Legislator Case Law & Legislation
b68b41b6-a664-44ea-bdc2-959af06b7d25 AI generated

b68b41b6-a664-44ea-bdc2-959af06b7d25 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b68b41b6-a664-44ea-bdc2-959af06b7d25
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-417/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12047-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, nuteistojo J.

Legislator headnote

AI generated

b68b41b6-a664-44ea-bdc2-959af06b7d25 · Klaipėdos apygardos teismas: parodymai. Vieninteliai įvykio vietoje buvę blaivÅ«s asmenys – tai J. A. ir G. G., kurie nepatvirtino nukentėjusiojo versijos, kad jam buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ . 2.3. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nuosprendžio dalyje yra likę prieÅ¡taravimų ir nėra paÅ¡alintos abejonės, nuosprendis, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra naikintinas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-417/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12047-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, nuteistojo J.

A. gynėjai advokatei Audronei Irenai Matiukienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – Å¡eÅ¡i (6) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. J. A. dėl kaltinimo padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo sudėties požymių. IÅ¡ J. A. nukentėjusiajam S. Å . priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys dėl 163,45 Eur nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų atlyginimo ir nukentėjusiojo S. Å . 353,42 Eur civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. J. A. nuteistas už tai, kad sužalojo žmogų: jis 2018 m. kovo 23 d., apie 3.20 val., dirbdamas apsaugos darbuotoju bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smogė kumščiu baro lankytojui S. Å . vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tuo padarydamas S. Å . apatinio žandikaulio kairės pusės sumuÅ¡imÄ su raiščių patempimu, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. A. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – J. A. iÅ¡teisinti. 2.1. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis yra santÅ«rus ir racionalus, profesionaliai atliekantis savo darbÄ apsaugos darbuotojas, yra vedęs ir augina nepilnametį vaikÄ . Jis yra vienintelis maitintojas Å¡eimoje, kadangi jo sutuoktinė yra neįgali. Priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį jis nebegalėtų dirbti apsaugos darbuotoju, kadangi apsaugos darbuotoju yra draudžiama dirbti asmeniui, turinčiam teistumÄ .

Vien dėl Å¡ios priežasties jis, suvokdamas savo atsakomybę Å¡eimai, darbo metu itin atsakingai atlieka savo pareigas ir darbe niekada nevirÅ¡ija jam suteiktų įgaliojimų ribų. Apelianto manymu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai padarytos iÅ¡vados, kad apeliantas bÅ«damas savo darbo vietoje ir atlikdamas tarnybines funkcijas, t. y. stengdamasis suvaldyti stipriai apsvaigusį nuo alkoholio (nukentėjusiajam S. Å . buvo nustatyta 2,93 promilės alkoholio koncentracija kraujyje, t. y. sunkus girtumas) ir konfliktiÅ¡kai besielgiantį nukentėjusįjį S. Å ., jam sudavė smÅ«gį kumščiu į veidÄ .

Teismas skundžiamame nuosprendyje Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindžia paties nukentėjusiojo S. Å . ir jo draugo, buvusio kartu naktiniame bare, L. Å . parodymais bei medicinos specialisto iÅ¡vada. Tačiau apeliantas nesutinka su tokiomis iÅ¡vadomis, nes pats nukentėjusysis S. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu nuosekliai liudijo, kad jis visiÅ¡kai neatsimena įvykio aplinkybių. S. Å . apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo stipriai apgirtęs nuo alkoholio ir atsipeikėjo sėdėdamas ant minkÅ¡tasuolio, t. y. po įvykio.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra atmestina teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusysis S. Å . patvirtino, kad kaltinamasis J. A. sudavė jam smÅ«gį į veidÄ . Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo draugo L. Å . parodymais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu tiek L. Å ., tiek ir S. Å . patvirtino, kad baras (duomenys neskelbtini) buvo ne pirmasis, kurį jie aplankė ir kuriame vaiÅ¡inosi alkoholiu. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, S. Å . su L.

Å . atvyko į barÄ (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 23 d., apie 1.00 valandÄ nakties, o konfliktas įvyko apie 3.20 nakties. Per visÄ bare (duomenys neskelbtini) praleistÄ laikÄ , t. y. daugiau nei 2 valandas, jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Teismo posėdžio metu L. Å ., paklaustas, keliuose baruose jie apsilankė kartu su S. Å ., negalėjo tiksliai atsakyti, tik teigė, kad jis susitiko su S. Å . viename iÅ¡ barų (ne (duomenys neskelbtini), į kurį jie atvyko vėliau jau kartu). Taigi galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad liudytojas L.

Å ., kaip ir jo draugas S. Å . (nustatyta alkoholio koncentracija 2,93 promilės), buvo suvartojęs nemažai alkoholio. Taigi nors liudytojo L. Å . neblaivumas nebuvo nustatytas, neginčytinas faktas, kad liudytojas taip pat buvo vartojęs alkoholio, todėl yra pagrindas abejoti Å¡io liudytojo parodymų tikslumu ir (ar) jų atitiktimi realiems įvykiams. 2.2. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje anksčiau paminėtų nukentėjusiojo ir jo draugo parodymai susiejami su medicinos specialisto iÅ¡vados 3 teiginio dalimi, kad „veido sužalojimÄ S. Å . galėjo patirti sumuÅ¡us veido kairiÄ jÄ pusę kietu buku daiktu“.

Tačiau Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje pateikta tik prielaida, todėl Å¡i teismo iÅ¡vada kelia pagrįstų abejonių, kadangi yra neatsižvelgta ne tik į minėtų liudytojo ir nukentėjusiojo parodymų patikimumÄ , bet ir į kitas faktines aplinkybes. Teismas neiÅ¡samiai įvertino aplinkybę, kad nukentėjusįjį S. Å . apsaugos darbuotojui J. A. iÅ¡vedant iÅ¡ baro ir bandant sutramdyti jie abu nukrito ant žemės, be to, nukentėjusysis S. Å . yra aukÅ¡tas (vizualiai vertinant, daugiau nei 1,90 m Å«gio) ir lieknas vyras, specialisto iÅ¡vada Nr. G 595/2019(03) daryta praėjus 19 dienų po įvykio ir nevertinant nukentėjusiojo bÅ«klės ir aplinkybių įvykio metu.

Krentant aukÅ¡to Å«gio žmogui, kuris yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, yra galimi įvairÅ«s ir visai netikėti sužalojimai. Stipriai apsvaigusiam nuo alkoholio žmogui sutrinka motorinės funkcijos ir krentant gali nesuveikti savaime suprantami savisaugos instinktai, tokie kaip krentant atsiremti ranka siekiant suÅ¡velninti kritimo smÅ«gį ar tiesiog pasukti veidÄ , kad neatsitrenkti veidu į grindinį. Apelianto manymu, aplinkybių, kuriomis remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nepatvirtino ir kito liudytojo bare (duomenys neskelbtini) dirbusio apsaugos darbuotojo G.

G. parodymai. Vieninteliai įvykio vietoje buvę blaivÅ«s asmenys – tai J. A. ir G. G., kurie nepatvirtino nukentėjusiojo versijos, kad jam buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ . 2.3. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nuosprendžio dalyje yra likę prieÅ¡taravimų ir nėra paÅ¡alintos abejonės, nuosprendis, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra naikintinas.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. IÅ¡ byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad J. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. kovo 23 d., apie 3.20 val., dirbdamas apsaugos darbuotoju bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu smogė kumščiu baro lankytojui S. Å . vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inįjį petį ir du kartus smogė jam kumščiu į veidÄ , dėl to nukentėjusysis pargriuvo ant grindų, tuo J. A. padarė S. Å . apatinio žandikaulio kairės pusės sumuÅ¡imÄ su raiščių patempimu, deÅ¡inio peties sÄ nario sumuÅ¡imÄ su raiščių patempimu, mentės sÄ narinės duobės lūžimÄ , tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl deÅ¡inio peties sužalojimo S. Å . ilgai sirgo, bet jam nebuvo Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. Å . kumščiu buvo suduotas vienas smÅ«gis, dėl kurio nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl iÅ¡ jam pareikÅ¡to kaltinimo paÅ¡alino aplinkybę, kad J. A. nukentėjusiajam smogė kumščiu du kartus, nes Å¡i aplinkybė neįrodyta. Be to, skundžiamu nuosprendžiu J. A. buvo iÅ¡teisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl S. Å . peties sužalojimo, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, jog nesunkų kÅ«no sužalojimÄ S. Å . patyrė dėl tyčinių nusikalstamų J. A. veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad neatmetama galimybė, jog petį nukentėjusysis galėjo susižaloti krisdamas (tai nurodyta ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje) kartu su liudytoju G. G. ant žemės.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis iÅ¡teisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl kolegija dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nepasisako.

8. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad J. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. kovo 23 d., apie 3.20 val., dirbdamas apsaugos darbuotoju bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smogė kumščiu baro lankytojui S. Å . vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tuo padarydamas S. Å . apatinio žandikaulio kairės pusės sumuÅ¡imÄ su raiščių patempimu, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

9. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi viena iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo sÄ lygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog kaltinamasis J. A. tyčia nežymiai sužalojo S. Å .. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, o tai turėjo įtakos nepagrįstai teismo iÅ¡vadai dėl J. A. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir nuteistojo J. A. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡vadÄ dėl J. A. kaltės padarius BK140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vadovaudamasis prielaidomis, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog J. A. 2019 m. kovo 23 6 d., apie 3.20 val., dirbdamas apsaugos darbuotoju bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smogė kumščiu baro lankytojui S. Å . vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

12. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir pripažindamas J. A. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, rėmėsi tik liudytojo L. Å . parodymais bei specialisto iÅ¡vada Nr. G 595/2019(03). IÅ¡analizavęs Å¡iuos įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo abejoti liudytojo L. Å . parodymais apie tai, kad S. Å . sužalojo nuteistasis J. A., nes tai, kad S. Å . buvo sužalotas, patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. G 595/2019(03).

Tačiau iÅ¡ minėtos specialisto iÅ¡vados matyti, kad nors Å¡ioje iÅ¡vadoje ir nustatyti S. Å . padaryti sužalojimai, tačiau ji niekaip nepatvirtina, kad Å¡iuos sužalojimus S. Å . padarė bÅ«tent J. A.. 12.1. Skundžiamu nuosprendžiu J. A. nuteistas už tai, kad padarė S. Å . apatinio žandikaulio kairės pusės sumuÅ¡imÄ su raiščių patempimu. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 595/2019(03) konstatuota, kad S. Å . nustatyti Å¡ie sužalojimai: apatinio žandikaulio kairės pusės sumuÅ¡imas su raiščių patempimu, deÅ¡inio peties sÄ nario sumuÅ¡imas su raiščių patempimu, mentės sÄ narinės duobės lūžimas.

Veido sužalojimÄ S. Å . galėjo patirti sumuÅ¡us veido kairiÄ jÄ pusę kietu buku daiktu, o deÅ¡inio peties sÄ narį susižaloti krisdamas ir kontaktuodamas su kietu buku pavirÅ¡iumi. Dėl deÅ¡inio peties sužalojimo S. Å . sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, Å¡is jo sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, atskirai veido sužalojimas – nežymaus sveikatos sutrikdymo. 12.2. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pats nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus (jam nustatytas 2,93 promilės girtumas), jis pats patvirtino, kad įvykio aplinkybių dėl stipraus girtumo neprisimena, negalėjo nurodyti, kiek ir į kokias vietas jam buvo suduota smÅ«gių, neneigė, kad įvykio metu galėjo agresyvus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, pagrįstai nelaikė nukentėjusiojo parodymų objektyviais ir jais nesirėmė. Vienintelis asmuo, kuris patvirtina, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent J. A., yra nukentėjusiojo draugas liudytojas L. Š., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tuo metu, kai J. A. išsivedė S. Š. iš baro, jis matė, kaip S. Š. ginčijosi su dviem apsaugos darbuotojais, kurie sugriebė S. Š. už abiejų rankų, t. y. vienas už vienos rankos, o kitas už kitos, ir mėgino užlaužti rankas, tačiau S. Š. nepasidavė, todėl J.

A. sudavė tris smÅ«gius S. Å . – vienÄ smÅ«gį į petį ir du smÅ«gius į veidÄ . Po Å¡ių smÅ«gių S. Å . prarado sÄ monę ir susmuko, o J. A. pasodino S. Å . ant minkÅ¡tasuolio (1 t., b. l. 50–51). AnalogiÅ¡kus parodymus L. Å . davė ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tik papildomai nurodė, kad po J. A. suduotų kelių smÅ«gių S. Å . niekas nepasodino, o jis nukrito (2 t., b. l. 31–32). 12.3. Nuteistasis J. A. viso proceso metu neigė savo kaltę ir nurodė, kad, nagrinėjamo įvykio metu bare, kuriame jis dirbo apsaugos darbuotoju, įvykus konfliktui tarp jo ir S. Å . dėl agresyvaus S. Å . elgesio, jis iÅ¡vedė S. Å . iÅ¡ baro ir nuvedė prie rÅ«binės. S. Å . buvo labai agresyvus, todėl puolė J.

A. užsimojęs kumščiu, todėl jis kartu su kolega G. G. sugriebė S. Å . už rankų, užlaužė jam rankas ir paguldė jį ant žemės, kad Å¡is nusiramintų, o po to pasodino jį ant minkÅ¡tasuolio (1 t., b. l. 166–167). Å iuos savo parodymus J. A. patvirtino ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 31). 12.4. Kitas įvykio metu kartu buvęs liudytojas G. G. patvirtino nuteistojo pateiktÄ versijÄ , kad įvykio metu S. Å . bare, kuriame G. G. dirbo apsaugos darbuotoju kartu su J.

A., buvo agresyvus, tuo metu, kai J. A. vedė S. Å . iÅ¡ baro, S. Å . bandė suduoti J. A.. Kai J. A. atvedė S. Å . prie rÅ«binės, S. Å . bandė suduoti J. A., tačiau G. G. sugriebė S. Å . iÅ¡ nugaros ir apkabino, prašė jo nusiraminti, tačiau S. Å . jo neklausė, todėl iÅ¡silaisvinęs vėl užsimojo kumščiu trenkti J. A., todėl G. G. panaudojo imtynių veiksmus ir sulaikė S. Å . nuo smÅ«gio sudavimo ir tuo metu jie abu prarado pusiausvyrÄ ir nugriuvo (1 t., b. l. 56–57). Å iuos parodymus liudytojas G.

G. patvirtino ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir patvirtino, kad J. A. nesudavė smÅ«gių S. Å . (2 t., b. l. 32–33). 12.5. Pažymėtina, kad vertinant Å¡ių asmenų parodymus bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad įvykio metu J. A. buvo blaivus, su juo kartu buvęs G. G. taip pat buvo blaivus, nes atliko darbo funkcijas. Tačiau nors įvykio metu liudytojui L. Å . ir nebuvo nustatytas girtumas, tačiau pats liudytojas neneigė, kad jis buvo vartojęs alkoholio, o baras, kuriame įvyko konfliktas, buvo jau trečias, kurį jie su nukentėjusiuoju aplankė tÄ vakarÄ .

Aplinkybę, kad L. Å . įvykio metu buvo neblaivus, patvirtina ir byloje esantis telefoninio pokalbio, kurio metu L. Å . skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , garso įraÅ¡as, iÅ¡ kurio galima spręsti, kad L. Å . buvo neblaivus. Liudytojas G. G. taip pat patvirtino, kad abu asmenys, t. y. ir S. Å ., ir L. Å ., buvo labai neblaivÅ«s ir netgi bÅ«tų buvę neįleisti į barÄ , tačiau juos įleido tik todėl, kad jie buvo pažįstami (1 t., b. l. 56). Taigi, nėra pagrindo vertinti liudytojo L. Å . parodymus kaip objektyvius ir remtis jais priimant nuosprendį. 12.6.

Kaip matyti iÅ¡ anksčiau aptartų duomenų, nukentėjusiojo ir liudytojo L. Å . parodymai skiriasi nuo apsaugos darbuotojų J. A. ir G. G. parodymų, kitų asmenų, kurie bÅ«tų matę įvykį, nėra, todėl svarbiÄ reikÅ¡mę turi byloje esanti specialisto iÅ¡vada. IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. G 595/2019(03) tiriamosios dalies matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio 2019 m. kovo 23 d. 4.01 val. kreipdamasis į gydymo įstaigÄ nukentėjusysis S. Å . skundėsi tik rankos skausmu ir medikams nurodė, kad muÅ¡tynių metu jis patyrė rankos traumÄ (tačiau dėl Å¡io sužalojimo J.

A. skundžiamu nuosprendžiu yra išteisintas ir ši nuosprendžio dalis nėra apskųsta). Apžiūrėjus S. Š. jam buvo nustatytas dešinio peties patempimas, taip pat pažymėta, kad pacientas buvo agresyvus. 2019 m. kovo 23 d. 16.44 val. nukentėjusysis kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę ir nurodė, kad jam skauda apatinį žandikaulį ir dešinį petį (1 t., b. l. 116). Taigi, iš šių duomenų, kurie nurodyti S. Š. medicininiuose dokumentuose ir aprašyti minėtoje specialisto išvadoje, matyti, kad iš karto po įvykio S. Š. nesiskundė žandikaulio skausmu.

Apie žandikaulio sužalojimÄ S. Å . nurodė tik kreipdamasis pakartotinai į gydymo įstaigÄ praėjus 12 valandų po nagrinėjamo įvykio, taigi įvertinus nukentėjusiajam įvykio metu nustatytÄ girtumo laipsnį (2,93 promilės) tai, kad ne tik nagrinėjamo įvykio metu, bet dar ir po įvykio pristatytas į gydymo įstaigÄ jis buvo nusiteikęs agresyviai, neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis jam nustatytÄ Å¾andikaulio sumuÅ¡imÄ patyrė kitokiomis aplinkybėmis, negu nustatė pirmosios instancijos teismas.

Jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog 2019 m. kovo 23 d. J. A. vartojo smurtÄ prieÅ¡ S. Å ., byloje nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad J. A. nepadarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. BPK 256 straipsnyje yra nustatyta kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarka, t. y. teismas, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams, taip pat kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iÅ¡ esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us apie tokiÄ galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybÄ , t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių bÅ«tų kitokia. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2013, 2K-375-1073/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju J. A. byloje buvo kaltinamas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jį iÅ¡teisino. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio kaltinamojo akto, J. A. nebuvo inkriminuojama BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai nebuvo įspėti apie tai, kad J. A. inkriminuojama nusikalstama veika gali bÅ«ti perkvalifikuota į kitÄ BK straipsnį, taigi pirmosios instancijos teismas iÅ¡ anksto neįspėjęs proceso dalyvių ir apie tai nepranešęs perkvalifikavo J.

A. inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisė pagal šį straipsnį, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus.

14. Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, yra greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kas kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Visos abejonės ir (ar) neaiÅ¡kumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, kurių, iÅ¡naudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma paÅ¡alinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 33501/96).

Kadangi baudžiamojoje byloje J. A. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

15. Nukentėjusysis S. Å . buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 353,42 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat Klaipėdos teritorinė ligonių kasa buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 163,45 Eur turtinės žalos atlyginimo. BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Atsižvelgiant į tai, kad J. A. naikintinas apkaltinamasis nuosprendis ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, S. Š. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, nusprendžia: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį dėl J.

A. pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: J. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo S. Å . civilinį ieÅ¡kinį dėl 353,42 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 163,45 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Regina Bertašienė Eduardas Maškevičius Linas Pauliukėnas