2023-09-27 Nr. AB-17234-3-62-3-00346-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-540-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00346-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Univesa“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gegužės 11 d. privalomiesiems nurodymams pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220511-00097 ir Nr. PNSSP-20-220511-00096 (toliau – ir Privalomieji nurodymai) įvykdyti pratęsti terminą 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 13 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Regionų apygardos administraciniame teisme 2023 m. liepos 31 d. gautas (pateiktas naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu) pareiškėjo UAB „Univesa“ apeliacinis skundas dėl teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo panaikinimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Univesa“ apeliacinį skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad apeliacinį skundą Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu teismui pateikė advokato padėjėja A. S.-Š., apeliacinis skundas nėra pasirašytas UAB „Univesa“ generalinio direktoriaus.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3378-520/2019), sprendė, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą teismui padavė neturintis įgaliojimų jį paduoti asmuo (negalinti jį paduoti advokato padėjėja), todėl apeliacinį skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 str. 3 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas UAB „Univesa“ atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamą apeliacinį skundą ir jį laikyti paduotu pradinio padavimo dieną.

Pareiškėjas atskirąjį skundą ir savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia šiais motyvais:

1. Pareiškėjas, kaip juridinis asmuo yra davęs advokato padėjėjai A. S.-Š. įgaliojimą bei prisijungimą prie UAB „Univesa“ elektroninės teismų sistemos (EPP) paskyros kaip juridinio asmens atstovei pagal įgaliojimą, ne pagal atstovavimo sutartį. Įgaliojimas duotas pateikti dokumentus, juos administruoti EPP sistemoje.

2. Pateiktuose bylos dokumentuose (apeliaciniame skunde, atskirajame skunde) advokato padėjėja nėra įtraukta kaip UAB „Univesa“ interesus atstovaujanti byloje atstovė, nėra pateikta atstovavimo sutartis, kurioje būtų nurodytas jos vadovo sutikimas ir leidimas atstovauti, taip pat nėra pateikta l (vienerių) metų praktikos atlikimo pažyma. Tokios faktinės aplinkybės suponuoja aiškų kontekstą, kad advokato padėjėja veikia išskirtinai tik administraciniais tikslais, padedančiais UAB „Univesa“ įgyvendinti teises pateikti dokumentus elektronine formą per EPP sistemą, juos administruoti, kas palengvina vadovo darbą.

3. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis kas laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kadangi pateikta per UAB „Univesa“ elektroninės teismų sistemos (EPP) paskyrą, kurios vadovas ir administratorius yra generalinis direktorius A. V., todėl apeliacinis skundas nebuvo pasirašytas fiziškai. Vadovo pavedimu šis dokumentas buvo pateiktas per įgaliotą tai padaryti asmenį advokato padėjėją A. S.- Š., kurios įgaliojimas jau buvo pateiktas byloje.

4. Pareiškėjo vertinimu, apeliacinį skundą paduodantis asmuo yra UAB „Univesa“ interesus atstovaujantis generalinis direktorius A. V.. Teismas, šioje konkrečioje situacijoje, laikėsi labai siauros pozicijos ir neanalizavo situacijos plačiąja prasme ir iš esmės, o priimta nutartis, tiesiogiai užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, nes dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą). Šiuo konkrečiu atveju teismas galėjo identifikuoti tiek paskyros savininką, tiek administratorių, tiek apeliaciniame skunde nurodytą pasirašantįjį asmenį. Apeliacinis skundas buvo teikiamas ne per advokato padėjėjos A. S.-Š, kaip atstovės paskyrą bet per UAB „Univesa“ elektroninės teismų sistemos (EPP) paskyrą, kurios teisėtas atstovas ir atsakingas asmuo yra generalinis direktorius A. V..

5. Teismas, vertindamas nepasirašytą apeliacinį skundą neįvertino šios situacijos per skundo trūkumų šalinimo institutą. Pareiškėjo nuomone, teismas galėjo vadovautis šiuo institutu, bet to nepadarė, o galimi nurodyti trūkumai (kaip fizinio parašo nebuvimas) nagrinėjamu atveju galėjo būti pašalinti ir nelaikytini trukdančiais apeliaciniam procesui pagal pateiktą apeliacinį skundą pradėti.

6. Teismui netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo ir palikus galioti nutartį, pareiškėjas neturės teisinės galimybės savo teises ginti apeliacine tvarka. Taigi, nebus peržiūrėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir nebus pasiektas apeliacijos tikslas nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme. Priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai).

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Univesa“ apeliacinį skundą dėl to, kad jis paduotas neturinčio įgaliojimų jį paduoti asmens (ABTĮ 138 str. 3 d. 3 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo apeliacinį skundą dėl teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemyje teismui pateikė advokato padėjėja A. S.-Š., jis nėra pasirašytas UAB „Univesa“ generalinio direktoriaus, atsisakė priimti apeliacinį skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog yra davęs advokato padėjėjai A. S.-Š. įgaliojimą bei prisijungimą prie UAB „Univesa“ elektroninės teismų sistemos (EPP) paskyros, kaip juridinio asmens atstovei pagal įgaliojimą, ne pagal atstovavimo sutartį.

Vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 4 dalimi, apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas. Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kai apeliacinį skundą paduoda atstovas, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Teismų praktikoje yra nurodyta, kad į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atstovavimo teisinius santykius patvirtina teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo) sutartis (žr. 2018 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2018).

Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo, adresuotą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, elektroninių ryšių priemonėmis 2023 m. liepos 31 d. padavė (pasirašė) advokato padėjėja A. S.-Š. ir jis nėra pasirašytas UAB „Univesa“ generalinio direktoriaus. Pirmosios instancijos teismui pateiktame 2023 m. sausio 2 d. Įgaliojime Nr. 01, pasirašytame UAB „Univesa“ direktoriaus A. V., nurodyta, kad šiuo įgaliojimu įgaliojama advokato padėjėja veikianti teisinių paslaugų sutarties pagrindu, atstovauti Bendrovei visuose Lietuvos Respublikos teismuose, notarų biuruose, antstolio kontorose, VĮ Registrų centras, taip pat santykiuose su visomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis; vykdant šį pavedimą Bendrovės vardu gauti bei pateikti visus reikalingus dokumentus (akcininkų sprendimus, įstatus, pažymas, pažymėjimus, prašymus, paraiškas, sutikimus ir kt.) ar jų dublikatus, daryti Bendrovės vardu visus įstatymams neprieštaraujančius pareiškimus, pasirašyti Bendrovės vardu prašymus, paraiškas bei visus kitus reikiamus dokumentus, rengti bei teikti procesinius dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su tinkamu Bendrovės atstovavimu. (el. b. l. 14). Kitokio turinio atstovavimo sutartis byloje nėra pateikta.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti, be kita ko, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Kitų atstovų įgaliojimai patvirtinami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 47 str. 6 d.).

ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis numato, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime (ABTĮ 48 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas turi visas šiame Įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktai nustato tiek advokato padėjėjo teisę atstovauti klientą administraciniame teisme, tiek tokios teisės įgyvendinimo tvarką bei apimtį.

Nagrinėjamoje byloje, įvertinusi pateiktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad advokato padėjėja A. S.-Š. pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas neturi teisės pasirašyti apeliacinio skundo ir pateikti jo teismui. Tokios teisės aktų, reglamentuojančių atstovavimą administraciniame procese, nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos buvo laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3955-756/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4345-858/2017; 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4583-624/2017; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1216-822/2020).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad apeliacinį skundą pareiškėjo vardu padavė tam įgaliojimų neturintis asmuo (ABTĮ 134 str. 4 d., 138 str. 3 d. 3 p.).

ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėto apeliacinio skundo trūkumo pobūdžio, masto bei galimybės jį pašalinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti pareiškėjui galimybę pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir jam pasiūlyti pateikti tinkamai pasirašytą apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad teismui numatyta pareiga nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat, paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pareiškėjo atskirajame skunde suformuluoto reikalavimo išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamą apeliacinį skundą ir jį laikyti paduotu pradinio padavimo dieną, kadangi skundo priėmimo klausimo išsprendimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis