2022-10-19 Nr. AB-25354-3-62-3-01129-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3881-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01129-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. F. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 22S65877 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas atvyko iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas savo prašymą pagrindė, jame nurodė realias aplinkybes, tačiau Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, t. y. nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiuntė į jį (duomenys neskelbtini), uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką penkis metus nuo išsiuntimo dienos ir nutarė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo dienos.

2.2. (duomenys neskelbtini) vyksta civilinis (pilietinis) karas. Religinės grupuotės nori vieni kitus nužudyti. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), jį siekė nužudyti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas sulaukė daug grasinimų, 2013 metais jį kankino. Pareiškėjo tėvai buvo nužudyti. Šalyje daug problemų dėl karo, religijos, teroristinių išpuolių. Pabūgęs dėl savo gyvybės, 2017 metais pareiškėjas išvyko iš savo kilmės šalies.

2.3. Atsakovo Sprendimas naikintinas, kadangi pagrįstas tik bendros situacijos įvertinimu pareiškėjo kilmės šalyje, nors pagal tarptautinių teismų praktiką asmeniui kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai, taikant tiek vadinamąją „slankiojančią skalę“ asmenims, atitinkantiems padidintos rizikos asmenų profilius. Pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), priskirtinas padidintos grėsmės rizikos asmenų kategorijai. Atsakovas turėjo įvertinti susidariusios situacijos ypatumus, t. y. išsiaiškinti visus prieglobsčio prašytojo elgesiui teisingai ir išsamiai identifikuoti reikšmingus faktus bei aplinkybes. Atsakovas taip pat turėjo įvertinti šalyje įvykusio vidaus karinio konflikto ypatumus, t. y. tai, kad šis konfliktas truko daugelį metų, jame aktyviai dalyvavo įvairios ginkluotos ekstremistinės grupuotės, pasižymėjo daugybės civilių gyventojų aukomis, sukėlė ženklų kriminogeninės situacijos paaštrėjimą, žymiai išaugo nusikaltimų asmeniui skaičius. Pareiškėjui galimai kilsiančios grėsmės individualumas sutampa su tam tikrai asmenų grupei ((duomenys neskelbtini) bendruomenei) taikytinos grėsmės apibūdinimu.

2.4. Atsakovas neįvykdė pareigos visapusiškai ir išsamiai bei individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nepakankamai išanalizavo aktualią informaciją apie situaciją kilmės valstybėje. Atmesdamas pareiškėjo pasakojimą dėl patikimumo stokos Migracijos departamentas turėjo pareigą paneigti pareiškėjo pasakojimą objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai. Šiuo atveju atsakovas padarė tik hipotetinę, grindžiamą prielaidomis, išvadą, kad pareiškėjui galimai kilsianti persekiojimo grėsmė yra nepakankamai motyvuota, todėl ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, bei pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir ginčijamu sprendimu pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai, jų visuma nepagrindžia išvados, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl Konvencijoje numatytų priežasčių. Pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, nenuoseklus, bendro pobūdžio. Jo pasakojimas buvo atmestas dėl patikimumo stokos, jis nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyti tikslai ir motyvai persekioti pareiškėją. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio nuostatų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas.

3.2. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje karinis konfliktas iš esmės vyksta centrinėje šalies dalyje, o prieglobsčio prašytojo gyvenamoje vietovėje (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuris yra šalies vakaruose ir yra kontroliuojamas valstybinių pajėgų, konfliktas nevyksta arba vyksta itin žemu lygiu. Įvertinus kilmės šalies informaciją konstatuota, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini)yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra minimali. Įvertinus prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo pasakojimo tiek apie patirtus grasinimus, tiek apie persekiojimo dėl teroristinių išpuolių trūkumus (pasakojimas abstraktus, bendro pobūdžio) bei į istorijos vidinį nesuderinamumą, labai tikėtina, kad jo istorija yra pramanyta bei neatskleidžia tikrųjų prieglobsčio prašytojo išvykimo iš kilmės valstybės motyvų, todėl jo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jam tariamai kilusios grėsmės realumą. Šiuo atveju nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių tikimybės. Tyrimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai, pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, atsižvelgiant į tiek jo nurodytas aplinkybes, tiek ir surinktą kilmės valstybės informaciją. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, konstatuotina, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

3.4. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti valstybės sienos, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuva. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš šalies, uždraudžiama atvykti į ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė tokias aplinkybes:

5.1. (duomenys neskelbtini)pilietis K. F. neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)vyksta civilinis karas, religinės grupuotės siekia vieni kitus nužudyti. Pareiškėjas yra musulmonas ir jam gresia pavojus dėl šalyje vykstančio religinio konflikto. Pareiškėją nori nužudyti (duomenys neskelbtini). Teigė, kad buvo kankinamas 2013 metais, o jo tėvai buvo nužudyti. Iš kilmės šalies pareiškėjas išvyko dėl teroristinių išpuolių. Iš (duomenys neskelbtini) sulaukė grasinimų dėl tikėjimo. 2014 m. (duomenys neskelbtini) pradėjo karą prieš (duomenys neskelbtini), dėl ko daug asmenų išvyko iš šalies. (duomenys neskelbtini)nužudė jo tėvą ir motiną. 2016 m. prezidento rinkimų laikotarpiu (duomenys neskelbtini)sabotavo rinkimus, vykdė išpuolius, žudė žmones. Šie išpuoliai konkrečiai pareiškėjo nepalietė, nes jis gyveno taikdarių zonoje.

5.2. Migracijos departamentas surinko informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir nustatė, kad maištas tarp (duomenys neskelbtini) sukilėlių ir vyriausybės pajėgų prasidėjo po to, kai 2003 m. prezidento postą užėmė F. B.. Maištas vyko 2004–2007 m. 2012 m. pabaigoje teroro grupė (duomenys neskelbtini) pradėjo užimti miestus šiaurinėje (duomenys neskelbtini) dalyje. 2013 m. kovą žlugo trumpalaikis taikos susitarimas, o teroristų grupuotė perėmė sostinės (duomenys neskelbtini) kontrolę. Šalyje iki šiol vyksta konfliktas ir susirėmimai tarp šalies vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) grupuotės musulmonų sukilėlių. 2014 m. gruodį (duomenys neskelbtini) tyrimo komisija paskelbė ataskaitą, jog tose vietovėse, kuriose gyveno musulmonai, buvo „etninis valymas“, kurį vykdė (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) kovotojų grupuotė. Dėl šio smurto 99% sostinės (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai persikelti. 2018 m. religinė tapatybė ir toliau buvo viena iš svarbiausių smurto (duomenys neskelbtini)priežasčių. Daugelis (duomenys neskelbtini) bendruomenių buvo perkeltos į šalies vakarus, o vakarinėse dalyse (duomenys neskelbtini) negalėjo laisvai praktikuoti savo tikėjimo. Dauguma stebėtojų, įskaitant Jungtinių Tautų ekspertų grupę (duomenys neskelbtini) klausimais, apibūdino konfliktą šalyje pagal etninius bruožus, kurie dažnai sutampa su religiniais įsitikinimais.

5.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5.4. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

6. Teismas byloje vadovavosi Konvencijos 1 straipsnio A dalies, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22, 97 ir 99 punktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė aplinkybėmis, jog jo kilmės šalyje vyksta karas, religinės grupuotės tarpusavyje kovoja, todėl savo šalyje pareiškėjas nesijaučia saugus, jam gresia pavojus, todėl prieglobstis jam turi būti suteiktas, nes jis pagrindė savo prieglobsčio prašymą.

8. Teismas iš byloje esančių duomenų sprendė, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį.

9. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad įvertinus pareiškėjo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, nenuoseklus, bendro pobūdžio, nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu. Pareiškėjo pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Informacijos apie konkrečias sukilėlių ar teroristų grupes, kurie vykdė išpuolius, jų tikslus ar motyvus pareiškėjas nepateikė, taip pat nesugebėjo paaiškinti, kaip minėti teroristiniai išpuoliai paveikė jį ar jo artimuosius. Pareiškėjo pasakojimo aplinkybės dėl persekiojimo apklausos eigoje keitėsi, be to, galiausiai pats pareiškėjas patvirtino, kad asmeniškai jokių grasinimų nėra sulaukęs. Pareiškėjo deklaruojama grėsmė nukentėti nuo (duomenys neskelbtini) yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, nėra pagrįsta nei paties pareiškėjo asmenine patirtimi, nei turimo metu surinkta kilmės valstybės ((duomenys neskelbtini) miestelis, (duomenys neskelbtini)) informacija. Šiuo atveju nenustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, konstatuotina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

10. Teismas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė jokių kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau laikė, kad nustatyti draudimo atvykti terminai (draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką terminas 5 metus ir 3 metus į kitas Šengeno erdvės) yra neproporcingi, todėl sutrumpino juos iki 2 metų.

III. 13. Pareiškėjas K. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.

14. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

14.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

14.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, ir pažymi, jog dėl priklausymo islamo religiją išpažįstančių asmenų grupei prieš pareiškėją būtų naudojama intensyvi prievarta, todėl atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi ir pareiškėjo teiginiai dėl saugumo šalyje atitinka faktinę padėtį šalyje. Islamo religiją išpažįstančių atžvilgiu gali būti taikomi veiksmai, prilyginami kankinimui ir žmogaus orumo negerbimui, žiauriam elgesiui, kas sąlygoja papildomos apsaugos suteikimo poreikį.

14.3. Kritiškai vertintina atsakovo Sprendimo dalis nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos, kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas. Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vykstant kariniams veiksmams, iš esmės pareiškėjo valstybei nesugebant suvaldyti jos teritorijoje vykstančių karinių konfliktų bei ekstremistinių grupuočių įtakos, pareiškėjas negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga ir pagrįstai bijo sugrįžti į savo kilmės šalį, pagrįstai bijo tiek vykstančių karo veiksmų, tiek ekstremistinių grupuočių persekiojimo dėl išpažįstamo tikėjimo aspektų.

14.4. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

14.5. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, todėl šie sprendimai taip pat naikintini.

15. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu ir pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytus argumentus. Migracijos departamentas pažymi, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 22S65877, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingus terminus uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes, minėtus terminus, skaičiuojamus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.

18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jo nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti individualios pareiškėjo situacijos kontekste.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

22. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

23. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

24. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

25. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

26. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

27. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

28. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

30. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė grėsme būti persekiojamam dėl bendros padėties kilmės šalyje. Teigė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl teroristų / sukilėlių užpuldinėjimų, dėl vykstančio pilietinio karo tarp (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra musulmonas, todėl karo metu buvo nužudytas jo tėvas, o pats pareiškėjas sulaukė grasinimų. Pareiškėjas pirminės apklausos metu teigė, kad jis 2016 m. išvyko į (duomenys neskelbtini), o pakartotinės apklausos metu nurodė, jog iš savo kilmės valstybės išvyko 2017 m. Pareiškėjas 2021 m. liepos mėn. atvyko iš Baltarusijos į Lietuvą.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių tarpusavyje susijusių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad išsamiai būtų nustatytos baimės priežastys. Šios nuostatos yra grindžiamos Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kurį prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taigi, visų pirma, pareiškėjas turi pareigą pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti prieglobstį.

32. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, išsamiai išanalizavo (duomenys neskelbtini) politinę situaciją, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Iš Migracijos departamento vykdytos apklausos transkripcijos matyti, kad atsakovas išsamiai nagrinėjo pareiškėjo nurodytų argumentų pagrįstumą. Pareiškėjui po kelis kartus buvo pakartojami klausimai, taip sudarant jam galimybę tinkamai pagrįsti jo nurodytą prašymo suteikti prieglobstį pagrindą.

33. Iš teismui pateiktų pareiškėjo apklausos protokolų matyti, kad pareiškėjo pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) vykstantį konfliktą tarp šalies (duomenys neskelbtini) bendruomenių yra nuosekli ir iš esmės neprieštaraujanti kilmės valstybės informacijai. Tačiau pareiškėjas, siekdamas pagrįsti jam individualiai kylančią grėsmę, tik bendrais bruožais apibūdino persekiojimo tikimybę, iš esmės nedetalizuodamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjas abstrakčiai pasakojo apie tėvo nužudymą 2014 metais, tačiau negalėjo detaliau pagrįsti, kodėl ir kokių grasinimų jis susilaukė, kas konkrečiai jį persekiojo, pirminės apklausos Migracijos departamente metu jis teigė, kad buvo kankinamas (nors nenurodė jokių konkrečių detalių), bet vėlesnėje apklausoje šios aplinkybės nenurodė. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis gyvena regione, kuriame dislokuotos taikdarių pajėgos, bei nurodė, kad savi tikėjimo nepraktikuoja. Informacijos apie konkrečias sukilėlių ar teroristų grupes, kurie vykdė išpuolius, jų tikslus ar motyvus pareiškėjas nepateikė, taip pat nesugebėjo paaiškinti, kaip minėti teroristiniai išpuoliai paveikė jį ar jo artimuosius, o vėliau netgi nurodė, jog jis jokių grasinimų nėra patyręs.

34. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nenuosekliai pasakojo apie išvykimo iš kilmės šalies į (duomenys neskelbtini) aplinkybes, pirminės apklausos metu teigdamas, jog jis išvyko 2016 m., o antros apklausos Migracijos departamente metu tvirtino, kad išvyko 2017 m. Pažymėtina, kad net jeigu pareiškėjui pagrįstai kyla baimė būti nužudytam dėl religinių motyvų, tai laiko požiūriu patirtos neigiamos aplinkybės yra per daug nutolusios nuo esamos faktinės situacijos jo kilmės šalyje. Svarbu paminėti ir tai, kad, kaip ginčijamame Sprendime nurodė atsakovas, pagal 2021 m. USCIRF išleistą religinės situacijos (duomenys neskelbtini) atnaujinimą, kuriame nagrinėjama naujausia (duomenys neskelbtini) padaryta pažanga ir esami iššūkiai, dėl taikos kūrimo ir konfliktų prevencijos pastangų 2020 m. (duomenys neskelbtini) sumažėjo sektantiškas smurtas ir smurtas religiniu pagrindu. Pirmą kartą nuo 2015 m. USCIRF savo 2021 m. metinėje ataskaitoje nerekomendavo JAV valstybės departamentui (duomenys neskelbtini) priskirti prie „Ypatingą susirūpinimą keliančių šalių“ (CPC) arba įtraukti jos į „specialųjį stebėjimo sąrašą“ (SWL). Taigi po pareiškėjo nurodytų 2004 m. patirtų smurtinių įvykių politinė ir saugumo situacija kilmės šalyje yra pasikeitusi, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl religinių motyvų galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų pagrindų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjo nurodytos bendro pobūdžio išvykimo iš kilmės valstybės priežastys (kilmės valstybėje vykstantis pilietinis karas tarp (duomenys neskelbtini)), susijusios su bendra saugumo padėtimi jo kilmės šalyje, savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nesąlygoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Pareiškėjas nedetalizavo jam individualiai gresiančios grėsmės gyvybei, nenurodė, su kokiais neigiamais veiksniais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, prieglobsčio prašymą grindė bendra šalies situacija, o ne individualaus pobūdžio aplinkybėmis. Pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, pareiškėjas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą. Pareiškėjas taip pat nenurodė aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali patirti padidintą persekiojimo grėsmę ar yra pažeidžiamas asmuo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

36. Argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjas grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų iš esmės yra minimali. Pažymėtina, kad įvertinus prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, nenustatytos individualios aplinkybės, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

37. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, jog Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį jo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Migracijos departamentas taip pat atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad atsakovas nesilaikė Įstatymo ir Tvarkos aprašo reikalavimų, tačiau nenurodoma, kokias individualias pareiškėjo prieglobsčio prašymą turinčias pagrįsti aplinkybes atsakovas turėtų patvirtinti ar paneigti. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį kilmės šalyje. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat vertino atsakovo nustatytas aplinkybes, pareiškėjo apklausos metu duotus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją apie kilmės šalį.

Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

39. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

40. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. F. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė – Markovienė

Ernestas Spruogis