b68b41b6-a664-44ea-bdc2-959af06b7d25 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-417/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12047-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.1 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Reginos BertaÅ¡ienÄs, Eduardo MaÅ¡keviÄiaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Lino PauliukÄno, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, nuteistojo J.
Legislator headnote
AI generatedb68b41b6-a664-44ea-bdc2-959af06b7d25 · KlaipÄdos apygardos teismas: parodymai. Vieninteliai įvykio vietoje buvÄ blaivÅ«s asmenys â tai J. A. ir G. G., kurie nepatvirtino nukentÄjusiojo versijos, kad jam buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ . 2.3. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nuosprendžio dalyje yra likÄ prieÅ¡taravimų ir nÄra paÅ¡alintos abejonÄs, nuosprendis, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra naikintinas.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-417/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12047-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.1 (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Reginos BertaÅ¡ienÄs, Eduardo MaÅ¡keviÄiaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Lino PauliukÄno, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, nuteistojo J.
A. gynÄjai advokatei Audronei Irenai Matiukienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų 2019 m. lapkriÄio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmÄ â Å¡eÅ¡i (6) mÄnesiai laisvÄs apribojimo, įpareigojant per laisvÄs apribojimo bausmÄs laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.
Kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti â nuosprendžiui įsiteisÄjus panaikintina. J. A. dÄl kaltinimo padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo sudÄties požymių. IÅ¡ J. A. nukentÄjusiajam S. Å . priteista 100 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. KlaipÄdos teritorinÄs ligonių kasos ieÅ¡kinys dÄl 163,45 Eur nukentÄjusiojo gydymo iÅ¡laidų atlyginimo ir nukentÄjusiojo S. Å . 353,42 Eur civilinis ieÅ¡kinys dÄl turtinÄs žalos atlyginimo palikti nenagrinÄti.
TeisÄjų kolegija nustatÄ: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs 1. J. A. nuteistas už tai, kad sužalojo žmogų: jis 2018 m. kovo 23 d., apie 3.20 val., dirbdamas apsaugos darbuotoju bare (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smogÄ kumÅ¡Äiu baro lankytojui S. Å . vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tuo padarydamas S. Å . apatinio žandikaulio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imÄ su raiÅ¡Äių patempimu, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. A. praÅ¡o KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2019 m. lapkriÄio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį â J. A. iÅ¡teisinti. 2.1. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis yra santÅ«rus ir racionalus, profesionaliai atliekantis savo darbÄ apsaugos darbuotojas, yra vedÄs ir augina nepilnametį vaikÄ . Jis yra vienintelis maitintojas Å¡eimoje, kadangi jo sutuoktinÄ yra neįgali. PriÄmus apkaltinamÄ jį nuosprendį jis nebegalÄtų dirbti apsaugos darbuotoju, kadangi apsaugos darbuotoju yra draudžiama dirbti asmeniui, turinÄiam teistumÄ .
Vien dÄl Å¡ios priežasties jis, suvokdamas savo atsakomybÄ Å¡eimai, darbo metu itin atsakingai atlieka savo pareigas ir darbe niekada nevirÅ¡ija jam suteiktų įgaliojimų ribų. Apelianto manymu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai padarytos iÅ¡vados, kad apeliantas bÅ«damas savo darbo vietoje ir atlikdamas tarnybines funkcijas, t. y. stengdamasis suvaldyti stipriai apsvaigusį nuo alkoholio (nukentÄjusiajam S. Å . buvo nustatyta 2,93 promilÄs alkoholio koncentracija kraujyje, t. y. sunkus girtumas) ir konfliktiÅ¡kai besielgiantį nukentÄjusįjį S. Å ., jam sudavÄ smÅ«gį kumÅ¡Äiu į veidÄ .
Teismas skundžiamame nuosprendyje Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindžia paties nukentÄjusiojo S. Å . ir jo draugo, buvusio kartu naktiniame bare, L. Å . parodymais bei medicinos specialisto iÅ¡vada. TaÄiau apeliantas nesutinka su tokiomis iÅ¡vadomis, nes pats nukentÄjusysis S. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posÄdžio metu nuosekliai liudijo, kad jis visiÅ¡kai neatsimena įvykio aplinkybių. S. Å . apklausiamas teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad jis buvo stipriai apgirtÄs nuo alkoholio ir atsipeikÄjo sÄdÄdamas ant minkÅ¡tasuolio, t. y. po įvykio.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra atmestina teismo iÅ¡vada, kad nukentÄjusysis S. Å . patvirtino, kad kaltinamasis J. A. sudavÄ jam smÅ«gį į veidÄ . Be to, teismas nepagrįstai nurodÄ, kad nÄra pagrindo abejoti nukentÄjusiojo draugo L. Å . parodymais. Apeliantas atkreipia dÄmesį, kad teismo posÄdžio metu tiek L. Å ., tiek ir S. Å . patvirtino, kad baras (duomenys neskelbtini) buvo ne pirmasis, kurį jie aplankÄ ir kuriame vaiÅ¡inosi alkoholiu. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, S. Å . su L.
Å . atvyko į barÄ (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 23 d., apie 1.00 valandÄ nakties, o konfliktas įvyko apie 3.20 nakties. Per visÄ bare (duomenys neskelbtini) praleistÄ laikÄ , t. y. daugiau nei 2 valandas, jie toliau vartojo alkoholinius gÄrimus. Teismo posÄdžio metu L. Å ., paklaustas, keliuose baruose jie apsilankÄ kartu su S. Å ., negalÄjo tiksliai atsakyti, tik teigÄ, kad jis susitiko su S. Å . viename iÅ¡ barų (ne (duomenys neskelbtini), į kurį jie atvyko vÄliau jau kartu). Taigi galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad liudytojas L.
Å ., kaip ir jo draugas S. Å . (nustatyta alkoholio koncentracija 2,93 promilÄs), buvo suvartojÄs nemažai alkoholio. Taigi nors liudytojo L. Å . neblaivumas nebuvo nustatytas, neginÄytinas faktas, kad liudytojas taip pat buvo vartojÄs alkoholio, todÄl yra pagrindas abejoti Å¡io liudytojo parodymų tikslumu ir (ar) jų atitiktimi realiems įvykiams. 2.2. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje anksÄiau paminÄtų nukentÄjusiojo ir jo draugo parodymai susiejami su medicinos specialisto iÅ¡vados 3 teiginio dalimi, kad âveido sužalojimÄ S. Å . galÄjo patirti sumuÅ¡us veido kairiÄ jÄ pusÄ kietu buku daiktuâ.
TaÄiau Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje pateikta tik prielaida, todÄl Å¡i teismo iÅ¡vada kelia pagrįstų abejonių, kadangi yra neatsižvelgta ne tik į minÄtų liudytojo ir nukentÄjusiojo parodymų patikimumÄ , bet ir į kitas faktines aplinkybes. Teismas neiÅ¡samiai įvertino aplinkybÄ, kad nukentÄjusįjį S. Å . apsaugos darbuotojui J. A. iÅ¡vedant iÅ¡ baro ir bandant sutramdyti jie abu nukrito ant žemÄs, be to, nukentÄjusysis S. Å . yra aukÅ¡tas (vizualiai vertinant, daugiau nei 1,90 m Å«gio) ir lieknas vyras, specialisto iÅ¡vada Nr. G 595/2019(03) daryta praÄjus 19 dienų po įvykio ir nevertinant nukentÄjusiojo bÅ«klÄs ir aplinkybių įvykio metu.
Krentant aukÅ¡to Å«gio žmogui, kuris yra stipriai apsvaigÄs nuo alkoholio, yra galimi įvairÅ«s ir visai netikÄti sužalojimai. Stipriai apsvaigusiam nuo alkoholio žmogui sutrinka motorinÄs funkcijos ir krentant gali nesuveikti savaime suprantami savisaugos instinktai, tokie kaip krentant atsiremti ranka siekiant suÅ¡velninti kritimo smÅ«gį ar tiesiog pasukti veidÄ , kad neatsitrenkti veidu į grindinį. Apelianto manymu, aplinkybių, kuriomis remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nepatvirtino ir kito liudytojo bare (duomenys neskelbtini) dirbusio apsaugos darbuotojo G.
G. parodymai. Vieninteliai įvykio vietoje buvÄ blaivÅ«s asmenys â tai J. A. ir G. G., kurie nepatvirtino nukentÄjusiojo versijos, kad jam buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ . 2.3. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nuosprendžio dalyje yra likÄ prieÅ¡taravimų ir nÄra paÅ¡alintos abejonÄs, nuosprendis, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra naikintinas.
3. Teismo posÄdyje nuteistojo gynÄja praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. IÅ¡ byloje esanÄio kaltinamojo akto matyti, kad J. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. kovo 23 d., apie 3.20 val., dirbdamas apsaugos darbuotoju bare (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu smogÄ kumÅ¡Äiu baro lankytojui S. Å . vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inįjį petį ir du kartus smogÄ jam kumÅ¡Äiu į veidÄ , dÄl to nukentÄjusysis pargriuvo ant grindų, tuo J. A. padarÄ S. Å . apatinio žandikaulio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imÄ su raiÅ¡Äių patempimu, deÅ¡inio peties sÄ nario sumuÅ¡imÄ su raiÅ¡Äių patempimu, mentÄs sÄ narinÄs duobÄs lūžimÄ , tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dÄl deÅ¡inio peties sužalojimo S. Å . ilgai sirgo, bet jam nebuvo Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad S. Å . kumÅ¡Äiu buvo suduotas vienas smÅ«gis, dÄl kurio nukentÄjusysis patyrÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todÄl iÅ¡ jam pareikÅ¡to kaltinimo paÅ¡alino aplinkybÄ, kad J. A. nukentÄjusiajam smogÄ kumÅ¡Äiu du kartus, nes Å¡i aplinkybÄ neįrodyta. Be to, skundžiamu nuosprendžiu J. A. buvo iÅ¡teisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dÄl S. Å . peties sužalojimo, nes pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, jog nesunkų kÅ«no sužalojimÄ S. Å . patyrÄ dÄl tyÄinių nusikalstamų J. A. veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymÄjo, kad neatmetama galimybÄ, jog petį nukentÄjusysis galÄjo susižaloti krisdamas (tai nurodyta ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje) kartu su liudytoju G. G. ant žemÄs.
7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis iÅ¡teisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todÄl kolegija dÄl Å¡ios nusikalstamos veikos nepasisako.
8. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad J. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. kovo 23 d., apie 3.20 val., dirbdamas apsaugos darbuotoju bare (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smogÄ kumÅ¡Äiu baro lankytojui S. Å . vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tuo padarydamas S. Å . apatinio žandikaulio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imÄ su raiÅ¡Äių patempimu, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
9. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybÄn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltÄ pagrindžianÄių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi viena iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo sÄ lygų â ta, kad teisÄjų vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopÅ¡Äiai iÅ¡tirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinÄtinomis aplinkybÄmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.
10. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija turi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, todÄl pirmosios instancijos teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog kaltinamasis J. A. tyÄia nežymiai sužalojo S. Å .. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, o tai turÄjo įtakos nepagrįstai teismo iÅ¡vadai dÄl J. A. kaltÄs padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.
11. ApeliacinÄs instancijos teismas, patikrinÄs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir nuteistojo J. A. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkÄs teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡vadÄ dÄl J. A. kaltÄs padarius BK140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarÄ vadovaudamasis prielaidomis, todÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2019 m. lapkriÄio 11 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). NagrinÄjamoje byloje nÄra neginÄijamų įrodymų, patvirtinanÄių, jog J. A. 2019 m. kovo 23 6 d., apie 3.20 val., dirbdamas apsaugos darbuotoju bare (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smogÄ kumÅ¡Äiu baro lankytojui S. Å . vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ ir padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
12. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjÄs byloje esanÄius įrodymus ir pripažindamas J. A. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, rÄmÄsi tik liudytojo L. Å . parodymais bei specialisto iÅ¡vada Nr. G 595/2019(03). IÅ¡analizavÄs Å¡iuos įrodymus pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nÄra pagrindo abejoti liudytojo L. Å . parodymais apie tai, kad S. Å . sužalojo nuteistasis J. A., nes tai, kad S. Å . buvo sužalotas, patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. G 595/2019(03).
TaÄiau iÅ¡ minÄtos specialisto iÅ¡vados matyti, kad nors Å¡ioje iÅ¡vadoje ir nustatyti S. Å . padaryti sužalojimai, taÄiau ji niekaip nepatvirtina, kad Å¡iuos sužalojimus S. Å . padarÄ bÅ«tent J. A.. 12.1. Skundžiamu nuosprendžiu J. A. nuteistas už tai, kad padarÄ S. Å . apatinio žandikaulio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imÄ su raiÅ¡Äių patempimu. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 595/2019(03) konstatuota, kad S. Å . nustatyti Å¡ie sužalojimai: apatinio žandikaulio kairÄs pusÄs sumuÅ¡imas su raiÅ¡Äių patempimu, deÅ¡inio peties sÄ nario sumuÅ¡imas su raiÅ¡Äių patempimu, mentÄs sÄ narinÄs duobÄs lūžimas.
Veido sužalojimÄ S. Å . galÄjo patirti sumuÅ¡us veido kairiÄ jÄ pusÄ kietu buku daiktu, o deÅ¡inio peties sÄ narį susižaloti krisdamas ir kontaktuodamas su kietu buku pavirÅ¡iumi. DÄl deÅ¡inio peties sužalojimo S. Å . sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, Å¡is jo sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, atskirai veido sužalojimas â nežymaus sveikatos sutrikdymo. 12.2. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pats nukentÄjusysis nagrinÄjamo įvykio metu buvo neblaivus (jam nustatytas 2,93 promilÄs girtumas), jis pats patvirtino, kad įvykio aplinkybių dÄl stipraus girtumo neprisimena, negalÄjo nurodyti, kiek ir į kokias vietas jam buvo suduota smÅ«gių, neneigÄ, kad įvykio metu galÄjo agresyvus.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs Å¡iuos duomenis, pagrįstai nelaikÄ nukentÄjusiojo parodymų objektyviais ir jais nesirÄmÄ. Vienintelis asmuo, kuris patvirtina, kad nukentÄjusįjį sužalojo bÅ«tent J. A., yra nukentÄjusiojo draugas liudytojas L. Å ., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, kad tuo metu, kai J. A. iÅ¡sivedÄ S. Å . iÅ¡ baro, jis matÄ, kaip S. Å . ginÄijosi su dviem apsaugos darbuotojais, kurie sugriebÄ S. Å . už abiejų rankų, t. y. vienas už vienos rankos, o kitas už kitos, ir mÄgino užlaužti rankas, taÄiau S. Å . nepasidavÄ, todÄl J.
A. sudavÄ tris smÅ«gius S. Å . â vienÄ smÅ«gį į petį ir du smÅ«gius į veidÄ . Po Å¡ių smÅ«gių S. Å . prarado sÄ monÄ ir susmuko, o J. A. pasodino S. Å . ant minkÅ¡tasuolio (1 t., b. l. 50â51). AnalogiÅ¡kus parodymus L. Å . davÄ ir bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, tik papildomai nurodÄ, kad po J. A. suduotų kelių smÅ«gių S. Å . niekas nepasodino, o jis nukrito (2 t., b. l. 31â32). 12.3. Nuteistasis J. A. viso proceso metu neigÄ savo kaltÄ ir nurodÄ, kad, nagrinÄjamo įvykio metu bare, kuriame jis dirbo apsaugos darbuotoju, įvykus konfliktui tarp jo ir S. Å . dÄl agresyvaus S. Å . elgesio, jis iÅ¡vedÄ S. Å . iÅ¡ baro ir nuvedÄ prie rÅ«binÄs. S. Å . buvo labai agresyvus, todÄl puolÄ J.
A. užsimojÄs kumÅ¡Äiu, todÄl jis kartu su kolega G. G. sugriebÄ S. Å . už rankų, užlauÅ¾Ä jam rankas ir paguldÄ jį ant žemÄs, kad Å¡is nusiramintų, o po to pasodino jį ant minkÅ¡tasuolio (1 t., b. l. 166â167). Å iuos savo parodymus J. A. patvirtino ir bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 31). 12.4. Kitas įvykio metu kartu buvÄs liudytojas G. G. patvirtino nuteistojo pateiktÄ versijÄ , kad įvykio metu S. Å . bare, kuriame G. G. dirbo apsaugos darbuotoju kartu su J.
A., buvo agresyvus, tuo metu, kai J. A. vedÄ S. Å . iÅ¡ baro, S. Å . bandÄ suduoti J. A.. Kai J. A. atvedÄ S. Å . prie rÅ«binÄs, S. Å . bandÄ suduoti J. A., taÄiau G. G. sugriebÄ S. Å . iÅ¡ nugaros ir apkabino, praÅ¡Ä jo nusiraminti, taÄiau S. Å . jo neklausÄ, todÄl iÅ¡silaisvinÄs vÄl užsimojo kumÅ¡Äiu trenkti J. A., todÄl G. G. panaudojo imtynių veiksmus ir sulaikÄ S. Å . nuo smÅ«gio sudavimo ir tuo metu jie abu prarado pusiausvyrÄ ir nugriuvo (1 t., b. l. 56â57). Å iuos parodymus liudytojas G.
G. patvirtino ir bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme ir patvirtino, kad J. A. nesudavÄ smÅ«gių S. Å . (2 t., b. l. 32â33). 12.5. PažymÄtina, kad vertinant Å¡ių asmenų parodymus bÅ«tina atkreipti dÄmesį į tai, kad įvykio metu J. A. buvo blaivus, su juo kartu buvÄs G. G. taip pat buvo blaivus, nes atliko darbo funkcijas. TaÄiau nors įvykio metu liudytojui L. Å . ir nebuvo nustatytas girtumas, taÄiau pats liudytojas neneigÄ, kad jis buvo vartojÄs alkoholio, o baras, kuriame įvyko konfliktas, buvo jau treÄias, kurį jie su nukentÄjusiuoju aplankÄ tÄ vakarÄ .
AplinkybÄ, kad L. Å . įvykio metu buvo neblaivus, patvirtina ir byloje esantis telefoninio pokalbio, kurio metu L. Å . skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , garso įraÅ¡as, iÅ¡ kurio galima sprÄsti, kad L. Å . buvo neblaivus. Liudytojas G. G. taip pat patvirtino, kad abu asmenys, t. y. ir S. Å ., ir L. Å ., buvo labai neblaivÅ«s ir netgi bÅ«tų buvÄ neįleisti į barÄ , taÄiau juos įleido tik todÄl, kad jie buvo pažįstami (1 t., b. l. 56). Taigi, nÄra pagrindo vertinti liudytojo L. Å . parodymus kaip objektyvius ir remtis jais priimant nuosprendį. 12.6.
Kaip matyti iÅ¡ anksÄiau aptartų duomenų, nukentÄjusiojo ir liudytojo L. Å . parodymai skiriasi nuo apsaugos darbuotojų J. A. ir G. G. parodymų, kitų asmenų, kurie bÅ«tų matÄ Ä¯vykį, nÄra, todÄl svarbiÄ reikÅ¡mÄ turi byloje esanti specialisto iÅ¡vada. IÅ¡ byloje esanÄios specialisto iÅ¡vados Nr. G 595/2019(03) tiriamosios dalies matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio 2019 m. kovo 23 d. 4.01 val. kreipdamasis į gydymo įstaigÄ nukentÄjusysis S. Å . skundÄsi tik rankos skausmu ir medikams nurodÄ, kad muÅ¡tynių metu jis patyrÄ rankos traumÄ (taÄiau dÄl Å¡io sužalojimo J.
A. skundžiamu nuosprendžiu yra iÅ¡teisintas ir Å¡i nuosprendžio dalis nÄra apskųsta). ApžiÅ«rÄjus S. Å . jam buvo nustatytas deÅ¡inio peties patempimas, taip pat pažymÄta, kad pacientas buvo agresyvus. 2019 m. kovo 23 d. 16.44 val. nukentÄjusysis kreipÄsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninÄ ir nurodÄ, kad jam skauda apatinį žandikaulį ir deÅ¡inį petį (1 t., b. l. 116). Taigi, iÅ¡ Å¡ių duomenų, kurie nurodyti S. Å . medicininiuose dokumentuose ir apraÅ¡yti minÄtoje specialisto iÅ¡vadoje, matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio S. Å . nesiskundÄ Å¾andikaulio skausmu.
Apie žandikaulio sužalojimÄ S. Å . nurodÄ tik kreipdamasis pakartotinai į gydymo įstaigÄ praÄjus 12 valandų po nagrinÄjamo įvykio, taigi įvertinus nukentÄjusiajam įvykio metu nustatytÄ girtumo laipsnį (2,93 promilÄs) tai, kad ne tik nagrinÄjamo įvykio metu, bet dar ir po įvykio pristatytas į gydymo įstaigÄ jis buvo nusiteikÄs agresyviai, neatmetama galimybÄ, kad nukentÄjusysis jam nustatytÄ Å¾andikaulio sumuÅ¡imÄ patyrÄ kitokiomis aplinkybÄmis, negu nustatÄ pirmosios instancijos teismas.
Jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog 2019 m. kovo 23 d. J. A. vartojo smurtÄ prieÅ¡ S. Å ., byloje nÄra, todÄl darytina iÅ¡vada, kad J. A. nepadarÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
13. ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį ir į tai, kad BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dÄl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dÄl nusikalstamos veikos, kurios faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dÄstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybÄ teisiamajame posÄdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. BPK 256 straipsnyje yra nustatyta kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarka, t. y. teismas, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinÄs aplinkybÄs gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmÄs skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinÄjimo teisme dalyviams, taip pat kaltinamajam ir jo gynÄjui apie teisÄ praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamos veikos faktinÄs aplinkybÄs laikomos iÅ¡ esmÄs skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us apie tokiÄ galimybÄ, suvaržytų kaltinamojo teisÄ Ä¯ gynybÄ , t. y. gynyba dÄl pasikeitusių aplinkybių bÅ«tų kitokia. Paprastai laikoma, kad keiÄiamos faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dÄl to keiÄiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkriÄio 15 d. nutarimas, kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2013, 2K-375-1073/2018 ir kt.).
NagrinÄjamu atveju J. A. byloje buvo kaltinamas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, taÄiau pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jį iÅ¡teisino. Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄio kaltinamojo akto, J. A. nebuvo inkriminuojama BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. BylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai nebuvo įspÄti apie tai, kad J. A. inkriminuojama nusikalstama veika gali bÅ«ti perkvalifikuota į kitÄ BK straipsnį, taigi pirmosios instancijos teismas iÅ¡ anksto neįspÄjÄs proceso dalyvių ir apie tai nepraneÅ¡Äs perkvalifikavo J.
A. inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisÄ pagal šį straipsnį, todÄl pirmosios instancijos teismas pažeidÄ BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus.
14. Å ios bylos kontekste pažymÄtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis, ginant žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus, yra greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Taip pat svarbu pažymÄti ir tai, kad BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kas kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu.
Visos abejonÄs ir (ar) neaiÅ¡kumai dÄl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltÄs ar kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai, kurių, iÅ¡naudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma paÅ¡alinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonÄs ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nÄra galimybÄs jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybÄn traukiamo asmens naudai.
KasacinÄs instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakÄs, kad kaltu dÄl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltÄs įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.).
Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galÄjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartÄ yra konstatavÄs, kad abejonÄs aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 33501/96).
Kadangi baudžiamojoje byloje J. A. kaltÄs dÄl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, todÄl pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkriÄio 11 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).
15. NukentÄjusysis S. Å . buvo pareiÅ¡kÄs civilinį ieÅ¡kinį dÄl 353,42 Eur turtinÄs ir 3000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. Taip pat KlaipÄdos teritorinÄ ligonių kasa buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dÄl 163,45 Eur turtinÄs žalos atlyginimo. BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinÄtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nÄra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinÄios veikos.
Atsižvelgiant į tai, kad J. A. naikintinas apkaltinamasis nuosprendis ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, S. Å . ir KlaipÄdos teritorinÄs ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinÄti. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, nusprendžia: KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų 2019 m. lapkriÄio 11 d. nuosprendžio dalį dÄl J.
A. pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: J. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. NukentÄjusiojo S. Å . civilinį ieÅ¡kinį dÄl 353,42 Eur turtinÄs ir 3000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo ir KlaipÄdos teritorinÄs ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dÄl 163,45 Eur turtinÄs žalos atlyginimo palikti nenagrinÄtus. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .
TeisÄjai Regina BertaÅ¡ienÄ Eduardas MaÅ¡keviÄius Linas PauliukÄnas