b6876598-252a-400f-80c0-ba17af20fbea · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-39900-996/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32332-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.4; 1.3.5.2; 2.5.10.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 10 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Kristinai Gudonienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. K., atsakovo UAB „Autocredo“ atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijui Fomkin),vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Autocredo“ dėl darbo pripažinimo legaliu ir darbo užmokesčio priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: A. K. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti, kad jo atlikti darbai laikotarpyje nuo 2014-10-07 iki 2014-10-30 UAB „Autocredo“ (toliau – atsakovas, įmonė) statybininko pareigose buvo legalus darbas bei priteisti jam iÅ¡ atsakovo 922 Eur nesumokėto darbo užmokesčio (b. l. 2).IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad R.

J. (toliau – R. J.) pasiÅ«lė jam atlikti glaistymo ir dažymo darbus garaže, esančiame Naujininkų rajone, Vilniuje, kai jis juos atliko R. J. pasiÅ«lė jam sudaryti pastoviÄ darbo sutartį ir oficialiai dirbti UAB „Autocredo“, su kuo jis sutiko ir nuo 2014-10-07 iki 2014-10-30 su kitais darbininkais dirbo remontuojamoje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini),. Su R. J. buvo sutarta, kad už vienÄ nutinkavimo kvadratinį metrÄ atsakovas mokės jam 14 Lt atskaičius mokesčius. IeÅ¡kovas nurodė, jog nors R.

J. buvo žadėjęs su juo sudaryti darbo sutartį, bet tokia sutartis nebuvo sudaryta, baigus darbÄ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas su juo už atliktus darbus neatsiskaitė. PaaiÅ¡kino, kad 2015-02-19 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2015-02-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti jo praÅ¡ymÄ , nustačiusi, kad nėra įrodytas darbinių santykių buvimo faktas.IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad į praÅ¡omus priteisti 922 Eur jis įskaičiavo UAB „Skolų girnos“ jo sumokėtus 87,61 Eur (302,50 Lt) už teisines paslaugas, likusi suma – 614 Eur (atskaičius mokesčius) yra jam neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis.

Kartu pažymėjo, kad jis yra tinkuotojas–dažytojas, objekte (duomenys neskelbtini) kartu su J. A. atliko tinkavimo darbus, kuriuos dirbti jiems nurodė R. J., dar dirbo 3–5 darbininkai, kurie atliko fasado Å¡iltinimo darbus, dirbo R. J. ir UAB „Užupio statyba“ darbininkai, už 1100 Lt gautus iÅ¡ R. J. jis niekur nepasirašė, suprato, kad dirba nelegaliai, siekė dirbti legaliai, tačiau R. J. žadėjo pasiraÅ¡yti darbo sutartį, pats darbo biržai apie pradėtÄ darbÄ nepranešė, nes manė, kad tai atliekama automatiÅ¡kai pradėjus dirbti.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 48).Atsakovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas niekada nedirbo UAB „Autocredo“, su juo nebuvo jokių darbo santykių, jis niekada nedirbo objekte (duomenys neskelbtini), jam niekada nebuvo teiktas pasiÅ«lymas sudaryti darbo sutartį su atsakovu.Atsakovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad UAB „Autocredo“ 2014 metais statybos darbų nevykdė, pabrėžė tai, kad ieÅ¡kovas nepranešė apie darbÄ darbo biržai.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J.

A. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) objekte dirbo kartu su ieÅ¡kovu, atliko tinkavimo darbus parduotuvėje, jis, ieÅ¡kovas ir R. J. sutarė, kad R. J. jiems mokės 14 Lt už 1 nutinkuotÄ kvadratinį metrÄ , jie iÅ¡ viso nutinkavo apie 400 kvadratinių metrų, dirbo ir kiti darbininkai, kurie Å¡iltino fasadÄ , R. J. su jais atsiskaitė tik iÅ¡ dalies, žadėjo, kad jie dirbs jo įmonei.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Užupio statyba“ generalinis direktorius J. D. nurodė, kad nežino, ar ieÅ¡kovas dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), nes turi apie 27 objektus, tačiau jis jam atrodo matytas, pažymėjo, kad R.

J. 2014 m. vasarÄ matė (duomenys neskelbtini) objekte, žino, kad jis yra UAB „Autocredo“ direktorius, tačiau pats R. J. jam yra likęs skolingas, nes R. J. UAB „Užupio statyba“ vardu ėmė prekes iÅ¡ parduotuvės “Moki veži“. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Skolų girnos“ akcininkas, 2015 m. pavasarį direktoriaus patarėju dirbęs A. K. nurodė, kad kai ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Skolų girnos“ direktorė buvo I. Ž., dirbo specialistas V.

U., kurie dabar jau nebedirba, tačiau jam nagrinėjama situacija yra žinoma, jam buvo teikiamos ataskaitos apie atliktus darbus, be to, jis pats asmeniškai apie 10 kartų skambino R. J. dėl skolos ieškovui, R. J. telefonu pripažino, kad už darbus jis skolingas ieškovui, nuolat žadėjo sumokėti, tačiau neatsiskaitė, pats ieškovas nurodė, kad R. J. yra UAB „Autocredo“ direktorius ir jam neatsiskaityta už jo atliktus tinkavimo darbus, ieškovas UAB „Skolų girnos“ už suteiktas paslaugas sumokėjo 87,61 Eur (302,50 Lt).Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Skolų girnos“ direktoriaus pavaduotojas G.

Å . nurodė, kad UAB „Skolų girnos“ dirba nuo 2015-08-02, todėl jis tik surašė ieÅ¡kinį teismui, o visÄ situacijÄ Å¾ino tik iÅ¡ gautos informacijos, pats asmeniÅ¡kai bendravęs su R. J. nėra.IeÅ¡kinys tenkintinas.Byloje ginčas kilo dėl darbo santykių buvimo fakto nustatymo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas 2015-02-19 su praÅ¡ymu dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo iÅ¡ R. J. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ (b. l. 3–4), kuri 2015-02-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti jo praÅ¡ymÄ , nustačiusi, kad nėra įrodytas darbinių santykių buvimo faktas (b. l. 5).Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 str. nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.DK 95 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys privalo sulygti dėl bÅ«tinųjų sutarties sÄ lygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktÅ«rinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų; 3 d. nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.).DK 98 str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių požymių:

1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ;

3) darbÄ dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

4) darbÄ dirba trečiosios Å¡alies piliečiai, įdarbinti nesilaikant Å¡io Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 str. 3 d., nustačius, kad asmuo dirbo nelegalų darbÄ , darbdavys privalo jam sumokėti atlyginimÄ už darbÄ , dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį už minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ , nustatytÄ pagal Å¡io Kodekso 187 straipsnio reikalavimus, ir ne mažiau kaip už tris mėnesius (nebent įrodyta, kad nelegalus darbas buvo atliekamas kitokį laikÄ ).

Ginčai tarp asmens, kuris dirbo nelegalų darbÄ , ir darbdavio dėl atlyginimo mokėjimo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius).DK 99 str. 1 d. nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitarė dėl darbo sutarties sÄ lygų (Kodekso 95 straipsnis); 3 d. nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrÄ sutarties egzempliorių. Už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.Dėl darbo sutarties pripažinimoPažymėtina, kad DK 93 str. įtvirtinti darbo sutarties požymiai yra reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį.

Aukščiau pateikta DK nuostatų analizė patvirtina, kad darbo teisiniams santykiams bÅ«tinas susitarimas. Norint konstatuoti darbo teisinius santykius, turi bÅ«ti nustatyti visi bÅ«tini darbo teisinių santykių požymiai ir tik juos visus nustačius galima konstatuoti esant darbo sutartį. Taigi, tam, kad darbo sutartis galiotų turi bÅ«ti susitarta dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų, įtvirtintų DK 95 str. 1 d., 3 d., – dėl darbuotojo darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sÄ lygų.

Darbo sutarties nesudarymas, dar nereiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių nebuvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai. Dokumento – raÅ¡ytinės darbo sutarties nebuvimas, tarp asmenų esant faktiniams darbo santykiams, yra nelegalaus darbo požymis. Nelegaliu darbu DK 98 str. 1 d. 1 p. prasme, laikomas darbas, turintis darbo sutarties požymius, įvardytus DK 93 str. Tokios teismo iÅ¡vados atitinka teismų praktikÄ (Kauno apygardos teismo 2008-04-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-389-390/2008).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo teigimu, tarp jo ir atsakovo nuo 2014-10-07 iki 2014-10-30 buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, kurie nebuvo įteisinti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 2), tuo tarpu atsakovas neigia Å¡ias aplinkybes, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas niekada nedirbo UAB „Autocredo“, niekada nedirbo objekte (duomenys neskelbtini) (b. l. 48).

Išrašas iš Juridinių asmenų registro (b. l.

17) patvirtina, kad R. J. UAB „Autocredo“ direktoriaus pareigas eina nuo 2013-08-02. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas J. A. teismo posėdyje nurodė, kad jis, ieÅ¡kovas ir R. J. visi trys kartu sutarė, kad jis su ieÅ¡kovu parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atliks tinkavimo darbus ir R. J. jiems (jam ir ieÅ¡kovui) mokės 14 Lt už 1 nutinkuotÄ kvadratinį metrÄ , R. J. žadėjo, kad jie dirbs jo įmonei, jie iÅ¡ viso nutinkavo apie 400 kvadratinių metrų, R. J. su jais atsiskaitė tik iÅ¡ dalies, teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Skolų girnos“ atstovas A.

K., į kuriuos kreipėsi ieškovas dėl skolos išieškojimo, nurodė, kad jis pats asmeniškai apie 10 kartų skambino R. J. dėl skolos ieškovui, R. J. telefonu pripažino, kad už ieškovo atliktus darbus jis jam skolingas, nuolat žadėjo sumokėti, tačiau neatsiskaitė, jam pats ieškovas nurodė, kad R. J. yra UAB „Autocredo“ direktorius ir jam neatsiskaityta už jo atliktus tinkavimo darbus, teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Užupio statyba“ generalinis direktorius J.

D. patvirtino, kad jam žinoma, kad R. J. yra UAB „Autocredo“ direktorius, jo objektuose R. J. atlikdavo darbus, tačiau pats R. J. jam yra likęs skolingas, nurodė, kad turėjo objektÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas jam pasirodė matytas. Taigi, aukščiau aptarti liudytojų parodymai, byloje esantis UAB „Skolų girnos“ specialisto V. U. 2015-02-13 paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, kad jis telefonu bendravo su R. J., R. J. pripažino, kad ieÅ¡kovui jis liko skolingas 2120 Lt darbo užmokesčio, (b. l. 39–40) patvirtina, kad R.

J., bÅ«damas UAB „Autocredo“ direktoriumi, tarėsi su ieÅ¡kovu dėl tinkavimo darbų parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atlikimo, pats nurodė darbų objektÄ , kokius darbus ieÅ¡kovas turės atlikti, sutarė dėl darbų atlikimo apmokėjimo, taip pat pats R. J. UAB „Skolų girnos“ atstovams pripažino, kad už ieÅ¡kovo atliktus darbus 2120 Lt darbo užmokesčio jam iÅ¡mokėjęs nėra, skolÄ grÄ Å¾inti nuolat žadėjo, tačiau pažymėtina, kad kai ieÅ¡kovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ R.

J. ėmė neigti skolÄ , savo 2015-03-19 paaiÅ¡kinime Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui (b. l.

41) teigdamas, kad ieÅ¡kovo nepažįsta, kviečiamas tiek į parengiamÄ jį teismo posėdį, tiek į teismo posėdį neatvyko, atsakovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu tiksliai pasakyti, kur yra R. J., negalėjo, teigė turintis žinių, kad jis yra iÅ¡vykęs į užsienį. Pabrėžtina, kad atsakovo vadovo nuomonės keitimas, vengimas dalyvauti teismo posėdžiuose vertinamas kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės, o atsakovo teiginys, jog ieÅ¡kovas niekada nedirbo objekte (duomenys neskelbtini) paneigtas aukščiau iÅ¡tirtais įrodymais.

Atsakovo atstovo advokato teiginys, kad ieÅ¡kovas 2014 m. spalio mėnesį buvo registruotas darbo biržoje, todėl jis nebuvo darbo teisiniais santykiais susijęs su atsakovu, yra nepagrįstas, kadangi, teismo vertinimu ieÅ¡kovas, neturėdamas teisinio iÅ¡silavinimo, bÅ«damas tinkuotojas–dažytojas, iÅ¡ jo asmeninių savybių atsiskleidusių teismo posėdžio metu, galėjo nesuprasti, kas (darbuotojas ar darbdavys) ir kada turi praneÅ¡ti apie jo atliekamÄ darbÄ , tuo labiau, kai įmonės vadovas žadėjo įteisinti darbo santykius, o pagal DK 99 str. 3 d. už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys.Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovo vadovas su ieÅ¡kovu abiejų Å¡alių valia susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų, darbovietės, darbo apmokėjimo sÄ lygų, ieÅ¡kovas dirbo atsakovo vadovui nurodžius darbÄ , su jo leidimu, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų darbus dirbęs be atsakovo vadovo žinios, savarankiÅ¡kai, vadinasi, tarp Å¡alių buvo susiformavę faktiniai darbo santykiai ir egzistavo visi DK 93 str., 95 str. 1 d., 3 d. nurodyti darbo sutarties požymiai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus pakankamumo ir patikimumo aspektais, konstatuoja, kad ieÅ¡kovo nurodyto nelegalaus darbo atsakovui faktas tinkamai įrodytas, todėl tenkina ieÅ¡kovo reikalavimÄ â€“ teismas pripažįsta, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta faktinė darbo sutartis ir pagal Å¡iÄ darbo sutartį ieÅ¡kovas dirbo UAB „Autocredo“ darbininku (tinkuotoju) nuo 2014-10-07 iki 2014-10-30. Dėl darbo užmokesčio priteisimoDK 93 str. įtvirtina darbdavio pareigÄ mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį, DK 141 str.

įtvirtina darbdavio pareigÄ visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju. Pažymėtina, kad atsiskaitymo su darbuotoju faktÄ privalo įrodyti darbdavys.Tiek ieÅ¡kovas, tiek liudytojas J. A. nurodė, kad su įmonės vadovu buvo sutarta, kad už vienÄ nutinkavimo kvadratinį metrÄ atsakovas mokės jiems po 14 Lt atskaičius mokesčius. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis iÅ¡tinkavo 230 kvadratinių metrų, todėl jam turėjo bÅ«ti sumokėta 933 Eur (3220 Lt) (atskaičius mokesčius), patvirtino, kad atsakovas jam iÅ¡mokėjo 319 Eur (1100 Lt) (b. l. 3–4, 72–74), todėl atsakovas jam liko skolingas 614 Eur (2120 Lt) (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio (b. l. 3–4, 32–33).

Kadangi atsiskaitymo su darbuotoju faktÄ privalo įrodyti darbdavys, tačiau jis Å¡ios pareigos neįvykdė, prieÅ¡ingai, teismui atsiliepime teigia ieÅ¡kovo nepažįstantis, byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovui visas sutartas darbo užmokestis buvo iÅ¡mokėtas, UAB „Skolų girnos“ atstovams įmonės vadovas 614 Eur (2120 Lt) darbo užmokesčio skolÄ ieÅ¡kovui yra pripažinęs (b. l. 39–40, 72–74), todėl ieÅ¡kovo reikalavimas tenkinamas – ieÅ¡kovui priteisiama iÅ¡ atsakovo 614 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio.Dėl nuostolių atlyginimoPažymėtina, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas į praÅ¡omo priteisti darbo užmokesčio sumÄ Ä¯skaičiavo ir 87,61 Eur jo patirtas iÅ¡laidas, sumokėtas UAB „Skolų girnos“, kurie jam teikė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugas.

Pažymėtina, kad toks ieÅ¡kovo reikalavimas nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nuostatomis. CK ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui bÅ«tinos sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.). IeÅ¡kovas pateikė 2014-12-03 skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo sutartį, sudarytÄ su UAB „Skolų girnos“ (b. l. 37), 2014-12-03 PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ (b. l. 38), tačiau jos apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai į bylÄ nėra pateikti, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad tokio dokumento neturi, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Skolų girnos“ atstovas A.

K. nurodė teikęs paslaugas ieÅ¡kovui už 87,61 Eur užmokestį, kuriuos ieÅ¡kovas jiems sumokėjo. Pažymėtina, kad bÅ«tent dėl atsakovo tyčinių neteisėtų veiksmų (neatsiskaitymo už atliktÄ darbÄ su ieÅ¡kovu) ieÅ¡kovas turėjo kreiptis į skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę ir kuriai už skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugas sumokėjo 87,61 Eur, UAB „Skolų girnos“ atliktus veiksmus patvirtina tiek raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 37–40), tiek liudytojo A. K. parodymai teismo posėdyje.

Netinkamas atsakovo elgesys lėmė tai, kad ieÅ¡kovas dėl atsakovo neveikimo patyrė nuostolių (iÅ¡laidų, susijusių su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka). Atsakovui laiku ir tinkamai atsiskaičius su ieÅ¡kovu ieÅ¡kovas nuostolių nebÅ«tų patyręs, todėl egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neveikimo ir ieÅ¡kovui kilusios žalos. Taigi, nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, ieÅ¡kovo UAB „Skolų girnos“ sumokėti 87,61 Eur laikomi nuostoliais CK 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme, todėl, pagal aukščiau teismo padarytas iÅ¡vadas, 87,61 Eur ieÅ¡kovui priteistini iÅ¡ atsakovo.

Tokia teismo iÅ¡vada atitinka teismų praktikÄ (Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1212-479/2012).Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, tik ieÅ¡kovas klaidingai apskaičiavo bendrÄ praÅ¡omÄ jam priteisti sumÄ , jÄ skaičiuodamas su mokesčiais, todėl teismas ieÅ¡kinį tenkina ir pripažįsta, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta faktinė darbo sutartis ir pagal Å¡iÄ darbo sutartį ieÅ¡kovas dirbo UAB „Autocredo“ darbininku nuo 2014-10-07 iki 2014-10-30, priteisia ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 614 Eur (atskaičius mokesčius) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei 87,61 Eur nuostolius.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 1 p. ieÅ¡kovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d., iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteisiamas 21 Eur žyminis mokestis (pagal priteistÄ sumÄ ) bei teismo patirtos 8,50 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.Teismo sprendimas dalyje dėl 614 Eur darbo užmokesčio priteisimo vykdytinas skubiai (DK 302 str. 1 d. 1 p.).Remdamasis tuo, kad iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ė: ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį patenkinti.Pripažinti, kad tarp ieÅ¡kovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Autocredo“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta faktinė darbo sutartis ir pagal Å¡iÄ darbo sutartį ieÅ¡kovas A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „Autocredo“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) darbininku nuo 2014-10-07 iki 2014-10-30.Priteisti ieÅ¡kovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo UAB „Autocredo“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 614 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiolika eurų) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį bei 87,61 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ euro centÄ ) nuostolių.

Teismo sprendimÄ dalyje dėl 614 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Autocredo“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio ir 8,50 Eur (aÅ¡tuonis eurus ir penkiasdeÅ¡imt euro centų) teismo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                   Ieva Stanislovaitienė