b68ff4f6-0406-445d-9dce-c88597effade · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1975-1100/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21267-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.8; 25.4.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Laimai Avižienytei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, kaltinamajam S. K., gynėjui advokato padėjėjui V. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės S. K. 2019 m. gegužės 21 d. apie 21.05 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.

S. K. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu visiÅ¡kai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Parodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį bÅ«damas neblaivus. Vienas vartojo apie 150 g brendžio ir alaus likus maždaug pusei valandos iki transporto priemonės vairavimo.

Pasitikrino blaivumÄ namuose buvusiu alkotesteriu, kuris parodė 0,3 promiles, tačiau alkotesteris nėra probuotas. Jei žinotų, kad jo neblaivumas virÅ¡ijo leistinÄ normÄ , nevairuotų automobilio. Sugyventinė turi teisę vairuoti transporto priemones, bet jis jautėsi gerai, todėl važiavo į parduotuvę nusipirkti cigarečių, taip pat nupirkti vaikui maisto. Begrįžtantį atgal iÅ¡ parduotuvės, jį sustabdė policijos pareigÅ«nai. Nustačius neblaivumÄ , jis nustebo, bet sutiko su alkotesterio rodmenimis.

Blogai vertina savo poelgį, iki Å¡io įvykio retai vartojo alkoholį. Jo Å¡eimoje daugiau niekas nevartoja alkoholio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka. Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 21 d. apie 20.55 val., dirbdamas su kolega, gavo praneÅ¡imÄ , kad pranešėjo neblaivus kaimynas mėlynos spalvos automobiliu Audi A4 nuvažiavo „Salotės restorano“ link.

Tarnybiniu automobiliu važiuojant (duomenys neskelbtini) g., pastebėtas mėlynos spalvos automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 21.05 val. netoli „Salotės restorano“, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sustabdytas. Prie transporto priemonės vairo sėdėjo S. K., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojas pasakė, kad vartojo alkoholį. Alkotesteriu apie 21.15 val. S. K. nustatytas 1.63 promilių neblaivumas, o apie 21.33 val.

– 1,72 promilių neblaivumas (b. l. 25). Liudytojo M. S. 2019 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės (b. l. 4). Pagal BIRT ataskaitų žiūryklę, 2019 m. gegužės 21 d. 20.59 val. gauta informacija, kad pranešėjo neblaivus kaimynas mėlynos spalvos automobiliu nuvažiavo „Salotės restorano“ link (b. l. 5–6). Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenų kopijos patvirtina, kad S. K. 2019 m. gegužės 21 d. 21 val. 15 min. 40 sek. buvo nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 21 val. 33 min. 51 sek.

– 1,72 promilių neblaivumas (b. l. 8, 9). Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 0967281 kopijÄ , Å¡io alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 10). 2019 m. gegužės 21 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad S. K. pasiraÅ¡ytinai sutiko su alkotesterio rodmenimis (b. l. 7). IÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas S. K. vardu (b. l. 12). VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad Å¡is automobilis įvertintas 818 Eur be PVM (b. l. 13).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktÄ . Aplinkybę, kad S. K. vairavo minėtÄ transporto priemonę, taip pat įrodo liudytojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir raÅ¡ytiniai įrodymai: M. S. 2019 m. gegužės 21 d. tarnybinis praneÅ¡imas ir BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuota informacija. Be S. K. prisipažinimo vartojus alkoholį, tokiÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvÅ«s duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Kaltinamojo neblaivumo faktÄ patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jo 2019 m. gegužės 21 d. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriais apibÅ«dinti S. K. neblaivumo fiziologiniai požymiai. Taigi darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintÄ draudimÄ , nes S. K. 2019 m. gegužės 21 d. apie 21.05 val. Vilniuje, Taurupės g., ties PaplÅ«dimio g. pastatu Nr. 4, vairavo automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kadangi S. K. nustatytas neblaivumas virÅ¡ijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. IV. Dėl S. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teisiamojo posėdžio metu S. K. ir jo gynėjas pateikė praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant jį motinos L. K. atsakomybei. S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis Å¡iuo metu gyvena su savo motina, kuri yra labai geras žmogus, prižiÅ«ri jo neįgaliÄ seserį.

Kaltinamasis itin vadovaujasi L. K. nuomone. Galima laiduotoja L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji Å¡iuo metu gyvena su savo sÅ«numi, jo sugyventine, trimis vaikais ir L. K. neįgalia dukra. Ji nė karto nėra mačiusi iÅ¡gėrusio sÅ«naus. TÄ dienÄ ji su savo dukra buvo sodyboje, esančioje Trakuose. Jie nevartoja alkoholio net per Å¡ventes, artimai bendrauja su sÅ«numi. S. K. pasipasakoja jai apie sunkumus darbe ir kitais klausimais, klauso jos nuomonės. SÅ«naus elgesį vertina neigiamai, sugebėtų prižiÅ«rėti, kad sÅ«nus laikytųsi įstatymų.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ Ä¯tvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl S. K. padarytos nusikalstamos veikos Å¡ioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieÅ¡kovais pripažintų asmenų, nėra pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių. BÅ«tina įvertinti kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančių duomenų visumÄ .

Jis gyvena su sugyventine, augina vienÄ mažametį vaikÄ (b. l. 128), taip pat turi du vaikus iÅ¡ ankstesnės santuokos (b. l. 120, 125–127, 130), dirba, teigiamai charakterizuojamas darbovietės ir kitų įmonių (įstaigų) (b. l. 131–132, 137), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra (b. l. 96). S. K. anksčiau neteistas (b. l. 37), trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau neturėjo administracinių nuobaudų už Å¡iurkščius KET pažeidimus (automobilio pastatymas pažeidžiant savivaldybės nustatytÄ tvarkÄ , automobilio vairavimas virÅ¡ijus leistinÄ greitį), jis sumokėjo beveik visas paskirtas baudas (b. l. 38–39); per pastaruosius metus nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 97).

Teismas taip pat atsižvelgia į S. K. duotus parodymus ir jo kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sÄ lygos. Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Å ioje byloje laiduotuoju praÅ¡oma paskirti kaltinamojo motinÄ L.

K.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad S. K. su jo motina sieja artimi santykiai, jie Å¡iuo metu kartu gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje. L. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra sÅ«nui autoritetas, jis klauso jos nuomonės. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad L. K. anksčiau neteista (b. l. 94), nebausta administracine tvarka (b. l. 93), neįraÅ¡yta į priklausomybės ligų įskaitÄ (b. l. 95). Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad L. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima S. K., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ S. K., kad Å¡is laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, S. K., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. K. atsakomybei pagal laidavimÄ , nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai Prokuroras, teisiamojo posėdžio metu sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ , prašė paskirti S. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimÄ dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ (BK 72 straipsnis). BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iÅ¡ jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. S. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais Å¡iurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumÄ ir atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bÅ«tina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminÄ , teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos padarymo aplinkybes, S. K. nustatytÄ neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, baustas už neÅ¡iurkščius KET pažeidimus, dirba, savo kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų veiksmų. Taigi S. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminÄ skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. gegužės 22 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

S. K. praÅ¡yme atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nurodytos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo asmenybe (anksčiau neteistas, neįraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ ), jo Å¡eimine padėtimi, poreikiu rÅ«pintis kitais asmenimis, darbinių funkcijų atlikimu, nelaikytinos pagrindu neskirti jam aptariamos baudžiamosios poveikio priemonės ar skirti jÄ tik minimaliam (vienerių metų) terminui. Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už transporto priemonių vairavimÄ , kai tai daro neblaivÅ«s (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Taigi įstatymas reglamentuoja griežtÄ administracinę atsakomybę (privalomÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis nei pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir kuris buvo nustatytas S. K.. Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).

Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktikÄ baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

Be to, vien tai, kad teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės. Baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) nedraudžia teismui skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų ir turto konfiskavimÄ , nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, teismui Å¡iuo klausimu suteikta teisė priimti sprendimÄ savo nuožiÅ«ra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-14-511/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-1073/2018, 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019 ir kt.).

S. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasis automobiliu Audi A4 Avant, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be transporto priemonės kaltinamasis nebÅ«tų galėjęs nusikalsti. Å is automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam (b. l. 12). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sÄ lygos, S. K. priklausantis automobilis Audi A4 Avant konfiskuotinas valstybės naudai. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad Å¡iuo atveju transporto priemonės konfiskavimas bÅ«tų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Pirma, automobilio Audi A4 Avant vertė, kuri yra 818 Eur be PVM (b. l. 12), nėra tokia, kuri leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog transporto priemonės konfiskavimas akivaizdžiai pažeidžia kaltinamojo interesus. Tokios iÅ¡vados nepaneigia kaltinamojo praÅ¡yme atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nurodytos aplinkybės, kad jo nusikalstama veika padaryta pirmÄ kartÄ , nesmurtinė ir ne iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, kaltinamasis anksčiau nebaustas administracine tvarka už Å¡iukščius KET pažeidimus, teigiamai charakterizuojamas.

Baudžiamasis įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo esant minėtoms aplinkybėms. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina tai, kad dėl jo veiksmų neatsirado jokių pasekmių, nes prieÅ¡ingu atveju jis papildomai bÅ«tų traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Tai, kad S. K. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi įtakos sprendžiant turto konfiskavimo klausimÄ .

Neskirti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės neleidžia ir tos aplinkybės, kad, pasak S. K., transporto priemonė reikalinga jam vykdant darbo funkcijas, taip pat tinkamai pasirÅ«pinti artimais asmenimis. Pirma, kaltinamasis, prieÅ¡ darydamas nusikalstamÄ veikÄ , suvokė, kad automobilis buvo reikalingas ne tik jam, jog galėtų dirbti, bet ir kitiems asmenims (ypač jo neįgaliai seseriai, mažamečiui vaikui). Kita vertus, S. K. pasielgė neatsakingai ir vis tiek vairavo jam nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę bÅ«damas neblaivus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis, prieÅ¡ važiuodamas transporto priemone, pasitikrino savo neblaivumÄ nustatyta tvarka nepatikrintu alkotesteriu, kuris vis tiek parodė tam tikro laipsnio neblaivumÄ (0,3 promilių), t. y. kuris pernelyg nesiskiria nuo ribos, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis suvokė, jog yra apsvaigęs nuo alkoholio, bet vis tiek rizikavo vairuoti transporto priemonę praėjus ne itin dideliam laikui po alkoholio (taip pat stipraus – brendžio) vartojimo, o, policijos pareigÅ«nams sustabdžius jį, buvo nustatytas neblaivumas, kuris virÅ¡ijo daugiau kaip 1,51 promiles, už kurias atsiranda baudžiamoji atsakomybė.

Šiame kontekste pažymėtina, kad S. K. savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui neturėdamas kažkokios ypatingos priežasties vairuoti automobilio (siekė nusipirkti cigarečių ir maisto mažamečiui vaikui), juolab pats kaltinamasis teigė, kad jo sugyventinė turi teisę vairuoti transporto priemonę, todėl ji, o ne S. K. galėjo nuvažiuoti automobiliu siekiant apsipirkti. Nors asmeniškai S. K. ir su juo susijusiems asmenims gali atsirasti nepageidaujamų padarinių, tačiau tai lemia paties kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo rezultatas.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog S. K. ir jo Å¡eima, siekdami patenkinti savo poreikius, negalėtų ateityje įsigyti automobilio, kurio vertė yra tokia pati ar mažesnė kaip konfiskuotinos transporto priemonės (818 Eur), o baudžiamasis įstatymas nedraudžia Å¡eimai įsigyti kito automobilio, kai vienas iÅ¡ jos narių padaro nusikalstamÄ veikÄ ir transporto priemonė konfiskuojama. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 6 d. pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį matyti, kad S. K. nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. vidutiniÅ¡kai gavo 816,16 Eur darbo užmokesčio (10 610,19 Eur : 13 mėn.) (b. l. 118), t. y. gerokai daugiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas.

Jei kaltinamasis negalėtų vykdyti dabartinių funkcijų darbovietėje (pavyzdžiui, važiuoti į prižiÅ«rimus objektus), nėra duomenų, kad jis, turėdamas aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , ilgalaikę darbinę patirtį, negalėtų dirbti kitokio pobÅ«džio darbo Å¡ioje ar kitoje darbovietėje, juolab nenustatyta, kad jis turi kokių nors sveikatos problemų. Å iame kontekste pasakytina, kad S. K. nėra apribota teisė dirbti darbÄ , kurio funkcijoms atlikti tiesiogiai transporto priemonė nereikalinga.

Kaip minėta, S. K. turi du vaikus iÅ¡ ankstesnės santuokos, tačiau kaip matyti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo, abu kaltinamojo vaikai liko gyventi su buvusia sutuoktine (b. l. 125–126). Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad transporto priemonės konfiskavimas tiesiogiai pažeistų Å¡ių vaikų interesus, juolab vienas iÅ¡ jų jau yra pilnametis (b. l. 130). Be to, S. K. netekus automobilio ir teisės vairuoti transporto priemones, jam nepanaikinama pareiga iÅ¡laikyti kitÄ nepilnametį vaikÄ .

Kaltinamasis taip pat turi bendrÄ mažametį vaikÄ su sugyventine ir neįgaliÄ seserį (b. l. 123, 128). Kita vertus, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad sugyventinė turi teisę vairuoti transporto priemonę. Taigi Å¡eimoje yra asmuo, galintis nuvežti minėtus asmenis pagal poreikį, jei bÅ«tų įsigytas kitas automobilis ar pasinaudojus kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, pasinaudojus socialinių darbuotojų pagalba). Prie praÅ¡ymo atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pateiktas F.

K. (F. K.) praÅ¡ymas neatimti kaltinamajam teisės vairuoti transporto priemones ir nekonfiskuoti automobilio, kad kaltinamasis galėtų jam neįgaliam padėti (b. l. 133–134). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių F. K. visapusiÅ¡kai pasirÅ«pinti negali kiti asmenys ar socialiniai darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka. Pasak S. K., jis yra pasiėmęs kreditÄ (b. l. 99–117), tačiau savo noru prisiimti finansiniai įsipareigojimai taip pat nevertintini kaip pagrindas nekonfiskuoti automobilio, juolab kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo žinoma Å¡i aplinkybė.

Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad S. K. turi nuosavybės teise žemės sklypų, kuriuos, pasak jo, reikia prižiÅ«rėti. Pažymėtina, kad kaltinamÄ jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus S. K. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikÅ¡mingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumÄ , kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«džio.

Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – S. K. priklausančio automobilio Audi A4 Avant – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys). S. K. praÅ¡yme atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai, kai transporto priemonės nebuvo konfiskuotos atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims ar jiems paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui (b. l. 80–89), savaime nesudaro pagrindo priimti kitokių sprendimų dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam.

Teismas pažymi, kad uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo klausimai yra sprendžiami kiekvienoje byloje individualiai, atsižvelgiant į byloje reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Todėl teismų palankesni sprendimai Å¡iais klausimais kitiems asmenims negali besÄ lygiÅ¡kai lemti S. K. teisinės padėties lengvinimo. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro nutarimu siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. K. priklausančiam automobiliui Audi A4 Avant, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. lapkričio 23 d., uždraudžiant šį turtÄ valdyti ir disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 50–51). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki Å¡io teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. VI. Kardomosios priemonės S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (S. K. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 46–47, 49).

Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš S. K. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktinių įrodymų ar proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : S. K., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. K. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Paskirti S. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 22 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti S. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), valstybės naudai.

PaskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ automobiliui Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki Å¡io teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. S. K. paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumento (S. K. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ ir specialios teisės sustabdymÄ â€“ palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, S. K. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuoraÅ¡u VÄ® „Regitra“.

IÅ¡aiÅ¡kinti S. K. ir L. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡aiÅ¡kinti S. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis