2021-12-08 Nr. AB-26885-3-61-3-02883-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-748-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02883-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. K. T. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą atlikti veiksmus: 1) pateikti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; 2) pateikti nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatytų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti. Teismas paaiškino, kad pareiškėja kelia ginčą dėl institucijos neveikimo, tačiau skunde nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir prašė pateikti skunde nurodytus nutarimus, o Generalinė prokuratūra atsisakė juos pateikti arba teisės aktuose nustatytu terminu nepateikė pareiškėjai atsakymo dėl jos prašymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra nurodyta pareiškėjos kreipimosi į atsakovą data, nepateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl pareiškėja buvo įpareigota šią informaciją pateikti teismo nustatytu terminu.

Teismas, vadovaujantis ABTĮ 24 straipsniu, pažymėjo ir tai, kad pareiškėja, be kita ko, skunde privalo nurodyti: pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimą elektroninių ryšių priemonėmis (3 p.); aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus, liudytojų pavardes, vardus ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vietą (7 p.); pareiškėjos pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (9 p.).

Nurodydama, kad šalina minėtoje nutartyje nurodytus skundo trūkumus, pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė pripažinti Generalinės prokuratūros veiksmus, neatliekant pagal pareiškėjos pareiškimus tyrimų ir nesurašant nutarimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį proceso kodeksą, neteisėtais ir gražinti juos Generalinei prokuratūrai tirti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Teismas iš pareiškėjos skundo turinio nustatė, kad pareiškėja siekia, jog Generalinė prokuratūra atliktų ikiteisminius tyrimus pagal pareiškėjos pareiškimus ir surašytų nutarimus pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus, kilusius iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., 17 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat nurodė, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, nesprendžia (žr., pvz., 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-350-662/2016; 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-90-602/2018).

Taigi, teismas nurodė, kad pareiškėjos keliamas ginčas susijęs su ikiteisminio tyrimo inicijavimu ir nesusijęs su viešuoju administravimu, todėl jos patikslintą skundą paliko nenagrinėtą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja nustatytu terminu nepašalino skundo trūkumų, pareiškėjai išaiškintina, jog teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl teikti to paties skundo teismui, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (ABTĮ 33 str. 1, 4 d.).

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pareiškėja vertina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga ir neteisėta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 6 d. nutarime nurodė, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva arba pagal kitų asmenų pareiškimus, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, jog toks interesas būtų apgintas. Pareiškėja pažymi, kad pagal teismų praktiką teismai turi teisę tikrinti prokuroro veiksmų ar neveikimo teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu.

Pareiškėja teigia, kad įstatymuose nenustatyta, ar teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti kokius nors sprendimus, teismas neturi teisės tik nurodyti prokurorui, kokį konkretų sprendimą jis turi priimti. Pažymi, kad prokurorai pagal pareiškėjos pareiškimus ne tik nerinko įrodymų, tačiau jų neanalizavo ir nevertino, t. y. pažeidė procedūrą, kurią teismas galėtų tikrinti.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo perduoti skundą nagrinėti kitai institucijai pagal kompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad LVAT laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-822/2020).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėja kelia ginčą dėl institucijos neveikimo, tačiau skunde nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir prašė pateikti skunde nurodytus nutarimus, o Generalinė prokuratūra atsisakė juos pateikti arba teisės aktuose nustatytu terminu nepateikė pareiškėjai atsakymo dėl jos prašymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra nurodyta pareiškėjos kreipimosi į atsakovą data, nepateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl pareiškėja buvo įpareigota šią informaciją pateikti teismo nustatytu terminu. Teismas, vadovaujantis ABTĮ 24 straipsniu, pažymėjo ir tai, kad pareiškėja, be kita ko, skunde privalo nurodyti: pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimą elektroninių ryšių priemonėmis (3 p.); aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus, liudytojų pavardes, vardus ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vietą (7 p.); pareiškėjos pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (9 p.).

Pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė pripažinti Generalinės prokuratūros veiksmus, neatliekant pagal pareiškėjos pareiškimus tyrimų ir nesurašant nutarimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį proceso kodeksą, neteisėtais ir gražinti juos Generalinei prokuratūrai tirti iš naujo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos patikslintą skundą, prieina prie išvados, kad pareiškėja pašalino tik dalį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neatskyrė ginčijamų Generalinės prokuratūros veiksmų viešojo administravimo srityje nuo prokurorų veikimo, susijusio su ikiteisminiu tyrimu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Pareiškėja, paduodama skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Įvertinus skundo ir patikslinto skundo turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad pareiškėjos keliamas ginčas susijęs su ikiteisminio tyrimo inicijavimu ir nesusijęs su viešuoju administravimu. Pareiškėja nagrinėjamu atveju nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Pažymėtina, kad pareiškėjai nėra užkirstas kelias ginčijamais ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimais kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, arba konkrečiai apibrėžti Generalinės prokuratūros veiksmus, atliktus viešojo administravimo srityje, ir juos skųsti administraciniam teismui.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė