b68eda35-6d14-46d9-90f5-262d2bb494c4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-956/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09774-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio KailiÅ«no, Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės “Šiaulių bankas” apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-119-254/2013 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės “Adreka” ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei “Šiaulių bankas” (tretieji asmenys: bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė “Promakonas”, uždaroji akcinė bendrovė “Vairavimo menas”, R.

R., L. R., S. R., S. R., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “Kartex” ir “Elantra”) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė 2004 m. gegužės 26 d. UAB „Adreka“ (ankstesni pavadinimai - R. R. įmonė „Jungtinis duonos centras“, UAB „Jungtinis duonos centras“) ir AB „Ūkio bankas“ sudarė kredito sutartį Nr. 04/03-101 (toliau – 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartis arba Kredito sutartis), pagal kuriÄ R.

R. įmonei „Jungtinis duonos centras“ buvo suteiktas 500 000 Lt kreditas, kurio negrÄ Å¾intas likutis 2008 m. gruodžio 9 d. buvo 40 000 Lt. 2009 m. gegužės 15 d. tarp atsakovo AB„Ūkio bankas“ ir UAB „Jungtinis duonos centras“ buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 07/03-346-1 (toliau – 2009 m. gegužės 15 d. Laidavimo sutartis arba Laidavimo sutartis), kuria UAB „Jungtinis duonos centras“ neatlygintinai užtikrino trečiojo asmens UAB „Promakonas“ prievolių pagal 2007 m. liepos 25 d.

Kreditavimo sutartį Nr. 07/03-346 įvykdymÄ . UAB „Promakonas“ kredito bankui negrÄ Å¾ino, todėl AB „Ūkio bankas“ pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ 212 438,86 Lt sumaiUAB „Adreka“ bankroto byloje. 2009 m. gegužės 29 d. AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Jungtinis duonos centras“ sudarė papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutarties Nr. 04/03-101 (toliau – 2009 m. gegužės 29 d. Papildomas susitarimas Nr. 1 arba Papildomas susitarimas Nr.1 arba Susitarimas Nr.1) dėl papildomo 1 587 000 Lt kredito suteikimo, kurio paskirtis buvo refinansuoti UAB „Promakonas“ suteiktÄ 450 000 Lt kreditÄ pagal 2008 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. 08/03-287 ir 240 000 Lt pagal 2007 m. liepos 25 d. kredito sutartį Nr. 07/03-346, o taip pat 435 000 Lt UAB „Vairavimo menas“ suteiktÄ kreditÄ pagal 2007 m. balandžio 6 d. kredito sutartį Nr. 07/03-130 bei UAB „S&R Building“ suteiktÄ 462 000 Lt kreditÄ pagal 2007 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 07/03-311.Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2011 m. birželio 2 d., UAB „Adreka“ iÅ¡kelta bankroto byla.BUAB „Adreka“ kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. gegužės 29 d.

PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1, taikyti restitucijÄ ir įpareigoti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 15 092,22 Lt, kuriuos ji sumokėjo pagal ginčijamÄ PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1, tačiau nepriteisiant grÄ Å¾inti suteikto kredito, kadangi bankas kredito lėšas tiesiogiai pervedė kitų bendrovių kreditams finansuoti. Be to, ieÅ¡kiniu kitoje byloje UAB „Adreka“ prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 15 d. Laidavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas neatlygintinai užtikrino trečiojo asmens UAB „Promakonas“ prievolių, prisiimtų 2007 m. liepos 25 d. kreditavimo sutartimi Nr. 07/03-346, įvykdymÄ ir įsipareigojo atsakyti atsakovui visu savo turtu, jei trečiasis asmuo tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių.Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinės bylos pagal minėtus UAB „Adreka“ reikalavimus sujungtos, o atsakovu, atsižvelgiant į AB „Ūkio bankas“ reikalavimo teisių perleidimÄ AB „Šiaulių bankas“, nutarta laikyti AB „Šiaulių bankas.IeÅ¡kovas nurodė, kad nei Papildomo susitarimo Nr. 1, nei Laidavimo sutarties sudaryti neprivalėjo, sandorio sudarymo metu UAB „Jungtinis duonos centras“ turėjo kreditorių ir 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonė jau buvo nemoki, nes pagal 2008 m. balansÄ ieÅ¡kovo pradelsti įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais, buvo 254 829 Lt, pelno mokesčio skola -294524 Lt, finansinės skolos – 12138643 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos - 5793060 Lt, kai tuo tarpu nuosavas turtas – 10394284 Lt.

Pažymėjo, kad sandoriais buvo pabloginta bendrovės finansinė padėtis, kÄ patvirtina 2009 m. balansas, kuomet pagal pirmiau nurodytus kriterijus skolos dar iÅ¡augo, nors sudarant papildomÄ susitarimÄ pradinio kredito buvo likę mokėti tik 40 000 Lt, tačiau turto įkeitimo mastas sudarius papildomÄ susitarimÄ ne tik kad liko nepakitęs, bet dar ir papildomai buvo įkeistas turtas, įsipareigojimai labai padidėjo, o kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ įkeisto turto sumenko. Papildomu kreditu buvo refinansuoti su ieÅ¡kovu susijusių UAB „Promakonas“ ir UAB „S&R Building“ kreditai, nors joms jau buvo iÅ¡keltos bankroto bylos, todėl papildomo susitarimo tikslas buvo neatlygintinai perkelti ieÅ¡kovui trečiųjų asmenų skolas, kurių nebus galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bankrutuojančių įmonių.

Bankas turėjo žinoti ir apie ieÅ¡kovo, kuris pagal kredito sutarties 12.3 punktÄ turėjo teikti atsakovui ketvirtinius ir metinius balansus, nemokumÄ . Prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ginčijant 2009 m. gegužės 29 d. PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1, kadangi apie jį sužinojo atsakovui 2011 m. birželio 30 d. pateikus praÅ¡ymÄ patvirtinti jo kreditorinį reikalavimÄ , o ieÅ¡kinio senaties terminÄ deÅ¡imčia dienų (ieÅ¡kinį administratorius 2012 m. liepos 10 d. pareiÅ¡kė Kauno apygardos teismui) praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi su atsakovo kreditoriniu reikalavimu buvo pateikta apie 200 lapų įvairių sutarčių ir tik įsigilinus į jas buvo pastebėta, kad ginčijamas susitarimas pažeidžia įmonės teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir: pripažino negaliojančiu 2009 m. gegužės 29 d. PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1, o taip pat 2009 m. gegužės 15 d. Laidavimo sutartį, taikė restitucijÄ ir priteisė ieÅ¡kovui BUAB „Adreka“ iÅ¡ atsakovo AB „Šiaulių bankas“ 15 092,22 Lt.Nurodė, kad 1 587 000 Lt kredito lėšos buvo gautos ir apskaitytos ieÅ¡kovo finansinėje atskaitomybėje, todėl nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad kredito lėšų įmonė negavo.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo ir jo lėšomis refinansuotų įmonių (trečiųjų asmenų) bei atsakovo tarpusavio teisiniai santykiai nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė. Nustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos 4501 apyvartos pagal klientus matyti, jog 2009 m. gegužės 29 d. ieÅ¡kovo pradelsti įsipareigojimai sudarė 3 052 207,98 Lt sumÄ , be to 837 249,12 Lt sudarė pradelstos skolos valstybės, savivaldybių biudžetams bei fondams. Pažymėjo, kad balanse buvo apskaitoma ir 254 829 Lt skola, susijusi su darbo santykiais.

Pagal pelno (nuostolių) ataskaitÄ ieÅ¡kovas 2008 metus baigė patirdamas 257 449 Lt nuostolį, o 2009 metais minėti rodikliai apie ekonominę įmonės bÅ«klę dar labiau pablogėjo, skolos darbuotojams iÅ¡augo iki 804 120 Lt, o gautinos sumos per vienerius metus iÅ¡augo iki 5 928 122 Lt ir Å¡i suma padidėjo dėl balanse apskaitytų dukterinių įmonių skolų, kurios padidino įmonės turto bendrÄ sumÄ , apskaičius balanse ginčo kredito sutarčių refinansavimÄ . Tokiu bÅ«du teismas darė iÅ¡vadÄ , kad abu ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, nes skolininkė UAB „Adreka“, turėdama finansinių sunkumų, gautÄ paskolÄ panaudojo ne kreditorių interesais, o refinansavo su ieÅ¡kove susijusių bendrovių kreditorinius įsipareigojimus bei 2009 m. gegužės 15 d.

Laidavimo sutartimi dar prisiėmė papildomus įsipareigojimus už BUAB „Promakonas“, kuri prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ neįvykdė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo administratorius ginčijamÄ susitarimÄ gavo tik 2011 m. birželio 30 d. su AB „Ūkio bankas“ pareiÅ¡kimu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir 2012 m. liepos 10 d. pateikė ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui, kuris 2012 m. liepos 16 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti, jį vertindamas kaip neturtinį, t. y. pirmÄ kartÄ teikiant ieÅ¡kinį senaties terminas buvo praleistas 9 dienas, o termino praleidimui (ieÅ¡kinys Kauno apylinkės teismui pateiktas 2012 m. liepos 20 d.) turėjo įtakos ir nenuosekli teisminė praktika, todėl teismas sprendė, kad nežymus ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti ginti pažeistÄ teisę, susijusiÄ su vieÅ¡uoju interesu – kreditorių teisėtais interesais bankroto byloje, dėl ko teismas terminÄ atnaujino.             Kauno apygardos teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčijamus sandorius ieÅ¡kovas privalėjo sudaryti, o UAB „Jungtinis duonos centras“ nesÄ Å¾iningumas kreditorių atžvilgiu yra įrodytas anksčiau minėtais duomenimis apie sunkiÄ turtinę padėtį ir negalėjimÄ laiku atsiskaityti su reikalavimo teisę turinčiais kreditoriais.

Ginčijami sandoriai buvo sudaryti jau po to, kai Panevėžio apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-374-338/2009 UAB „Promakonas“, o Kauno apygardos teismas – 2009 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-239-173/2011 UAB „S&R Building“, iÅ¡kėlė bankroto bylas (pastarosios bendrovės atžvilgiu 2011 m. gruodžio 13 d. priimtas sprendimas pripažinti įmonės veiklÄ pasibaigusiÄ likvidavus dėl bankroto). Be to, pažymėjo, kad ieÅ¡kovas laidavo už įmonę, kuriai buvo keliama bankroto byla ir ji potencialiai negalėjo atsiskaityti su kreditoriumi (banku), todėl tiek ieÅ¡kovo, tiek banko elgesys vertinamas kaip prieÅ¡taraujantis sÄ Å¾iningai verslo praktikai.

Spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal 2009 m. gegužės 29 d. PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1, ieÅ¡kovas yra grÄ Å¾inęs dalį - 15 092,22 Lt kredito, todėl Å¡ias lėšas restitucijos pagrindu jai grÄ Å¾inti įpareigojamas atsakovas AB „Šiaulių bankas“, o pastarasis galimybę savo teises ginti galės BUAB „Adreka“ bankroto byloje kartu su kitais ieÅ¡kovo kreditoriais (CK 6.145 str. 2 d., Ä®BÄ® 26 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Šiaulių bankas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinius atmesti.

Nurodo Å¡iuos argumentus:IeÅ¡kinį dėl Papildomo susitarimo Nr.1 pripažinimo negaliojančiu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tik 2012 m. liepos 20 d., nors visi dokumentai administratoriui buvo perduoti 2011 m. birželio 14 d., t. y. ieÅ¡kovas daugiau kaip vienu mėnesiu praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuriam atnaujinti nebuvo svarbių priežasčių, o teismas nepagrįstai jį atnaujino dar ir CPK 78 straipsnio pagrindu (CPK 330 str.)Jeigu net nebÅ«tų sudarytas 2009 m. gegužės 29 d. Papildomas susitarimas Nr. 1, ieÅ¡kovo per vienerius metus mokėtinos sumos 2010 metais sudarytų 5 074 415 Lt, dėl ko per vienerius metus ieÅ¡kovo mokėtinos sumos vis vien bÅ«tų virÅ¡ijusios pusę ieÅ¡kovo turto, o pagal minėtÄ susitarimÄ Ä¯keistas turtas bet kokiu atveju yra įkeistas atsakovui antrine hipoteka pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. kredito sutartį Nr. 07/03/441, kurios ieÅ¡kovas neginčija, todėl visa suma, gauta realizavus įkeistÄ turtÄ , atiteks atsakovo reikalavimams tenkinti (t. y. ginčijamo susitarimo sudarymas jokios įtakos kitų BUAB „Adreka“ kreditorių reikalavimams tenkinti neturi).

Papildomo susitarimo Nr. 1 sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas vykdė veiklÄ , o bankroto byla jam buvo iÅ¡kelta tik po dviejų metų, todėl ginčijamo sandorio sudarymo metu AB „Ūkio bankas“ nesuvokė, jog tai sukels ar sustiprins ieÅ¡kovo nemokumÄ bei kad bus pažeisti ieÅ¡kovo kreditorių interesai. Juo labiau, kad 2009 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovas ir AB „Ūkio bankas“ sudarė papildomÄ susitarimÄ Nr. 2, pagal kurį atsakovas ieÅ¡kovui suteikė papildomÄ 219 529,89 Lt dydžio kreditÄ .Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas sutiko prisiimti įsipareigojimus už galimai nemokias UAB „Promakonas“ bei UAB „S&R Building“, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovo nesÄ Å¾iningumo, o verslo praktikoje taip pat yra visiÅ¡kai įprasta, kai su skolininku susiję asmenys laiduoja už tokį skolininkÄ neatlygintinai.IeÅ¡kovo laidavimas nebuvo užtikrintas jokiomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, dėl ko tokie kreditoriniai reikalavimai gali bÅ«ti tenkinami tik trečiÄ ja eile, o byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tikėtis, kad ieÅ¡kovo turto pakaks trečios eilės kreditorių reikalavimams tenkinti, dėl ko kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesai sudarius ginčijamÄ laidavimo sandorį negali bÅ«ti laikomi pažeistais.Atsakovas prašė teismo iÅ¡reikalauti kredito sutartis, kurių refinansavimui buvo panaudotos pagal ginčijamÄ susitarimÄ gautos piniginės lėšos (galimai jose numatytas ieÅ¡kovo, kaip susijusios įmonės, laidavimas ar pan., kas paneigtų ieÅ¡kovo neprivalėjimÄ sudaryti ginčo sandorius ar kt.), tačiau teismas atsisakė tai daryti ir tokiu bÅ«du liko neatskleista bylos esmė.Teismas konstatavo, kad visos lėšos pagal susitarimÄ (1 587 000 lt) buvo perduotos ieÅ¡kovui, tačiau nepasisakė, kaip restitucija turi bÅ«ti įgyvendinta atsakovo atžvilgiu (faktiÅ¡kai teismas taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ ).

Actio Pauliana instituto paskirtis kompensacinė, tačiau laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia nedaro jokios įtakos ieÅ¡kovo mokumui, o sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų civilinių teisinių santykių stabilumo tikslui.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Adreka“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad nuoroda į CPK 78 straipsnį sprendimo dalies dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo esmės nekeičia, o ginčijamais sandoriais ieÅ¡kovas ženkliai padidino savo prievolių, už kurias įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, mastÄ , už tai negaudamas jokios naudos.

Sudarius ginčijamÄ 2009 m. gegužės 29 d. PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1, buvo paliktos galioti ieÅ¡kovo pateiktos kredito užtikrinimo priemonės, o 219 529,89 Lt kreditas pagal 2009 m. gruodžio 31 d. papildomÄ susitarimÄ Nr. 2 buvo skirtas ieÅ¡kovo laiku nesumokėtų palÅ«kanų refinansavimui. Pagal ginčijamus susitarimus ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo nieko negavo, todėl pripažinus sandorius negaliojančiais, ieÅ¡kovas neturi kÄ grÄ Å¾inti apeliantui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas Dėl bylos nagrinėjimo ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1119-254/2013, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka CPK 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.             Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡o skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių tokio praÅ¡ymo motyvų nenurodo.

Be to, tuo pačiu praÅ¡o skundÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (4 t., b. 1. 134), kas rodo apelianto pozicijos prieÅ¡taringumÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės yra aiÅ¡kios, pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, o apeliacinis skundas nagrinėtinas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl Å¡alių sudaryto 2009 m. gegužės 29 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 teisinio kvalifikavimo Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Paprastai sandorio sudarymo priežastis – sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai). Å ie formuoja vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemia sandorio pagrindÄ (teisinį tikslÄ ). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialieji įstatymai yra taikomi sandoriui. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o Å¡ie įgyja reikalavimo teisę.

Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių Å¡alių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. IÅ¡ CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina iÅ¡vada, kad sutarties esmė – Å¡alių susitarimas, t. y. valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos Å¡alys. Sutarties pagrindu esantis Å¡alių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymÄ reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2013; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012).Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantÄ .

Å i jų laisvė gali bÅ«ti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti vieÅ¡uosius, t. y. visos visuomenės, interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamikÄ , besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, Å¡alims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieÅ¡tarautų įstatymui.

Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties Å¡alims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sÄ lygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį Å¡alys turi teisę sudaryti sutartį, turinčiÄ kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rÅ«Å¡ių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato Å¡alių susitarimas arba tai neprieÅ¡tarauja sutarties esmei, t. y.

Å¡alys gali nurodyti, kokios normos bus taikomos jų sudarytai sutarčiai. Tais atvejais, kai Å¡alys sudaro Civiliniame kodekse nereglamentuojamÄ sutartį, ji gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip panaÅ¡ius požymius turinčios rÅ«Å¡ies sutartis arba kaip miÅ¡ri sutartis, kuriai taikomos bendrosios sutarčių teisės bei specialiosios skirtingas sutartis reglamentuojančių institutų normos. Tais atvejais, kai kyla sutartį sudariusių Å¡alių ginčas dėl sÄ lygų turinio, Å¡alių teisių ir pareigų apimties, yra taikomas sutarčių aiÅ¡kinimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).Kaip ne kartÄ savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Taigi, sprendžiant tarp bylos Å¡alių kilusį ginÄÄ , tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindÄ priimti pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, tačiau nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, o tuo atveju, kai teismas taiko teisės normas, kuriomis nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013, 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 ir kt.).Sutartis aiÅ¡kinama, kai kyla jÄ sudariusių Å¡alių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, sÄ lygų turinio, Å¡alių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan.

Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutarties turinio ir jos sÄ lygų iÅ¡aiÅ¡kinimas, sutartimi sulygtų Å¡alių teisių bei pareigų nustatymas yra fakto klausimas.AiÅ¡kindamas CK 6.193 straipsnyje iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , kasacinis teismas ne kartÄ konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu.

Be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-151/2010; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014).

IÅ¡ nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiÅ¡kinimo metodas, įpareigojantis aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (objektyviojo sutarties aiÅ¡kinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, tačiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-323/2010 ir kt.).

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, jog Å¡alys sudarė 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartį, pagal kuriÄ AB Ūkio bankas ieÅ¡kovui suteikė 500000 Lt kreditÄ . Prie Å¡ios Kredito sutarties Å¡alys sudarė 2009 m. gegužės 29 d. PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1, kuriuo bankas įsipareigojo ieÅ¡kovui suteikti papildomÄ kreditÄ 1 587 000 Lt sumai. Iki Papildomo susitarimo Nr. 1 sudarymo, ieÅ¡kovui pagal Kredito sutartį buvo likusi negrÄ Å¾inta bankui 40 000 Lt kredito dalis. 2009 m. gegužės 29 d. Papildomame susitarime Nr. 1 numatyta, jog papildomai suteikiamo ieÅ¡kovui kredito paskirtis – refinansuoti UAB „Promakonas“ suteiktÄ 450 000 Lt kreditÄ pagal 2008 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. 08/03-287 ir 240 000 Lt pagal 2007 m. liepos 25 d. kredito sutartį Nr. 07/03-346, o taip pat 435 000 Lt UAB „Vairavimo menas“ suteiktÄ kreditÄ pagal 2007 m. balandžio 6 d. kredito sutartį Nr. 07/03-130 bei UAB „S&R Building“ suteiktÄ 462 000 Lt kreditÄ pagal 2007 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 07/03-311.

IeÅ¡kovas tvirtina, jog ginčijamu Papildomu susitarimu Nr. 1 Å¡alys nesudarė kredito sutarties ir bankas faktiÅ¡kai ieÅ¡kovui kredito nesuteikė, bet skolos perkėlimo sutartimi kitų su ieÅ¡kovu susijusių įmonių įsipareigojimus (skolas) perkėlė ieÅ¡kovui. Atsakovas – AB Ūkio bankas teises ir pareigas perėmęs AB Å iaulių bankas su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka ir tvirtina, jog Å¡alis pagal 2009 m. gegužės 29 d. PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1 sieja kreditavimo teisiniai santykiai.

Kokiomis materialiosios teisės normomis remiasi, sudarydamos PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1, Å¡alys nenurodė. Taigi siekiant tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, taikant sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiÄ sutartį Å¡alys turėjo mintyje. Tai aktualu sprendžiant tiek dėl byloje pareikÅ¡to actio Pauliana sÄ lygų nustatymo (kreditorių teisių pažeidimo, sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo), tiek ir dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, konstatavus jo neteisėtumÄ , teisinių padarinių (restitucijos) taikymo, kadangi skirtingų sandorių pripažinimo negaliojančiais padariniai skiriasi.

Refinansavimas (perkreditavimas) kreditavimo praktikoje paprastai yra toks finansinis sandoris, kuriuos siekiama pagerinti paimto kredito sÄ lygas (sumažinti palÅ«kanų normÄ , pratęsti kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , padidinti paskolos sumÄ , sumažinti mėnesio įmokÄ , pakeisti paskolos valiutÄ kita, apjungti kelias paskolas į vienÄ ir t.t.). Dažniausiai tokiu atveju paskola perkeliama iÅ¡ vieno į kitÄ bankÄ , tačiau galimi atvejai, kai tas pats bankas refinansuoja jo paties tam asmeniui suteiktÄ kreditÄ â€“ suteikia naujÄ paskolÄ , iÅ¡ kurios grÄ Å¾inamas ankstesnis kreditas.

Nors Civilinis kodeksas ar kiti įstatymai refinansavimo teisinių santykių tiesiogiai nereglamentuoja, tačiau pagal savo prigimtį Å¡ie santykiai atitinka kreditavimo teisinius santykius, kai bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis pinigines lėšas (kreditÄ ), o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas (CK 6.881 str. 1 d.). Vien tik kredito paskirtis – refinansuoti (perkredituoti) anksčiau tam pačiam asmeniui ar kitam asmeniui (kitiems asmenims) suteiktÄ kreditÄ ar suteiktus kreditus, savaime nekeičia kreditavimo santykių esmės. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, byloje ginčijamas Å¡alių 2009 m. gegužės 29 d.

Papildomas susitarimas Nr. 1 neatitinka praktikoje populiariai naudojamos refinansavimo sutarties turinio.Kaip minėta, sutartis, visų pirma, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, atsižvelgiant į tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes. Pažodinis (lingvistinis) sutarties aiÅ¡kinimas gali įgyti svaresnę reikÅ¡mę tais atvejais, kai Å¡alių ketinimai nesutampa, nes sutarties tekstas gali atskleisti, kurios iÅ¡ Å¡alių ketinimai labiau atitinka lingvistinę sutarties prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).

Taigi, aplinkybė, jog ginčijamas 2009 m. gegužės 29 d. Papildomas susitarimas Nr. 1 prie Kredito sutarties bei kad susitarime kalbama apie kitų asmenų kreditų refinansavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui suteikto kredito, savaime nelemia iÅ¡vados, jog pagal PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1 Å¡alis sieja kreditavimo teisiniai santykiai. Bylos aplinkybės patvirtina, jog ginčijamas susitarimas sudarytas tuo metu, kai dviem įmonėms, kurių trims kreditams grÄ Å¾inti ir buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1, prieÅ¡ du mėnesius jau buvo pradėtos vykdyti bankroto procedÅ«ros:

UAB „Promakonas“ bankroto byla iÅ¡kelta 2009 03 05 d., UAB „S&R Building“ – 2009 03 23 d. (b.l. 23-24, t.1). Trečiai iÅ¡ įmonių (UAB „Vairavimo menas“), kurios kreditui grÄ Å¾inti buvo skirtas ginčo susitarimas, Å¡iuo metu taip pat iÅ¡kelta bankroto byla (b.l. 18-19, t.5). UAB „Adreka“ taip pat turėjo ženklių finansinių sunkumų, negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais ir faktiÅ¡kai buvo nemokumo bÅ«senoje (apie tai nutartyje bus argumentuojama vėliau), tačiau pagal 2004 m. gegužės 26 d.

Kredito sutartį negražinto kredito likutis buvo tik 40000 Lt, tuo tarpu AB Ūkio bankas Å¡io kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimui buvo įkeista žymiai didesnės vertės turto (b.l. 8, 21, t.1). IÅ¡ Å¡ių aplinkybių akivaizdu, jog banko tikslas buvo ne kredituoti ieÅ¡kovÄ , bet nemokius skolininkus pagal keturias kredito sutartis pakeisti ieÅ¡kovu, papildomai užsitikrinant banko suteiktų kreditų grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovo turto įkeitimu. Tai įgyvendinti esminės reikÅ¡mės turėjo ir aplinkybė, jog ieÅ¡kovas ir įmonės, kurių kreditų gražinimui sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 1, yra tarpusavyje susiję asmenys, nes visų Å¡ių įmonių savininkai yra tie patys (b.l. 21-52, t. 5).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡alių tikslas sudarant 2009 m. gegužės 29 d. PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1 buvo pakeisti pradinius skolininkus nauju skolininku, todėl nagrinėjamoje byloje ginčijama Å¡alių sutartis kvalifikuotina ne kaip kreditavimo sutartis, bet kaip skolos perkėlimas, sudarius dėl skolos perkėlimo sutartį tarp kreditoriaus ir naujojo skolininko (CK 6.115, 6.50 straipsniai).Skolos perkėlimas prievolių teisėje suprantamas kaip prievolės pasyviosios Å¡alies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu.

Savo esme tai yra daugiašalis sandoris. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.115, 6.116 straipsniai). Bet kuriuo atveju skolos perkėlimas nesant kreditoriaus sutikimo negalimas. Šios sutarties atveju būtinas ne tik kreditoriaus, bet ir naujojo skolininko sutikimas. Skolos perkėlimo sutarčiai privaloma rašytinė forma.

Savo ruožtu skolos perkėlimo sutarties turinyje turi bÅ«ti atskleista perkeltos skolos apimtis, gali bÅ«ti nurodytas jos susidarymo pagrindas. Skolos perkėlimo sutartis gali bÅ«ti tiek savarankiÅ¡ka sutartis, tiek sutarties, turinčios kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų, dalis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Taigi , skolos perkėlimo atveju nei prievolė, nei jos pagrindu atsiradęs reikalavimas, nei kreditorius nesikeičia. Keičiasi tik skolininkas, vietoje kurio sutarties pagrindu atsiranda naujasis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-349/2010; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012 ir kt.). Skolos perkėlimo tarp Å¡alių teisinius santykius patvirtina ir sudaryto sandorio vykdymo aplinkybės. IÅ¡ ieÅ¡kovo paskolinės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog bankas pinigų į kreditinę ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ pagal 2009 m. gegužės 29 d.

PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1 nepervedė. Bankas ieÅ¡kovo kreditinėje sÄ skaitoje sandorio sudarymo dienÄ (2009 05 29) padidino įsiskolinimo likutį nuo 40 000 Lt iki 1627000 Lt ir 2009 05 30 vidaus bankinių operacijų bÅ«du padarė užskaitas su savo trimis skolininkais, kuriomis patenkino savo reikalavimus jų atžvilgiu. Å ios atliktos Å¡alių tarpusavio įsipareigojimų užskaitos tiesiogiai atspindėtos ieÅ¡kovo paskolinėje sÄ skaitoje (b.l. 75-76, t.1; b.l. 19-21, 48, t.2; b.l. 94, t.4). IÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, jog 2009 05 29 į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ banke Nr.LT707010300000776138 jokių pajamų (suteikto kredito) neįplaukė (b.l. 48, t. 2).

SÄ skaitos 43121, kurioje atspindima visa kredito pagal 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartį istorija, apyvartoje (b.l.75-76, t.1) Å¡iÄ dienÄ pažymėtos keturios paskolų refinansavimo ir užskaitos operacijos, bet ne kredito ieÅ¡kovui 1 587 000 Lt dydžio suteikimo operacija. Bankui 2009 05 30 atliekant vidaus banko operacijas dėl keturių kreditų dengimo iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos Nr.LT707010300000776138, pradinis ieÅ¡kovo paimto kredito likutis nurodytas 40 000 Lt (bet ne 1 627 000 Lt, jeigu kreditas bÅ«tų ieÅ¡kovui suteiktas 2009 05 29) ir tik atlikus Å¡ias operacijas nurodytas ieÅ¡kovo kredito likutis bankui 1 627 000 Lt (b.l. 94, t. 4).

Taigi bankas, remdamasis Å¡alių sudarytu Papildomu susitarimu Nr. 1, vidinių banko operacijų bÅ«du perkėlė trijų skolininkų pagal keturias kredito sutartis įsipareigojimus bendro 1 587 000 Lt dydžio ieÅ¡kovui, kuris realiai Å¡ios sumos iÅ¡ banko negavo ir atitinkamų sumų nepervedė trims susijusioms bendrovėms. Tuo tarpu pagal kreditavimo sutartį paskola laikoma suteikta nuo priklausančios pervesti pinigų sumos įskaitymo į sutartyje numatytÄ kredito gavėjo sÄ skaitÄ momento, kai kredito gavėjas įgyja disponavimo kredito lėšomis teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2013).

Pagal ginčo Å¡alių sudarytÄ skolos perkėlimo sutartį pradinė prievolė nesibaigė, nepasikeitė banko reikalavimas, tik pasikeitė skolininkas. Trečiajam asmeniui (Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovui), įvykdžiusiam prievolę už kitus asmenis, perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su pradiniais skolininkais (CK 6.50 str. 3 d.). Dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu sÄ lygų Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

Actio Pauliana - tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66str. 1 d.). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Å¡ios sÄ lygos, kai ginčijamas bankrutuojančios įmonės sandoris, taikymas turi ypatumų - pritaikius restitucijÄ visas bankrutuojančiai įmonei tenkantis turtas ar lėšos naudojamos visų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008).Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-204/2012).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ne dėl visų actio Pauliana taikymo sÄ lygų egzistavimo, o dėl keturių:

1) dėl ieškinio senaties taikymo;

2) ar ginčijamu sandoriu pažeisti BUAB „Adreka" kreditorių teisėti interesai;

3) dėl BUAB „Adreka" nesÄ Å¾iningumo;

4) dėl AB „Ūkio bankas“ nesÄ Å¾iningumo. Dėl ieÅ¡kinio senaties IeÅ¡kinio senatis - tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d.,1.131 str. 1 ir 2 d.).Kai actio Pauliana pareiÅ¡kia bankrutuojančios įmonės administratorius, su ieÅ¡kinio senaties taikymu susijusios teisės normos aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į bankroto santykių specialų teisinį reguliavimÄ .

Ä®BÄ® įpareigoja įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p.).Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog nesant patikimų duomenų, kad administratoriui ginčijamas Papildomas susitarimas Nr.1 jau 2011-06-14 buvo perduotas su kitais bendrovės dokumentais, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas apie sandorį, galimai pažeidžiantį bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, sužinojo 2011-06-30, kuomet buvo gautas atsakovo pareiÅ¡kimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikÅ¡ti praleistas nežymiai ir atnaujintinas dėl svarbių priežasčių. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikÅ¡ti Å¡ioje byloje praleistas.

Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , t.y. pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimÄ . Taigi įstatymas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su tokiais dviem kriterijais: asmens sužinojimu (subjektyvusis kriterijus) ar turėjimu sužinoti (objektyvusis kriterijus) apie jo teisės pažeidimÄ .

Spręsdamas apie ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , teismas, visų pirma, turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ . Tačiau teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas dažnai nesutampa. Å aliai, sudariusiai sandorį, kuris pažeidžia jos teises, apie sudarytÄ sandorį ir teisės pažeidimÄ paprastai žinoma nuo sandorio sudarymo dienos. Tačiau, kaip minėta, specialusis teisės aktas - Ä®monių bankroto įstatymas – bankroto administratoriaus ieÅ¡kiniams pareikÅ¡ti nustato specialiÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę.

Pagal Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p. laikoma, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Taigi Å¡iÄ dienÄ bankroto administratoriui galima prilyginti teisės pažeidimo momentui. Tuo tarpu sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties teisės pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, ir ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012 ir kt.).

InformacijÄ apie sandorį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudaryto sandorio faktÄ ir, antra, informacija, kad Å¡is sandoris pažeidžia kreditorių teises. IeÅ¡kinio senaties vienerių metų termino skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktÄ , taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad bÅ«tų pradėtas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013).

Taigi, ieÅ¡kinio senaties termino eiga administratoriaus ieÅ¡kiniui prasideda ne nuo dokumentų apie sandorių sudarymÄ gavimo dienos, bet nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti, jog sudaryti sandoriai pažeidžia kreditorių teises, dienos. Byloje nėra duomenų, kad su 2011-06-14 BUAB „Adreka" dokumentų perdavimo - priėmimo aktu, administratoriui buvo perduotas ir ginčijamas papildomas susitarimas. BUAB „Adreka“ bankroto administratorius 2011-06-30 gavęs atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, sužinojo apie skolininko sudaryto sandorio faktÄ , tačiau tai, kad sandoris pažeidžia kreditorių teises, galėjo konstatuoti tik tinkamai susipažinęs su gauta medžiaga, jÄ Ä¯vertinęs ir iÅ¡analizavęs, kas reikalauja atitinkamo laiko bei žmogiÅ¡kų iÅ¡teklių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-41/2014).

Ieškovo administratorius 2012 m. liepos 10 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui (b.l. 152, t.1), kuris 2012 m. liepos 16 d. nutartimi (b.l. 77, t.

1) ieÅ¡kinį atsisakė priimti, pagal tuo metu suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ jį vertindamas kaip neturtinį, t. y. ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė po vienerių metų ir 9 dienų nuo dokumentų apie sudarytÄ ginčijamÄ sandorį gavimo dienos. IeÅ¡kinį Kauno miesto apylinkės teismui ieÅ¡kovas pateikė nedelsdamas – 2012 m. liepos 20 d. Teisėjų kolegijos nuomone, nei 9 dienos, nei 19 dienų (skaičiuojant nuo dokumentų apie ginčijamo sandorio sudarymÄ gavimo dienos 2011-06-30 d.) nėra neprotingas ir per ilgas terminas administratoriui sužinoti apie sandoriais pažeidžiamas kreditorių teises, nes administratorius turėjo susipažinti su didelės apimties dokumentų turiniu, vertinti sandorių sudarymo teisinius bei faktinius aspektus bei padaryti iÅ¡vadas dėl galimo sandorių neteisėtumo bei kreditorių teisių pažeidimo.

Tik nuo to momento, kai administratorius subjektyviai suvokė, jog sandoriai pažeidžia kreditorių teises, prasidėjo vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino actio Pauliana pareikÅ¡ti eiga.Atsižvelgiant į Å¡ios bylos aplinkybes bei vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 str.), teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2009 m. gegužės 29 d. PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1, nebuvo praleistas. IeÅ¡kinys dėl laidavimo sutarties nuginčijimo actio Pauliana pagrindu teisme pareikÅ¡tas 2012 m. balandžio 27 d. (b.l. 2, t. 3), t.y. taip pat nepraleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino.Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu.

BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Teismui pripažinus, jog ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, tačiau dėl svarbių priežasčių, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2009 m. gegužės 29 d. PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1, buvo nežymiai praleistas, siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumÄ (taikant ieÅ¡kinio senaties institutÄ ), tačiau ir ieÅ¡kovo, bankrutuojančios įmonės kreditorių teises bei galimybes ginti savo pažeistus interesus, ir sudaryti prielaidas iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas actio Pauliana taikymo sÄ lygas ir teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ Â atnaujinti dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.).

Kadangi kiti apelianto argumentai dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo (pvz., dėl CPK 78 str. taikymo sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ ir pan.) neturi esminės teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo, susijusio su ieÅ¡kinio senatimi Å¡ioje byloje, iÅ¡sprendimui, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sÄ lygos         CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus įkeisdamas savo turtÄ kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iÅ¡ įkeisto turto pirmiau, nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai (CK 4.192 straipsnis), sandoriais prisiimdamas naujų įsipareigojimų (pvz., laidavimo), kurių prisiimti neprivalėjo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali bÅ«ti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006), taip pat atvejai, kai skolininkas, perleidęs turtÄ , nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtÄ ir sudaro realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

Taigi, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius ginčijamÄ sandorį likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 360/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo finansines ataskaitas bei kitus byloje esančius ieÅ¡kovo finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus, konstatavo, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo faktiÅ¡kai nemokus.

IeÅ¡kovas, turėdamas finansinių sunkumų, gautÄ paskolÄ panaudojo ne kreditorių interesais, o refinansavo su ieÅ¡kovu susijusių bendrovių kreditorinius įsipareigojimus bei 2009 m. gegužės 15 d. Laidavimo sutartimi dar prisiėmė papildomus įsipareigojimus už bankrutuojančiÄ UAB „Promakonas", kuri prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ neįvykdė, tokiu bÅ«du buvo sumažintos UAB „Adreka" kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo turto.Bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „Adreka“ nemokumas buvo nustatytas tik Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1609-109/2011.

Tačiau vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo sandoriais nebuvo pažeisti įmonės bei jos kreditorių interesai, kadangi CK 6.66 straipsnis nereikalauja, jog įmonės nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu bÅ«tų teisiÅ¡kai konstatuotas. Siekiant nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, pakanka nustatyti faktinį įmonės nemokumÄ sandorio sudarymo metu. Ä®monės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iÅ¡keliama bankroto byla remiantis Ä®BÄ® nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibÅ«dinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ actio Pauliana prasme, nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.

Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Sprendžiant dėl UAB „Adreka" faktinio nemokumo ginčijamų sandorių sudarymo metu, svarbus aplinkybių dėl įmonės finansinės padėties, prievolių masto ir jų (ne)vykdymo ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu aiÅ¡kinimas ir byloje esančių įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013).

IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė UAB „Adreka“ balansÄ už 2008, 2009 metus bei ieÅ¡kovo sÄ skaitos 4501 apyvartÄ pagal klientus. IeÅ¡kovo 2008 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo 10 394 284 Lt vertės turto, tačiau iÅ¡ Å¡ios sumos 3 276 788 Lt sudarė per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimai, dukterinių įmonių skolos ir kt.), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 5 793 060 Lt (b.l. 37-39, t.1).

Iš ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieškovas šiuo laikotarpiu patyrė 257 449 Lt nuostolių (b. l. 40, t.1). Ieškovo balanse už 2009 metus nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma buvo 6 973 171 Lt, kai tuo tarpu nuosavo turto vertė buvo 11 307 202 Lt (b.l. 31-33, t.1). Iš ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitos už 2009 metus matyti, kad ieškovas per 2009 metus patyrė 1 472 089 Lt nuostolių (b.l. 34, t.1).

Taigi, ieÅ¡kovo galimybės atsiskaityti su kreditoriais mažėjo, 2009 Å«kiniais metais ieÅ¡kovo veiklos rezultatai blogėjo, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (6 973 171 Lt) nemaža dalimi virÅ¡ijo pusę turto vertės (11 307 202 Lt), be to bendrovė patyrė ženklių nuostolių. IÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos 4501 apyvartos pagal klientus (b.l. 34-38, t.2) matyti, kad 2009-05-29 ieÅ¡kovas buvo pradelsęs kreditoriams 3 052 207,98 Lt sumÄ bei turėjo 837 249,12 Lt pradelstų skolų valstybės, savivaldybių biudžetams bei fondams (b.l. 59, t.2).

Balanse buvo apskaitoma ir 254 829 Lt skola, susijusi su darbo santykiais. Praėjus neilgam laiko tarpui po ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Adreka“ kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos UAB „Adreka“ iÅ¡kėlimo. Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti UAB „Adreka“ restruktÅ«rizavimo bylÄ , konstatavęs, kad įmonė yra nemoki (b.l. 57-58, t. 5). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį.

Nurodė, kad iÅ¡ byloje esančio 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad UAB „Adreka“ turi turto, kurio vertė 8 532 751 Lt., o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 9 038 611, iÅ¡ jų pradelstų įsipareigojimų yra 5 263 631 Lt., įmonė patyrė 2 017 336 Lt nuotolių. Apeliacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės ir kad įmonė yra nemoki (b.l. 59-61, t. 5).Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovo finansinė padėtis jau buvo pasiekusi faktinio nemokumo bÅ«senÄ .

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai konstatavo kreditorių interesų pažeidimÄ , nustatęs, kad ieÅ¡kovas UAB „Adreka'" ginčijamų sutarčių sudarymo metu jau buvo faktiÅ¡kai nemokus, tinkamai įvertino ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, tai jog skolininkas UAB „Adreka", turėdamas finansinių sunkumų, perėmė su ieÅ¡kovu susijusių bendrovių įsipareigojimus bei 2009-05-15 Laidavimo sutartimi dar prisiėmė papildomus įsipareigojimus už bankrutuojančiÄ UAB „Promakonas", kuri prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ neįvykdė.

Kaip minėta anksčiau, atsakovas neketino suteikti UAB „Adreka“ kredito, o ieÅ¡kovas neketino jo imti. Pagal ginčijamÄ PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1, UAB „Adreka“ tik buvo perkeltos kitų įmonių skolos, ieÅ¡kovas realiai kredito negavo, o prisiėmė vykdyti kitų įmonių prievoles, kai buvo akivaizdu, kad realiai tos įmonės savo įsipareigojimų trečiajam asmeniui (ieÅ¡kovui), įvykdžiusiam už jas prievoles, įvykdyti negalės, nes dviem iÅ¡ trijų įmonių jau buvo iÅ¡keltos bankroto bylos.

Taigi, faktiÅ¡kai bÅ«damas nemokus, ieÅ¡kovas ginčijamais sandoriais dar labiau pagilino savo nemokumo bÅ«klę, jo įsipareigojimai iÅ¡augo 1587000 Lt suma dėl skolų grÄ Å¾inimo už kitas įmones pagal SusitarimÄ Nr. 1 bei dėl laidavimo už neįvykdytÄ UAB „Promakonas“ prievolę. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Adreka“ turėjo vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams, ginčijamo laidavimo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo faktiÅ¡kai nemokus, o UAB „Promakonas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir nebegalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog ginčijama laidavimo sutartimi UAB „Adreka“ neatlygintinai prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu solidariai su nemokia įmone, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tokiu bÅ«du buvo perkeltos nemokios (vėliau bankrutavusios) įmonės prievolės UAB „Adreka“ ir pažeistos UAB „Adreka“ kreditorių teisės. IeÅ¡kovo bankroto byloje AB Ūkio bankas pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ Â 212 438,86 Lt sumai ieÅ¡kovui, kaip laiduotojui, UAB „Promakonas“ neįvykdžius prievolės, teismas bylÄ dėl Å¡io reikalavimo teisėtumo sustabdė iki bus iÅ¡spręstas nagrinėjamas ginčas (b.l. 29-31, t. 2).

Tuo tarpu ieÅ¡kovo turtas (gautinos sumos), įgijus reikalavimo teisę į pradinius skolininkus 158 7000 Lt sumai (CK 6.50 str. 3 d.), padidėjo tik formaliai, laikantis buhalterinės apskaitos reikalavimų, nes realiai atgauti iÅ¡ bankrutuojančių ar bankrutavusių pradinių skolininkų už juos sumokėtas įsiskolinimų sumas nėra galimybių arba yra galimybė atgauti tik maÅ¾Ä jų dalį. UAB „S&R Building“ dėl bankroto jau iÅ¡registruota 2012 01 18 (b.l. 62, t. 1), UAB „Promakonas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, jau 2009 05 15 teismo nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų buvo beveik už 2 mln.

Lt (b.l. 20, t. 5), nekilnojamojo turto ši įmonė neturėjo (b.l. 23, 27, t.1). UAB „Vairavimo menas“ šiuo metu taip pat yra iškelta bankroto byla, iš įmonės balanso matyti, jog jame nurodyto turto vertė tik 6174 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 231 025,56 Lt; iš finansinės atskaitomybės už 2008 ir 2009 metus dokumentų matyti, jog įmonė turto turėjo mažiau už įsipareigojimus (2008 metais turto – už 1274999 Lt, įsipareigojimų – už 1394620 Lt, tame tarpe per vienerius metus mokėtinos sumos – 267939 Lt; 2009 metais turto – už 843593 Lt, įsipareigojimų – už 973696 Lt, tame tarpe per vienerius metus mokėtinos sumos – 316635 Lt;

įmonė per Å¡iuos metus veikė nuostolingai (b.l. 53-56, t.5) (CPK 179 str. 2 ir 3 d.).Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis dėl ieÅ¡kovo finansinės bÅ«klės rodiklių ginčijamų sandorių sudarymo metu. Jeigu net nebÅ«tų sudarytas susitarimas, ieÅ¡kovo per vienerius metus mokėtinos sumos 2010 metais sudarytų 5 074 415 Lt, dėl ko per vienerius metus ieÅ¡kovo mokėtinos sumos vis vien bÅ«tų virÅ¡ijusios pusę ieÅ¡kovo turto, o pagal susitarimÄ Ä¯keistas turtas bet kokiu atveju yra įkeistas atsakovui antrine hipoteka pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. kredito sutartį Nr. 07/03/441, kurios ieÅ¡kovas neginčija, todėl visa suma, gauta realizavus įkeistÄ turtÄ , atiteks atsakovo reikalavimams tenkinti (t. y. ginčijamo susitarimo sudarymas jokios įtakos kitų BUAB „Adreka" kreditorių reikalavimams tenkinti neturi).

Susitarimo sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas vykdė veiklÄ , o bankroto byla jam buvo iÅ¡kelta tik po dviejų metų, todėl susitarimo sudarymo metu AB „Ūkio bankas" nesuvokė, jog tai sukels ar sustiprins ieÅ¡kovo nemokumÄ bei kad bus pažeisti ieÅ¡kovo kreditorių interesai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.             Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pagal PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1, kai grÄ Å¾intino kredito pagal 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartį likutis tebuvo 40 000 Lt, kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimui ne tik paliktas įkeistas tas pats turtas, kaip ir pagal 2004 m. gegužės 26 d.

Kredito sutartį, tačiau papildomai buvo įkeistas pastatas – sandėlis (unikalus Nr. 6698-8000-7044), esantis Å ilagalio k., Panevėžio raj., su žemės sklypo nuomos teise bei visa gamybinė įranga, kuri nėra įkeista ir/ar neiÅ¡perkama lizingo bÅ«du, esanti Å ilagalio k., Panevėžio raj., padidinta įkeistų piniginių lėšų ir bÅ«simų piniginių įplaukų į kredito gavėjo sÄ skaitÄ suma iki 1 627 000 Lt; ieÅ¡kovas taip pat įsipareigojo iÅ¡sipirkus iÅ¡ lizingo bendrovės lizingo bÅ«du įsigyjamÄ gamybinę įrangÄ per 30 dienų jÄ Ä¯keisti bankui (t.1, b.l. 8, 21; t.4, b.l. 143, 145).

Nagrinėjamu atveju pripažinus PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1 negaliojančiu, atsirastų pagrindas ir sutartinės hipotekos bei įkeitimo pabaigai papildomai įkeistam turtui (CK 4.197 str. 2 d. 2 p.; 4.224 str. 1 d. 1 p.), be to bÅ«tų pagrindas pasibaigti hipotekai pagal 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartį įkeistam nekilnojamam turtui (b.l. 8, t. 1), kadangi ieÅ¡kovas visÄ kredito sumÄ pagal Å¡iÄ sutartį yra grÄ Å¾inęs (b.l. 76, t.1; b.l. 95-101, t.4) (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.). Tai padidintų ieÅ¡kovo turtÄ , iÅ¡ kurio bÅ«tų galima tenkinti kitų kreditorių reikalavimus.

Kita vertus, įkeisto atsakovui turto mastas ir galimybė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ patį įkeistÄ turtÄ pagal kitas kredito sutartis, savaime neÅ¡alina byloje nustatytų ginčijamiems sandoriams actio Pauliana sÄ lygų ir nesudaro pagrindo palikti galioti neteisėtus bei kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius.Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentas, kad ginčijami sandoriai atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog tokie sandoriai (kai verslo subjektai tokiu bÅ«du laiduoja už kito asmens prievolę ar refinansuoja savo ar kitų verslo subjektų skolas), paprastai normalioje verslo aplinkoje yra teisėti ir verslo santykiuose įprasti, tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių teisėtumas neabejotinai turi bÅ«ti įvertintas įmonės kreditorių interesų pažeidimo aspektu.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo kreditorių interesų pažeidimÄ , nustatęs, kad ieÅ¡kovas UAB „Adreka“ ginčijamų sandorių sudarymo metu jau buvo faktiÅ¡kai nemokus, kad UAB „Promakonas“ bei UAB „S&R Building“ tuo metu jau buvo iÅ¡keltos bankroto bylos ir jos akivaizdžiai jau nebegalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kad ginčijamais sandoriais UAB „Adreka“ neatlygintinai prisiėmė kitų įmonių skolas bei įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu solidariai su nemokia įmone.

Neatlygintinis minėtų įsipareigojimų naÅ¡tos perkėlimas UAB „Adreka“ sumažino pačios UAB „Adreka“ kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo turto, nes ieÅ¡kovo bankroto atveju visų kreditorių reikalavimai tenkinami proporcingai ir kuo daugiau įsipareigojimų turi bankrutuojanti įmonė, tuo mažesnė tikimybė kitiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus. Å ios aplinkybės kartu patvirtina tiek skolininko (ieÅ¡kovo), neatlygintinai suteikusio vienam iÅ¡ kreditorių (bankui) prioritetÄ kitų kreditorių atžvilgiu, tiek ir paties banko nesÄ Å¾iningumÄ .Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog ieÅ¡kovo mokumÄ patvirtina aplinkybė, kad 2009 m. gruodžio 31 d.

Papildomu susitarimu Nr. 2 prie 2004 05 26 d. Kredito sutarties Nr.04/03-101 ieÅ¡kovui bankas suteikė papildomÄ 219 529,89 Lt kreditÄ (b.l. 98-99, t.1). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai nurodoma, jog, visų pirma, Å¡is kreditas buvo suteiktas pačiam ieÅ¡kovui jo negrÄ Å¾intų pagal 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartį palÅ«kanų refinansavimui, bet ne kitų skolininkų įsipareigojimų perkėlimui, antra, Å¡is faktas tik dar kartÄ patvirtina, jog ieÅ¡kovas buvo faktiÅ¡kai nemokus, nes negalėjo laiku vykdyti savo įsipareigojimų.        Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog, sudarius ginčijamus sandorius, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo turtinė padėtis nepasikeitė.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas kreditorių interesų pažeidimo kriterijų actio Pauliana kontekste, laikosi nuoseklios pozicijos, jog kreditorių teisės ar interesai gali bÅ«ti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas iÅ¡lieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktÅ«ra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012).Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatyti visi trys CK 6.66 str. 1 d. numatyti atvejai, kurių bent vieno pakanka pripažinimui, jog buvo pažeistos ieÅ¡kovo kreditorių teisės. IeÅ¡kovas, nors ginčijamus sandorius sudarė, kaip nustatė teisėjų kolegija, jau bÅ«damas faktinio nemokumo bÅ«klėje, jais dar labiau ir ženkliai pablogino savo mokumÄ .

BÅ«damas faktiÅ¡kai nemokus, ginčijamu Susitarimu Nr. 1 sutikdamas palikti įkeistu turtÄ , anksčiau įkeistÄ pagal 2004 m. gegužės 26 d. Kredito sutartį, kai kredito likutis tebuvo 40 000 Lt, taip pat įkeisdamas bankui eilę naujų turto objektų, ieÅ¡kovas suteikė nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ vienam iÅ¡ kreditorių – AB Ūkio bankas, suteikdamas jam privilegijuoto kreditoriaus statusÄ . Galiausiai, neatlygintinai perėmęs bankrutuojančių ar sunkioje finansinėje padėtyje esančių įmonių skolas, laiduodamas už nemokų skolininkÄ , taip padidinęs savo įsipareigojimus ir neturėdamas realių galimybių atgauti skolų iÅ¡ pagrindinių skolininkų, ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du taip pat pažeidė kreditorių teises ir interesÄ didesniu mastu patenkinti savo reikalavimus (kitoks kreditorių teisių pažeidimas).

Dėl Å¡alių sÄ Å¾iningumo Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat kad sandorį sudariusių Å¡alių sÄ Å¾iningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sÄ lygų. Actio Pauliana instituto taikymui taip pat turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas - tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 str.), kuris be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip, tačiau sÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informuotumÄ apie tam tikrus faktus. „Žinojimas" aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų.

„Turėjimas žinoti" suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas kreditorių atžvilgiu yra įrodytas duomenimis apie jo sunkiÄ turtinę padėtį ir negalėjimÄ laiku atsiskaityti su reikalavimo teisę turinčiais kreditoriais.

Ginčijami sandoriai buvo sudaryti jau po to, kai Panevėžio apygardos teismas 2009-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2- 374-338/2009 UAB „Promakonas", o Kauno apygardos teismas 2009-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-239-173/2011 UAB „S&R Building" iÅ¡kėlė bankroto bylas. Abiem sandorio Å¡alims Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti žinomos, todėl ginčijamų sandorių Å¡alys - tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas buvo nesÄ Å¾iningos, nes susigrÄ Å¾inti kitų subjektų paskoloms refinansuoti pervestas lėšas ieÅ¡kovas gali tik Ä®BÄ® nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovas laidavo už įmonę, kuri buvo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriumi (banku), todėl tiek ieÅ¡kovo, tiek banko elgesys vertinamas kaip prieÅ¡taraujantis sÄ Å¾iningai verslo praktikai.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡alys nebuvo sÄ Å¾iningos. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie nesÄ Å¾iningus Å¡alių veiksmus. Kaip jau pažymėta, ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas (skolininkas) buvo nemokus.

Tačiau net ir bÅ«damas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranaÅ¡umo nė vienam kreditoriui. SÄ Å¾iningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka toks atvejis, kai iÅ¡ keleto kreditorių iÅ¡skiriamas vienas ar keli ir su juo (jais) visiÅ¡kai atsiskaitoma. Toks skolininko veiksmas reiÅ¡kia jo nesÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turtinės padėties sunkinimas, naujų įsipareigojimų prisiėmimas, turto perleidimas ir neatsiskaitymas su tiekėjais yra pakankamas pagrindas spręsti dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo ir vengimo atsakyti už įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Abiem sandorių Å¡alims buvo žinoma tiek ieÅ¡kovo, tiek ir kitų trijų įmonių, kurių įsipareigojimus perėmė ieÅ¡kovas, turtinė padėtis.

UAB “Adreka”, UAB „Promakonas" , UAB „S&R Building" ir UAB “Vairavimo menas” buvo tarpusavyje susijusios įmonės, jas siejo tie patys valdymo organai ar dalyviai (tretieji asmenys Å¡ioje byloje - R. R., S. R., S. R.) (b.l. 21-52, t.5) (CPK 179 str. 2 ir 3 d.), tuo tarpu su visomis keturiomis įmonėmis AB Ūkio bankas buvo sudaręs kreditavimo sutartis, pagal kurias bankas įpareigoja paskolų gavėjus nuolat teikti finansines ataskaitas, nepabloginti turtinės padėties, informuoti bankÄ apie turto struktÅ«ros pasikeitimus, o bankas nevaržomai gali kontroliuoti visÄ paskolų gavėjų veiklÄ .

Pavyzdžiui, AB Ūkio bankas su ieÅ¡kovu 2004 ir 2007 metais sudarytos kredito sutartys (b.l.8-20, 100-115, t.1) įpareigojo ieÅ¡kovÄ duomenis apie savo finansinę padėtį bankui teikti kas ketvirtį, sudaryti galimybes bankui nekliudomai patikrinti ieÅ¡kovo veiklÄ , susipažinti su jo dokumentacija ir kt.Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas sutiko prisiimti įsipareigojimus už galimai nemokias UAB „Promakonas" bei UAB „S&R Building", savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovo nesÄ Å¾iningumo, o verslo praktikoje taip pat yra visiÅ¡kai įprasta, kai su skolininku susiję asmenys laiduoja už tokį skolininkÄ neatlygintinai.

Atsakovas yra finansų įmonė, kurios veiklÄ reglamentuoja tiek bendrosios sutarčių teisės normos, tiek ir specialÅ«s teisės aktai. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas taikomas visoms finansų įstaigoms - Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsienio valstybių finansų įstaigų padaliniams, kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir verčiasi finansinių paslaugų, nustatytų Å¡io Ä®statymo 3 straipsnyje, teikimu Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas atsakingo skolinimo principas - finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Taigi bankas, skolindamas pinigus, privalo elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir, prieÅ¡ suteikdamas kreditÄ , turi susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditÄ , turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grÄ Å¾inti kreditÄ .

Pažymėtina, kad finansų įstaiga, sudariusi sandorį, privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė bÅ«klė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalis). Tokias pačias pareigas kredito įstaiga turi ir sudarydama kitus su kreditavimo santykiais susijusius sandorius (pavyzdžiui, skolos perkėlimo, reikalavimo teisės perleidimo, įskaitymo, prievolių pagal kredito sutartis įvykdymo užtikrinimo ir kt.).Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal CK 6.66 str. 2 d. neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo.

Kadangi tiek skolos perkėlimo 2009 05 29 sandoris (2009 m. gegužės 29 d. Papildomas susitarimas Nr. 1), tiek ir 2009 m. gegužės 15 d. Laidavimo sutartis yra neatlygintiniai sandoriai ir dėl to ginčo byloje nėra, trečiojo asmens actio Pauliana instituto prasme (AB Ūkio bankas) sÄ Å¾iningumo klausimas apskritai byloje gali bÅ«ti nesvarstomas, kadangi tai nėra bÅ«tinoji sÄ lyga sprendžiant tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimus.             Dėl bylos esmės neatskleidimo Apeliantas teigia, kad atsakovas 2013-10-14 vykusio teismo posėdžio metu, prašė teismo iÅ¡reikalauti kredito sutartis iÅ¡ AB „Ūkio bankas", kurių refinansavimui buvo panaudotas pagal Å¡ioje byloje ginčijamÄ 2009 m. gegužės 29 d.

PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1 gautos piniginės lėšos (galimai jose numatytas ieÅ¡kovo, kaip susijusios įmonės, laidavimas ar pan., kas paneigtų ieÅ¡kovo neprivalėjimÄ sudaryti ginčo sandorius ar kt.), tačiau teismas netenkino praÅ¡ymo ir tokiu bÅ«du liko neatskleista bylos esmė.Teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakymas Å¡ioje byloje atsakovo praÅ¡ymu iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus iÅ¡ AB „Ūkio bankas“ negali bÅ«ti traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas. Visų pirma, atsakovas praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti tam tikrus įrodymus, kurie galimai egzistuoja, grindžia vien prielaidomis.

Antra, pats atsakovas, būdamas AB Ūkio bankas dalies teisių ir pareigų perėmėjas, bendradarbiaudamas su teisių pirmtaku, turėjo galimybę visus reikalingus, atsakovo manymu, dokumentus gauti ir pateikti teismui. Trečia, nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike, nei bylos nagrinėjimo eilėje teismo posėdžių metu atsakovas tokio prašymo nereiškė (b.l. 94, 163-164, t.1; 12-15, t.2). Ketvirta, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 str. 2 d.).

Penkta, teismas gali atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus arba atsisakyti iÅ¡reikalauti pagal pavėluotai gautÄ Å¡alies praÅ¡ymÄ Ä¯rodymus, jeigu Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ (CPK 181 str. 2 d., 226 str., 142 str. 3 d.). Å eÅ¡ta, net jei ir egzistuotų tokie, kokius nurodo atsakovas, įrodymai, tai savaime nepaneigtų Å¡ioje byloje nustatytų ginčijamų sandorių actio Pauliana sÄ lygų ir nesudarytų pagrindo palikti galiojančiais teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų neatitinkančius sandorius.

Dėl restitucijos taikymo Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , nurodė, kad pagal 2009 m. gegužės 29 d. PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1 dėl 1 587 000 Lt kredito suteikimo, ieÅ¡kovas yra grÄ Å¾inęs dalį - 15 092,22 Lt kredito, todėl Å¡ias lėšas restitucijos pagrindu jai grÄ Å¾inti įpareigojamas atsakovas AB „Šiaulių bankas“, o pastarasis galimybę savo teises ginti galės BUAB „Adreka“ bankroto byloje kartu su kitais ieÅ¡kovo kreditoriais (CK 6.145 str. 2 d., Ä®BÄ® 26 str.).Viena iÅ¡ aplinkybių, dėl kurios skundžiamÄ sprendimÄ apeliantas praÅ¡o panaikinti yra ta, kad teismas, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , konstatavo, kad visos lėšos pagal susitarimÄ (1 587 000 lt) buvo perduotos ieÅ¡kovui, tačiau nepasisakė, kaip restitucija turi bÅ«ti įgyvendinta atsakovo atžvilgiu (faktiÅ¡kai teismas taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ ).

Be to, actio Pauliana instituto paskirtis kompensacinė, tačiau laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia nedaro jokios įtakos ieÅ¡kovo mokumui, o sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų civilinių teisinių santykių stabilumo tikslui.Pagal CK 1.80 str. 2 d. kai sandoris negalioja, Å¡alys privalo grÄ Å¾inti viena kitai visa, kÄ yra gavusios pagal sandorį, o kai negalima grÄ Å¾inti natÅ«ra to, kÄ yra gavusios, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Kadangi restitucija yra prievolių teisės institutas, sprendžiant restitucijos taikymo klausimÄ yra taikomos ir CK 6.145-6.153 str. str. nuostatos. Restitucijos taikymas, konkretų sandorį pripažinus negaliojančiu, priklauso nuo aplinkybės, ar sandoris po jo sudarymo buvo vykdomas, t.y. ar jis buvo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdytas. Taigi, jei sandoris vykdomas nebuvo, negali kilti ir restitucijos taikymo klausimas. Ginčijamas 2009 m. gegužės 15 d. laidavimo sandoris vykdomas nebuvo. Nors bankas remdamasis Å¡iuo sandoriu kreipėsi į teismÄ dėl kreditorinio reikalavimo ieÅ¡kovo bankroto byloje patvirtinimo, tačiau iki Å¡iol reikalavimo pagrįstumo klausimas neiÅ¡spręstas, byla dėl banko pareikÅ¡to reikalavimo sustabdyta iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Todėl pripažinus tarp ginčo Å¡alių sudarytÄ 2009 m. gegužės 15 d. Laidavimo sutartį negaliojančia, pagrindo taikyti restitucijÄ apskritai nėra, tik iÅ¡nyksta Å¡io sandorio vykdymo ateityje teisinis pagrindas (CK 1.95 str. 1 d.). Kaip jau minėta anksčiau, Laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia turi reikÅ¡mės ieÅ¡kovo mokumui, kadangi sumažėja ieÅ¡kovo įsipareigojimų ir padidėja įmonės kreditorių galimybės patenkinti kreditorinius reikalavimus, taip apginant ginčijamu sandoriu pažeistas kreditorių teises.Teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje konstatavo, jog ginčijamas 2009 m. gegužės 29 d.

Papildomas susitarimas Nr.1 kvalifikuotinas skolos perkėlimo sutartimi ir kad pagal šį sandorį ieÅ¡kovas kredito iÅ¡ banko negavo. Nors pirmosios instancijos teismas padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui buvo suteiktas banko kreditas, ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl restitucijos taikymo nurodė prieÅ¡taringus argumentus, iÅ¡ esmės teismas vienaÅ¡alę restitucijÄ , pripažinus nurodytÄ sandorį negaliojančiu, taikė teisingai. Kadangi pagal neteisėtÄ sandorį ieÅ¡kovas sumokėjo bankui 15092, 22 Lt (b.l. 76, t.1; b.l. 95-101, t.4), Å¡i suma pagrįstai iÅ¡ atsakovo priteista ieÅ¡kovui.

Aplinkybė, jog teismas be jokio teisinio pagrindo abstrakčiai nurodė, jog atsakovas savo teises gali ginti ieÅ¡kovo bankroto byloje kartu su kitais ieÅ¡kovo kreditoriais, ginčo iÅ¡sprendimo teisinio rezultato Å¡ioje byloje nepakeitė. Todėl nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, jog, pripažinus pirmosios instancijos teismo sprendimo tam tikrus motyvus nepagrįstais, apeliantui yra priimamas blogesnis sprendimas (CPK 313 str.), nes materialiÄ ja prasme ginčo Å¡alių teisių ir pareigų turinys, bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka, nekeičiamas.Kita vertus, net ir formalus lėšų apskaitymas ieÅ¡kovo sÄ skaitoje, jeigu toks bÅ«tų nustatytas, atsižvelgiant į Å¡alių sandorio tikslÄ ir vykdymo aplinkybes, nesudarytų pagrindo taikyti restitucijos ir atsakovui priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 587 000 Lt sumÄ , įvardintÄ 2009 m. gegužės 29 d.

Papildome susitarime Nr.1 kaip kredito suma. PrieÅ¡ingu atveju, realiai neperdavęs ieÅ¡kovui ginčijamo sandorio didelės pinigų sumos (1 587 000 Lt), o tik vidaus banko operacijų bÅ«du padaręs tarpusavio įsipareigojimų užskaitas bei taip nemokių įmonių įsipareigojimus perkėlęs ieÅ¡kovui, atsakovas, neturėdamas realių galimybių patenkinti reikalavimus tiesiogiai iÅ¡ savo nemokių skolininkų, restitucijos taikymo pagrindu įgytų teisę dalį reikalavimų patenkinti iÅ¡ ieÅ¡kovo turto kitų ieÅ¡kovo kreditorių sÄ skaita.

Tai ne tik neatitiktų sÄ Å¾iningumo principo reikalavimų, bet ir reikÅ¡tų, jog iÅ¡ neteisės atsiranda teisė, nes bankas neteisėto sandorio pagrindu įgytų nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ kitų ieÅ¡kovo kreditorių atžvilgiu. CK 6.145 str. 2 d. bÅ«tent tokioms situacijoms teisingai iÅ¡spręsti ir numato, jog iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų.Pripažinus sandorį negaliojančiu, restitucija taikoma tik sandorio Å¡alims, todėl Å¡ioje byloje nesprendžiamas atsakovo ir jo pradinių skolininkų iki ginčijamo skolos perkėlimo sandorio sudarymo - UAB „Promakonas" , UAB „S&R Building" ir UAB “Vairavimo menas” – teisių ir pareigų, klausimas.

Atsakovas turi teisę savo interesus, susijusius su reikalavimo teisėmis į nurodytas įmones pagal AB Ūkio bankas sudarytas su jomis kredito sutartis, ginti Å¡ių įmonių, kurios dar nėra iÅ¡registruotos, bankroto bylose.Kiti apelianto argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana ieÅ¡kinį, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl tenkindamas ieÅ¡kovo BUAB „Adreka“ ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.).

Teismo padarytos teisės aiškinimo klaidos dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios, dėl ginčijamo 2009 m. gegužės 29 d. Papildomo susitarimo Nr.1 teisinio kvalifikavimo, taip pat prieštaringi motyvai dėl restitucijos taikymo neturėjo esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui bei teisingo sprendimo priėmimui.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Apeliaciniam teismui apeliantas AB „Šiaulių bankas“, pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas (CPK 93 str.).Apeliaciniam teismui ieÅ¡kovas BUAB „Adreka“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir jį pagrindžiančius įrodymus 2 000 Lt sumai.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktÄ , nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ taikomas 1,5 koeficientas nuo minimalios mėnesinės algos. IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ virÅ¡ija minėtÄ koeficientÄ , todėl mažintinos iki 1 500 Lt. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo (CPK 93, 98 str. str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 ir 98 straipsniais n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui BUAB „Adreka“ (kodas 148100869) iÅ¡ atsakovo AB „Šiaulių bankas“, (kodas 112025254) 1 500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjai                                                                 Artūras Driukas                                                                               Kazys Kailiūnas                                                                               Egidijus Žironas