2021-01-06 Nr. AB-538-3-62-3-00435-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-11-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00435-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 80 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 26 d. bausmę atlikinėjo Alytaus pataisos namuose, 7-ame lokaliniame sektoriuje, 6-ame ir 8-ame būriuose netinkančiomis kalinimo sąlygomis. Vienam asmeniui nebuvo užtikrintas 3,1 kv. m. laisvas plotas, nebuvo tinkama dirbtinė dieninė-naktinė apšvieta, žiemos sezonu nebuvo užtikrinta 18-22 oC oro temperatūra. Langų rėmai mediniai, nesandarūs, išlūžinėjusios medinės grindys, daug buitinių parazitų (tarakonų), sienos apipelijusios ir aptrupėjusios, neveikė ventiliacija, sanitarinio mazgo atitvėrimas neatitiko higienos normų reikalavimų, 200 žmonių naudojosi tik 6-iais klozetais, 1-u pisuaru, todėl reikėjo laukti eilėse, prausyklose vandens kranai buvo netinkami (sodo), vanduo bėgo su rūdimis. 7-asis lokalinis sektorius yra virš suvirinimo bei tekinimo cecho, kuriame dirbama nuo 8 val. iki 17 val. ir darbo metu gyvenamosiose patalpose jaučiasi didelė vibracija, pro langus skverbiasi dūmai nuo propano bei tepalų, todėl nėra galimybės natūraliu būdu išvėdinti kambarį. Jaučia baimę dėl gyvybės, nes įvykus sprogimui, pastatas gali sugriūti. Administracija nesiima jokių veiksmų, kad nuteistieji būtų perkelti į saugias patalpas. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo žeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendradarbiavimo galimybių sumažėjimą. Prašė netaikyti ieškinio senaties termino, nes neteisėti veiksmai buvo nenutrūkstami.

3. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas 7-o lokalinio sektoriaus, 8-o būrio, 2-ame miegamajame. Atsakovo skaičiavimais vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kur nuteistieji gali dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti įstaigos teritorijoje – tiek patalpose, tiek lauke, gali sportuoti krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelėse. Akcentavo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką pataisos namų bendrabučio tipo patalpose gyvenamojo ploto trūkumą kompensuoja taikytinas režimas. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs tikrinimus, higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatė. Miegamieji ventiliuojami atidarius langus, juos ir kitas bendro naudojimo patalpas valo patys nuteistieji. Darbo cechai ir jų patalpos priklauso viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Mūsų amatai“. Virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Sanitariniai mazgai yra atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio ir kiekviena kabina visada turėjo duris, kurias nuteistieji gali užsidaryti. 7-ame lokaliniame sektoriuje ginčo laikotarpiu gyveno iki 157 nuteistųjų, sanitariniame mazge yra įrengta 9 praustuvai, 5 unitazai ir 1 pisuaras. Pažymėjo, kad Alytaus PN buvo sudarę sutartį su V. M. individualia įmone, taip pat yra sudarytas sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kurios pastoviai ir pagal poreikį atliko ir atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl jo perkėlimo į kitą būrį ar lokalinį sektorių. Jam buvo suteiktos medicininės ir psichologinės paslaugos. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės, nes remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas patirtos žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Prašė reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 21 d. sprendimu pripažino, kad pareiškėjo S. S. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pritaikė pareiškėjui trejų metų ieškinio senaties terminą ir laikė, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 26 d.

7. Teismas, vadovaujantis Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu ir į bylą pateiktais duomenimis, priėjo išvadą, kad pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m.) ginčui aktualiu laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose pažeista nebuvo.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas į bylą pateikė ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2016 m. gruodžio 9 d., ir 2018 m. gruodžio 21 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų periodinių patikrinimų aktus (toliau – ir Patikrinimo aktai), taip pat Laisvės atėmimo vietos periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės klausimyną (toliau – ir Klausimynas), kuris pasirašytas Alytaus visuomenės sveikatos centro pareigūnų, užpildytas tikrinant ir 7-o lokalinio sektoriaus patalpas. Patikrinimo aktuose ir Klausimyne konstatuojama, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (įrengti atidaromi langai arba mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; Klausimyno 13 p.), kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomo pelėsio (Klausimyno 31 p., 32 p.), kad patikrinimų metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta (nematyti nariuotakojų, graužikų ar akivaizdžių jų buvimo pėdsakų; Klausimyno 5 p.). Taigi, teismas neturėjo pagrindo į bylą pateiktais oficialiais dokumentais, t. y. Patikrinimo aktais, Klausimynu, netikėti, nes priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Teismas nurodė, kad Patikrinimo aktai ir Klausimyno duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patalpose buvusių vizualiai matomų pelėsių, buitinių parazitų (tarakonų), patalpų vėdinimas per langus nepažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkto reikalavimų.

9. Teismas rėmėsi atsakovo atsiliepimu, kuriame nurodyta, kad tualetai sanitarinėse patalpose yra atskirti ne žemesne nei 1,5 m. aukščio sienele, kiekviena kabina turi duris, įvertino pateiktas į bylą sanitarinio mazgo įrengimą patvirtinančias fotonuotraukas ir pažymėjo, kad pareiškėjas aplinkybės dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo nedetalizavo, nėra aišku, kokį atitvėrimą jis laiko netinkamu, atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo, teikdamas procesinį dokumentą „Atsikirtimas į APN atsiliepimą“ neginčijo. Teismas priėjo prie išvados, kad pagal pareiškėjo pateiktus abstrakčius ir deklaratyvius argumentus nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

10. Teismas nurodė, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis 7-o lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge, galiojant Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoms, patvirtintoms Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau – ir Normos), turėjo būti 13 klozetų ir pisuarų, galiojant galiojančioms normoms, turėjo būti nuo 10 – 11 klozetų arba pisuarų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad esant tiek atsakovo, tiek pareiškėjo nurodytam nuteistųjų, kurie naudojosi 7–ame lokalinio sektoriaus sanitariniais įrenginiais, skaičiui, Normos ir galiojančios Normos buvo pažeidžiamos.

11. Teismas nurodytas pareiškėjo aplinkybes dėl vibracijos, pro langus besiskverbiančių dūmų, nesandarių langų rėmų, išlūžinėjusių grindų, vandens su rūdimis laikė deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis, abstrakčiomis aplinkybėmis, pagal kurias nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos pasireiškimo fakto konstatavimui.

12. Teismas, byloje nenustatęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nepakankamo kiekio įrangos sanitarinėse patalpose) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustatęs, kad teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, priėjo išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 13. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą išnagrinėti iš naujo ir priteisti 80 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Pareiškėjas prašo atnaujinti senaties terminą nuo 2008 m. iki 2016 m. vasario 21 d. Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad Alytaus PN pateikė melagingą atsilepimą dėl cechų ir miegamųjų vietų skaičiaus. Teigia, kad nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Dėl to pareiškėjui kilo nepatogumų, patyrė tam tikrus išgyvenimus. Pareiškėjas pažymi, kad įrodė, jog buvo priežastinis ryšys tarp neveikimo ir žalos atlyginimo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylos išsamiai neišnagrinėjo.

15. Atsakovas Alytaus PN pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, laikė, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuojamos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 26 d. Teismas dėl likusio laikotarpio konstatavo, kad nebuvo užtikrinamas pakankamas įrangos kiekis sanitarinėse patalpose, todėl pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, tačiau neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo netaikyti senaties termino laikotarpiui nuo 2008 m. iki 2016 m. vasario 21 d.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2198-525/2020 kt.).

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2019 m. vasario 26 d., tačiau teismui skundą išsiuntė tik 2019 m. vasario 22 d., t. y. žymiai praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą.

23. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; kt.). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

25. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus atsakovo atstovo pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, akivaizdu, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis žinojo ir turėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą ir nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

26. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padarytomis išvadomis, dėl kurių nepripažinti pagrįstais ir įrodytais pareiškėjo teiginiai dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos, patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, sanitarinio mazgo atitvėrimo, vibracijos, pro langus besiskverbiančių dūmų, nesandarių langų rėmų, išlūžinėjusių grindų, vandens su rūdimis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad Alytaus PN pateikė melagingą atsiliepimą dėl cechų, kurie yra po gyvenamosiomis patalpomis, ir miegamųjų vietų skaičiaus, todėl buvo šiurkščiai pažeisti teisės aktai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių byloje pateiktų įrodymų ir teisės aktų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatytų pareiškėjo kalinimo sąlygų, o pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

30. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, jog jam turi būti priteista prašoma 80 000 Eur suma, pabrėžia, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo (nebuvo užtikrinamas pakankamas įrangos kiekis sanitarinėse patalpose) pareiškėjui kilo neturtinė žala. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-682-525/2020).

31. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020).

32. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (sanitariniuose mazguose trūko inventoriaus), mastą, trukmę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju minėtas pažeidimas nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo ir tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2089-442/2020, 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4786/2019).

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė