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigybės apraÅ¡ymo (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymas) 7.2 p., 7.3 ir 7.5 p. reikalavimus, todėl siÅ«loma jam skirti tarnybinę nuobaudÄ (b. l.

                  63–66).Remdamasis nurodyta iÅ¡vada, Vilniaus AVPK virÅ¡ininkas 2016-02-09 įsakymu                         Nr. 10-TE-95 skyrė pareiÅ¡kėjui R. D. tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (b. l. 60).Su nurodytu įsakymu pareiÅ¡kėjas nesutinka, mano, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes nebuvo padarytas tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytas tarnybinis nusižengimas. Vidaus tarnybos pareigÅ«nų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarkÄ reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) bei vidaus reikalų ministro 2013-08-23 įsakymu                                  Nr. 1V-720 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – Tvarkos apraÅ¡as).Pagal Statuto 2 str. 7 d., tarnybiniu nusižengimu laikomas Å¡iame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigÅ«no kaltės. Tvarkos apraÅ¡o 3 p. nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių apraÅ¡ymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (2012-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2012-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012; 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartÄ yra nurodęs, kad vertinant, ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti konkrečias pareigÅ«no veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimÄ (administracinės bylos Nr. A556-27/2010;

Nr. A5-60/2005; Nr. A4-678/2004), taip pat būtina nustatyti, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2010-11-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika,                      Nr. 6(16), 2008; 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008-02-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs ir tai, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) pareigÅ«no padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio pareigÅ«nas turi teisę gintis, apimtis.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudÄ pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti, ar atlikto tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareigÅ«nas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių.

IÅ¡ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados matyti, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiÅ¡kėjui paskirta už tai, kad jis, bÅ«damas Vilniaus AVPK KPV KPR vyriausiuoju patruliu (ekipažo vyresniuoju), 2015-07-15 gavęs praneÅ¡imÄ apie kelyje Vilnius–Utena įvykusį eismo įvykį ir nuvykęs į įvyko vietÄ , sÄ moningai nesiaiÅ¡kino jo aplinkybių, nesudarė eismo įvykio schemos, nenustatė kaltininko ir nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, taip pažeisdamas Instrukcijos 63.4 ir 63.6 p., tinkamai neapžiÅ«rėjo eismo įvykio vietos, įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, taip pažeisdamas Instrukcijos 63.5 p., negavo vairuotojo paaiÅ¡kinimų ir nesurašė tarnybinio praneÅ¡imo, taip pažeisdamas 63.2 ir 63. 7 p., be to, pareiÅ¡kėjas nevykdė Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 ir 7.3 p. nustatytų pareigų, jo veiksmai neatitiko Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. ir Instrukcijos 47 ir 61.7 p. reikalavimų.Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. (redakcija, galiojusi iki 2016-06-01) nustatyta, kad, gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, policijos pareigÅ«nas privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai.

Instrukcijos 47 p. nustatyta, kad policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimÄ (pareiÅ¡kimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėjÄ Ä¯ policijos įstaigÄ tokiam protokolui suraÅ¡yti. Policijos patruliai, vykdantys eismo priežiÅ«rÄ , privalo nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, Kelių eismo taisyklių bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetencijÄ taikyti administracinio poveikio priemones (Instrukcijos 61.7 p.).

Pagal InstrukcijÄ , atvykęs į eismo įvykio vietÄ , policijos patrulis privalo nustatyti transporto priemonių vairuotojus, su eismo įvykiu susijusius asmenis ir liudytojus, paimti jų raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, o jeigu tokios galimybės nėra, užsiraÅ¡yti jų vardus, pavardes, adresus, telefono numerius ar elektroninio paÅ¡to adresus; patikrinti, ar eismo įvykyje dalyvaujančios transporto priemonės nėra ieÅ¡komos, nustatyti eismo įvykio koordinates pagal Globalaus pozicionavimo sistemÄ (63.2 p.); sudaryti eismo įvykio vietos schemÄ (63.4 p.); apžiÅ«rėti transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje, ir apraÅ¡yti jų apgadinimus (63.5 p.); iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti įvykio kaltininkÄ (-us) ir suraÅ¡yti jam (jiems) administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (-us) (63.6 p.); suraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl eismo įvykio, kuriame nurodyti eismo įvykio vietoje nustatytas aplinkybes (63.7 p.).

PareiÅ¡kėjo Pareigybės apraÅ¡yme nustatyta, kad jis iÅ¡aiÅ¡kina Kelių eismo taisyklių pažeidėjus ir pagal savo kompetencijÄ skiria jiems administracines nuobaudas (7.2 p.); nustatyta tvarka įformina eismo įvykius (7.3 p.); bÅ«damas ekipažo vyresniuoju, vadovauja ekipažo pareigÅ«nams             (7.5 p.). Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, kaip Vilniaus AVPK KPV KPR vyriausiasis patrulis, turi pareigÄ nustatyti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis, liudytojus, gauti jų paaiÅ¡kinimus, sudaryti eismo įvykio schemÄ , apžiÅ«rėti eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, pažymėti jų apgadinimus, iÅ¡aiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti kaltininkÄ ir suraÅ¡yti jam administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , dėl įvykio suraÅ¡yti iÅ¡samų tarnybinį praneÅ¡imÄ . PareiÅ¡kėjas neginčija, kad atvykęs į eismo įvykio vietÄ , privalo atlikti anksčiau nurodytus veiksmus, tačiau teigia, kad 2015-07-15 nebuvo pagrindo suraÅ¡yti D.

A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , nubraižyti eismo įvykio schemÄ bei atlikti kitus privalomus veiksmus, kadangi įvykio vietoje nebuvo įrodymų, kad buvo padarytas eismo įvykis. Kelio ženklas, kurį kaip teigiama tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje D. A. V. numušė, nebuvo rastas, o automobilio apgadinimai buvo seni. Ä®vertinęs byloje kilusio ginčo pobÅ«dį ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad, sprendžiant dėl R. D. drausminės atsakomybės, turi bÅ«ti nustatyta, ar 2015-07-15 apie 19.00 val. kelyje Vilnius–Utena D.A.

V. sukėlė eismo įvykį, ar ne. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad 2015-07-15 apie 19.00 val. pareiÅ¡kėjas, dirbdamas patrulyje AP-13, iÅ¡ Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo poskyrio gavo praneÅ¡imÄ , kad Utenos kelyje, ties DidžiÄ ja RieÅ¡e, nuo kelio nuvažiavo Audi (duomenys neskelbtini), liudininkų manymu, vairuotojas neblaivus, bandys pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, kadangi renkasi detales, jau norėjo iÅ¡važiuoti (b. l. 106). Ä® įvykio vietÄ atvykę pareiÅ¡kėjas R. D. ir kartu dirbęs J.

J. (J. J.) eismo įvykio fakto nenustatė, todėl neatliko Instrukcijoje ir Pareigybės apraÅ¡yme nurodytų privalomų atlikti veiksmų, informavo Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo poskyrio pareigÅ«nÄ , kad už posÅ«kio į Paberžę keturiasdeÅ¡imt ketvirtų metų gimimo senelis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį, apgadino savo automobilį – nuplėšė buferį, daugiau nieko neapgadino, jų paslaugų atsisakė (b. l. 106). Vilniaus AVPK 2015-12-10 Donatui A. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 10P-45826733-15 už tai, kad jis 2015-07-15 apie 18.55 val. kelio Vilnius–Utena 17,5 km, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklÄ â€“ apgadino tiek jį, tiek transporto priemonę (b. l. 110).

Vilniaus AVPK 2015-12-10 nutarimu Nr. 10N-45838298-15 D. A. V. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda (b. l. 111). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Vadinasi, eismo įvykiu laikoma ir tokia situacija, kai transporto priemonei judant apgadinama bent viena transporto priemonė.Pažymėtina, kad Vilniaus AVPK pagal D. A. V. pareiÅ¡kimÄ 2015-07-31 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad pareigÅ«nai R. D. ir J. J. iÅ¡ eismo įvykio kaltininko galimai paėmė 100 Eur kyšį. Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2015-07-15 atvykus į galimo eismo įvykio vietÄ D. A. V. jiems paaiÅ¡kino, kad važiuodamas link Vilniaus kelis kartus buvo užmigęs, todėl galėjo atsitrenkti į stulpÄ ar kelio ženklÄ .

PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad D. A. V. vairuojamas automobilis buvo smarkiai apgadintas, buferis atsilupęs, purvinas ir žolėtas, taip pat apgadintas vienas iÅ¡ automobilio žibintų. Vairuotojas pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad dalis sugadinimų buvo padaryta anksčiau, o dalis dabar (b. l. 17–18). Anksčiau nurodyti duomenys patvirtina, kad, atvykęs į įvykio vietÄ , pareiÅ¡kėjas turėjo pakankamai duomenų konstatuoti, kad buvo padarytas eismo įvykis, kaip jis apibrėžtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.

Tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 17–18), tiek kontaktuodamas su Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo poskyrio pareigÅ«nais (b. l. 106), pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2015-07-15 įvykio metu buvo apgadintas D. A. V. vairuotas automobilis ,,Audi“. Be to, pareiÅ¡kėjas parodė, kad pats D. A. V. nurodė jiems atsitrenkęs į kelio ženklÄ ar stulpÄ . Teismas taip pat pažymi, kad faktÄ , jog 2015-07-15 apie 19 val. kelyje Vilnius–Utena D. A. V. sukėlė eismo įvykį, patvirtina jo paties paaiÅ¡kinimai, apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui praneÅ¡usio asmens pokalbio su darbuotoju stenograma (b. l. 105), Vilniaus AVPK                      2015-12-10 nutarimas Nr. 10N-45838298-15 (b. l. 111), ikiteisminio tyrimo metu atlikti parodymo atpažinti veiksmai.

Teismas taip pat pažymi, kad, pagal Policijos veiklos įstatymÄ bei InstrukcijÄ , pareiÅ¡kėjui, kaip kelių patruliui, tenka ne tik pareiga surinkti eismo įvykį charakterizuojančius įrodymus, bet ir juos apsaugoti. Kelių policijos patruliai, atvykę į eismo įvykio vietÄ privalo patikrinti transporto priemonę, nustatyti apgadinimus, todėl, gavęs informacijÄ , kad asmuo ketina pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, renkasi detales, pareiÅ¡kėjas privalėjo patikrinti, ar nebuvo paslėpti eismo įvykiui nustatyti reikÅ¡mingi įrodymai, taip pat jame dalyvavusio automobilio detalės. Atsižvelgęs į tai, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, kad D.

A. V. galėjo bÅ«ti paslėpęs numuÅ¡tÄ kelio ženklÄ , todėl atvykę pareigÅ«nai jo nerado. Kaip nepagrįstus teismas atmeta ir pareiÅ¡kėjo argumentus, kad eismo įvykis negalėjo bÅ«ti nustatytas, nes D. A. V. jau buvo iÅ¡važiavęs iÅ¡ griovio. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu pats pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad eismo įvyko trajektorija, t. y. kur automobilis įvažiavo į griovį ir iÅ¡ jo iÅ¡važiavo, buvo aiÅ¡kiai matoma. Be to, nesant galimybės nustatyti eismo įvykio vietos, pareigÅ«nams kilo pareiga suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos.

IÅ¡ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados matyti, kad pareiÅ¡kėjo veiksmus atsakovas vertino kaip padarytus netiesiogine tyčia, o bÅ«tent, kad pareiÅ¡kėjas turėjo ir galėjo suprasti, kad nevykdo jam teisės aktuose priskirtų funkcijų, galėjo suvokti dėl to kilsiančias pasekmes, tačiau sÄ moningai leido joms kilti. Teismas su tokiomis atsakovo iÅ¡vadomis sutinka. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinoma, kad D. A. V. sukėlė eismo įvykį, todėl jis privalo atlikti tam tikrus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

PareiÅ¡kėjas turėjo suvokti, kad, neatlikdamas privalomų veiksmų, pažeidžia jo funkcijas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Instrukcijos 3 p., 47 p., 61.7 p., 63.2 p. ir 63.4–63.7 p. bei Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 p., 7.3 ir 7.5 p., nes, atvykęs į eismo įvykio vietÄ , neatliko Å¡iose normose nurodytų privalomų veiksmų, t. y. nepasaugojo įrodymų, neiÅ¡siaiÅ¡kino įvykio aplinkybių, nesudarė eismo įvykio schemos, tinkamai neapžiÅ«rėjo eismo įvykio vietos, įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, negavo eismo įvykyje dalyvavusio asmens paaiÅ¡kinimų, nenustatė kaltininko ir nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, nesurašė tarnybinio praneÅ¡imo, bÅ«damas ekipažo vyresniuoju, netinkamai vadovavo kitam pareigÅ«nui.

Tvarkos apraÅ¡o 6 p. nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ , ar kitam pareigÅ«nui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ , prokuroro nutarimÄ iÅ¡kelti drausminę bylÄ , visuomenės informacijos priemonėse paskelbtÄ ar kitokiÄ informacijÄ apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ (toliau – informacija apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ ) ir ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigÅ«nui atlikti tarnybinį patikrinimÄ .

Tikrintojas tarnybinį nusižengimÄ gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigÅ«nas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo (22 p.). Vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ , arba kitas pareigÅ«nas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimÄ , gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagÄ bei iÅ¡vadÄ , ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi jÄ Ä¯vertinti ir patvirtinti iÅ¡vadÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ dėl pareigÅ«no patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas bÅ«tinas prevencines priemones (24.1 p.) Tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos.

Tarnybinio nusižengimo iÅ¡aiÅ¡kėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ , iÅ¡vados patvirtinimo diena, o iÅ¡vadÄ patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nui – tokios iÅ¡vados gavimo diena. Ä® šį terminÄ neįskaitomas laikas, per kurį pareigÅ«nas nebuvo tarnyboje dėl ligos, komandiruotės arba atostogavo, bei laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėjamas skundas dėl profesinės sÄ jungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigÅ«nui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sÄ jungos (profesinės sÄ jungos renkamo organo) nariu.Pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl R.

D. ir J. J. neteisėtų veiksmų priimtas 2015-12-02, tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir patvirtinta 2016-01-06, o įsakymas priimtas 2016-02-09. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu R. D. atostogos suteiktos nuo 2016-01-04 iki 2016-02-07, o J. J. – nuo 2015-12-21 iki 2016-01-13.Pagal Tvarkos aprašo nuostatas, atostogų laikotarpiai neįskaitomi į terminus per kuriuos turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas ir skirta tarnybinė nuobauda. Teismo vertinimu, Tvarkos apraše nustatyti terminai tarnybiniam patikrinimui atlikti ir tarnybinei nuobaudai skirti nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo.

Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad ginčijamas įsakymas nesukelia pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių, kadangi vidaus tarnybos sistemoje jis nebetarnauja, teismas juos atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad teisės aktų nuostatos suteikia teisę tarnybinę nuobaudÄ skirti ir vidaus tarnybos sistemoje nebetarnaujančiam pareigÅ«nui. Vadinasi, įsakymas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, net ir pasitraukus iÅ¡ tarnybos, sukelia asmeniui teisines pasekmes, todėl jis gali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir panaikinti Vilniaus AVPK virÅ¡ininko 2016-02-09 įsakymÄ Nr. 10-TE-95 nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 p.,                132 ir 134 str. teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo R. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė