2018-05-16 Nr. AB-10548-3-61-3-01904-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-307-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01904-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (pareiškėjas – mažoji bendrija „Mūsų aplinka“, atsakovai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 9R-669 (AG-90/04-2017) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu Agentūros skundą atmetė kaip nepagrįstą, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šis sprendimas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 30 d.

Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Mūsų aplinka“ (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą priteisti iš Agentūros (arba, teismo nuožiūra, iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis) iš viso 1 120 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Agentūra pateikė rašytinius paaiškinimus dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad su prašymu nesutinka. Manė, kad pareiškėjo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į skundą parengimą turėtų būti mažinama.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi mažosios bendrijos „Mūsų aplinka“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1 050, 26 Eur pareiškėjui MB „Mūsų aplinka“, kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į VAGK su skundu, prašydamas panaikinti Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 3JA-50(8.14), Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-571 ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti sprendimą dėl paraiškos priėmimo. VAGK 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 3R-126(AG-90/04-2017) pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-571 ir Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 3JA-50(8.14) bei įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl paraiškos priėmimo. Teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu Agentūros skundą atmetė ir paliko galioti VAGK sprendimą.

Teismas sprendė, kad teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjui teisinės paslaugos buvo teiktos 2017 m. II, III ir IV ketvirtį, todėl šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2016 metų IV ketvirtį buvo 822,8 Eur, 2017 m. I ketvirtį – 817,6 Eur, 2017 m. II ketvirtį – 838,7 Eur. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašoma priteisti 640 Eur suma už atsiliepimo į skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) numatyto maksimalaus dydžio, todėl sprendė, kad nėra pagrindo mažinti prašomą priteisti sumą.

Teismas taip pat padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui už susipažinimą su byla, byloje pateiktais procesiniais dokumentais (skundu, atsiliepimu), papildomų argumentų ir atsikirtimų formavimą (iš viso 4 val.) 330,26 Eur. Taip pat teismas priteisė pareiškėjo prašomus 80 Eur už 2017 m. spalio 2 d. pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo/skundo atsiėmimo parengimą (0,5 val.), nes ši suma neviršija Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio (83,87 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 9 punktu, nepriteisė pareiškėjui atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas, konstatavęs, kad bendra teismo posėdžių, vykusių byloje, trukmė neviršija 30 min. (21 min.).

Teismas, įvertinęs administracinėje byloje nagrinėto ginčo pobūdį, atsakovų vaidmenį kilusiame ginče bei pareiškėjo apgintų teisių apimtį, padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti 1050,26 Eur pareiškėjo naudai priteisti solidariai iš atsakovų Agentūros ir Žemės ūkio ministerijos.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir atmesti pateiktą prašymą arba sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atsakovas pažymi, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikytina, jog išlaidos, patirtos už susipažinimą su dokumentais bei pasirengimą bylos nagrinėjimui neturi būti priteistinos. Taip pat nesutinka su prašoma priteisti suma už pareiškėjo atstovavimą teismo posėdžiuose, nes abiejų posėdžių trukmė kartu (sudėjus) nesiekia 30 minučių, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo atstovės teisinių paslaugų įkainius, todėl užmokestis už atsiliepimo į atsakovo skundą surašymą, nors ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, nėra pagrįstas.

Atsakovas pažymi, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog už teisines paslaugas jis atsiskaitė tik po teigiamo sprendimo priėmimo – tokia praktika yra ydinga, ypač tuomet, kai teisinių paslaugų sutartyje nėra nurodytas teisinių paslaugų įkainis.

Atsakovas nurodo, kad įvertinus ginčo pobūdį ir aplinkybę, šioje byloje nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai nebuvo keliami, pareiškėjo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į skundą parengimą turėtų būti mažinama. Be to, ginčas buvo itin nesudėtingas, atsakovas siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau teismas neatidėjo teismo posėdžio ir bylą išnagrinėjo iš esmės priimdamas sprendimą.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžio bei nepateikė tikslaus jų apskaičiavimo, todėl prašoma atlyginti suma turi būti žymiai mažinama.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kurioje teismas priteisė iš Žemės ūkio ministerijos pareiškėjo naudai 525,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pažymi, kad VAGK sprendimo neskundė, o atsiliepimu į Agentūros pateiktą skundą prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo patirtos išlaidos yra susijusios su pasirengimu administracinės bylos Nr. eI-3981-484/2017 nagrinėjimui, atsiliepimo ir kitų procesinių dokumentų parengimu bei susipažinimu su jais dėl Agentūros pateikto skundo.

Atsakovas pažymi, kad būtent Agentūra priėmė galutinį sprendimą dėl pareiškėjo pateiktos paraiškos vertinimo, kuris pareiškėjui sukėlė tiesioginių teisinių pasekmių, o Žemės ūkio ministerija 2017 m. vasario 27 d. rašte Nr. 3JA- 50 (8.14) vertino ir pasisakė dėl Agentūros 2017 m. vasario 9 d. priimto sprendimo pagrįstumo, tačiau savarankiškų sprendimų dėl pareiškėjo pateiktos paraiškos nepriėmė.

Atsakovas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose, kuriose atsakovais buvo įtraukti Agentūra ir Žemės ūkio ministerija, visas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai priteisė tik iš Agentūros (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-450-624/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-673-662/2016).

Pareiškėjas mažoji bendrija „Mūsų aplinka“ atsiliepime nesutiko su atsakovų atskiraisiais skundais, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti 160 Eur už atsiliepimo į atskiruosius skundus surašymą.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo Agentūros prašymas pareiškėjui nepriteisti arba sumažinti bylinėjimosi išlaidų sumą yra visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis vieningai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai ir bendriesiems protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams.

Pareiškėjas pažymi, kad ginčas byloje iš esmės vyko dėl to, kad Agentūra, atsisakiusi priimti pareiškėjo paraišką paramai gauti dėl pareiškėjo tariamai padarytos klaidos, vengė nurodyti, kokia tai buvo klaida, o paaiškėjus, kad tai buvo sistemos klaida, Agentūra priėmė pareiškėjo paraišką. Agentūra ir Žemės ūkio ministerija ne kartą turėjo galimybę išspręsti ginčą taikiai, bet savo pastangas nukreipė ginčui tęsti, taip priversdamos pareiškėją ne tik patirti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, bet ir sukeldamos kitokio pobūdžio nuostolius (pareiškėjas negalėjo planuoti bei efektyviai vystyti savo veiklos, kol nėra išspręstas paramos skyrimo klausimas ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad patirtų išlaidų dydžio apskaičiavimas teismui buvo pateiktas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o atsiliepimo į skundą kaina ir valandinis įkainis yra visiškai akivaizdus ir iš advokatės pateiktos sąskaitos Nr. 191.

Pareiškėjas pažymi, kad visose atsakovo nurodytose teismo nutartyse yra pabrėžiama, jog susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.18 punktą.

Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Žemės ūkio ministerijos atskirojo skundo argumentų, nurodo, jog teikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šias išlaidas jis prašė priteisti teismo nuožiūra iš Agentūros arba iš abiejų atsakovų, todėl pareiškėjas dėl Žemės ūkio ministerijos reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovų atskiruosius skundus dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė 1 050, 26 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui iš atsakovų solidariai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo MB „Mūsų aplinka“ skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu Agentūros skundą atmetė kaip nepagrįstą, sprendimas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 30 d. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjui mažajai bendrijai „Mūsų aplinka“ priteista solidariai iš atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1 050, 26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumo ir šių išlaidų dydžio, rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio, Rekomendacijų nuostatomis, vertino aplinkybes, kad teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, atsakovų vaidmenį ir jų veiksmus.

Atsakovas Agentūra skunde nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria priteistas pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, motyvuodamas aplinkybėmis, kad išlaidos, patirtos už susipažinimą su dokumentais bei pasirengimą bylos nagrinėjimui nėra priteisiamos, išlaidos už pareiškėjo atstovavimą teismo posėdžiuose šiuo atveju taip pat nepriteistinos, nes abiejų posėdžių trukmė kartu (sudėjus) nesiekė 30 minučių; užmokestis už atsiliepimo į atsakovo skundą surašymą yra nepagrįstas, nes pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo atstovės teisinių paslaugų įkainius; įvertinus ginčo pobūdį, sudėtingumą ir kitas aplinkybes, išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą turėtų būti mažinamos; turi būti atsižvelgiama, kad atsakovas siekė ginčą išspręsti taikiai; be to, pareiškėjas nepagrindė prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžio ir nepateikė tikslaus jų apskaičiavimo, o už teisines paslaugas pareiškėjas atsiskaitė tik po teigiamo sprendimo priėmimo. Atsakovas Žemės ūkio ministerija iš esmės nesutinka su tuo, kad iš jo taip pat priteista bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui, manydamas, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos tik iš atsakovo Agentūros, nes savarankiškų sprendimų dėl pareiškėjo pateiktos paraiškos nepriėmė, VAGK sprendimo neskundė, o atsiliepimu į Agentūros pateiktą skundą prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2018). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015; 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2018 ir kt.).

Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014), tačiau kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.). Būtent pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimui, kuriuo buvo atmestas atsakovo Agentūros skundas, galutinis teismo sprendimas pareiškėjo ir atsakovų teisiniame ginče yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į savo išlaidų, taip pat ir atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant šią administracinę bylą, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.).

Atsakovas Žemės ūkio ministerija skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos tik iš atsakovo Agentūros. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose, kuriose atsakovais buvo įtraukti taip pat Agentūra ir Žemės ūkio ministerija, visas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai priteisė tik iš Agentūros (žr., pvz., 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-450-624/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-522-662/2016). Taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovais tokiose bylose yra šiuos sprendimus priėmę viešojo administravimo subjektai (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-415/2010; 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-522-662/2016).

Įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinis teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo motyvais nustatyta, kad sprendimą panaikinti Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BRK-571, Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 3JA-50(8.14) ir įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl paraiškos priėmimo VAGK priėmė konstatavusi, jog būtent Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. BRK-571 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. BRK-571, nes VAGK 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 3R-126(AG-90/04-2017) tenkinęs pareiškėjo skundą ir panaikinęs, be kita ko, Agentūros 2017 m. vasario 9 d. sprendimą, įpareigojo tik Agentūrą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl paraiškos priėmimo. Darytina išvada, kad panaikintas atsakovo Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. 3JA-50(8.14) yra tik dalis administracinės procedūros, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nelemia jo materialinių teisių ir pareigų, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tik atsakovo Agentūros veiksmai ir sprendimai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Konstatuotina, kad pralaimėjusia šalimi yra Agentūra ir bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistinos iš šio atsakovo, o ne solidariai iš abiejų atsakovų, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas. Be to, toks sprendimas atitinka suformuotą ir paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Taip pat pažymėtina aplinkybė, kad atsakovas Žemės ūkio ministerija VAGK sprendimo neskundė, o atsiliepimu į Agentūros pateiktą skundą teismui prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

Atsakovas Agentūra skunde kvestioniuoja priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su jo pozicija, kad nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų arba jas žymiai mažinti. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 71 straipsniu, atsiliepimo į skundą parengimas ir pateikimas teismui yra atsakovo (šiuo atveju buvo pareiškėjo) pareiga, taigi pareiškėjas neturėjo teisės jos nevykdyti. Pareiškėjas taip pat pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai vertino, kad pareiškėjo prašoma priteisti 640 Eur suma už atsiliepimo į skundą parengimą neviršija Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo mažinti šios sumos. Taip pat visiškai pagrįstai pareiškėjui priteista už susipažinimą su byla, byloje pateiktais procesiniais dokumentais (skundu, atsiliepimu), papildomų argumentų ir atsikirtimų formavimą (iš viso 4 val., 330,26 Eur), kadangi susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-114- 438/2017).

Teisėjų kolegija, vertindama kitus atsakovo Agentūros skunde nurodytus argumentus dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrįstumo, pažymi, kad pareiškėjas pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus kaip numato įstatymas (ABTĮ 41 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino administracinėje byloje tiek nagrinėto ginčo pobūdį, tiek atsakovų vaidmenį kilusiame ginče bei pareiškėjo apgintų teisių apimtį, todėl padarė pagrįstą ir teisingą išvadą dėl 1 050,26 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šiuo atveju atsakovas Agentūra tik abstrakčiais teiginiais, nepateikdamas jokių pagrįstų argumentų, grindžia savo nuomonę, jog pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma turi būti sumažinta, t. y. dėl to, kad byla nebuvo sudėtinga, pareiškėjas už teisines paslaugas jis atsiskaitė tik po teigiamo sprendimo priėmimo, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, pareiškėjas nepagrindė prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydžio, nepateikė tikslaus jų apskaičiavimo, o atsakovas siekė ginčą išspręsti taikiai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pralaimėjusiai šaliai teigiant, jog byla nesudėtinga, ši turi pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu, nes tik abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga, priteistinos sumos dydžio mažinimui įtakos neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1139-261/2015; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-10-575/2018 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju atsižvelgus į šios bylos apimtį, sudėtingumą, keliamų klausimų specifiką, abstraktūs atsakovo teiginiai, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nepateikus šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, to ex officio nekonstatavus ir apeliacinės instancijos teismui, savaime nesuponuoja galimybės mažinti pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, ypač nesant akivaizdžių šių bylinėjimosi išlaidų neprotingumą pagrindžiančių aplinkybių. Todėl teisėjų kolegija nurodytus atsakovo Agentūros argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius, konstatuojant, kad atsakovas neįrodė, jog priteistas pareiškėjui atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimą ir inter alia nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, tinkamai įvertino visumą bylai reikšmingų aplinkybių, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atsakovo Agentūros atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, neturi pagrindo abejoti pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos pagrįstumu ir nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą jas mažinti. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistos sumos atitinka protingumo bei būtinumo kriterijus ir laikytinos racionaliomis.

Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų atskirųjų skundų argumentus, bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad atsakovo Žemės ūkio ministerijos nurodyti argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties dalį pakeisti nurodant, kad pareiškėjo naudai priteistina 1 050, 26 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Agentūros, o atsakovo Agentūros skundžiamą nutarties dalį nėra pagrindo pripažinti neteisėta ir nepagrįsta. Todėl atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros atskirasis skundas atmetamas, o atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina priteisiant pareiškėjui mažajai bendrijai „Mūsų aplinka“ iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 050,26 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 154 str. 2 p.).

Pareiškėja mažoji bendrija „Mūsų aplinka“ atskirajame skunde taip pat prašo priteisti 160 Eur už atsiliepimo į atskiruosius skundus surašymą iš Atsakovo arba, teismo nuožiūra, iš abiejų atsakovų, nurodydamas, kad atsiliepime iš esmės atsikirto tik į atsakovo Agentūros atskirojo skundo argumentus. Bylos medžiaga patvirtina, kad advokatė A. B. 2017 m. rugpjūčio 30 d. parengė atsiliepimą į atsakovų atskiruosius skundus, už šią teisinę paslaugą pareiškėjas advokatei pagal 2018 m. kovo 30 d. sąskaitą Nr. 193 sumokėjo 160 Eur (2018 m. balandžio 23 d. mokėjimo pavedimo kopija). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra reali ir pagrįsta, todėl iš atsakovo Agentūros pareiškėjui priteisiama 160 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti, o atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties dalį pakeisti.

Priteisti pareiškėjui mažajai bendrijai „Mūsų aplinka“ iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 050,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui mažajai bendrijai „Mūsų aplinka“ iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 160 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė