b694c19f-29fa-4f5a-8c6e-ee1223712f5b · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. e1-2789-836/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31838-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.2; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 23 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėja Henryta Gerdvilė, iÅ¡nagrinėjusi Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros penktojo skyriaus prokuroro Gintaro JakÅ¡to pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje registruota, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, tačiau 2019 m. gegužės 20 d. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), Teismas n u s t a t ė :

Kaltinamoji D. M., 2021 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 14.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė delnu vienÄ kartÄ savo Å¡eimos nariui – mažamečiui sÅ«nui R. M., gim. (duomenys neskelbtini), per kairės rankos pirÅ¡tus, taip smurtaudama sukėlė R. M. fizinį skausmÄ . Be to, ji 2021 m. rugpjūčio 8 d., apie 16.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė delnu vienÄ kartÄ savo Å¡eimos nariui – mažamečiui sÅ«nui R.

M., gim(duomenys neskelbtini)., per sėdmenis, taip smurtaudama sukėlė R. M. fizinį skausmÄ D. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kalta prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2021 m. liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos visiÅ¡kai nepamena, apie 14.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, nesuvaldžiusi emocijų dėl plėšomų tapetų, sudavė vienÄ kartÄ delnu sÅ«nui R. per kairės plaÅ¡takos pirÅ¡tus. R. verkė, mano, kad jam skaudėjo. Ä®vykio metu buvo blaiva.

Savo kaltę dėl suduoto smÅ«gio pripažįsta visiÅ¡kai, dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pasielgė norėdama sudrausminti sÅ«nų, nesuvaldžiusi savo emocijų. Taip pat pripažįsta jog 2021 m. rugpjūčio 8 d., apie 16.00 val., to paties gyvenamojo buto kambaryje, nesuvaldžiusi emocijų dėl sÅ«naus R. atsikalbinėjimų, stovėdama paėmė R. ant rankų ir persivertusi jį ant savo pakeltos kojos sudavė jam vienÄ kartÄ delnu per sėdmenis. IÅ¡ pykčio sudavė stiprokai, mano, kad jam skaudėjo, dėl to sÅ«nus stipriai verkė, net pačiai pagailo.

Ä®vykio metu buvo blaiva, taip pasielgė nesuvaldžiusi savo emocijų. Dėl abiejų įvykių kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailisi, pažada daugiau nesmurtauti prieÅ¡ sÅ«nų (b. l. 86-89). Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiÅ¡kai įrodyta Å¡iais byloje esančiais duomenimis: Tyrimas pradėtas tikslinant Kauno apskrities VTAS gauta praneÅ¡imÄ , apie galimÄ smurtÄ mažamečio atžvilgiu, kuriame nurodoma, kad globos namuose "Užuovėja" aiÅ¡kinanti aplinkybes dėl galimai seksualinės prievartos mažamečio R.

M. atžvilgiu, pastarasis nurodė, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mama jį muša, skriaudžia, muša per užpakalį, per rankas, jam labai skauda (b. l. 18). Iš byloje esančios globos namų " Užuovėja" psichologės išvados dėl vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados, matyti, kad vaiko vertinimo metu atskleidžiami R. išgyvenimai dėl nesaugumo, nestabilumo, nerimo liūdesio, pykčio jausmai, kylantys iš negatyvių patirčių šeimoje.

Vaikas pasakoja apie matomÄ smurtÄ Å¡eimoje, kuomet tėtis jį vartoja mamos atžvilgiu, nurodo apie fizinių bausmių patirtį, kuomet mama jį muÅ¡a, skriaudžia, kartais suduoda per užpakalį, per rankas, dėl to jam labai skauda (b. l. 19-21).  Įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Iį įvykio vietos bylai reikÅ¡mingų objektų neužfiksuota ir nepaimta (b. l. 25-32). PraneÅ¡ime apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 3080, kuriame vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui pabendravus su mažamečiu R.

M., pastarasis nurodė, kad mama jį mušė, tik jis neatsimena kada, mama sudavė vienÄ kartÄ per užpakalį, sudavė per rankas, nes jis lupo tapetus. Jam skaudėjo, pradėjo verkti. Nurodė, kai buvo muÅ¡amas per užpakalį, jis buvo ant jo uždėjęs rankas. Po pokalbio su vaiku, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas bendrauja su mama, kuri pripažįsta prieÅ¡ mėnesį sudavė vaikui rankÄ , per užpakalį, o prieÅ¡ du mėnesius ranka trenkė per pirÅ¡tus (b. l. 37-41).

IÅ¡ gimimo liudijimo kopijos matyti, kad R. M. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir jis yra mažametis (b. l. 42). IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. D. atliktas pokalbis su mažamečiu R. M., kuris papasakojo, kad mama yra jam kelis kartus sudavusi per užpakalį ir per rankas, tačiau kada tai įvyko, nurodyti negalėjo (b. l. 45).  Mažamečio R. M. atstovu pagal įstatymÄ pripažinta vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, vyresnioji specialistė D. d., nukentėjusiuoju pripažintas mažametis R.

M. (b. l. 50-51, 53-54).  BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Teismas, iÅ¡analizavęs surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji padarė minėtus nusikaltimus.

Kaltinamoji smurtaudama prieÅ¡ mažametį savo vaikÄ suprato, jog jos veika padarys žalos kito žmogaus – vaiko, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobÅ«džio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamosios veikų ir atsiradusių pasekmių – mažamečiui nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumÄ , pagal nusikaltimo padarymo vietÄ , veiksmų pobÅ«dį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektÄ vertinami kaip nusikaltimas prieÅ¡ mažametį asmenį, nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Kaltinamoji panaudojo fizinį smurtÄ , nukentėjusiajam mažamečiui sukeldama fizinį skausmÄ , kÄ patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, nukentėjusiojo parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamosios abi nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina iÅ¡vada, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ .

Paskelbus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiÅ¡kė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b. l. 112-114). BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba areÅ¡to, arba terminuoto laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.  Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei jÄ sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimus ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Neteista, tačiau 2019 m. gegužės 20 d. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu susitaikius su nukentėjusiu asmeniu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 99-100, 101-103), administracine tvarka bausta (b. l. 95), nedirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra Psichikos sveikatos kabineto priežiÅ«ros grupėje (b. l. 108, 109, 110).

Kaltinamoji yra bedarbė, turi penkis vaikus, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog neturinčiai darbo, pajamų kaltinamajai netikslinga skirti Å¡velniausios bausmės rÅ«Å¡ies – baudos, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokuroro siÅ«lomÄ areÅ¡to bausmę, artimÄ bausmės vidurkiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du, kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimus, nuoÅ¡irdžiai gailisi, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Taigi, baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Å is klausimas yra iÅ¡skirtinė teismo kompetencija. Å iuo atveju kaltinamosios padarytų nusikaltimų pobÅ«dis ir jo veikas kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamoji neteista, yra darbingo amžiaus, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , penkis vaikus, atsižvelgus į tai, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininkę ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jos elgesį, kad ji ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverte visuomenės nare, teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamÄ galutinės areÅ¡to bausmės trukmę, gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajai taikant artimÄ vidurkiui – 6 mėnesių areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ .

Atidedant areÅ¡to bausmės vykdymÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai, areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiÅ«ra – nustatant jos sÄ lygas – bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir įpareigojant: auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnamečius vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 4, 6 ir 10 punktai).

Civilinių ieÅ¡kinių byloje nepareikÅ¡ta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas. Proceso iÅ¡laidų nėra. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 90-91), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

D. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jÄ 35 parų (trisdeÅ¡imt penkių parų) areÅ¡to bausme. D. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jÄ 40 parų (keturiasdeÅ¡imt parų) areÅ¡to bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę paskirti 60 parų (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt parų) areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 40 parų (keturiasdeÅ¡imt parų) areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. AreÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. M. paskirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nustatant jos sÄ lygas – bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnamečius vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 4, 6 ir 10 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti D. M., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiÅ«ra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisÄ ;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. praneÅ¡ti probuotojui apie pastebėtÄ elektroninio stebėjimo įtaiso gedimÄ ar praradimÄ ;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiÅ«rÄ , patikrinti probuojamojo dėvimÄ elektroninio stebėjimo įtaisÄ ;

7. grÄ Å¾inti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiÅ«rÄ , elektroninio stebėjimo įtaisÄ pasibaigus intensyviai priežiÅ«rai. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajai kad: nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos kaltinamoji turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mams praÅ¡ymÄ reikalaudama surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Jeigu kaltinamoji paduoda praÅ¡ymÄ reikalaudama surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, kaltinamosios reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimÄ teisme, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir prisipažinęs kaltinamÄ jÄ kalta, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali bÅ«ti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamoji Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Henryta Gerdvilė