b696a4df-4e76-4d23-8b9e-110ea0410c0f · Klaipėdos apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr.1-40-549/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06222-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.;2.1.14.;2.1.15.3.2.;3.6.4.6.1.;2.3.6.4.6.2.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,

sekretoriaujant Svajonei Krakienei, Sandrai Jotautei, Aistei Marcijonaitei,

dalyvaujant prokurorams Dariui Aleknai, Jolantai Sarpalienei,

nukentėjusiajai M. V., civiliniam ieÅ¡kovui M. V., jų atstovei advokatei G. B., nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymÄ E. Ž.-V.,

civilinio atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per ASS BTA Baltic Insurance Company filialÄ Lietuvoje, atstovui pagal įgaliojimÄ V. M.,

kaltinamajam A. Š. (A. Š.), jo gynėjui advokatui Kaziui Bitariui,

asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoja T. Š.,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

A. Å . (A. Å .), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivų agento pareigose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

n u s t a t ė:

A. Å . vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sužalotas žmogus, t. y.: 2022-02-21, apie 1 val. 45 min., Klaipėdos mieste, esant tamsiam paros metui, įrengtam ir įjungtam gatvės apÅ¡vietimui, A. Å . vairuojamu automobiliu „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važinėdamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini)esančio daugiabučio namo kiemo, keldamas grėsmę eismo saugumui, nedavė kelio bei partrenkė iÅ¡ilgai (duomenys neskelbtini) g. judėjusiÄ ir įvažiavimÄ Ä¯ daugiabučio namo kiemÄ kirtusiÄ M. V., kuri eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota.

Tokiu bÅ«du, A. Å . pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktÄ (Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 27 punktÄ (Ä®važiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio į Å¡alia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį jis kerta <...>) ir 127 punktÄ (Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties <...>) reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Apklaustas kaltinamuoju A. Å . kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2022-02-21, 18 val. 45 min., vairuodamas automobilį ,,Citroen Berlingo“ ir iÅ¡važiuodamas iÅ¡ namo kiemo (duomenys neskelbtini)į sankryÅ¾Ä tamsiu paros metu, nepraleido pėsčiosios-sukdamas į kairę pusę, automobilio kairiÄ ja puse, veidrodėliu, jÄ kliudė. Parodė, jo buvo žiema, tamsu, apÅ¡vietimas nebuvo labai geras, o nukentėjusioji buvo juodai apsirengusi, todėl jos nepamatė. Nukentėjusioji turėjo atÅ¡vaitÄ ant kuprinės, bet važiuodamas jis jo nematė. AtÅ¡vaitÄ pamatė tik kai padėjo nukentėjusiajai atsikelti. Po įvykio iÅ¡kart sustabdė, padėjo atsistoti nukentėjusiajai, klausė kaip ji jaučiasi, nuvedė prisėsti ant suolelio, o pats skambino į greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Nors eismas buvo nedidelis, kad nekliudytų eismui, atbuline eiga patraukė automobilį. Kai atvažiavo medicininė pagalba, apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ ir nusprendė vežti į Universitetinę ligoninę. Jis paliko savo telefono numerį felčerei, kad reikalui esant su juo susisiektų. Nukentėjusioji neturėjo giminaičių, galinčių parvežti, todėl jis pasiÅ«lė jÄ parvežti iÅ¡ ligoninės, tačiau jo pagalbos neprireikė. Po įvykio su nukentėjusiÄ ja komunikavo advokatas, nes jis geriau supranta visÄ situacijÄ . Labai atsipraÅ¡o, kad važiavo neatidžiai, ir dėl to įvyko eismo įvykis, tačiau elgėsi nesÄ moningai, to nenorėjo padaryti. Pats stengėsi padėti ir tikisi, kad nukentėjusiosios sveikata pasitaisys. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, iÅ¡ pat pradžių pats siÅ«lė atlyginti žalÄ , tačiau nepavyko susitarti. Dabar mano, kad draudimas, kuriuo draudžiama maÅ¡ina, turi atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidas sutinka atlyginti. PraÅ¡o jį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant mamÄ T. Å .. Parodė, kad jie gyvena kartu. Santykiai su mama labai geri, pagrįsti abipuse tarpusavio pagalba ir pagarba. Mama jam daro gerÄ Ä¯takÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. kaltę pripažino, įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai (1 t., b. l. 127-128).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ .

IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad 2022-02-21, apie 18:45 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 30, įvyko eismo įvykis, kurio metu iÅ¡ daugiabučio namo Nr. 30 kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuojantis automobilis „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas blaivaus A. Å ., partrenkė važiuojamojoje dalyje buvusiÄ , galimai (duomenys neskelbtini) gatvę kirtusiÄ M. V., kuri iÅ¡ įvykio vietos buvo pristatyta į Klaipėdos universitetinę ligoninę ir paguldyta į reanimacijos skyrių (1 t., b. l. 1).

IÅ¡ 2022-02-21 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK specialistės O. V. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad atvykus į įvykio vietÄ , joje jau buvo greitoji medicinos pagalba, kuri suteikinėjo M. V. pagalbÄ . Apklausus automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ A. Å ., jis paaiÅ¡kino, kad sukdamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini)namo kiemo į kairę, į (duomenys neskelbtini) g., kliudė moterį, kuri krito (duomenys neskelbtini) g. skersai. A. Å . po susidÅ«rimo iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir patraukė automobilį iÅ¡ eismo įvykio vietos, kad netrukdyti kitiems eismo dalyviams (1 t., b. l. 4).

IÅ¡ Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK vyriausiojo patrulio E. Ž. 2022-02-23 tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ bei ten esančius pastatus, jokių vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo (1 t., b. l. 10).

IÅ¡ 2022-02-21 Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad jame fiksuota, jog apžiÅ«ra atliekama tamsiu paros metu, lyjant lietui. Ties įvykio vieta (duomenys neskelbtini) g. yra dviejų eismo juostų, judėjimui kiekviena kryptimi yra po vienÄ eismo juostÄ , kurios horizontalaus kelio ženklinimo linijomis nepažymėtos. Eismas įvykio vietoje nereguliuojamas. Važiuojamosios dalies danga - horizontalus Å¡lapias asfaltas. Matomumas iÅ¡ vairuotojo vietos tamsiu paros metu, įjungus artimų Å¡viesų žibintus – 150 m. Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu automobilis „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kiemo aikÅ¡telėje, priekiu į (duomenys neskelbtini) g. Padangų ir stabdymo pėdsakų įvykio vietoje nėra (1 t., b. l. 11-22).

Iš 2022-02-21 automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus automobilį jokių sugadinimų neaptikta. Vairo ir stabdžių sistemos būklė – nesugadinta (1 t., b. l. 23-27).

IÅ¡ 2022-03-01 Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. J. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, M. V. jam telefonu nurodė įvykio aplinkybes, t. y., kad 2022-02-21, po 18 valandos, iÅ¡ gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pėsčiomis ji ėjo į P. Komunos g. esančiÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ poliklinikÄ , pasiimti kraujo tyrimų, kurie turėjo bÅ«ti atlikti dėl jos (duomenys neskelbtini) ligos. IÅ¡ adreso (duomenys neskelbtini), ji nuėjo iki (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) gatve (jos nekirtusi), savo judėjimo kryptimi deÅ¡inėje gatvės pusėje esančiu Å¡aligatviu ėjo link P. Komunos gatvės. Buvo tamsus paros metas, gatvės apÅ¡vietimas buvo įjungtas, buvo gan stiprus vėjas ir krito vienas kitas lietaus laÅ¡as, tačiau praktiÅ¡kai tuo metu nelijo. Jai einant (duomenys neskelbtini) g. Å¡aligatviu, ji pajuto smÅ«gį, dėl kurio nugriuvo. Tada jÄ pakėlė du vyrai ir pasodino ant suoliuko, kol atvyko greitoji. Jai labai bėgo kraujas. Prie Å¡io tarnybinio praneÅ¡imo pridėtas M. V. papasakotas judėjimo marÅ¡rutas (1 t. b. l. 71-73).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. V. parodė, kad 2022-02-21 vakare, laiko nepamena, po serialo „Ponių rojus“ vakare ėjo į (duomenys neskelbtini) klinikÄ pasiimti atsakymų. Ä® klinikÄ , išėjusi iÅ¡ namų, ėjo į (duomenys neskelbtini) g., ir pasuko į deÅ¡inę. Ėjo Å¡aligatviu, (duomenys neskelbtini) gatvės neperėjusi. (duomenys neskelbtini) g. Å¡aligatviu ėjo tiesiai ir daugiau nieko nepamena. Sekantis momentas, kurį atsimena, kad greitoji iÅ¡veža iÅ¡ senelių namų įvažiavimo. Po to atsimena kaip už pažastų jÄ veda ant suoliuko. Kodėl tai įvyko, nežino. Ji yra labai sužalota ir norėtų, kad jos interesus atstovautų jos dukterėčia E. V. (1 t., b. l. 38-39)

Iš VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 477/2022 (03) nustatyta, kad joje konstatuota:

1. M. V. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: muštinė kairio antakio žaizda su kraujosruva apie kairę akį, pilvo sumušimas, kairio šlaunikaulio kaklo subkapitalinis lūžis.

2. Visi sužalojimai gavosi eismo įvykio metu nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms.

3. Kairio Å¡launikaulio kaklo lūžis sveikatÄ sutrikdė ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl M. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

4. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2022-02-21 18:47 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data irt laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui (1 t. b. l. 57-58) .

Teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma: kaltinamojo parodymais, kuriuos patvirtina bylos surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai – specialisto iÅ¡vada, kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, eismo įvykio vietos planas, automobilio apžiÅ«ros protokolas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai praneÅ¡imai, kiti iÅ¡tirti įrodymai, nustatyta, jog A. Å . 2022-02-21, apie 18:45 val., Klaipėdos mieste, esant tamsiam paros metui, įrengtam ir įjungtam gatvės apÅ¡vietimui, vairuojamu automobiliu „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važinėdamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini)esančio daugiabučio namo kiemo, keldamas grėsmę eismo saugumui, nedavė kelio bei partrenkė iÅ¡ilgai (duomenys neskelbtini) g. judėjusiÄ ir įvažiavimÄ Ä¯ daugiabučio namo kiemÄ kirtusiÄ M. V., kuri eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota

Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp A. Š. veiksmų – dėl neatsargumo padaryto KET 9, 27 ir 127 punktų pažeidimo ir kilusių padarinių – M. V. padarytų sužalojimų, dėl kurių ji buvo nesunkiai sužalota – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl A. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Byloje pateiktas praÅ¡ymas A. Å . atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant mamÄ T. Å ., kuri sutiko, kad sÅ«nus A. Å . bÅ«tų perduota jos atsakomybei pagal laidavimÄ .

Asmuo, kurį praÅ¡oma skirti laiduotoja, T. Å . paaiÅ¡kino, kad dirba kosmetologe, dirba namuose, nes yra naÅ¡lė, bet gyvena su tėvais, kurie turi neįgalumÄ , yra jų globėja. SÅ«nus, po jos sutuoktinio mirties, gyvena su ja, padeda prižiÅ«rėti jos tėvus, nes tėvas beveik nevaikÅ¡to. SÅ«nus yra atsakingas, yra įgijęs bakalauro laipsnį Anglijos universitete. Jų abipusis ryÅ¡ys stiprus, sutaria gerai, yra draugai. Ji gali sÅ«nų sudrausminti, jis labai klauso, vykdo visus mano nurodymus. Po įvykio ne tik sÅ«nus, bet ir visa Å¡eima labai pergyveno. SÅ«nus buvo palikęs telefono numerį greitajai medicinos pagalbai, nes žinojo, kad nukentėjusioji yra iÅ¡ Vilniaus, todėl norėjo jai padėti, tačiau niekas jiems nepaskambino. Ji pati skambino į ligoninę ir gydytojo prašė duoti bent kokiÄ informacijÄ , norėjo sužinoti kokia nukentėjusiosios bÅ«klė, ar reikia pagalbos, tačiau jokia informacija nebuvo suteikta. Kontaktų nedavė ir tyrėja, sakė, kad neturi teisės. Suprato, kad nukentėjusioji nenorėjo bendrauti, susitikti ir be teismo viskÄ iÅ¡spręsti. PraÅ¡o skirti ja laiduotoja ir jeigu bus paskirtas, sutinka sumokėti užstatÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos: 1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų iÅ¡vardintų sÄ lygų visumai. Be to, BK 40 straipsnyje yra numatyta dar viena savarankiÅ¡ka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, kad laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Kaltinamasis A. Å . padarė neatsargų nusikaltimÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, duodamas teisingus parodymus padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl to, kas atsitiko, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neteistas, administracine tvarka baustas tik vienÄ kartÄ už nesunkų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , dirba. Darbovietė jį charakterizuoja kaip gerÄ , kruopÅ¡tų, patikimÄ , drausmingÄ darbuotojÄ . Patvirtina, kad jis labai pergyveno dėl įvykio, o darbdavys užtikrina, kad darbo kolektyvas daro ir darys jam teigiamÄ Ä¯takÄ (1 t., b. l. 163). Jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra. Po eismo įvykio suteikė pagalbÄ nukentėjusiajai, pats iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , policijÄ . Domėjosi nukentėjusiosios sveikatos bÅ«kle, labai apgailestauja dėl įvykio ir savo neatidumo, siekė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ iki teismo. Turtinę ir dalį praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė. Pagal teismų praktikÄ tai, kad patirtÄ Å¾alÄ nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė, kurioje buvo apdraustas kaltinamojo automobilis, neleidžia tvirtinti, jog kaltininkas savo noru neatlygino fiziniam asmeniui padarytos žalos, nes remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) nuostatomis nukentėjusysis turi tokiÄ teisę kreiptis į draudimo bendrovę, kuris ir yra pagrindinis skolininkas, o žalÄ padaręs asmuo prieÅ¡ nukentėjusį trečiÄ jį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku, jeigu draudimo iÅ¡moka nepadengia visos žalos. Å ios aptartos ir kaltinamÄ jį charakterizuojančios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad jis gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 3 dalį nustatyta, kad laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį bei galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristikÄ (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan.

Kaltinamosios laiduotoja siekianti bÅ«ti T. Å . yra kaltinamojo mama. Ji neteista, administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 178, 180), ji dirba pagal verslo liudijimÄ (1 t., b. l. 175-176). T. Å . ir A. Å . paaiÅ¡kino, kad jų tarpusavio santykiai yra geri, jie gyvena kartu, nes kaltinamasis savo Å¡eimos nėra sukÅ«ręs. Kaltinamojo santykiai su mama yra artimi, jie pasitiki vienas kitu, nuolat bendrauja, kalbasi, dalijasi problemomis, teikia pagalbÄ , padeda patarimais. T. Å . patvirtino, kad sÅ«nus papasakojo apie įvykį ir labai dėl jo pergyveno. T. Å . yra įsitikinusi, kad galės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Jokių neigiamai T. Å . charakterizuojančių aplinkybių nenustatytÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ji gali daryti A. Å . teigiamÄ Ä¯takÄ ir yra laikytina verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad A. Å . padarė neatsargų nusikaltimÄ , yra neteistas, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustačius visas BK 40 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoju paskiriant T. Å ., laidavimo terminas nustatant vienų metų laikotarpiui be piniginio užstatu, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonė, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, konkrečiai Å¡iuo atveju pirmame punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtÄ priemonę – uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, Å¡io kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus.

IÅ¡ teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose matyti, kad BK 68 straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat, sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Å iurkščiu pripažintinas toks eismo įvykis, kuris padarytas sÄ moningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo.

A. Å . nusikalto pirmÄ kartÄ ir kaltę visiÅ¡kai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, įvykio metu buvo blaivus, leistino važiavimo greičio nevirÅ¡ijo, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau tik vienÄ kartÄ baustas už nesunkų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Eismo įvykiu nukentėjusioji buvo nesunkiai sužalota. Proceso metu naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam nėra bÅ«tina taikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, nes prevenciniai tikslai – užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, visuomenės sveikatos, saugumo, vairuos atsakingai, gali bÅ«ti pasiekti netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosios M. V. atstovas advokatas Andrius Pranckevičius pateikė civilinį ieÅ¡kinį solidariai iÅ¡ kaltinamojo A. Å . ir civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. PraÅ¡oma neturtinę žalÄ priteisti (2 t, b. l. 8-21, 27-30).

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydyta ilgÄ laikÄ , jai buvo atlikta operacija, endoprotezuotas klubo sÄ narys, dėl ko jai buvo sustabdyta chemoterapija nuo 2022-02-22 iki 2022-05-03, todėl vėžio židiniai iÅ¡plito, be to, reabilitacijos metu ji susirgo COVID-19, dėl ko nukentėjusiosios sveikata pablogėjo. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė skausmÄ , buvo apribota jos galimybė judėti, todėl negalėjo laisvai užsiimti kasdiene ir kitomis veiklomis, pasirÅ«pinti savimi, apsunkintas bendravimas su kitais asmenimis, turėjo dalyvauti reabilitacijoje. Dėl eismo įvykio patyrė stresÄ , iÅ¡gÄ stį, jaučia nerimÄ ir susirÅ«pinimÄ savo sveikata, nes sužalojimai ir sustabdyta chemoterapija lėmė didelius sveikatos pokyčius.

Kaltinamojo gynėjas advokatas Kazys Bitaris ir civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose prašė ieškinio netenkinti (2 t., b. l. 31-35).

Nukentėjusioji M. V. mirė 2022-12-24, paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas iÅ¡duotas M. V. (2 t., b. l. 99, 125-130).

Baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu pripažintas M. V. teisiamajame posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog yra nukentėjusiosios sūnus, yra neįgalus. Visiškai sutinka su pareikštu ieškiniu ir neturi jokio pagrindo jo keisti.

Civilinio atsakovo atstovas V. M. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad atlygino visÄ Å¾alÄ , dėl kurios buvo kreiptasi. Dėl papildomų ieÅ¡kinio pareikÅ¡tų reikalavimų nukentėjusioji ir civilinis ieÅ¡kovas į draudimo įstaigÄ nesikreipė. Mano, kad turtinės žalos yra iÅ¡mokėta 6817,33 Eur ir 5840 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat yra atlyginę žalÄ Ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymÄ 6126,22 Eur žalos. Mano, kad yra visÄ Å¾alÄ atlyginę. Nurodo, kad visi papildomai su ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai buvo įvertinti ir dėl argumentų, kad nukentėjusios sveikata dėl eismo įvykio pablogėjo ir atsirado papildomos ligos, nesutinka. (duomenys neskelbtini) negali bÅ«ti siejamas su eismo įvykiu, todėl mano, kad visÄ pagrįstÄ Å¾alÄ yra atlyginę. Dėl procesinių palÅ«kanų paaiÅ¡kino, kad jos yra nepagrįstos, o bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal įstatymÄ atlygina kaltinamasis.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigÄ nevirÅ¡ijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, o transporto priemonės valdytojas – papildomas, taigi TPVCAPDÄ® tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015). Vadinasi, žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) prieÅ¡ nukentėjusį trečiÄ jį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku (draudiku), jeigu draudimo iÅ¡moka nepadengia visos žalos.

Pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nors reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra glaudžiai susijęs su jÄ patyrusiu asmeniu, tačiau pagal teismų praktikÄ , mirus asmeniui, teisme pareiÅ¡kusiam reikalavimÄ atlyginti jo patirtÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , jo materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimas yra galimas (kasacinio teismo nutartis 3K-3-242-421/2019).

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad iÅ¡ asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems, patyrusiems kaulų lūžius, neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600,00 Eur iki 7000,00 Eur (kasacinio eismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-942/2015, 2K-232-507/2015, 2K-211-895/2018, 2K-252-677/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis 1A-331-174/2016, Å iaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Å iaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-325-744/2019). Pažymėtina, kad net eismo įvykių bylose, kai padaromi sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 2 896 Eur iki 34 754 Eur (pvz., 2K-94-696/2017 – 10 000 Eur: amputuota koja ir konstatuotas pirmos grupės neįgalumas); 2K-110-699/2017 – 10 000 Eur: buvo nustatytas atviras skeveldrinis deÅ¡inio Å¡launikaulio lūžimas, atviri deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžimai, deÅ¡inės Å¡launinės arterijos pakenkimas, deÅ¡inės kojos bendro Å¡eivinio nervo potrauminė neuropatija).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, 2K-235-628/2020 ir kt.). Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018, 2K-217-697/2022).

Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad M. V. eismo įvykio metu buvo padaryta muÅ¡tinė kairio antakio žaizda su kraujosruva į kairę akį, pilvo sumuÅ¡imas, kairio Å¡launikaulio kaklo subkapitalinis lūžis. Dėl lūžio atliktas pilnas kairio klubo sÄ nario endoprotezavimas endoprotezu (1 t., b. l. 57-58). Neginčitina, kad dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusioji kentė skausmÄ , jautė nepatogumus, jai buvo atlikta operacija, teko gulėti ligoninėje, atlikti reabilitacijÄ , buvo sunku vaikščioti, apsitarnauti, rÅ«pintis kasdieniais reikalais, patyrė kitus nepatogumus buityje. Suprantama, kad nukentėjusioji jautė nerimÄ dėl savo sveikatos, kokį poveikį patirtos traumos gydymas turės kitos ligos gydymui, nes nukentėjusioji dar iki eismo įvykio gana ilgÄ laikÄ sirgo (duomenys neskelbtini) liga, todėl ieÅ¡kinyje tvirtinama, kad dėl patirtos traumos gydymo jai buvo sustabdyta chemoterapija nuo 2022-02-22 iki 2022-05-03, dėl ko vėžio židiniai iÅ¡plito, be to, reabilitacijos metu ji susirgo COVID-19, dėl ko nukentėjusiosios sveikata pablogėjo. Nors pateiktuose medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡uose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ligos gydymas atnaujintas 2022-05-03 (2 t., b. l. 16-17), tačiau juose nėra jokių duomenų, M. V. (duomenys neskelbtini) ligos progresui tiesioginę įtakÄ turėjo eismo įvykio metu patirta trauma ir jos gydymas, taip pat Å¡iuose dokumentuose nėra nurodyta ir tai, kad bÅ«tent dėl to buvo nutraukta chemoterapija ir kad jos nebuvo galima nutraukti (2 t., b. l. 12-18, 74-87, 74-87). Kaip matyti iÅ¡ pastarųjų dokumentų, nukentėjusiosios bÅ«klė blogėjo, ji stacionarizuota įtarus insultÄ (2 t., b. l. 84), o ne dėl eismo įvykio metu patirtos traumos komplikacijų. Nors reabilitacijos metu nukentėjusioji susirgo COVID-19, tačiau to taip pat negalima tiesiogiai sieti su eismo įvykiu, nes dėl Å¡ios ligos gana didelio užkrečiamumo, neatmetama, kad Å¡ia liga nukentėjusioji užsikrėtė ar bÅ«tų užsikrėtusi ir kitomis aplinkybėmis.

Teismo nuomone, nekvestionuotina, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio ir patirtų sužalojimų patyrė ypač neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinį stresÄ , psichologinį diskomfortÄ , buvo apribota jos judėjimo galimybė, patyrė fizinį skausmÄ , susirÅ«pinimÄ sveikatos perspektyvomis. Tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, M. V. sukeltas tiesiogines pasekmes, A. Å . kaltę, padarytÄ turtinės žalos dydį, taip pat į tai, kad kaltinamasis domėjosi nukentėjusiosios sveikata, siekė sureguliuoti žalos atlyginimo klausimus, o nelaimė negali bÅ«ti pasipelnymo Å¡altinis, bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktikÄ , ir tai, kad nėra nustatyta jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl ko reikėtų nuo jos nukrypti, pripažintina, jog praÅ¡oma priteisti neturtinė žala yra per didelė. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai nelaikytini pakankamu pagrindu nustatyti jai didesnį neturtinės žalos dydį, nei jau yra atlyginęs civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, t. y. 5840 Eur, todėl civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 15000 EUR neturtinei žalai atlyginti priteisimo netenkinamas.

Kadangi civilinis ieškinys dalyje dėl 15000 EUR neturtinei žalai atlyginti priteisimo netenkinamas, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi ir kitų procesinių išlaidų

Nukentėjusiosios atstovė ir civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos ir iÅ¡ kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta (BPK 105 straipsnio 2 dalis).

Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis, nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti gali būti priteistos tik iš kaltinamojo, jeigu jis nuteistas, arba pripažinus kaltu, bet nuo bausmės atleistas, ar kuriam bausmė nepaskirta.

Byloje nukentėjusiÄ jÄ M. V. ir civilinį ieÅ¡kovÄ M. V., atstovavo advokatų profesinė bendrija Balticlaw Pranckevičius, Valiulis ir Partneriai (1 t., b. l. 64-66, 2 t., b. l. 22-24). Byloje pateikti 2022-08-25 mokėjimo nurodymas Nr. 20, ir 2022-08-26 mokėjimo nurodymas Nr. 22, patvirtina, kad nukentėjusioji M. V. už advokatės Gintarės ButnoriÅ«tės paslaugas sumokėjo 2000,00 eurų atstovavimo iÅ¡laidų (2 t., b. l. 29-30).

Sprendžiant klausimÄ dėl praÅ¡omų priteisti apmokėjimo už advokato paslaugas iÅ¡laidų, iÅ¡eities pagrindu laikytinos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“.

Ä®vertinus bylos pobÅ«dį, atstovų darbo ir laiko sÄ naudas suraÅ¡ant civilinį ieÅ¡kinį bei atstovaujant nukentėjusiosios ir civilinio ieÅ¡kovo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių, atsižvelgiant į Rekomendacijų 10.1.3., 10.2., 10.12. punktus, bylos rezultatÄ , protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos atstovų paslaugoms apmokėti yra bÅ«tinos ir pagrįstos, jos nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamojo.

Kiti klausimai.

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, todėl jos klausimas nesprendžiamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – skaitmeninė laikmena – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis,

n u s p r e n d ž i a:

A. Å . (A. Å .) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

A. Å . (A. Å .) laiduotoja paskirti T. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ be užstato.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs A. Å . baudžiamosios atsakomybės už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

IÅ¡aiÅ¡kinti A. Å ., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios M. V. atstovo advokato Andriaus Pranckevičiaus civilinį ieškinį dalyje dėl 15 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, atmesti.

Priteisti iš A. Š. (A. Š.) civiliniam ieškovui M. V. 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) nukentėjusiosios M. V. patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmenÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams.

Teisėja Ingrida Krušienė