2020-02-05 Nr. AB-2595-3-63-3-02673-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-129-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02673-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui N. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš N. A. (toliau – ir atsakovas) 170 965,40 Eur dydžio skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio mėn. (diena nenurodyta) nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią lėšos bus visiškai sugrąžintos. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo turto bei piniginių lėšų už 170 965,40 Eur areštą.

Pareiškėjas paaiškino, kad NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. SKP-100 „Dėl N. A. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) pritaikė išmokėtos 170 965,40 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją bei nutraukė paramos sutartį, nustačiusi, kad paramos gavėjas sukūrė dirbtines sąlygas siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. buvo dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą, nors paraiškos buvo pateiktos kelių skirtingų pareiškėjų, tačiau jų steigėjai buvo susiję giminystės ryšiais bei vėliau trijų bendrovių akcijas įgiję asmenys tarpusavyje derino veiksmus, įmonės veikė kontroliuojamos tų pačių giminystės ryšiais susijusių asmenų grupės.

Pareiškėjas nurodė, kad iš atsakovo susigrąžintina paramos suma (170 965,40 Eur) yra akivaizdžiai didelė, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti Europos Sąjungos lėšas. Iš pažeidimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas nebuvo sąžiningas. Atsižvelgiant į tai, gali kilti reali grėsmė, jog už paramos lėšas įsigytos investicijos bus perleistos tretiesiems asmenims.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo turto bei piniginių lėšų už 170 965,40 Eur areštą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo reikalavimo byloje pobūdį bei dydį, priėjo išvadą, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams.

Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje analogiškose situacijose buvo tenkinami NMA prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (pvz. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-1723-595/2019; Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-245-624/2019).

III. Atsakovas N. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju lėšų grąžinimo terminas dar nėra suėjęs, o Agentūra priemonių grąžintinoms lėšoms susigrąžinti gali imtis tik atsakovui negrąžinus lėšų per 60 kalendorinių dienų (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 11 p.), t. y. nagrinėjamu atveju – ne anksčiau kaip 2020 m. vasario 4 d. Be, to Sprendimas skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Atsakovas Sprendimą gavo tik 2019 m. gruodžio 10 d. Taigi skundžiama nutarties dalis priimta neįsiteisėjus Sprendimui. Be to, Agentūra, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo, kol nesuėjęs jos grąžinimo terminas, nepagrįstai apribojo ir atsakovo teisę kreiptis į Agentūrą dėl lėšų grąžinimo dalimis, kaip numatyta Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir neįrodė, kad netaikius arešto ateityje galėtų pasunkėti NMA palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Agentūra teismui nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė, kad atsakovas negalėtų įvykdyti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo.

Atsakovas mano, jog be deklaratyvių pareiškėjo teiginių, jog, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, byloje nėra pateikta jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų.

Atsakovas nurodo, kad teismas nemotyvavo skundžiamos nutarties dalies, atsižvelgė išimtinai tik į Pareiškėjo reikalavimo pobūdį bei dydį ir motyvuotai neįvertino nei reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo adekvatumo siekiamam tikslui, nei proporcingumo, nevertino reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo įtakos atsakovui ir kitiems asmenims. Atsakovas teigia, kad dėl jo turto arešto gali reikšmingai pablogėti jo finansinė padėtis, jis nebus pajėgus vykdyti savo ūkinę veiklą.. Areštavus atsakovo pinigines lėšas, jis ne tik negali pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, tačiau negalės tinkamai atsiskaityti ir su savo darbuotojais. Šios aplinkybės pakenks jo reputacijai, atsakovas bus priverstas nutraukti vykdomą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sukūrė papildomas darbo vietas regione, kuriame yra vienas didžiausių nedarbo lygių Lietuvoje, mokėjo mokesčius, jam nutraukus veiklą bus pažeistas ir viešasis interesas. Teismui konstatavus, kad Agentūra priėmė nepagrįstą Sprendimą, aukščiau nurodytų atsakovo praradimų kompensavimas gali būti pakankamai sudėtingas.

Pareiškėjas Agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti.

Pareiškėjas paaiškina, jog kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nenustatyta galimybė pareiškėjams kreiptis tik dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, NMA kartu kreipėsi ir dėl skolos priteisimo. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių bei atsakovui apskundus Sprendimą, byla dėl skolos priteisimo sustabdoma ir bylinėjimasis gali užtrukti apie 2 metus. Atsižvelgiant į tai, kad NMA Sprendime išsamiai, detaliai ir motyvuotai pateikė pagrindimą dėl nustatytų pažeidimų, bei į tai, kad jie įrodo atsakovo nesąžiningumą, yra tikėtina, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, turtas įgytas už neteisėtai gautas Europos Sąjungos paramos lėšas bus iššvaistytas. NMA nuomone, atsižvelgiant į atsakovo padarytus pažeidimus, yra didelė tikimybė, kad teismui priėmus sprendimą NMA naudai jo įvykdymas pasunkėtų arba net taptų negalimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti turto areštą atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms už 170 965,40 Eur, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. Pažymėtina, kad ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nepateiktas baigtinis reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašas. ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė taikyti kitas, t. y. šiame ABTĮ straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) neįvardytas, teismo ar teisėjo taikomas priemones.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti, o pirmosios instancijos teismas pritaikė turto areštą atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms už 170 965,40 Eur. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje kelia reikalavimą priteisti ir atsakovo 170 965,40 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas Europos Sąjungos paramos išmokas ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovui yra išmokėta 170 965,40 Eur paramos lėšų. Agentūros 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. SKP-100 „Dėl N. A. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ buvo nuspręsta susigrąžinti iš atsakovo 170 965,40 Eur paramos sumą bei nutraukti paramos sutartį, nustačius pažeidimą dėl veiksmų derinimo dirbtinai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai gauti, kai paramos gavėjai (tarp jų ir atsakovas) išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra akivaizdžiai didelė, kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Šios išvados nagrinėjamu atveju negali paneigti duomenys apie atsakovo finansinę padėtį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei atsakovas įgyvendino jo atskirajame skunde deklaruotą ketinimą skųsti NMA Sprendimą, ši aplinkybė bet kokiu atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 170 965,40 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Atsakovo argumentai, jog jam dar nėra kilusi pareiga grąžinti išmokėtas lėšas, kadangi terminas lėšoms grąžinti dar nėra pasibaigęs, kad atsakovas gali kreiptis į pareiškėją dėl lėšų grąžinimo dalimis ir Sprendimą pareiškėjas yra apskundęs Lietuvos administracinių ginčų komisijai, šioje proceso stadijoje nėra reikšmingas, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje.

Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui administracinėje byloje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius