2026-01-28 Nr. AB-2241-3-61-3-00502-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-77-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00502-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Lamantinas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Lamantinas“ skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „World Baltic Trade“, atstovaujama bankroto administratoriaus Juozo Viščinio) dėl pretenzijos / teikimo dėl muitų ir mokesčių sumokėjimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) draudimo kompanija (toliau – ir DK) „Lamantinas“ (toliau – ir Draudimo kompanija, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 10 d. pretenziją / teikimą dėl muitų ir mokesčių sumokėjimo Nr. 10000496911 (toliau – ir Pretenzija).

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pagal 2004 m. balandžio 7 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. MD-1/11B-53 (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis) 2.1 papunktį pareiškėjas įsipareigojo vykdyti teisės aktų nustatytas ir išduotose garantijos dokumentuose įvardintas garantui tenkančias priemones. Bendradarbiavimo sutarties 11 punktas nustato, kad Bendradarbiavimo sutartis galioja neterminuotai. Vadovaujantis Bendradarbiavimo sutartimi, pareiškėjas išdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „World Baltic Trade“ (toliau – ir Bendrovė, ir trečiasis suinteresuotas asmuo) garantijas. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2022 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjui pateikė pranešimą Nr. 1M-G00005489/01 (toliau – ir Pranešimas) dėl Bendrovės laiku ir tinkamai neįvykdytų įsipareigojimų ir jo atžvilgiu pradėtos mokestinės nepriemokos – 250 014 Eur priverstinio išieškojimo veiksmų.

2.2. Draudimo kompanija, vos gavusi Pranešimą, 2022 m. lapkričio 24 d. Vilniaus teritorinei muitinei pateikė prašymą dėl papildomos informacijos pateikimo. Vilniaus teritorinė muitinė pateikė 2022 m. gruodžio 13 d. atsakymą bei dokumentus (patikrinimo ataskaitas Nr. 0VM320058M, Nr. OVM320097M bei 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 18KP-38-657). Vilniaus teritorinė muitinė, be kita ko, atsakyme pažymėjo, kad neturi informacijos, kodėl Bendrovė nustojo mokėti priskaičiuotus mokesčius bei pateikė prašomų sumokėti sumų detalizavimą.

2.3. 2023 m. sausio 18 d. pareiškėjas atsakovui pateikė dar vieną prašymą dėl informacijos pateikimo ir gavo Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. sausio 20 d. raštą, kuriame nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. balandžio 9 d. su atsakovu pasirašė Mokestinės paskolos sutartį Nr. 5MA-34-87 bei mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką dėl 46 467 Eur muitų ir 96 043 Eur PVM mokestinės prievolės sumokėjimo. Atsakovas patvirtino, kad vykdant minėtą Mokestinės paskolos sutartį trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo 29 877 Eur muitų ir 17 523 Eur PVM, o liko nesumokėta 16 590 Eur muitų ir 78 520 Eur PVM mokestinė nepriemoka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. balandžio 12 d. su atsakovu pasirašė Mokestinės paskolos sutartį Nr. 5MA-34-93 bei Mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką, kuriais Bendrovė įsipareigojo sumokėti atsakovo 2020 m. lapkričio 3 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM320097M nustatytą 32 178 Eur muitų ir 65 926 Eur PVM mokestinę prievolę. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. birželio 14 d. su atsakovu pasirašė Mokestinės paskolos sutartį Nr. 5MA-34-127 bei Mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką, kuriais trečiasis suinteresuotas asmuo įsipareigojo sumokėti atsakovo 2020 m. liepos 7 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM320058M nurodytas sumas – 9 194 Eur PVM delspinigių, 28 502 Eur baudos mokestinę nepriemoką ir 2020 m. lapkričio 3 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM320097M nurodytas sumas – 8 406 Eur PVM delspinigių, 19 620 Eur baudos mokestinę nepriemoką (kartu 2021 m. balandžio 9 d., 2021 m. balandžio 12 d., 2021 m. birželio 14 d.

Mokestinės paskolos sutartys – toliau ir Mokestinės paskolos sutartys). Atsakovas patvirtino, kad Bendrovė sumokėjo 624 Eur muitų delspinigių pagal 2020 m. liepos 7 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320058M ir 485 Eur muitų delspinigių pagal 2020 m. lapkričio 3 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320097M, liko nesumokėta 26 199 Eur baudos ir 8 369 Eur PVM delspinigių pagal 2020 m. liepos 7 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320058M bei 19 620 Eur baudos pagal 2020 m. lapkričio 3 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320097M. Taip pat Vilniaus teritorinė muitinė informavo, kad tęsdama delspinigių skaičiavimą trečiajam suinteresuotam asmeniui priskaičiavo ir įregistravo 1 336 Eur muitų ir 28 553 Eur PVM delspinigių, susijusių su minėtomis patikrinimo ataskaitomis.

Atsakovas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 18KP-38-657 apskaičiavo ir įregistravo trečiojo suinteresuoto asmens papildomai mokėtinas sumas – 4 646 Eur muitų, 19 414 Eur akcizų, 23 556 Eur PVM, 448 Eur akcizų delspinigių, 546 Eur PVM delspinigių ir 23 808 Eur baudos. Atsakovas pakartotinai nurodė, kad neturi informacijos, dėl kokių priežasčių Bendrovė nevykdė įsipareigojimų, prisiimtų pagal minėtas mokestinės paskolos sutartis.

2.4. Atsakovo Pretenzija ir joje pareikštas reikalavimas per 30 dienų į Muitinės departamento centralizuotų muitų ir mokesčių surenkamąją sąskaitą sumokėti 326 805 Eur sumą yra visiškai nepagrįstas, todėl Pretenzija turi būti panaikinta. Prieš pareikšdamas Pretenziją, atsakovas nepateikė Draudimo kompanijai jokių duomenų, pagrindžiančių teisę reikalauti pareiškėjo subsidiariosios atsakomybės, t. y. neįrodė, kad pagrindinis skolininkas Bendrovė atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą. Šiuo atveju, prieš reiškiant reikalavimą pareiškėjui kaip garantui subsidiariai atsakingam už Bendrovės įsipareigojimų muitinei tinkamą vykdymą, atsakovas turėjo motyvuotai pagrįsti, kad yra išnaudotos visos galimybės jo apskaičiuotą trečiojo suinteresuoto asmens mokestinę nepriemoką išieškoti iš pagrindinio skolininko, t. y. iš paties trečiojo suinteresuoto asmens.

2.5. Tiek pagal galiojantį reglamentavimą, tiek pagal trečiajam suinteresuotam asmeniui išduotų garantų Nr. D76B00004092, Nr. D76B00004258, Nr. D76B00004486, Nr. D76B00004751, Nr. D76B00005252 sąlygas pareiškėjui galėtų būti reiškiami reikalavimai nebent dėl pagrindinių prievolių, t. y. prievolių sumokėti mokesčius, įvykdymo. Tuo tarpu Pretenzijoje nepagristai įtrauktos ir papildomos trečiojo suinteresuoto asmens prievolės, t. y. reikalavimai sumokėti baudas (69 627 Eur) bei delspinigius (39 252 Eur).

2.6. Pretenzijoje nepagrįstai didžiąja dalimi įtrauktos reikalavimo sumos, kurios susidarė pagal Bendrovės muitinės deklaracijas, įformintas po išduotų Bendrųjų garantijų galiojimo termino pabaigos. Atmetus Pretenzijoje nurodytas reikalaujamas sumokėti sumas, kylančias iš muitinės deklaracijų, kurios įformintos po atitinkamos garantijos galiojimo termino pabaigos, likusi reikalavimo suma sudarė vos 73 132 Eur (iš kurių 25 516 Eur netesybos).

2.7. Bendrovė būtų tinkamai vykdžiusi pagal Mokestines paskolos sutartis prisiimtus įsipareigojimus, jei įsipareigojimų vykdymas nebūtų sustabdytas dėl Rusijos Federacijos sukelto karo Ukrainoje ir šios šalies bankams įvestų sankcijų. Bendrovės vardu prisiimtus įsipareigojimus vykdė su šia bendrove susijęs fizinis asmuo Rusijos Federacijos pilietis, kuris mokėjimus atlikdavo iš šios šalies bankų, tačiau pritaikius sankcijas to padaryti nebegalėjo. Šios aplinkybės laikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis ir tuo pagrindu pareiškėjas atleistinas nuo atsakomybės.

2.8. Pretenzijoje nei faktinis, nei teisinis reikalavimo pagrindas nėra nurodytas, todėl atsakovo elgesys neatitinka gero administravimo principo, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas.

3. Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Pareiškėjas ir Muitinės departamentas yra sudarę neterminuotą Bendradarbiavimo sutartį pagal kurią Draudimo kompanija pripažįstama garantu, turinčiu teisę išduoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims garantijos dokumentus. Pagal šią sutartį garantas įsipareigoja vykdyti teisės aktų nustatytas ir išduotuose garantijos dokumentuose įvardytas garantui tenkančias prievoles (2.1 p.); užtikrinti išduodamų garantijos dokumentų atitikimą Muitinės departamento šiam tikslui patvirtintoms formoms (2.2 p.).

4.2. Draudimo kompanija pagal išduotus leidimus: Nr. LTCGULTVM000-2019-BYQ51513 (vykdyti muitinio sandėliavimo procedūrą), Nr. LTCGULTVM0000-2019-CGO45274 (vykdyti Sąjungos tranzito procedūrą / bendrojo tranzito procedūrą) pateikė Bendrąsias garantijas muitinei, laiduodama už UAB „World Baltic Trade“ vykdomas muitinės procedūras ir prisiimdama solidariąją atsakomybę garantijos muitinės įstaigoje. Skundžiama Pretenzija pareiškėjui yra pateikta remiantis Draudimo kompanijos Bendrovei išduotomis penkiomis Bendrosiomis garantijomis (Nr. D76B00004092, Nr. D76B00004486, Nr. D76B00004751, Nr. D76B00005252, Nr. D7600004258) (toliau kartu – ir Bendrosios garantijos).

4.3. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. liepos 7 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM320058M UAB „World Baltic Trade“ apskaičiavo ir įregistravo 46 467 Eur muitų, 96 043 Eur PVM , 624 Eur muitų delspinigių, 9 194 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę ir skyrė 28 502 Eur baudą bei įpareigojo Bendrovę nepriemokas sumokėti nustatyta tvarka. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. lapkričio 3 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM320097M UAB „World Baltic Trade“ apskaičiavo ir įregistravo 32 178 Eur muitų, 95 926 Eur PVM, 485 Eur muitų delspinigių, 8 406 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę ir skyrė 19 620 Eur baudą bei įpareigojo bendrovę šias sumas sumokėti nustatyta tvarka. UAB „World Baltic Trade“ neįvykdė minėtose patikrinimo ataskaitose įregistruotų mokestinių prievolių, tačiau kreipėsi į muitinę su prašymu atleisti nuo patikrinimo ataskaitose apskaičiuotų delspinigių ir baudų bei atidėti ir išdėstyti dalimis apskaičiuotų muitų ir PVM sumokėjimą. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2021 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimus, kuriais UAB „World Baltic Trade“ prašymo dėl atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių ir skirtų baudų netenkino. Bendrovė sumokėjo minėtose patikrinimo ataskaitose apskaičiuotus muito delspinigius bei pateikė prašymą muitinei abiejose patikrinimo ataskaitose apskaičiuotų PVM delspinigių ir baudų, kaip ir pagrindinių mokesčių (muitų ir PVM), sumokėjimą išdėstyti dalimis.

4.4. Vilniaus teritorinė muitinė tenkino Bendrovės prašymus dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir su ja pasirašė Mokestinės paskolos sutartis bei mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafikus, pagal kuriuos Bendrovė įsipareigojo Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitose nustatytas muitų, PVM, PVM delspinigių ir baudų mokestines prievoles sumokėti pagal sudarytus mokestinės nepriemokos sumokėjimo grafikus. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal minėtas Mokestinės paskolos sutartis, šias sutartis Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 5MA-34-81 ir 2022 m. birželio 30 d. sprendimais Nr. 5MA-34-84, Nr. 5MA-34-85 nutraukė.

4.5. Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – ir SMK), 114 straipsnio bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96–98 straipsnių nuostatomis, tęsdama delspinigių skaičiavimą, Bendrovei priskaičiavo ir įregistravo 889 Eur muitų ir 24 627 Eur PVM delspinigių, susijusių su minėtomis patikrinimo ataskaitomis sumas, kurios nebuvo sumokėtos. Nutraukus Mokestinės paskolos sutartis, Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. rugpjūčio 3 d. paragino Bendrovę sumokėti patikrinimo ataskaitose apskaičiuotą ir likusią nesumokėtą 28 042 Eur muitų, 142 268 Eur PVM, 8 406 Eur PVM delspinigių ir 45 819 Eur baudos sumą, iš viso 224 535 Eur mokestinę nepriemoką. Raginimas nebuvo įvykdytas, todėl muitinė pradėjo taikyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą (įskaičiusi iš nustatytos permokos muitinėje 37 Eur PVM delspinigių sumą). Kredito įstaigai buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. 10000493286 iš mokesčių mokėtojo sąskaitų nurašyti ne ginčo tvarka 250 014 Eur mokestinės nepriemokos sumą, kurią sudaro 28 042 Eur muitai, 142 268 Eur PVM, 8 369 Eur PVM delspinigiai, 45 819 Eur bauda, įregistruoti minėtose patikrinimo ataskaitose bei 889 Eur muitų delspinigiai ir 24 627 Eur PVM delspinigiai, susiję su minėtomis patikrinimo ataskaitomis. Tačiau minėtas sprendimas nebuvo įvykdytas.

4.6. Remdamasi Bendradarbiavimo sutartimi tarp Muitinės departamento ir Draudimo kompanijos, Muitinės departamentas 2022 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu Nr. 1M-G00005489/01 informavo Draudimo kompaniją, kad UAB „World Baltic Trade“, kuriai yra išduoti garantijos dokumentai, laiku ir tinkamai neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su prekėms taikoma muitinės procedūra, ir jų atžvilgiu pradėti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai.

4.7. UAB „World Baltic Trade“ pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. liepos 7 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320058M, 2020 m. lapkričio 3 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320097M ir 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 18KP-38-657 iš viso liko nesumokėjusi 326 805 Eur mokestinės nepriemokos.

4.8. Remiantis MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Bendradarbiavimo sutarties 2.1 papunkčiu, tolimesnis minėtos nepriemokos išieškojimo vykdymas nukreiptas garantui Draudimo kompanijai, pateikiant Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 10 d. Pretenziją / teikimą, kadangi mokestinės prievolės įvykdymas buvo užtikrintas Bendrosiomis garantijomis.

4.9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3261-562/2022 iškėlė UAB „World Baltic Trade“ bankroto bylą.

4.10. Pareiškėjo argumentai, kad į ginčijamą Pretenziją nepagrįstai įtrauktos sumos, susidariusios pagal trečiojo suinteresuotojo asmens muitinės deklaracijas, įformintas pasibaigus pareiškėjo išduotų Bendrųjų garantijų galiojimo terminui, yra nepagrįsti. Bendradarbiavimo sutartyje ir Bendrosiose garantijose nėra nurodyta už kokias trečiojo suinteresuoto asmens mokestines nepriemokas yra garantuojamas apmokėjimas, prisiimant solidariąją atsakomybę su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Numatomas apribojimas yra susijęs tik su mokestinės nepriemokos dydžiu. Mokestinei nepriemokai, susidedančiai iš skirtingų įmokų rūšių, apribojimų nenustatyta.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo Draudimo kompanijos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Draudimo kompanija ir Muitinės departamentas 2004 m. balandžio 7 d. sudarė neterminuotą bendradarbiavimo sutartį Nr. MD-1/11B-53, pagal kurią Draudimo kompanija pripažįstama garantu, turinčiu teisę išduoti tretiesiems asmenims garantijos dokumentus. Pagal šią sutartį garantas įsipareigoja vykdyti teisės aktų nustatytas ir išduotuose garantijos dokumentuose įvardintas garantui tenkančias prievoles (2.1 p.); užtikrinti išduodamų garantijos dokumentų atitikimą Muitinės departamento šiam tikslui patvirtintoms formoms (2.2 p.).

6.2. Draudimo kompanija pagal išduotus leidimus Nr. LTCGULTVM000-2019-BYQ51513 (vykdyti muitinio sandėliavimo procedūrą), Nr. LTCGULTVM0000-2019-CGO45274 (vykdyti Sąjungos tranzito procedūrą / bendrojo tranzito procedūrą) pateikė Bendrąsias garantijas muitinei, laiduodama už UAB „World Baltic Trade“ vykdomas muitinės procedūras ir prisiimdama solidariąją atsakomybę garantijos muitinės įstaigoje.

6.3. Skundžiama Pretenzija pareiškėjui yra pateikta remiantis garanto Draudimo kompanijos Bendrovei išduotomis penkiomis Bendrosiomis garantijomis: 1) Nr. D76B00004092 – muitinio sandėliavimo procedūrai (garanto įsipareigojimas priimtas 2019 m. balandžio 25 d., atšauktas nuo 2020 m. balandžio 29 d.); 2) Nr. D76B00004486 – muitinio sandėliavimo procedūrai (garanto įsipareigojimas priimtas 2020 m. balandžio 29 d., atšauktas nuo 2021 m. balandžio 29 d.); 3) Nr. D76B00004751 – muitinio sandėliavimo procedūrai (garanto įsipareigojimas priimtas 2021 m. balandžio 29 d., atšauktas nuo 2022 m. balandžio 29 d.); 4) Nr. D76B00005252 – muitinio sandėliavimo procedūrai (garanto įsipareigojimas priimtas 2022 m. balandžio 29 d., atšauktas nuo 2022 m. birželio 29 d.); 5) Nr. D76B00004258 – Sąjungos tranzito procedūrai / bendrojo tranzito procedūrai (garanto įsipareigojimas priimtas 2019 m. birželio 21 d., atšauktas nuo 2020 m. birželio 23 d.).

6.4. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. liepos 7 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM320058M Bendrovei apskaičiavo ir įregistravo 46 467 Eur muitų, 96 043 Eur PVM, 624 Eur muitų delspinigių, 9 194 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę ir skyrė 28 502 Eur baudą bei įpareigojo Bendrovę nepriemokas sumokėti nustatyta tvarka.

6.5. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. lapkričio 3 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM320097M Bendrovei apskaičiavo ir įregistravo 32 178 Eur muitų, 95 926 Eur PVM, 485 Eur muitų delspinigių, 8 406 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę ir skyrė 19 620 Eur baudą bei įpareigojo Bendrovę šias sumas sumokėti nustatyta tvarka.

6.6. Bendrovė neįvykdė minėtose patikrinimo ataskaitose įregistruotų mokestinių prievolių, tačiau kreipėsi į muitinę su prašymu atleisti nuo patikrinimo ataskaitose apskaičiuotų delspinigių ir baudų bei atidėti ir išdėstyti dalimis apskaičiuotų muitų ir PVM sumokėjimą.

6.7. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (11.10/13)-4ŪS-01 ir 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (11.10/13)-4ŪS-2 Bendrovės prašymo dėl atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių ir skirtų baudų netenkino. Bendrovė sumokėjo minėtose patikrinimo ataskaitose apskaičiuotus muito delspinigius bei pateikė prašymą muitinei abiejose patikrinimo ataskaitose apskaičiuotų PVM delspinigių ir baudų, kaip ir pagrindinių mokesčių (muitų ir PVM) sumokėjimą išdėstyti dalimis.

6.8. Vilniaus teritorinė muitinė tenkino Bendrovės prašymus dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir su Bendrove pasirašė Mokestinės paskolos sutartis Nr. 5MA-34-87 (2021 m. balandžio 9 d.), Nr. 5MA-34-93 (2021 m. balandžio 12 d.), Nr. 5MA-34-127 (2021 m. birželio 14 d.) su padarytais pakeitimais bei Mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafikus, pagal kuriuos Bendrovė įsipareigojo Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitose Nr. 0VM320058M (2020 m. liepos 7 d.), Nr. 0VM320097M (2020 m. lapkričio 3 d.) nustatytas muitų, PVM, PVM delspinigių ir baudų mokestines prievoles sumokėti pagal sudarytus mokestinės nepriemokos sumokėjimo grafikus.

6.9. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal minėtas Mokestinės paskolos sutartis, šias sutartis Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 5MA-34-81 ir 2022 m. birželio 30 d. sprendimais Nr. 5MA-34-84, Nr. 5MA-34-85 nutraukė.

6.10. Remdamasi Bendradarbiavimo sutartimi tarp Muitinės departamento ir Draudimo kompanijos, muitinė 2022 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu Nr. 1M-G0005489/01 informavo Draudimo kompaniją, kad Bendrovė, kuriai yra išduoti minėti garantijos dokumentai, laiku ir tinkamai neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su prekėms taikoma muitinės procedūra ir jų atžvilgiu pradėti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai.

6.11. Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi SMK 114 straipsnio bei MAĮ 96–98 straipsnių nuostatomis, tęsdama delspinigių skaičiavimą, Bendrovei papildomai priskaičiavo ir įregistravo 447 Eur muitų ir 3 926 Eur PVM delspinigių sumas, susijusias su muitų ir PVM nepriemokomis pagal minėtas patikrinimo ataskaitas.

6.12. Taip pat Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 18KP-38-657 Bendrovės atžvilgiu apskaičiavo ir įregistravo 4 646 Eur muitų, 19 414 Eur akcizų, 23 556 Eur PVM, 448 Eur akcizų delspinigių, 546 Eur PVM delspinigių nepriemoką ir skyrė 23 808 Eur baudą. Šių sumų mokesčių mokėtojas nesumokėjo. Prieš tai Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. liepos 25 d. pranešimu Nr. (8.1/38)2VE-9020 apie paimtas iš muitinės priežiūros prekes iš Bendrovės įsteigto I tipo atvirojo muitinės sandėlio (VR0484) ir apie pradėtą mokesčių išieškojimo procedūrą, informavo garantą Draudimo kompaniją, išdavusį Bendrąsias garantijas muitinio sandėliavimo procedūrų vykdymui. Nagrinėjamu atveju buvo pranešta, kad muitinė gali pareikalauti iš garanto įvykdyti skolininko prievolę dėl neteisėtai paimtų iš muitinės sandėlio prekių ir už skolininką sumokėti mokesčius.

6.13. Taigi, iš viso Bendrovė pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. patikrinimo ataskaitas Nr. 0VM320058M ir Nr. 0VM320097M bei 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 18KP-38-657 liko nesumokėjusi 326 805 Eur mokestinės nepriemokos.

6.14. Pareiškėjas 2023 m. sausio 12 d. gavo atsakovo pretenziją / teikimą Nr. 10000496911 dėl Bendrovės tinkamai neįvykdytų įsipareigojimų muitinei, kurioje buvo nurodyta per 30 kalendorinių dienų nuo pretenzijos / teikimo gavimo dienos sumokėti 326 805 Eur į Muitinės departamento centralizuotą muitų ir mokesčių surenkamąją sąskaitą.

6.15. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijama Pretenzija, teismui pateikė skundą.

7. Įvertinęs MAĮ 99 straipsnio 7 dalį, 106 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.90 straipsnio 1 ir 3 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalį, iš bylos medžiagos matomą atsakovo veiksmų seką, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog atsakovas pažeidė subsidiariosios atsakomybės principą ir neišnaudojo visų galimybių apskaičiuotą trečiojo suinteresuoto asmens mokestinę nepriemoką pirmiausiai bandyti išieškoti iš pagrindinio skolininko UAB „World Baltic Trade“ ir tik po to kreiptis į pareiškėją (garantą). Teismas pažymėjo, kad priešingai pareiškėjo nurodytiems argumentams, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pirmiausiai apskaičiuotą mokestinę prievolę siekė išieškoti iš mokesčių mokėtojo – UAB „World Baltic Trade“, ir tik nepavykus išieškoti iš mokesčių mokėtojo, išieškojimą, nukreipė į pareiškėją, t. y. pareiškė garantui reikalavimą įvykdyti mokesčio mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką.

8. Teismas konstatavo, kad Bendradarbiavimo sutartyje bei pareiškėjo pateiktose garantijose nėra nurodyta už kokias trečiojo suinteresuotojo asmens mokestines nepriemokas yra garantuojamas apmokėjimas, laiduojant už tam tikrų trečiojo suinteresuoto asmens įsipareigojimų muitinei įvykdymą. Numatomas apribojimas tik reikalaujamos mokestinės nepriemokos dydžiui, kuris negali būti didesnis už garantijoje nurodytą maksimalią sumą, tačiau mokestinei nepriemokai, susidedančiai iš skirtingų įmokų rūšių, apribojimų nenustatyta ir ginčo, kad būtų nesilaikoma šių nuostatų, nėra. Pagal šią Bendradarbiavimo sutartį, garantas įsipareigoja vykdyti teisės aktų nustatytas ir išduotuose garantijos dokumentuose įvardytas garantui tenkančias prievoles (2.1 p.); užtikrinti išduodamų garantijos dokumentų atitikimą Muitinės departamento šiam tikslui patvirtintoms formoms (2.2 p.). Teismas akcentavo, kad Bendradarbiavimo sutarties nuostatos aiškiai įtvirtinta, jog pareiškėjas yra muitinės skolininko įsipareigojimų vykdymo garantas, kuris prisiėmė atsakomybę dėl kito asmens prievolės sumokėti skolą muitinei įvykdymo, jeigu šis asmuo (UAB „World Baltic Trade“) skolos muitinei nesumokės arba šią prievolę įvykdys netinkamai.

9. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos galimybės apskaičiuotą trečiojo suinteresuoto asmens mokestinę nepriemoką pirmiausiai išieškoti iš pagrindinio skolininko – UAB „World Baltic Trade“, ir tik nepavykus jos išieškoti, buvo kreiptasi į pareiškėją (garantą), t. y. atsakovas, remiantis MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir tarp pareiškėjo bei Muitinės departamento pasirašytos Bendradarbiavimo sutarties 2.1 papunkčiu, pagrįstai ir teisėtai tolimesnį minėtos nepriemokos išieškojimo vykdymą nukreipė garantui UAB DK „Lamantinas“, pateikdamas ginčijamą Pretenziją 326 805 Eur sumai.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad visose ginčijamoje Pretenzijoje įrašytose Bendrosiose garantijose nurodoma, kad UAB DK „Lamantinas“ prisiima solidariąją atsakomybę maksimalia garantijoje nurodyta konkrečia suma padengti už UAB „World Baltic Trade“ neįvykdytus įsipareigojimus muitinei. Garantas įsipareigoja, gavęs pirmąjį rašytinį kompetentingos institucijos mokėjimo reikalavimą, per 30 dienų nuo mokėjimo reikalavimo dienos sumokėti reikalaujamas sumas, bet ne didesnes už šio dokumento 1 punkte nurodytą maksimalią sumą.

11. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad į ginčijamą Pretenziją nepagrįstai įtrauktos sumos, susidariusios pagal trečiojo suinteresuoto asmens muitinės deklaracijas, įformintas pasibaigus pareiškėjo išduotų Bendrųjų garantijų galiojimo terminui. Teismas pažymėjo, kad garantijų galiojimo terminas yra aiškus ir ginčo dėl to nėra. UAB „World Baltic Trade“ deklaracijos ir jų įforminimo datos, pagal kurias mokesčių administratorius yra apskaičiavęs mokestines nepriemokas, nurodytos šio mokesčių mokėtojo atžvilgiu priimtose Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitose Nr. 0VM320058M (2020 m. liepos 7 d.), Nr. 0VM320097M (2020 m. lapkričio 3 d.) ir sprendime Nr. 18KP-38-657 (2022 m. rugsėjo 19 d.). Minėtų patikrinimo ataskaitų ir sprendimo priėmimo datos nėra tapačios juose nagrinėtų deklaracijų ar kitų dokumentų įforminimo datoms. Beje, į bylą yra pateikta UAB „World Baltic Trade“ garantijų panaudojimo detalizacija pagal minėtas patikrinimo ataskaitas bei sprendimą, kuriuose nurodytos tikrintos deklaracijos ir jų įforminimo datos.

12. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimo, kai įvedus tarptautines sankcijas Rusijos Federacijos piliečiui, vykdžiusiam įsipareigojimus kreditoriui, mokėjimų atlikimas tapo neįmanomas. Teismas pabrėžė, kad nenugalima jėga nelaikomos aplinkybės, kai sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles ir kt. Teismas pritarė atsakovui, kad Draudimo kompanija pati turėjo domėtis juridinių asmenų, kuriems išduoda garantijas, finansine padėtimi ir veiklos perspektyvomis.

13. Dėl Pretenzijos atitikties VAĮ reikalavimams, atsižvelgęs į jos turinį ir formą, teismas konstatavo, kad Pretenzija atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, kadangi joje nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas (Vilniaus teritorinė muitinė) rėmėsi priimdamas administracinį aktą, nurodyta Pretenzijos apskundimo tvarka, kas skundžiamą Pretenziją leidžia vertinti kaip atitinkančią VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Teismas akcentavo, kad vien tai, kad pareiškėjo netenkina Pretenzijos turinys, neleidžia daryti išvados, jog joje atsakovas nenurodė teisinio pagrindimo ar netinkamai įvertino faktines aplinkybes.

III. 14. Pareiškėjas Draudimo kompanija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą dėl pažeistos pareiškėjo procesinės teisės, t. y. teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nusprendus, jog nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pirmu pagrindu, panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą dalyje dėl netesybų priteisimo ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

15.1. Nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Pareiškėjo atstovas 2024 m. kovo 29 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, argumentuodamas dėl turimo nedarbingumo iki 2024 m. balandžio 9 d., t. y. atstovas dėl buvusios kojos operacijos negalėjo fiziškai dalyvauti teismo posėdyje ir kaip pagrindžiantį įrodymą pateikė nedarbingumo pažymėjimo kopiją.

Visgi, pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė, priešingai, nurodė, jog pareiškėją byloje galėjo atstovauti kitas atstovas, t. y. atstovavimo sutartyje nurodytas advokato padėjėjas Karolis Bradauskas. Teismas visiškai nesigilino, jog minėtas atstovas praktikuoja ne advokatų profesinėje bendrijoje Constat, o Aliant Tarvainytė ir partneriai kontoroje. Dar daugiau, teismas taip pat nevertino ir tų aplinkybių, jog nurodytas atstovas Karolis Bradauskas visiškai nesusijęs su nagrinėjama administracine byla, nerengė jokių procesinių dokumentų, neteikė byloje prašymų, paaiškinimų ir pan., o be to, šio asmens procesinis statusas yra pasikeitęs, šiuo metu jis yra advokatas, o atstovavimo sutarties sudarymo metu buvo įvardintas kaip advokato padėjėjas.

Tokiu būdu, posėdyje nedalyvaujant pareiškėjo atstovui, negalėjo būti tinkamai apginti jo interesai, kadangi pareiškėjo atstovas advokatas Robertas Naruševičius byloje rengė visus procesinius dokumentus, buvo įsigilinęs į visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju, teismas turėjo pareiškėjo atstovo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir atidėti teismo posėdį, juolab, kad atsakovo atstovas tam neprieštaravo, o ir piktnaudžiavimo į teisminę gynybą ar bylos vilkinimo iš pareiškėjo apskritai net nebuvo. Teismas pasielgė nesąžiningai, nepaisant to, kad buvo informuotas laiku apie negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis, pateikiant pateisinančių priežasčių įrodymus.

Pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo ligos ir priėmus sprendimą bylą nagrinėti iš esmės, pareiškėjo interesai negalėjo būti tinkamai apginti bei tinkamai įgyvendinta pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Teismas išnagrinėjo bylą pareiškėjui ir jo teisėtam atstovui negalint dalyvauti dėl pateisinančios priežasties, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą.

15.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas iš dalies – dalyje dėl netesybų, t. y. baudų, kurios sudaro net 69 627 Eur. Teismas nenurodė jokių argumentų dėl Pretenzijoje nurodytų netesybų pagrįstumo, o tik perrašė atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, neatliko jokio savarankiško įrodymų vertinimo, nepateikė argumentų, kodėl atmetė pareiškėjo skunde nurodytus argumentus. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo kaltės elemento svarbos. Šiuo aspektu, teismas konstatavęs, jog pareiškėjas už trečiojo suinteresuoto asmens netinkamai vykdytą veiklą, privalo sumokėti netesybas, t. y. baudą, net neišsiaiškino, ar pareiškėjas turėjo galimybes matyti UAB „World Baltic Trade“ vidinės apskaitos dokumentus, kaip ir žinoti sudaromas sutartis ir / ar teikiamus dokumentus valstybinėms ar privačioms institucijoms, pareiškėjas neturėjo jokių galimybių dalyvauti UAB „World Baltic Trade“ veikloje, todėl baudos skyrimas, nesant jo kaltės, ginčo situacijoje apskritai nėra galimas. Pareiškėjui garantavus už pagrindinės trečiojo suinteresuoto asmens prievoles, t. y. prievoles sumokėti mokesčius ir muitus, įvykdymą, jo dar ir pareikalaujama atlyginti netesybas, kurios galimos tik esant kaltei. Toks reikalavimas pažeidžia pamatinius teisės principus.

15.3. Nagrinėjamu atveju iš ginčijamos Pretenzijos ir jos motyvų bei argumentų turinio negalima konstatuoti kokį konkretų teisės pažeidimą padarė pareiškėjas ir kokiu būdu jis galėjo žinoti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo laiku ir tinkamai neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su prekėms taikoma muitinės procedūra, t. y. gabenamoms prekėms neįformino laikinojo saugojimo procedūros, kurios pagrindu trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo paskirta bauda.

15.4. Pareiškėjas neginčija to fakto, kad jis, išdavęs Bendrąsias garantijas trečiajam suinteresuotam asmeniui, iš tiesų kartu su juo gali būti laikomas solidariu skolininku muitinei SMK 84 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kad jam atsirado pareiga sumokėti muitus ir mokesčius. Nagrinėjamu atveju iš Pretenzijos bei patikrinimo ataskaitų tapo aišku, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nesilaikė SMK 215 straipsnio 1 ir 3 dalies, 240 straipsnio 1 ir 3 dalies, 242 straipsnio nuostatų reikalavimų, tačiau iš atsakovo pateikto atsiliepimo motyvų bei argumentų turinio negalima konstatuoti, kokį konkretų muitų teisės pažeidimą padarė pareiškėjas ir kokiu būdu jis galėjo žinoti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo teisingai įformino muitinio sandėliavimo procedūras tranzitu atgabentoms prekėms. Iš Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. patikrinimo ataskaitų bei 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo matyti, kad baudos skyrimą sąlygojęs pažeidimas buvo padarytas ne pareiškėjo, o būtent trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais.

15.5. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo informacijos, kad trečiojo suinteresuoto asmens darbuotojas atliko tyčinius, nusikalstamos veikos požymius turinčius veiksmus ir šios aplinkybės šalina bet kokią pareiškėjo kaltę dėl bet kokio galimo teisės pažeidimo ginčijamoje situacijoje padarymo. Teismas, priimdamas ginčo sprendimą dalyje dėl baudos skyrimo, visiškai neatsižvelgė į MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris numato atleidimą nuo baudų mokėjimo, esant aplinkybėms nepriklausančioms nuo pareiškėjo valios, kurių jis net ir negalėjo numatyti. Nei ginčo Pretenzijoje, nei skundžiamame teismo sprendime nėra jokios pareiškėjo kaltės motyvacijos ar argumentacijos.

15.6. Paskirta bauda nepasieks baudos skyrimo tikslų (atgrasomųjų ir auklėjamųjų). Pareiškėjas šiuo atveju nieko neteisėto nepadarė, priešingai, išdavė garantijas, garantuodamas už trečiąjį suinteresuotą asmenį sumokėti mokesčius. Baudų taikymas turėtų priklausyti ne tik nuo faktinės atsakovo interesams padarytos žalos, bet ir nuo pažeidėjo ketinimų ir elgesio, kaip ir baudos turėtų būti proporcingos pažeidimui ir ne per didelės apimties, atsižvelgiant į aplinkybes. Šiuo atveju, šis pažeidimas įtakojęs baudos skyrimą, buvo padarytas ne pareiškėjo, o būtent trečiojo suinteresuotojo asmens veiksmais. Dar daugiau, reikia kalbėti ir apie sankcijų proporcingumą, kadangi baudos dydis, turi būti diferencijuojamas atsižvelgiant į pažeidimu padarytą žalą ir pažeidėjo ketinimus, todėl klausimas, ar tokių sankcijų taikymas pareiškėjui atitinka šio principo esmę, pareiškėjo nuomone – ne. Pareiškėjas niekada nesiekė nuslėpti kokią nors informaciją, ar tuo labiau pažeisti prievoles, todėl akivaizdu, kad tokio dydžio baudos paskyrimas yra neproporcingas, o pati bauda per didelė.

16. Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

17.1. SMK 151 straipsnio 7 dalis, MAĮ 104 straipsnio 4 dalis bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 1B-727 reglamentuoja bendrosios garantijos dokumento formą ir atvejus, kuomet mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo ar garantijos dokumentą, pagal kurį garantas įsipareigoja vykdyti mokesčio mokėtojo mokestines prievoles, jeigu šios nebus įvykdytos atitinkamų mokesčių įstatymų nustatytais terminais. Su ginču susijusioje Pretenzijoje visose įrašytose Bendrosiose garantijose nurodoma, kad pareiškėjas prisiima solidariąją atsakomybę maksimalia garantijoje nurodyta konkrečia suma padengti už trečiojo suinteresuotojo asmens neįvykdytus įsipareigojimus muitinei. Garantas įsipareigoja, gavęs pirmąjį rašytinį kompetentingos institucijos mokėjimo reikalavimą, per 30 dienų nuo mokėjimo reikalavimo dienos sumokėti reikalaujamas sumas, bet ne didesnes už šio dokumento nurodytą maksimalią sumą. Bendroji garantija gali būti naudojama bet kokių atsiradusių ar galinčių atsirasti mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti.

17.2. Pareiškėjas nepagrįstai save tapatina su mokesčiu mokėtoju netesybų proporcingumo taikymo aspektu. Mokesčių mokėtojo kaltės ar nekaltumo įrodinėjimas nėra šios bylos dalykas, o MAĮ 141 straipsnio nuostatos garanto atžvilgiu netaikytinos.

17.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas išnagrinėjus visas faktines aplinkybes ir įrodymus bei teisingai pritaikius materialines teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 10 d. pretenzijos / teikimo dėl muitų ir mokesčių sumokėjimo Nr. 10000496911 teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Draudimo kompanijos skundą atmetė. Teismas sprendė, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pirmiausiai apskaičiuotą mokestinę prievolę siekė išieškoti iš mokesčių mokėtojo – UAB „World Baltic Trade“, ir tik nepavykus išieškoti iš mokesčių mokėtojo, išieškojimą, nukreipė į pareiškėją, t. y. pareiškė garantui reikalavimą įvykdyti mokesčio mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką. Taip pat teismas pažymėjo, kad Pretenzija atitinka VAĮ reikalavimus, todėl yra pagrįsta ir teisėta.

20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą pareiškėjui nedalyvaujant tokiu būdu buvo pažeista jo teisė būti išklausytam bei teisė į teisingą teismą, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo. Netenkinus pirmojo apeliacinio skundo reikalavimo, pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl netesybų ir dėl jų priimti naują sprendimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neatliko šiuo aspektu savarankiško tyrimo ir vertinimo, o tik perrašė atsakovo atsiliepimo argumentus.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

22. Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis dėl netesybų iš esmės grindžiama išskirtinai atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais – abstrakčiai nurodant, kad Bendradarbiavimo sutartyje bei pareiškėjo pateiktose garantijose nėra nurodyta už kokias trečiojo suinteresuotojo asmens mokestines nepriemokas yra garantuojamas apmokėjimas, laiduojant už tam tikrų trečiojo suinteresuoto asmens įsipareigojimų muitinei įvykdymą – bei cituojant MAĮ nuostatas. Pasak teismo, numatomas apribojimas tik reikalaujamos mokestinės nepriemokos dydžiui, kuris negali būti didesnis už garantijoje nurodytą maksimalią sumą, tačiau mokestinei nepriemokai, susidedančiai iš skirtingų įmokų rūšių, apribojimų nenustatyta ir ginčo, kad būtų nesilaikoma šių nuostatų, nėra. Teismas savarankiškai neanalizavo ir nevertino konkrečių Bendradarbiavimo sutarties, Bendrųjų garantijų, Atsakomybės, atliekant muitinės procedūras draudimo taisyklių sąlygų, teisinio reguliavimo, į kuriuos apeliavo pareiškėjas, ir nepadarė savarankiškų išvadų šiuo aspektu.

23. Taigi pirmosios instancijos teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, kilusio ginčo objektyviai ir visapusiškai dėl netesybų neišnagrinėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas turi esminių trūkumų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011 ir kt.).

24. Be kita ko, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byla pirmosios instancijos teisme nepagrįstai buvo išnagrinėta pareiškėjo atstovui nedalyvaujant, netenkinus jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, tokiu būdu pažeista jo teisė būti išklausytam, be to teisė į teisingą teismą.

25. ABTĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad taikant šią procesinę normą negali būti pažeidžiami administracinių bylų proceso principai (pvz. teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kt.) taip pat neturi būti pažeidžiamos šalių procesinės teisės (žr., pvz., 2008 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1287/2008). Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

26. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje iš esmės dėl to nekyla ginčo, pareiškėjo atstovas Robertas Naruševičius nedalyvavo bylos nagrinėjime, nors pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Tačiau iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad jis 2024 m. kovo 29 d. prašymu prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, pateikė tai patvirtinantį įrodymą – nedarbingumo pažymėjimą. Kaip matyti iš apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, o taip pat ir iš viešai skelbiamos informacijos prie skundo pateiktoje atstovavimo sutartyje nurodytas kitas pareiškėjo atstovas – advokato padėjėjas Karolis Bradauskas – nuo 2023 m. kovo 20 d. pradėjo advokato praktiką ir ją vykdė advokato Karolio Bradausko kontoroje (teismo posėdžio metu Aliant Tarvainytė ir partneriai kontoroje), taigi priešingai, nei pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, vertindamas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, atstovauti pareiškėjo iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms negalėjo.

27. Akcentuotina, kad tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo (audiatur et altera pars). Nors pareiškėjas (jo atstovas) ir buvo informuotas apie teismo posėdį, kuriame buvo priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau jame negalėjo dalyvauti dėl ligos. Kaip minėta, tai patvirtina pareiškėjo atstovo teismui pateiktas prašymas bei nedarbingumo pažymėjimo kopija. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas (jo atstovas), neatvykdamas į procesą pirmosios instancijos teisme, būtų elgęsis nesąžiningai, vilkinęs greitą bylos išnagrinėjimą ar kitaip būtų pažeidęs draudimo piktnaudžiauti procesu principą, juolab, kad matyti iš teismo posėdžio garso įrašo, tam neprieštaravo ir atsakovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo neatvykimo į pirmosios instancijos teismo posėdį priežastys buvo svarbios bei pateisinamos, todėl pirmosios instancijos turėjo bylos nagrinėjimą atidėti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pareiškėjui nedalyvaujant, šiuo atveju, pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą (ABTĮ 78 str. 1 d.), bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 52 str. 1 d.), kitų procesinių teisių.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo santykių teisinio reguliavimo bei pareiškėjo skundo argumentų dėl netesybų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir netyrė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą pareiškėjui (jo atstovui) dėl svarbių priežasčių (ligos) nedalyvaujant teismo posėdyje, netinkamai pritaikė procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), be to padarė proceso teisės pažeidimą (ABTĮ 52 str. 1 d., 78 str. 1 d.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

31. Papildomai atkreiptinas naujai bylą nagrinėsiančio teismo dėmesys, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis uždaroji akcinė bendrovė „World Baltic Trade“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, pareiškėjas Pretenziją ginčija tik iš dalies, kurioje reikalaujama iš pareiškėjo netesybų, nors skunde Pretenziją prašė panaikinti visa apimtimi. Taigi teismui nagrinėjant bylą iš naujo, tikslinga nusistatyti kokia dalimi pareiškėjas palaiko skundo reikalavimą.

32. Įvertinus tai, kad byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Lamantinas“ apeliacinį skundą apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė