b69e034b-0faf-4564-a1c3-ddd8d37f2aea · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-813/2021 Teismini proceso Nr. 1-06-1-01035-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.3; (S) 1.2.14.13; 2.1.3.7; 2.4.6.1; 2.4.6.3.1 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“), nuteistajam A.

A., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. A. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1891 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda, jÄ Ä¯pareigojant sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. A. nuteistas už tai, kad po 2010 m. gruodžio 11 d., žinodamas, kad jo turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis priemonėmis, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neturėdamas pakankamai teisėtų pajamų, įgijo ir nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ â€“ 213 327 litus.

2. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad nors A. A. kaltu neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta specialistės J. M. parodymais, 2012 m. balandžio 23 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tu, 2013 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma, kuria patikslinti A. A. pajamų iÅ¡laidų balansai už 2007-2011 metus įvertinus prieÅ¡prieÅ¡inę informacijÄ , (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tais, V.

K. mokestinio tyrimo (veiklos analizės) rezultatų ataskaita dėl galimybės paskolinti A. A. pagal 2009 m. rugsėjo 5 d. skolos raštelį 150 000 Lt, pagal 2009 m. gruodžio 15 d. skolos raštelį 70 000 Lt, gauta informacija, kad V. K. galėjo disponuoti ne didesne piniginių lėšų suma nei 114 630 Lt, Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktais, sprendimu, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisijos) sprendimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuriuo nuteistas V.

K.. Liudytojų parodymus, jog jie skolino A. A. pinigus, teismas atmetė, kadangi Mokesčių administratorius, atlikdamas fizinių asmenų mokestinius tyrimus, nustatė, jog R. K., S. A. M., A. M. ir M. G. neturėjo finansinių galimybių paskolinti pinigus, jog liudytojai L. B., S. A. M., A. M. patys naudojosi banko kreditais, mokėjo palÅ«kanas, kaltinamajam skolino pinigus be jokio atlygio, negrÄ Å¾inus paskolų, paskolų grÄ Å¾inimo terminų pratęsimai nebuvo įforminti raÅ¡tu, nesikreipta į teismÄ , kad bÅ«tų imtasi kokių nors realių veiksmų skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, minėti sandoriai akivaizdžiai nepagrįsti ekonomine logika, sudaryti akivaizdžiai kreditoriams nenaudingomis sÄ lygomis, o V.

K. neturėjo galimybės ir neskolino A. A. pinigų. A. A. nedeklaravo pajamų, nuo Å¡ių pajamų nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) 27 straipsnio nuostatas, už tai jam buvo skirta bauda bei paskaičiuoti delspinigiai. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad nors A. A. už Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimus jau nubaustas administracine tvarka, nėra pagrindo baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

3. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jį pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. 3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pažeidimų, bylos duomenis įvertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, vienpusiÅ¡kai ir nepakankamai kruopščiai iÅ¡nagrinėjo įvykio situacijÄ bei jo aplinkybes, kas lėmė nevisapusiÅ¡kÄ , neiÅ¡samų baudžiamÄ jį procesÄ ir neteisingÄ , nepagrįstÄ , faktinių aplinkybių neatitinkantį nuosprendžio priėmimÄ .

Teismas rėmėsi tik vieninteliu dokumentu – 2016 m. gruodžio 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nors minėtas patikrinimo aktas patvirtintas nuslepiant nuteistajam reikÅ¡mingus dokumentus, priimant su jokiais teisės aktais nesuderinamus sprendimus, nepatikrinus pirminių originalių dokumentų, o remiantis tik kompiuterio suvestine, už kurios tikslumÄ niekas neprisiėmė atsakomybės. Visi nuteistojo pateikti argumentai, paaiÅ¡kinimai, dokumentai, faktinės aplinkybės, liudininkų parodymai, kurie daugelį kartų buvo apklausti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (toliau – FNTT) ir teisme, atmesti.

Be to, teismas nesivadovavo principu, kad visos ginčytinos aplinkybės vertinamos kaltinamojo naudai. 3.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu VMI atstovė J. M. patvirtino kad jokių piniginių lėšų A. A. už įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. M. įmonė neįnešė, bet buvo priskaičiuotas GPM, delspinigiai ir bauda už bÅ«simas galimas pajamas. VMI atstovė J. M. nuslėpė svarbų dokumentÄ â€“ 2014 m. kovo 21 d. buvusio direktoriaus pasiraÅ¡ytÄ pažymÄ , kuriÄ teismui pateikė nuteistojo advokatė, ir net teismui melavo, kad tokio dokumento ji nėra mačiusi, nors Å¡io dokumento pagrindu 2016 metais formuoti klausimai buvusiam direktoriui P. M..

Tokiu bÅ«du VMI atstovė J. M., turėdama 2014 m. kovo 21 d. buvusio direktoriaus pasiraÅ¡ytÄ pažymÄ ir 2016 m. spalio 12 d. direktoriaus P. M. atsakymus ir paaiÅ¡kinimus, kad jokių grynų pinigų A. A. neįnešė ir negavo, traktavo kaip bÅ«simas galimas A. A. pajamas ir buvo priskaičiuota GPM, delspinigiai ir bauda. VMI atstovė J. M., pasiraÅ¡ydama mokesčių mokėtojo A. A. 2012 m. balandžio 23 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitÄ , net nepareikalavo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių originalių dokumentų, nors tam turėjo visas galimybes- įmonė buvo veikianti, neturėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui.

Netikrindama iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių dokumentų, vadovaudamasi tik kompiuterio suvestine, už kurios tikslumÄ niekas neprisiėmė atsakomybės, VMI atstovė J. M. turėjo vienintelį tikslÄ - visus netikslumus ir neaiÅ¡kumus esančius kompiuterinėje buhalterijos programoje ir nepargrįstus pirminiais originaliais buhalterinės apskaitos dokumentais, paversti A. A. nusikalstama veikla. Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių aplinkybių nieko nepasisakė. 3.3. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad priimant A.

A. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo pažeistas non bis in idem principas. Nuosprendžiu paskirta bauda už tas pačias lėšas, už kurias baudÄ skyrė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 3.4. Be to, nuteistojo tvirtinimu, visas Å¡is baudžiamasis procesas yra tik siekis su juo susidoroti dėl A. N. nesumokėtų 70 000 litų. Pastarasis, padedamas valstybės institucijų, iÅ¡vengė atsakomybės už 1 174 610 litų iÅ¡ įmonės bei 241 193,14 litų mokesčių valstybei pasisavinimÄ , o A.

A. ir jo dukters atžvilgiu buvo pasielgta visiÅ¡kai kitaip. Prokuroras A. S., nepateikęs jokių įtarimų ar kaltinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, areÅ¡tavo bankines sÄ skaitas ir prekių likučius, dėl ko bendrovė galiausiai bankrutavo. A. A. neteko įmonės ir pajamų Å¡altinio. Pažeidžiant dvigubo baudimo negalimumo principÄ , jau beveik 10 metų vyksta 5 teisminiai procesai nuteistojo atžvilgiu, kuriuose nagrinėjama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija. Po 10 metų teisminių procesų ir dviejų teismo ekspertizių yra nustatoma, kad A.

A. PVM negrobstė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei neskolinga. Tuomet prokuroras A. S., toliau įgyvendinamas planÄ , kad gyvenimas apeliantui taptų nebemielas, nuslėpdamas dalį PVM faktÅ«rų vienoje baudžiamojoje byloje, taip padedant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės A. N., pateikia minėtas 2011 metais iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras kitoje, 2018 metais naujai iÅ¡keltoje byloje, o tuo pačiu pamirÅ¡o specialisto iÅ¡vadÄ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) ir galutinai leido A.

N. pasisavinti 1 174 610 Lt iÅ¡ įmonės ir 241 193,14 litų mokesčių nesumokėtų valstybei. 3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į prokuroro V. Rinkevičiaus veiksmus. Teigiama, kad pastarasis, neturėdamas tam leidimo, prisijungė prie nuteistojo dukters banko sÄ skaitų ir pamatė teisėtai banko pavedimu gautÄ 60 000 litų paskolÄ ir be jokio pagrindo jo dukrai iÅ¡kėlė baudžiamÄ bylÄ dėl Å¡ios paskolos. Tuomet vieno pavedimo patikrinimas pavirto į tÅ«kstančių dokumentų pristatinėjimÄ prokuroro nurodymu.

Po beveik trejų metų prokuroro vykdyto ikiteisminio tyrimo šis nutrauktas, tačiau, nuteistojo įsitikinimu, tokiais veiksmais jam buvo pasiųsta žinutė, kad su dukra taip buvo pasielgta iš principo, nors nieko nusikalstamo ji nepadarė.

4. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iÅ¡ A. A. konfiskuoti 61 783,76 Eur (ekvivalentas litais – 213 327 Lt) kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ ar minėtai pinigų sumai proporcingÄ kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje per visÄ jos nagrinėjimÄ niekas nėra pareiÅ¡kęs reikalavimų į minėtas pinigines lėšas, todėl Å¡ios lėšos yra laikytinos nusikalstamos veikos rezultatu, ir sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotinos valstybės naudai.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Prokuroro apeliaciniame skunde praÅ¡oma konfiskuoti iÅ¡ nuteistojo A. A. pinigines lėšas, kurios yra BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatas, o nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir jo pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis dėl A. A. kaltės padarius BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė draudimÄ bausti asmenį du kartus už tÄ pačiÄ veikÄ (non bis in idem), nes A.

A. iÅ¡ esmės dėl tos pačios veikos jau yra nubaustas administracine tvarka, teigiama, kad Å¡ia ir kitomis A. A. atžvilgiu nagrinėjamomis bylomis yra siekiama susidoroti su nuteistuoju. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio nuostatomis, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Dėl non bis in idem principo pažeidimo 7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus ir patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo A.

A. apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados buvo padarytos remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, iÅ¡ esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iÅ¡skyrus aplinkybes, nulėmusias iÅ¡vadÄ , kad A. A. nėra antrÄ kartÄ persekiojamas ir baudžiamas už tuos pačius veiksmus. Todėl nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

8. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. A. po 2010 m. gruodžio 11 d., žinodamas, kad jo turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis priemonėmis, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neturėdamas pakankamai teisėtų pajamų, įgijo ir nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ â€“ 213 327 litus. TokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ patvirtina specialistės J. M. paaiÅ¡kinimai, kurių teisingumu teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti, bei raÅ¡ytiniai byloje esantys įrodymai.

Specialistės paaiÅ¡kinimai sutapo su raÅ¡ytiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. 2012 m. balandžio 23 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. A. mokestinio tyrimo konstatuota, kad A. A. 2010-2011 metais patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ija gautas pajamas. Tyrimo metu nustatyta, kad L. B., S. P., A. K., M. G. neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolÄ A. A.. V. C. mokėtojui nepateikus visos informacijos apie paskolos gavimo aplinkybes, nenurodžius tarpininko duomenų, nesant galimybės surinkti prieÅ¡prieÅ¡inę informacijÄ , Å¡i paskola, kaip kelianti abejonių, nevertinta (1 t., b. l. 7-32). 2013 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡te nurodytos priežastys, dėl kurių buvo atliktas A.

A. mokestinis tyrimas. IÅ¡ Å¡iame raÅ¡te iÅ¡dėstytų duomenų matyti, kad A. A. kontrolės procedÅ«ros buvo pradėtos, kadangi atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimÄ dėl FNTT 2011 m. spalio 5 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos apie pinigines operacijas didelėmis sumomis, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų apskaitos dokumentų duomenimis įmonė buvo skolinga akcininkui A. A. 2011 m. lapkričio 10 d. – 1 386 000 Lt. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) patikrinimų skyriuje atliktas 2007 - 2011 metų laikotarpio A.

A. mokestinis tyrimas, kuris įformintas suraÅ¡ant 2012 m. balandžio 23 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad mokėtojo pateiktos ir surinktos informacijos duomenimis, vertinant iÅ¡laidų (taip pat ir suteiktų paskolų) atitikimÄ gautoms pajamoms, mokėtojui nustatytas piniginių lėšų trÅ«kumas: 2010 metais – 62 815 Lt, 2011 metais – 227 604 Lt. Mokestinis patikrinimas atliktas negavus duomenų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (1 t., b. l. 4-32). (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) patikrinimų skyriaus 2013 m. gegužės 16 d. pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) patikrinimų skyriuje pagal 2012 m. sausio 10 d.

VMI raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktÄ informacijÄ atliktos A. A. kontrolės procedÅ«ros, siekiant įvertinti mokėtojo iÅ¡laidų atitikimÄ gautoms mokesčių įstatymų nustatyta tvarka apmokestintoms/neapmokestintoms pajamoms. Å ioje pažymoje nurodyta, kad mokėtojas (A. A.) 2011 metais galimai gavo 237 104 Lt kitų pajamų iÅ¡ nenustatytų, mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių (1 t., b. l. 33-36). Esant tokiems duomenims bei bylos nagrinėjimo metu iÅ¡klausius liudytojų parodymus apie suteiktas paskolas bei gavus naujų įrodymų apie A.

A. mokestinių prievolių vykdymo teisingumÄ , Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi VMI buvo pavesta atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimÄ , kurį atlikus, 2016 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad mokėtojo (A. A.) pajamas 2011 metais virÅ¡ijanti suma 213 327 Lt yra gautos kitos pajamos iÅ¡ nenustatytų, mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių (11 t., b. l. 151-183).

Nėra pagrindo abejoti minėtuose patikrinimo aktuose ir kituose VMI pateiktuose dokumentuose, kurių pagrindu buvo darytos patikrinimo aktų išvados, užfiksuotų duomenų teisingumu. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) nuostatas mokestinio patikrinimo akto rezultatai įsigalioja tik juos patvirtinus sprendimu. Nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta 2017 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t., b. 36-56).

Šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas VMI 2017 m. liepos 10 d. sprendimu dėl A. A. skundo (12 t., b. l. 25-36), Mokestinių ginčų komisijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. A. skundo (12 t., b. l. 66-95), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimu (12 t., b. l. 115-126) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi (12 t. b. l. 139-152). Tad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie tai, kad A.

A. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neturėdamas pakankamai teisėtų pajamų, įgijo ir nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ â€“ 213 327 litus, pagrįstai vadovavosi minėtuose mokestinio patikrinimo aktuose užfiksuotais duomenimis.

9. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) patikrinimų skyrius, kaip jau anksčiau minėta, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. pavedimu atliko pakartotinį mokesčių mokėtojo A. A. gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo metu be kita ko nustatyta, kad 2011 metais A.

A. faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos 213 327 Lt virÅ¡ijo gautas pajamas, nustatyta, kad Å¡ios lėšos yra gautos kitos pajamos iÅ¡ nenustatytų, mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių. Mokėtojas, pažeisdamas GPMÄ® (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija) 22 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2011 metais gautų kitų pajamų (213 327 Lt) nedeklaravo, nuo Å¡ių pajamų GPM neapskaičiavo ir į biudžetÄ nesumokėjo. Patikrinimo rezultatai buvo įforminti 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame dėl nustatytų pažeidimų buvo papildomai apskaičiuota 26 054,22 Eur GPM, iÅ¡ jų už 2011 metus 9308,39 Eur. (11 t., b. l. 151-183). 2017 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas minėtas patikrinimo aktas.

Atsižvelgiant į patikrinimo akte nurodytas aplinkybes, kad mokėtini mokesčiai mokėtojui apskaičiuoti taikant MAĮ 67 ir 70 straipsnio nuostatas bei į tai, kad pajamoms pagrįsti pateiktas suklastotas paskolos dokumentas, nuo papildomai apskaičiuotos 26 054,22 Eur GPM sumos mokėtojui skirta 30 procentų dydžio bauda. A. A. papildomai apskaičiuota 26 054,22 Eur GPM, GPM delspinigiai 16 352 Eur, be to paskirta 7816 Eur GPM bauda. Iš viso mokesčių, baudų ir delspinigių 50 222,22 Eur. (12 t., b. 36-56).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šis sprendimas buvo skundžiamas, bet tiek ikiteisminėje skundų nagrinėjimo stadijoje, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutine ir neskundžiama nutartimi A. A. skundai atmesti.

10. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog už pažeidimÄ , kuris Å¡ioje byloje inkriminuotas A. A. kaip nusikaltimas, jau pritaikyta administracinė atsakomybė, – jam ne tik priskaičiuotas papildomai privalomas sumokėti gyventojų pajamų mokestis, delspinigiai, tačiau ir skirta bauda. Todėl nagrinėjamu atveju bÅ«tina spręsti, ar nebuvo pažeistas non bis in idem (draudimo pakartotinai bausti už tÄ pačiÄ viekÄ ) principas, kÄ darė ir apylinkės teismas, tačiau Å¡io teismo iÅ¡vados dėl non bis in idem principo nagrinėjamoje byloje neatitinka tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu suformuotos teismų praktikos.

11. Vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Å¡iuo aspektu, pažymėtina, jog BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu. BÅ«tent Å¡ia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje.

12. Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime nurodė, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn, taip pat asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jei juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko), iš jos 31 straipsnio (inter alia, 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai).

Konstitucinis principas non bis in idem reiÅ¡kia draudimÄ bausti antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ â€“ už tÄ patį nusikaltimÄ , taip pat už tÄ patį teisės pažeidimÄ , kuris nėra nusikaltimas.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas non bis in idem principo aiÅ¡kinimÄ , yra nurodęs, kad tokio principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimÄ už tÄ pačiÄ veikÄ , t. y. identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, neatskiriamai susijusius su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta, dėl kurių baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-7-29-942/2016).

14. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ nustatant, ar teisės pažeidimas kvalifikuotinas kaip baudžiamasis, yra taikytini trys kriterijai: teisės pažeidimo priskyrimas pagal vidaus teisę, teisės pažeidimo pobÅ«dis ir galimos sankcijos pobÅ«dis bei griežtumo laipsnis. Pažymėtina, kad EŽTT praktikoje taikant nurodytus kriterijus paprastai pripažįstama, kad mokesčių teisės pažeidimai, už kuriuos skiriamos mokestinės baudos, laikytini baudžiamaisiais Konvencijos prasme (2002 m. liepos 23 d. sprendimas byloje J. prieÅ¡ Å vedijÄ , peticijos Nr. 34619/97; 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje J.prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 73053/01; 2010 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Impar LtD. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 13102/04; 2012 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje Steininger prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 21539/07;

Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieÅ¡ NorvegijÄ , peticijų Nr. 24130/11 ir 29758/11). AnalogiÅ¡ka pozicija, vadovaujantis pirmiau nurodytais kriterijais, iÅ¡sakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-226/2014, 2K-31-628/2019). Pagal Mokesčių administravimo įstatymÄ skiriamos baudos yra baudžiamojo pobÅ«džio ir Å¡ios baudos už tÄ pačiÄ teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ negali bÅ«ti taikomos kartu su baudžiamÄ ja atsakomybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-183-648/2017, 2K-321-303/2018).

15. Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kaip ir Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, nedraudžia vykdyti dviejų procesų dėl tos pačios veikos, tačiau yra draudžiamas pakartotinis asmens baudžiamasis persekiojimas ir nubaudimas. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes:

1) ar asmuo yra baudžiamas jam taikant sankcijÄ , kuri yra baudžiamojo pobÅ«džio;

2) ar asmuo baudžiamas už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo tapatumas);

3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai;

4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-183-648/2017).

16. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, asmuo, kuriam paskirta bauda pagal Mokesčių administravimo įstatymÄ , negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tÄ pačiÄ veikÄ , jeigu mokesčių administratorius baudÄ paskyrė pagal savo kompetencijÄ ir nepaaiÅ¡kėjo naujų reikÅ¡mingų aplinkybių. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiamas non bis in idem (draudimo bausti už tÄ pačiÄ veikÄ ) principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-226/2014, 2K-31-628/2019).

17. Nagrinėjamu atveju vertinant A. A. padaryto pažeidimo pobÅ«dį, atsižvelgiama į tai, kad jam 2017 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu už tai, kad nustačius, jog 2009 – 2011 metais A. A. patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas 603 481 Lt suma (2009 m. – 322286 Lt, 2010 m. – 67 868 Lt, 2011 m. – 213 327 Lt), t. y. A. A. minėtu laikotarpiu gavo 603 481 Lt nedeklaruotų pajamų, kurių Å¡altiniai mokesčių administratoriui nežinomi, vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnio 1 dalimi, Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių, patvirtintų Inspekcijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. VA103 „Dėl Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių patvirtinimo“ 4.1 ir 6.3.3 punktais bei 2002 m. liepos 2 d. GPMÄ® Nr. IX1007 nuostatomis, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija A. A. apskaičiavo 26 054,22 Eur GPM, 16 352 GPM delspinigius ir skyrė 7816 Eur GPM baudÄ .

18. Taigi nagrinėjamu atveju esminiai abiejų veikų (A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir mokestinio pažeidimo) požymiai sutampa, nes pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį apeliantui inkriminuotas turėjimas nuosavybės teise ir tų pačių pajamų, už kurias nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai – 2011 metais 213 327 Lt. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, pagal teisės pažeidimo pobūdį A. A. padarytas pažeidimas, už kurį paskirta bauda mokesčių administratoriaus, vertintinas kaip „baudžiamasis“.

19. Be to, šį pažeidimÄ kaip baudžiamÄ jį non bis idem principo aspektu apibÅ«dina ir bausmės bei atsakomybės pobÅ«dis ir griežtumas. Pažymėtina, jog pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį, asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda, areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nagrinėjamu atveju A. A. nuteistas už tai, kad jis tyčia padarė šį nusikaltimÄ , todėl vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi bei teisės pažeidimo padarymo metu galiojusiu BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu, jam galėjo bÅ«ti skiriama iki 1 000 MGL dydžio bauda.

Už mokestinę nepriemokÄ pagal bylai aktualiu laikotarpiu galiojusiÄ MAÄ® redakcijÄ galėjo bÅ«ti skiriama nuo 10 iki 50 procentų trÅ«kstamos mokesčio sumos bauda, kuri yra palyginti griežta ir gali siekti labai dideles sumas, netgi virÅ¡ijančias baudžiamajame įstatyme numatytos baudos virÅ¡utinę ribÄ . A. A. paskirta bauda įsikomponuoja į galimos kriminalinės bausmės ribas. Pažymėtina, jog mokestinių baudų pagrindinis tikslas – daryti spaudimÄ mokesčių mokėtojams siekiant, kad jie vykdytų savo pareigas, ir nubausti juos už Å¡ių pareigų pažeidimus.

Tokia pat yra ir kriminalinės bausmės paskirtis (BK 41 straipsnio 2 dalis). MAĮ 139 straipsnyje nurodyti baudos dydžio nustatymo kriterijai iš esmės sutapo su BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas kriminalinę bausmę. Dėl šių aplinkybių A. A. padarytas pažeidimas, už kurį jam paskirta bauda administracine tvarka, taip pat kvalifikuotinas kaip „baudžiamasis“.

20. Nagrinėjamu atveju mokestinio ginčo kilmė, eiga ir dalykas leidžia konstatuoti, kad mokestinio ginčo tarp VMI ir A. A. dalykas buvo iÅ¡ esmės tapatus baudžiamojoje byloje nagrinėtiems klausimams. Nagrinėjamoje byloje A. A. nuteistas už disponavimÄ tomis pačiomis lėšomis, tÄ patį turtÄ , kaip ir administracinėje byloje, kurioje jam skirta bauda. Tik administracinėje byloje buvo vertinamas ilgesnis laikotarpis (2009 -2011 m.), tačiau jis apėmė ir tÄ laikotarpį, kuris buvo nagrinėjamas baudžiamojoje byloje – 2011 metus. Byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratorius baudÄ bÅ«tų paskyręs dėl klaidos. Jis tai padarė pagal savo kompetencijÄ , nustatytÄ tuo metu galiojusiame įstatyme. Naujų aplinkybių nepaaiÅ¡kėjo.

21. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, darytina iÅ¡vada, jog A. A. skundžiamu nuosprendžiu antrÄ kartÄ nubaustas už tÄ pačiÄ veikÄ , už kuriÄ jau buvo nubaustas administracine tvarka. Tokiu bÅ«du buvo pažeistas non bis idem principas, t. y. pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas draudimas persekioti asmenį antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ veikÄ . Todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas, baudžiamoji byla A. A. atžvilgiu nutraukiama.

22. Priėmus sprendimÄ nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl non bis in idem principo pažeidimo, nelieka pagrindo ir BK 72 straipsnio nuostatų taikymui – konfiskuoti prokuroro praÅ¡omÄ nusikalstamos veikos rezultatÄ â€“ 61 783,76 Eur (ekvivalentas litais – 213 327 Lt) ar minėtai pinigų sumai proporcingÄ kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ . Todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. Dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrįstumo ir prokuroro veiksmų vertinimo 23. Nuteistojo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama prokurorų veiksmų vertinimui, teigiama, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas siekiant susidoroti su apeliantu dėl to, kad jis nesumokėjo A.

N. 70 000 litų. Didelė dalis skunde dėstomų argumentų nėra susiję su Å¡ia baudžiamÄ jÄ byla, sÄ lygoti neigiamų emocijų dėl ne vieno su A. A. susijusio baudžiamojo proceso, yra deklaratyvÅ«s, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų buvęs atliekamas vykdant skunde minimo A. N. ar kitų asmenų neteisėtÄ reikalavimÄ , piktnaudžiaujant prokurorų įgaliojimais, o ne veikiant pagal prokurorų kompetencijos ribas ir vykdant prokurorų procesines funkcijas baudžiamajame procese.

Pastebėtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas FNTT Kauno apygardos valdyboje 2013 m. gegužės 29 d. gavus 2013 m. gegužės 27 d. VMI praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, jog A. A. galimai neteisėtai praturtėjo, kadangi vertinant iÅ¡laidų atitikimÄ gautoms pajamoms, minėtam piliečiui nustatytas piniginių lėšų trÅ«kumas (1 t. b. l. 1-3). Gavus duomenų apie nusikalstamÄ veikÄ , nustačius nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. A. už jo mokestinius pažeidimus nebuvo nubaustas administracine tvarka. Sprendimas jį nubausti priimtas teisminio nagrinėjimo metu, po to, kai baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nutartimi VMI buvo pavesta atlikti pakartotinį A. A. mokestinį patikrinimÄ . Tad nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir perduodant baudžiamÄ jÄ bylÄ teismui, buvo siekiama susidoroti su apeliantu, juolab, kad mokestinių pažeidimų padarymas pasitvirtino, kas yra konstatuota galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartyje Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 327 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A.

A. apeliacinį skundÄ tenkinti, Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį panaikinti ir bylÄ A. A. atžvilgiu nutraukti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis Aurelijus Rauckis