Legislator Case Law & Legislation
2025-07-03 Nr. DBT-54-3-61-3-01074-2025-4 AI generated

2025-07-03 Nr. DBT-54-3-61-3-01074-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-07-03 Nr. DBT-54-3-61-3-01074-2025-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė teismų administracija), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2025-07-03 Nr. DBT-54-3-61-3-01074-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas R. K. kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 400 000 Eur neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamai nuasmeninto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – liko nenuasmenintas jo vardas, pavardė ir sveikatos duomenys, atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teismingumo byla Nr. T-23/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01074-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2025 m. liepos 3 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,

išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė teismų administracija), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas R. K. kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 400 000 Eur neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamai nuasmeninto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – liko nenuasmenintas jo vardas, pavardė ir sveikatos duomenys, atlyginimą.

Regionų administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nustatė, jog R. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuriuo prašė jo naudai iš atsakovo priteisti 400 000 Eur neturtinės žalos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti ieškinį išaiškindamas, kad R. K. su ieškiniu (pareiškimu) turi kreiptis į administracinį teismą.

Regionų administracinis teismas pažymėjo, kad po administracinių teismų reformos, Lietuvos Respublikoje administracines bylas nagrinėja vienas – Regionų administracinis teismas, o šio ginčo metu, be kita ko, gali būti sprendžiama ir dėl po reorganizacijos perėmusio Vilniaus apygardos administracinio teismo teises ir pareigas Regionų administracinio teismo veiksmų teisėtumo ir iš to kilusios žalos atlyginimo, t. y. bylą nagrinėtų tas pats teismas, dėl kurio galbūt neteisėtų veiksmų reikalaujama priteisti žalos atlyginimą. Teismo nuomone, esant tokiai situacijai proceso dalyviams gali kilti pagrįstos abejonės, ar bus tinkamai užtikrinamas vienos iš tinkamo proceso garantijų, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, įgyvendinimas.

Atsižvelgęs į tai bei siekdamas užtikrinti teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principą įgyvendinant teisingumą šioje byloje, Regionų administracinis teismas nusprendė, jog šiuo atveju tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, prašant išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra pareiškėjo skunde (prašyme, pareiškime) suformuluotas faktinis bei teisinis skundo pagrindas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su netinkamai nuasmenintu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, dėl ko buvo išviešinti pareiškėjo asmens duomenys.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis) sprendžia administraciniai teismai.

Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog nuasmenintų teismų procesinių sprendimų viešinimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra prilyginamas teisėjo ar teismo veiksmams nagrinėjant bylą, t. y. nėra susijęs su teisingumo vykdymo funkcija (CK 6.272 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis). Taigi ir ginčai dėl žalos atlyginimo paviešinus netinkamai (ne iki galo) nuasmenintą teismo procesinį sprendimą, nepriskirtini bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijai, o nagrinėtini administraciniuose teismuose (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-28/2023).

Pažymėtina, jog po administracinių teismų reformos, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikoje administracines bylas nagrinėja vienas Regionų administracinis teismas (Lietuvos Respublikos administracinių teismų reorganizavimo įstatymo 4 straipsnis, 5 straipsnio 3 dalis). Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas kreipdamasis į specialiąją teisėjų kolegiją, šiuo atveju pareiškėjo bylą turėtų nagrinėti tas pats teismas, iš kurio galbūt neteisėtų veiksmų kildinama neturtinė žala, kas nesiderina su teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principo įgyvendinimu vykdant teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei 109 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamas ginčas nors ir teismingas administraciniam teismui, tačiau siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principus įgyvendinant teisingumą šioje byloje bei akcentuojant funkcinį–organizacinį bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų savarankiškumą, byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis) (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2022; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-51/2023; ir kt.).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė teismų administracija), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas