b6920ee9-3374-430f-abd1-e31ba3b2b065 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-605-450/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00071-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ATENERGO“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

G., V. G. ir A. L., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovų pusėje bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aftalitana“ dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė buvusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Aftalitana“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ATENERGO“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų bankrutavusios įmonės akcininkų A.

G., V. G. ir buvusio akcininko bei vadovo A. L. 12 299,48 Eur administravimo iÅ¡laidų skolÄ ir 6 procentų metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieškovę atstatydinus iš BUAB „Aftalitana“ administratorės pareigų, su ja nebuvo atsiskaityta. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1009-777/2018 UAB „ATENERGO“ iš atsakovės BUAB „Aftalitana“ priteista 7 614,86 Eur administravimo išlaidų skola, 6 procentų metinės palūkanos. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-353-302/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, papildomai priteistas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM).

BUAB „Aftalitana“ su ieÅ¡kove neatsiskaitė, todėl administravimo iÅ¡laidas privalo solidariai sumokėti buvęs akcininkas ir vadovas A. L., akcininkai A. G. ir V. G., kuris taip pat buvo faktinis įmonės vadovas, nes jie laiku, t. y. 2008 m., neiniciavo įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovai elgėsi aplaidžiai, skolos kreditoriams vis didėjo, 2009 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Å ilutės skyrius pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , 2010 m. liepos 14 d.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) nustatė, kad įmonės skola 2009 m. lapkričio 13 d. sudarė 66 270,92 Eur, taip buvo padaryta žala įmonei, jos kreditoriams ir nemokumo administratorei.

3. Atsakovė A. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji buvo įmonės akcininkė, 2009 m. vasario 10 d. akcijas pardavė S. L.. Atsakovė neturėjo informacijos apie įmonės nemokumÄ , jai nevadovavo ir nedalyvavo veikloje, todėl jai nekilo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ . Duomenų, kad 2006 m. skolos buvo pradelstos ir įmonė buvo nemoki, nėra, tais pačiais metais UAB „Ūkio banko lizingas“ suteikė įmonei lizingÄ dviem automobiliams pirkti, įmonė vykdė veiklÄ , jai vadovavo A.

L.. 2015 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu įmonės vadovas A. L. nuteistas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , iÅ¡ jo priteista 460 857,54 Eur žalai atlyginti. Nuosprendžiu konstatuota, kad buvęs vadovas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ . Vienas iÅ¡ kreditorių 2011 m. pateikė pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti BUAB „Aftalitana“ bankroto bylÄ , tačiau buvo sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta.

Vėliau iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonė turėjo turto, tačiau nemokumo administratorės vadovas A. M. ir, tikėtina, jo sÅ«nus T. M., naudojo įmonės automobilius BMW 745 ir BMW X5, nepaisant įkaito turėtojos kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) Å iaulių banko reikalavimų juos parduoti, todėl įmonė galėjo atsiskaityti su administratore, be to, įmonė turėjo kito turto – debitorinių skolų, automobilių ir kt.

4. Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis ir sutuoktinė A. G. netinkami atsakovai byloje, nes nedirba įmonėje nuo 2009 m. vasaros, A. G. akcijas pardavė 2009 m. vasario mėn. Ieškovės argumentai, kad V. G. faktiškai vadovavo įmonei, kad įmonė buvo nemoki nuo 2008 m., neįrodyti. Nustatyta, kad įmonėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, todėl akcininkai negalėjo žinoti tikrosios finansinės padėties. Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2006 m.

įmonės kreditoriai buvo tik atsakovai, bendrovė dirbo pelningai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei UAB „ATENERGO“ priteisė iÅ¡ atsakovo A. L. 1 541,94 Eur faktiÅ¡kai patirtų administravimo iÅ¡laidų, 7 614,86 Eur administravimo iÅ¡laidų ir PVM, 5 procentų metines palÅ«kanas; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ A. L. 430 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei ir 212,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų A.

G..

6. Teismas nustatė, kad ieškovė – buvusi BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratorė, paskirta 2012 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi; 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi atstatydinta iš administratorės pareigų; 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi administruoti įmonę paskirta UAB „Geraldis“.

7. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi BUAB „Aftalitana“ bankroto byla iÅ¡kelta pagal kreditorės A. G. pareiÅ¡kimÄ . Teismas, 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pripažindamas BUAB „Aftalitana“ bankrotÄ tyčiniu, rėmėsi 2006–2007 m. balanso duomenimis ir konstatavo, kad jau 2006 m. įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki, ir bendrovės vadovas bei akcininkai privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nemokumas nustatytas vadovaujantis finansinės atskaitomybės duomenimis, 2006 m. balanso duomenimis įmonė turėjo 6 237 154 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5 275 679 Lt, iÅ¡ jų 20 947 Lt su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. 2007 m.

įmonė turėjo iš viso 7 789 426 Lt vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 7 418 647 Lt, iš jų 6 788 647 Lt sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, iš jų 17 080 Lt su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Teismas vertino, kad 2007 m. bendras įmonės įsipareigojimų dydis padidėjo nuo 6 007 441 Lt iki 7 418 647 Lt. Teismas nurodytus faktus laikė prejudiciniais.

8. Bankroto byloje patvirtinta 1 017 165,02 Eur finansinių reikalavimų suma. Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami nuo 2008 m., nors įmonė veiklÄ vykdė – sudarinėjo sandorius, vykdė mokėjimus. 2011 m. birželio 17 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialisto, tyrusio BUAB „Aftalitana“ Å«kinę–finansinę veiklÄ , iÅ¡vadoje nurodyta, kad bendrovės vadovas 2007 m. sausio 1 d. – 2009 m. spalio 19 d. pagrindė 6 672 822,03 Lt panaudojimÄ Ä¯monės veikloje ir 61 028 683,60 Lt pagal 594 kasos orderius, tačiau neteisingai deklaravo pardavimo PVM ir 2007–2009 m. padarė valstybės biudžetui 4 400 Lt nuostolį.

9. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nenustatyta, kiek finansinių įsipareigojimų 2006, 2007 ir 2008 metais buvo pradelsta, tačiau aplinkybę, jog įmonė pradėjo nevykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, patvirtina faktas, kad VSDFV Å ilutės skyrius 2009 m. rugpjūčio 27 d. iniciavo priverstinį 1 949 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , vykdymo procese buvo taikytas areÅ¡tas, o 2010 m. liepos 14 d. Klaipėdos apskrities VMI atlikusi patikrinimÄ , nustatė, kad įmonės skola 2009 m. lapkričio 13 d. sudarė 66 270,92 Eur.

10. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad 2010 m. balandžio 23 d. VSDFV Å ilutės skyrius kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei; įmonė atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes 2010 m. gegužės 17 d. pasiraÅ¡ys ilgalaikės nuomos sutartį dėl autovežio nuomos, tariasi su kitomis įmonėmis, asmenimis dėl likusių neparduotų automobilių pardavimo, kurių balansinė vertė 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 417 418,84 Lt, planuoja atsiskaityti su kreditore. 2010 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje kreditorės atstovas nurodė, kad įmonė piktybiÅ¡kai vengia vykdyti savo prievoles – nemoka einamųjų įmokų, kurių dydis yra apie 156 Lt, skola VSDFV biudžetui sudaro 20 668 Lt.

Teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , tačiau, gavęs atskirÄ jį skundÄ , su skundu sutiko ir nutartį panaikino, nutarė pareikalauti papildomus įrodymus apie įmonės turtinę padėtį ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus iÅ¡ FNTT. Å alys sudarė ir pateikė tvirtinti taikos sutartį, kuri 2011 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtinta ir byla nutraukta (civilinės bylos Nr. B2-645-159/2011).

11. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015 buvęs įmonės vadovas A. L. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, t. y., kad jis, bÅ«damas BUAB „Aftalitana“ generaliniu direktoriumi, iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 1 591 248,93 Lt vertės. Be to, A. L. nuteistas ir už tai, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros;

BUAB „Aftalitana“ buhalterinėje apskaitoje nurodė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ ir turtÄ bei juos pateikė VMI. Teismas pažymėjo, kad Å¡ios faktinės bylos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, todėl nagrinėjamoje byloje yra prejudiciniai faktai. Kitoje byloje, teismas, pripažindamas bankrotÄ tyčiniu, vertino, kad buvęs įmonės vadovas, BUAB „Aftalitana“ jau esant nemokiai, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. iÅ¡Å¡vaistė BUAB „Aftalitana“ turto už 1 591 248,93 Lt, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , iÅ¡ esmės pablogino turtinę padėtį bei sumažino kreditorių galimybes patenkinti reikalavimus iÅ¡ nemokios įmonės turto.

12. Teismas vertino, kad byloje neįrodyta, jog V. G. buvo faktiniu įmonės vadovu, todėl jam nekilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , jis neturi pareigos atlyginti buvusiai administratorei administravimo iÅ¡laidas. Faktas, kad V. G. yra buvusios akcininkės A. G. sutuoktinis, nekeičia jo teisių ir pareigų įmonei.

13. Teismas nustatė, kad A. G. – buvusi BUAB „Aftalitana“ akcininkė nuo 2003 m. gruodžio 8 d., paskyrusi vadovu A. L., perleido jam 50 proc. akcijų, o 2009 m. vasario 10 d. dalį jai priklausančių akcijų pardavė S. L.. Bendrovės 2013 m. veiklos ataskaitoje nurodyta, kad BUAB „Aftalitana“ valdymo organas ir vienintelis akcininkas yra A. L..

14. Teismas sprendė, kad apie tai, jog įmonė buvo nemoki nuo 2006 m., akcininkė nežinojo. Byloje neįrodyta, kad A. G. bÅ«tų priėmusi sprendimus dėl bendrovės valdymo, todėl negalėjo žinoti apie įmonės nemokumÄ . Aplinkybė, kad finansinės atskaitomybės dokumentus privalo patvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas, nepaneigia nurodytos iÅ¡vados, nes įmonės apskaitoje nebuvo duomenų apie pradelstus įsipareigojimus. Teismo vertinimu, prieÅ¡ingai, faktas, kad A. G. laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 9 d. iki 2009 m. birželio 12 d. įmonė sumokėjo 43 576,46 Lt palÅ«kanų pagal paskolos sutartis, o akcininkė 2008 m. balandžio 30 d. vienerių metų terminui suteikė įmonei 400 000 Lt paskolÄ , leidžia teigti, kad A. G. nebuvo žinoma apie faktinį įmonės nemokumÄ , todėl ji neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ .

15. Teismo vertinimu, įmonės vadovas A. L. žinojo arba turėjo žinoti apie faktinį įmonės nemokumÄ ir (ar) finansinius sunkumus jau 2006 m., nes jam įstatyme nustatyta pareiga organizuoti turto apskaitÄ , stebėti finansinę padėtį ir, bendrovei esant nemokiai, privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai (apgaulingai), o nuo 2008 m. įmonės vadovas iÅ¡ viso neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų registro tvarkytojui.

Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015 įmonės vadovas A. L. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, t. y., kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. iÅ¡Å¡vaistė BUAB „Aftalitana“ 1 591 248,93 Lt vertės turtÄ , apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros;

BUAB „Aftalitana“ buhalterinėje apskaitoje nurodė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ ir turtÄ bei juos pateikė VMI. Teismas pažymėjo, kad Å¡ios faktinės bylos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, todėl nagrinėjamoje byloje yra prejudiciniai faktai. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad BUAB „Aftalitana buvęs įmonės vadovas iÅ¡ esmės pablogino turtinę padėtį, sumažino kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neinformavo kitos akcininkės apie faktinę įmonės padėtį.

Teismas sprendė, kad buvęs vadovas A. L. turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei administravimo iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 16. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „ATENERGO“ praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; iÅ¡ atsakovų V. G. ir A. G. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Atsakovai V. G. ir A. G. buvo įmonės akcininkai ir dirbo vadybininkais, sudarinėjo jos vardu sandorius, naudingus sau bei susijusioms įmonėms, disponavo įmonės lėšomis, todėl apie įmonės finansinę padėtį žinojo ar turėjo žinoti.

Teismas netyrė Å¡ių aplinkybių, nesivadovavo pateiktais duomenimis. 16.2. Akcininkė turėjo ir galėjo suprasti, kad BUAB „Aftalitana“ yra nemoki tiek 2007 m., tiek 2008 m. pradžioje, kuomet eiliniuose akcininkų susirinkimuose buvo tvirtinami finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl atsakovei A. G. pagal tuo metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 5 straipsnio 1 dalį, teko pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos BUAB „Aftalitana“ iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡ios pareigos atsakovė nevykdė.

IÅ¡ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2006 – 2007 m., matyti, kad per vienerius metus įmonės grÄ Å¾intinų skolų dydis ne tik, kad virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, bet buvo artimas viso turto vertei. Atsakovei neturint duomenų, kuri dalis įmonės įsipareigojimų yra pradelsta, ji turėjo Å¡ios informacijos pareikalauti iÅ¡ įmonės vadovo. 16.3. Aplinkybės dėl atsakovų paskolų įmonei suteikimo bei palÅ«kanų mokėjimo, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, patvirtina, kad atsakovai, žinodami apie blogÄ finansinę padėtį, sÄ moningai siekė atitolinti įmonės bankrotÄ , jog galėtų pasipelnyti įmonės bei jos kreditorių sÄ skaita, nes paskolos buvo suteiktos už 60 proc. metinių palÅ«kanų, o duomenų, kad paskolintos lėšos realiai bÅ«tų perduotos įmonei ir panaudotos BUAB „Aftalitana“ veikloje, nepateikta.

Atsakovai taip pat sudarinėjo BUAB „Aftalitana“ nenaudingus sandorius dėl automobilių pardavimo susijusiai įmonei BUAB „Būstas plius“, sudarė nuomos sutartį dėl A. G. priklausančių patalpų. Paskutinė finansinė ataskaita valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui buvo pateikta už 2007 m. 16.4. V. G. nuo 2008 m. spalio mėn. vadovavo įmonei ir priiminėjo sau naudingus sprendimus. Jo vadovavimo metu, visi įmonės dokumentai buvo atsakovo žinioje, tikėtina, kad jis pakeitė duomenis ir atliko naudingus įrašus įmonės dokumentuose. 16.5.

Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (neapmokėtų administravimo iÅ¡laidų) nustatytas priežastinis ryÅ¡ys, nes atsakovai, kaip akcijų savininkai, turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jų neteisėti veiksmai sÄ lygojo, kad įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratorei atlyginimo ir patirtų administravimo iÅ¡laidų, todėl A. G., V. G. kartu su A. L. privalo solidariai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

17. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė A. G. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 17.1. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę bet kuris akcininkas turi teisę iÅ¡likti pasyvus bendrovės valdymo atžvilgiu, jei bendrovė turi vadovÄ , ir Å¡ios teisės įgyvendinimas negali užtraukti akcininkui civilinės atsakomybės. A. G. kaip 50 proc. akcijų turėtoja, neturėjo pareigos domėtis bendrovės veikla, kad galėtų įvykdyti Ä®BÄ® nustatytÄ pareigÄ inicijuoti bankroto bylÄ ir pagrįstai sprendė, jog kitas bendrovės akcininkas, turintis 50 proc. akcijų bei vadovaujantis bendrovei (A.

L.), privalo užtikrinti tinkamÄ bendrovės veiklÄ . 17.2. Atsakovei laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 9 d. iki 2009 m. birželio 12 d. įmonė sumokėjo 43 576,46 Lt palÅ«kanų pagal paskolos sutartis, o 2008 m. balandžio 30 d. vieneriems metams atsakovė suteikė įmonei 400 000 Lt paskolÄ . Å ie faktai leidžia teigti, kad A. G. nebuvo žinoma apie faktinį įmonės nemokumÄ ir tuo metu jai nekilo pareiga inicijuoti įmonei bankroto bylos. PrieÅ¡ingu atveju 400 000 Lt paskolos suteikimas bankrutuojančiai įmonei bÅ«tų neprotingas ir neadekvatus jos elgesys. 17.3.

BUAB „Aftalitana“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonė turėjo turto, iÅ¡ kurio buvo galima padengti administravimo iÅ¡laidas, t. y. du prabangius automobilius BMW 745 ir BMW X5. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimas ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1261-459/2019 patvirtina, kad ieÅ¡kovė turėjo turtÄ â€“ automobilius, kuriuos eksploatavo virÅ¡ 3 m., taip pažeisdama pareigÄ saugoti įmonės turtÄ , organizuoti turto realizavimÄ , tai paneigia ieÅ¡kovės teiginius, jog administravimo iÅ¡laidos negalėjo bÅ«ti padengtos iÅ¡ BUAB „Aftalitana” priklausančio turto. 17.4.

Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su BUAB „Būstas plius” veikla, 2005 m. nuomos sutartimi, mokėtu darbo užmokesčiu ir pan. nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas V. G. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir skirti apeliantei maksimaliÄ baudÄ už nesÄ Å¾iningai pateiktÄ , nepagrįstÄ procesinį dokumentÄ ir sÄ moningÄ veikimÄ prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , tokiu bÅ«du piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos sumos priteisiant atsakovui. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 18.1. V. G. niekada nebuvo BUAB „Aftalitana“ akcininku, jo sutuoktinė A.

G. įmonės akcijas pardavė 2009 m. vasario 10 d., todėl BUAB „Aftalitana“ akcininkais buvo A. L. ir S. L.. 18.2. BUAB „Aftalitana“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2008 m. akcininkų susirinkimui tvirtinti turėjo bÅ«ti pateikti po to, kai A. G. pardavė akcijas. 18.3. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo rezultatus, įsiteisėjusį teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015, 2014 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ R. M. atžvilgiu suėjus senaties terminui, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl BUAB „Aftalitana“ direktoriaus A.

L. ir vyr. buhalterės R. M. veiksmų dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, dėl to akcininkai negalėjo žinoti apie tikrÄ jÄ Ä¯monės finansinę padėtį. 18.4. IeÅ¡kovė atstatydinta iÅ¡ administratorės pareigų dėl to, kad nepaisė kreditorių interesų ir netinkamai valdė bankrutavusiai įmonei priklausantį turtÄ . IeÅ¡kovė, kaip BUAB „Aftalitana“ atstovė, valdė du prabangius automobilius BMW 745 ir BMW X5, kuriuos pirmame kreditorių susirinkime AB „Šiaulių bankas“ pasiÅ«lė parduoti už 25 776,18 Eur (89 000 Lt), už du kartus didesnę kainÄ , nei ieÅ¡kinio suma.

Automobilius administratorė naudojo savo ir Å¡eimos poreikiams. Apeliantė pardavusi šį turtÄ , galėjo sumokėti administravimo iÅ¡laidas. 18.5. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1261-459/2019 iÅ¡ dalies tenkino BUAB „Aftalitana“ ieÅ¡kinį solidariesiems atsakovams UAB „ATENERGO“ ir A. M. bei priteisė iÅ¡ UAB „ATENERGO“ 17 917,70 Eur žalos atlyginimo ir palÅ«kanas. 18.6.

Apeliantė, kaip BUAB „Aftalitana“ administratorė, turėjo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015, 460 857,54 Eur sumai. Vykdomasis raÅ¡tas nebuvo pateiktas antstoliui vykdyti, todėl buvo prarasta galimybė gauti lėšų administravimo iÅ¡laidoms padengti kreditorių reikalavimams tenkinti. 18.7. BUAB „Aftalitana“ vienintelis direktorius – vadovas de jure ir de facto buvo A. L., jis buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, apgaulingo buhalterines apskaitos tvarkymo ir turto iÅ¡Å¡vaistymo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos 20. Atsakovas V. G. pateikė 2020 m. vasario 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-153-553/2020, 2020 m. birželio 8 d. UAB „ATENERGO“ praÅ¡ymÄ bei 2020 m. liepos 13 d. UAB „ATENERGO“ praÅ¡ymÄ su priedais, kurie yra BUAB „Aftalitana“ bankroto byloje, taip pat 2020 m. rugpjūčio 7 d. UAB „ATENERGO“ praÅ¡ymÄ , teiktÄ BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratorei, 2020 m. rugpjūčio 31 d.

Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , sudarytÄ tarp apeliantės ir BUAB „Aftalitana“, bei 2020 m. rugsėjo 1 d. UAB „ATENERGO“ raÅ¡tÄ dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo, kuriuos praÅ¡o pridėti prie bylos. Nurodo, kad teikiami dokumentai atsirado po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, be to, jie patvirtina, kad ne BUAB „Aftalitana“ yra skolinga UAB „ATENERGO“, o atvirkščiai, apeliantė yra skolinga BUAB „Aftalitana“.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tame tarpe ir Lietuvos teismų sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, todėl nėra pagrindo priimti atsakovo teikiamų teismų priimtų procesinių sprendimų bei dokumentų, esančių BUAB „Aftalitana“ bankroto byloje. Kaip matyti iš prašomų pridėti prie bylos kitų dokumentų (2020 m. rugpjūčio 7 d. UAB „ATENERGO“ prašymo, 2020 m. rugpjūčio 31 d.

Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto bei 2020 m. rugsėjo 1 d. UAB „ATENERGO“ rašto) turinio, jie sudaryti po pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje paskelbimo, todėl pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pateikti. Šiais duomenimis atsakovas įrodinėja, jo vertinimu, bylai reikšmingas aplinkybes – kad ne BUAB „Aftalitana“ yra skolinga UAB „ATENERGO“, o apeliantė yra skolinga BUAB „Aftalitana“. Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir atsakovo pateiktus duomenis kaip įrodymus pridėti prie bylos bei vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Įvertinant tai, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymo ir 2020 m. rugsėjo 1 d. rašto autorė yra apeliantė UAB „ATENERGO“, o 2020 m. rugpjūčio 31 d.

Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas apeliantei taip pat buvo iÅ¡siųstas ir ji 2020 m. rugsėjo 1 d. raÅ¡te pareiÅ¡kė pastabas dėl akto, darytina iÅ¡vada, kad dokumentų turinys apeliantei yra žinomas. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų 23. Byloje nustatyta, kad atsakovams A. G. ir V. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2003 m. gruodžio 8 d. priklausė 50 procentų BUAB „Aftalitana“ akcijų, kai A. G., paskyrusi vadovauti įmonei atsakovÄ A.

L., pastarajam perleido 50 procentų akcijų; 2009 m. vasario 10 d. A. G. likusiÄ savo akcijų dalį (50 procentų) pardavė S. L..

24. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi BUAB „Aftalitana“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , nemokumo administratore paskyrė UAB „ATENERGO“. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi nutarė atstatydinti UAB „ATENERGO“ iÅ¡ BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratorės pareigų; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratore paskirta UAB „Geraldis“.

25. IeÅ¡kovė, kaip buvusi BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratorė, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 33 808,61 Eur administravimo iÅ¡laidų skolos ir 6 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ BUAB „Aftalitana“. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ BUAB „Aftalitana“ 7 614,86 Eur administravimo iÅ¡laidų skolÄ bei 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. sprendimÄ pakeitė – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ BUAB „Aftalitana“ 7 614,86 Eur administravimo iÅ¡laidų skolÄ ir PVM, 6 procentus metines palÅ«kanas.

26. IeÅ¡kovė buvusi BUAB „Aftalitana“ nemokumo administratorė UAB „ATENERGO“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų buvusių įmonės akcininkų A. G. ir V. G. bei buvusio akcininko ir vadovo A. L. 12 299,48 Eur administravimo iÅ¡laidų skolÄ ir 6 procentų metines palÅ«kanas, nes atstatydinus jÄ iÅ¡ nemokumo administratorės pareigų, bankrutavusi įmonė su ja neatsiskaitė. IeÅ¡kovė reikalavimus akcininkams A. G. ir V. G. grindė tuo, kad jie nuo 2008 m., kai BUAB „Aftalitana“ buvo faktiÅ¡kai nemoki, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neÅ¡aukė akcininkų susirinkimų, netvirtino finansinės atskaitomybės dokumentų ir jų neteikė juridinių asmenų registro tvarkytojui, sudarinėjo nuostolingus sandorius; be to, V.

G. buvo de facto įmonės vadovas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo buvusio įmonės vadovo A. L. ieškovei priteisė 1 541,94 Eur faktiškai patirtų administravimo išlaidų, 7 614,86 Eur administravimo išlaidų ir PVM, 5 procentų metinių palūkanų. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra skundžiama.

27. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovų A. G. ir V. G., nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, jog atsakovas V. G. buvo de facto vadovas. Teismas taip pat vertino, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė A. G. kaip akcininkė iki 2009 m. vasario 10 d. žinojo ar turėjo žinoti apie įmonės faktinį nemokumÄ . IeÅ¡kovė nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas reikalavimas akcininkų A. G. ir V. G.atžvilgiu, nurodydama, kad įmonės akcininkai, bÅ«dami ir įmonės darbuotojais, o V. G. ir de facto vadovu, gerai žinojo įmonės finansinę padėtį, tačiau laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nerengė, netvirtino ir neteikė juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius, tai sÄ lygojo įmonės bankrotÄ .

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimas dėl akcininkų A. G. ir V. G. civilinės atsakomybės, pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Dėl akcininko pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiradimo momento 29. Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti administravimo iÅ¡laidų atlyginimÄ faktinių pagrindų – imperatyvios ĮBÄ® 8 straipsnio 1 dalyje, galiojusios iki 2016 m. sausio 1 d., nuostatos, nustatančios įmonės savininko (savininkų) pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, pažeidimas.

30. Pagal ĮBĮ nuostatas, galiojusias ginčui aktualiu laikotarpiu, pareigÄ inicijuoti bankroto bylÄ , įmonei esant nemokiai, turėjo ir jos dalyviai. ĮBÄ® 5 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę:

1) kreditorius (kreditoriai);

2) savininkas (savininkai);

3) įmonės vadovas. Pagal Ä®BÄ® 8  straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. ĮBÄ® 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga sužinoti apie nemokumÄ vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turi bÅ«ti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ , ir tik tokį momentÄ nustačius, galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumÄ anksčiau už akcininkÄ , tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

AiÅ¡kinant nuostatas dėl akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momento, darytinas skirtumas tarp atvejo, kai akcininkas faktiÅ¡kai žino apie bendrovės finansinę padėtį – aktyviai dalyvavo įmonės veikloje kaip de facto vadovas ar darbuotojas (ar dėl kitų priežasčių), ir tarp atvejo, kai akcininkas aktyviai nedalyvauja bendrovės veikloje, nežino apie jos veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018, 48 punktas).

32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino, kad aplinkybės, jog BUAB „Aftalitana“ nuo 2006 m. įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki, todėl tiek įmonės vadovai, tiek ir akcininkai privalėjo kreiptis į teismÄ dėl BUAB „Aftalitana“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra prejudiciniai faktai, nustatyti teismo nutartyje pripažinti bankrotÄ tyčiniu, todėl jų nereikia įrodinėti, tačiau teismas, vertindamas aukščiau nurodytÄ aplinkybę dėl įmonės nemokumo momento, pažymėjo, kad teismas nutartyje pripažindamas bankrotÄ tyčiniu, faktinį įmonės nemokumo momentÄ nustatė remdamasis tik finansinės atskaitomybės dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nepaisant nustatyto įmonės nemokumo momento, BUAB „Aftalitana“ iki 2011 m. vykdė veiklÄ â€“ sudarinėjo sandorius, vykdė įvairius mokėjimus, tame tarpe atsakovei mokėjo palÅ«kanas pagal pastarosios suteiktas paskolas įmonei, todėl įvertinęs Å¡ias aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog akcininkė A. G. iki 2009 m. vasario 10 d., kai ji perleido akcijas S. L., žinojo (turėjo žinoti) apie įmonės faktinį nemokumÄ .

Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo su šia aplinkybe nesutikti.

33. Pažymėtina, kad BUAB „Aftalitana“ finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2006 ir 2007 metus, teiktuose tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui, nenurodyta pradelstų finansinių įsipareigojimų suma. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kokia dalis įsipareigojimų kreditoriams 2006, 2007 ir 2008 metais buvo pradelsta. BUAB „Aftalitana“ aptariamu laikotarpiu vykdė veiklÄ â€“ sudarinėjo sandorius, vykdė mokėjimus, tai patvirtina 2011 m. birželio 17 d.

FNTT specialisto, tyrusio BUAB „Aftalitana“ Å«kinę–finansinę veiklÄ , iÅ¡vada, kurioje nustatyta, kad įmonės vadovas 2007 m. sausio 1 d. – 2009 m. spalio 19 d. pagrindė 6 672 822,03 Lt panaudojimÄ iÅ¡ įmonės sÄ skaitų ir 61 028 683,60 Lt pagal 594 kasos orderius. 2010 m. balandžio 23 d. VSDFV Å ilutės skyrius kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, BUAB „Aftalitana“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog pasiraÅ¡ys ilgalaikės nuomos sutartį dėl autovežio nuomos, tariasi su kitomis įmonėmis, asmenimis dėl automobilių pardavimo, kurių balansinė vertė 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 417 418,84 Lt, planuoja atsiskaityti su kreditore;

Å¡alys 2011 m. vasario 21 d. sudarė ir pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį dėl 16 754,11 Lt skolos mokėjimo, kuriÄ teismas patvirtino ir bylÄ nutraukė (bankroto bylos Nr. B2-645-159/2011). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad įmonė A. G. laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 9 d. iki 2009 m. birželio 12 d. sumokėjo 43 576,46 Lt palÅ«kanų pagal paskolos sutartis. Todėl spręsti, kad akcininkai galėjo įvertinti, jog bendrovė yra nemoki, juo labiau, atsižvelgiant į įmonės vykdomÄ veiklÄ , kurios ji taip ir nebuvo nutraukusi, nėra pagrindo.

Taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015 buvęs įmonės vadovas A. L. buvo nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, t. y. ir dėl to, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ , todėl atsakovai pagrįstai teigia, kad jie galėjo nežinoti apie tikrÄ jÄ Ä¯monės finansinė padėtį.

Å iuos atsakovų atsikirtimus patvirtina ir akcininkės A. G. 2008 m. balandžio 30 d. 400 000 Lt paskolos įmonei suteikimas, nes tokio dydžio paskolos suteikimas finansinių sunkumų turinčiai įmonei, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neatitiktų protingo ir atsakingo verslininko elgesio standarto. Juo labiau kad atsakovės suteikta 400 000 Lt dydžio paskola, jai nebuvo grÄ Å¾inta. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų – savalaikio nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Minėta, kad pagal ginčui aktualios redakcijos Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį, civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatomas delsimas kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo tokį delsimÄ konstatuoti. Neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, civilinės atsakomybės taikymas negalimas.

34. Teisėjų kolegijos iÅ¡vadų, nurodytų nutarties 33 punkte, nekeičia ir apeliantės nurodomi argumentai dėl atsakovų darbo įmonėje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius ieÅ¡kovės teiginius, pagrindžiančių iÅ¡vadÄ , jog atsakovai nebuvo pasyvÅ«s akcininkai, kad jiems buvo periodiÅ¡kai teikiama finansinė informacija ir pan. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovams, dirbant BUAB „Aftalitana“ vadybininkais, buvo žinoma (turėjo bÅ«ti žinoma) apie itin sudėtingÄ Ä¯monės finansinę padėtį, t. y. kad jiems pagal vadybininko pareigoms bÅ«dingas funkcijas buvo žinomi įmonės finansiniai duomenys ar kita informacija, susijusi su įmonės finansine padėtimi, tuo labiau įvertinant aplinkybę, kad įmonei vadovavo paskirtas vadovas.

35. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų visumos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog akcininkė A. G. iki 2009 m. vasario 10 d., kai ji perleido akcijas S. L., žinojo (turėjo žinoti) apie įmonės faktinį nemokumÄ . Atitinkamai nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad atsakovui V. G., valdžiusiam BUAB „Aftalitana“ 50 procentų akcijų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taip pat buvo žinoma (turėjo bÅ«ti žinoma) apie įmonės faktinį nemokumÄ . Dėl asmens pripažinimo faktiniu įmonės vadovu 36. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė taip pat įrodinėjo aplinkybes, kad V. G., bÅ«damas BUAB „Aftalitana“ akcininku ir jos darbuotoju, vykdė valdymo funkcijÄ ir turi atsakyti kaip faktinis vadovas, t. y. akcininko pareigÄ inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sieja su situacija, kai dalyvis yra de facto bendrovės vadovas.

37. Kasacinis teismas praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali bÅ«ti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).

Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetencijÄ priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, bÅ«dingus Å¡iai pozicijai. BÅ«tent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovÄ skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

38. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra:

1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas);

2) vadovavimas yra nuolatinio pobÅ«džio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus bÅ«dingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieÅ¡kovė, siekdama pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusÄ , turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui bÅ«dingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju. Aplinkybė, ar sandorį sudaro formalus vadovas, ar kiti asmenys įgaliojimo pagrindu, ar de facto vadovas, nėra kvalifikuojanti aplinkybė nustatant de facto vadovo statusÄ .

Galimi atvejai, kai tas pats asmuo priima verslo sprendimÄ ir sudaro sandorį Å¡io sprendimo pagrindu, bet galimos ir situacijos, kad verslo sprendimÄ priėmęs faktinis vadovas nurodo sudaryti sandorį formaliam vadovui ar įgaliotam asmeniui. Sandoriai yra sudaromi verslo sprendimų pagrindu, todėl vertinant, kas atlieka valdymo funkcijÄ , svarbu nustatyti, kas faktiÅ¡kai nuolatos priima verslo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4313/2018).

39. Taigi teismas, spręsdamas ar įmonės dalyvis ir darbuotojas pripažintinas faktiniu jos vadovu, turi įvertinti, ar tokio asmens veikla viršijo dalyviui ir darbuotojui būdingas funkcijas, ar toks asmuo vienvaldiškai priimdavo verslo sprendimus ir ar ši veikla buvo nuolatinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas V. G. nebuvo BUAB „Aftalitana“ faktiniu vadovu. Apeliantė su šia išvada nesutinka ir teigia, kad nuo 2008 m. spalio mėn. V. G. buvo BUAB „Aftalitana“ de facto vadovu, nes jo žinioje buvo įmonės turtas ir dokumentai, jis priiminėjo tik jam pačiam ir jo šeimai naudingus sprendimus dėl sandorių sudarymo.

40. Nutarties 23 punkte nustatyta, kad atsakovams A. G. ir V. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2003 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. vasario 10 d. priklausė 50 procentų BUAB „Aftalitana“ akcijų. V. G. taip pat nuo 2004 m. sausio 5 d. dirbo BUAB „Aftalitana“ vadybininku.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė jokių faktinių aplinkybių bei rašytinių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. V. G. būtų atlikęs veiksmus, kuriuos paprastai atlieka vadovas ir (ar) jis būtų sprendęs esminius su įmonės tiesiogine veikla susijusius klausimus (nuolat priiminėjęs strateginius sprendimus). Priešingai, iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-360/2015, matyti, kad buvęs įmonės vadovas A.

L., kuris nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, valdė BUAB „Aftalitana“ turtÄ , priiminėjo dėl jo sprendimus, organizavo įmonės buhalterinę apskaitÄ ir sprendė dėl buhalterinėje apskaitoje nurodytinų duomenų, t. y. nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvęs įmonės vadovas A. L., bÅ«damas atsakingas už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį BUAB „Aftalitana“ turtÄ , iÅ¡Å¡vaistė BUAB „Aftalitana“ 1 591 248,93 Lt vertės turtÄ ; taip pat veikdamas per įmonės buhalterę, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros; be to, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo, BUAB „Aftalitana“ buhalterinėje apskaitoje nurodė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ ir turtÄ bei juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia atsakovų atsikirtimus, jog vieninteliu BUAB „Aftalitana“ direktoriumi buvo A. L., o ne atsakovas V. G..

42. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės teiginiais, kad nenaudingų sandorių tarp įmonės ir akcininkų sudarymas, patvirtina aplinkybę, jog V. G. faktiÅ¡kai vadovavo įmonei. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. su UAB „Aftalitana“ 2004 m. sausio 21 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ bendrovei suteikė 40 000 Lt beprocentę paskolÄ ; 2005 m. sausio 17 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ bendrovei suteikė 200 000 Lt paskolÄ su 5 procentų palÅ«kanomis per mėnesį, 2008 m. balandžio 30 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ bendrovei suteikė 400 000 Lt paskolÄ su 9 procentų metinėmis palÅ«kanomis.

V. G. ir BUAB „Aftalitana“ 2004 m. sausio 12 d. sudarė sutartį dėl 41 000 Lt paskolos (beprocentės) suteikimo, 2004 m. sausio 21 d. – dėl 39 000 Lt paskolos (beprocentės) suteikimo, 2004 m. vasario 4 d. – dėl 40 000 Lt paskolos (beprocentė), 2004 m. vasario 17 d. – dėl 42 000 Lt paskolos (beprocentės), 2005 m. sausio 17 d. – dėl 200 000 Lt paskolos su 5 procentų mėnesinėmis palūkanomis, 2008 m. balandžio 30 d. – dėl 400 000 Lt paskolos su 9 procentų metinėmis palūkanomis.

Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusioje 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-74-513/2018, kuria BUAB „Aftalitana“ bankrotas pripažintas tyčiniu kaip atitinkantis ĮBÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus požymius, vertindamas aukščiau nurodytus sandorius dėl akcininkų paskolų suteikimo įmonei ekonomiÅ¡kumo aspektu (dėl per didelės metinės palÅ«kanų normos, kÄ iÅ¡ esmės nurodo ir apeliantė apeliaciniame skunde), nustatė, kad BUAB „Aftalitana“ veikloje praktika, kai akcininkai suteikdami įmonei paskolas, užtikrindavo pakankamÄ apyvartinių lėšų kiekį ir tinkamÄ Ä¯monės veiklÄ , buvo įprasta; nenustatyta, kad paskolos sutartimis įmonei buvo padaryta žala (nutarties 13 punktas).

Taigi tai, kad atsakovai skolino įmonei pinigines lėšas, sudarydami paskolos sutartis, nepatvirtina fakto, jog jie tai darė savo iniciatyva, be įmonės direktoriaus žinios ir leidimo. Juo labiau, kaip minėta, tokia praktika, kai akcininkai suteikia įmonei paskolas, BUAB „Aftalitana“ veikoje buvo įprasta, todėl įmonės veiklos užtikrinimas, suteikiant jai paskolas, negali būti prilygintas strateginiam sprendimui, kuris priskiriamas bendrovės vadovo kompetencijai.

43. Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusioje 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-74-513/2018, kuria BUAB „Aftalitana“ bankrotas pripažintas tyčiniu, vertindamas 2005 m. birželio 1 d. akcininkės A. G. su įmone sudarytÄ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, taip pat pažymėjo, kad nenustatyta, jog minėtu sandoriu įmonei bÅ«tų padaryta žala, byloje nėra duomenų, kad nuomos sandoris virÅ¡ijo įprastinę bendrovės Å«kinės – komercinės veiklos rizikÄ ir Å¡io sandorio sudarymu įmonė buvo tyčia privesta prie bankroto ir (ar) tyčia buvo bloginama jos padėtis (nutarties 14 punktas). Taigi nenustačius, kad sudarytas nuomos sandoris nebuvo įmonei nenaudingas, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys yra laisvos sudaryti sutartis, tokio sandorio sudarymas taip pat negali bÅ«ti prilygintas strateginiam sprendimui, kuris priskirtinas bendrovės vadovo kompetencijai.

44. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, nurodo, kad aptartų aplinkybių visuma nepagrindžia ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad V. G. buvo BUAB „Aftalitana“ faktiniu vadovu, t. y. kad atsakovas V. G. sistemingai atliko veiksmus, kurie būdingi vadovui, nes byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog atsakovas vykdė bendrovės vadovui būdingas funkcijas, dėl to jis nelaikytinas BUAB „Aftalitana“ de facto vadovu.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas praktikÄ faktinio įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo aspektu, yra nurodęs, kad Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimÄ gali bÅ«ti taikoma tik asmenims, turintiems formalų įmonės vadovo statusÄ , todėl de facto vadovui ar pagal vadovo suteiktÄ Ä¯galiojimÄ veikiančiam asmeniui negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė už Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos de jure vadovo pareigos pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 29 punktas).

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai apskritai eliminuoja civilinės atsakomybės taikymÄ už Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pažeidimÄ , todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su faktiniu kito asmens vadovavimu, nelemia vertinimo, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė. Dėl praÅ¡ymo skirti apeliantei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis 46.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

47. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

48. Atsakovas V. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei 2 896 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pateikiant nepagrįstÄ procesinį dokumentÄ ir taip veikiant prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , pusę baudos priteisiant atsakovo naudai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Tai, kad apeliantė skundė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl atsisakymo priteisti administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų, kaip įmonės dalyvių, savaime nėra laikoma nesÄ Å¾iningu elgesiu, tai yra teisės kreiptis į teismÄ realizavimas. Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

50. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gijo atsakovai. Atsakovė A. G. prašė jos naudai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) bei pateikė jas pagrindžiančius dokumentus – atsakovė prašė priteisti 484 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodytos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktus apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų iÅ¡laidų už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas dydžio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ apeliantės (ieÅ¡kovės) UAB „ATENERGO“ atsakovės A. G. naudai 484 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas V. G. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų neprašė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“ atsakovei A. G. 484 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ .

Teisėjai Marius Bajoras Danguolė Martinavičienė Asta Radzevičienė