b68746e9-28a3-4a4e-9d00-ddaaef847f3b · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-101-579/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66184-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1.; 2.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. K. skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 357-185 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. K. nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Å iaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2017 m. rugsėjo 13 d. Å iaulių apylinkės teismo nutartimi subendrintos aukščiau nurodytais nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 1 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 1 d. 3. 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-185 nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Å¡iuo metu yra atlikęs daugiau kaip ½ paskirtos bausmės. Nuteistasis dirba pagal individualios veiklos pažymÄ statybų sektoriuje, turi įgijęs kelias specialybes, taip pat mokosi Suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje 12 klasėje, įsiskolinimų neturi, kas, tikėtina, neapsunkins jo integracijos į visuomenę laisvėje.

Pažymėta ir tai, kad V. K. palaiko gerus socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir nuo paskutinio vertinimo sumažėjo dviem balais. Esant tokioms aplinkybėms, padaryta iÅ¡vada, jog nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimas.

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ , nurodydamas, kad nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas dviem balais, lyginant su ankstesnio svarstymo metu nustatyta rizika, nepatvirtina nuteistojo akivaizdžios elgesio korekcijos teigiama linkme. Å iuo metu V. K. vis dar iÅ¡lieka aktualÅ«s du kriminogeniniai veiksniai. Be to, bausmės atlikimo metu jis tris kartus Å¡iurkščiai pažeidė nustatytos tvarkos taisykles ir nors nuobaudos nebegaliojančios, tačiau jos patvirtina, kad nuteistasis negeba nepriekaiÅ¡tingai laikytis nustatyto režimo reikalavimų. Kadangi nuteistojo pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamÄ elgesį, nėra ženkli, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad bÅ«damas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nuteistasis V. K. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį, kuria patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o tai laikytina pakankamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Be to, jis yra daug kartų skatintas, drausminių nuobaudų neturi, yra dirbantis. Apylinkės teismo nutartis, skundo autoriaus vertinimu, yra prieÅ¡inga oficialiai konstitucinei doktrinai bei teismų praktikai, ji taip pat yra korupcinė, diskriminacinė, nemotyvuota, prieÅ¡taraujanti įstatymų leidėjo valiai ir Europos SÄ jungos teisės aktams, be to, pažeidžia jo teisėtus lÅ«kesčius.

Nuteistasis pažymi ir tai, kad apylinkės teismas mėnesį laiko vilkino sprendimo priėmimÄ , tokiu bÅ«du pažeisdamas jo teisę į bylos nagrinėjimÄ per priimtinai trumpÄ laiko tarpÄ ir sukeldamas pagrįstas abejones dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir teisingumo. 5.2. V. K. teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad jis anksčiau yra tris kartus teistas. Vadovaujantis BK 97 straipsnio nuostatomis, jis nėra teistas. Todėl neturi reikÅ¡mės teismo samprotavimai, jog nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesnis už prieÅ¡ tai buvusius.

Taip pat nepagrįstas teiginys, jog bausmės atlikimo pradžioje jis palaikė kriminalinę subkultÅ«rÄ , nes jokių tai pagrindžiančių duomenų nėra pateikta. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai vertino jam likusiÄ neatliktos bausmės dalį, kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs, kokia atliktos bausmės dalis yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Todėl sÄ vokos „labai didelė bausmės dalis“ vartojimas laikytinas beprasmio nepasitenkinimo įstatymų leidėjo valia demonstravimu, įstatymų leidėjo valios neigimu, t. y. demagogija.

Toks ultra vires veikimas vienareikÅ¡miÅ¡kai yra neteisėta veika, kas pagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumÄ . 5.3. Skundo autoriaus nuomone, Å¡iuo atveju yra aktualus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas absoliutus diskriminavimo draudimas, kuris apylinkės teismo buvo pažeistas, nes įvairių instancijų teismai yra patvirtinę daug įvairių įkalinimo įstaigų komisijų nutarimų taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo daug aukÅ¡tesnė nei jo, taip pat Å¡ie asmenys buvo daugiau kartų teisti ir pan.

Diskriminavimas yra neteisėta veika, kuri daro žalÄ ir sudaro delikto konstatavimÄ . Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, į kuriuos patekti yra sudėtingas procesas, reikalaujantis nepriekaiÅ¡tingo elgesio ir žemos nusikalstamo elgesio rizikos. Todėl akivaizdu, kad apylinkės teismo nutartis neigia Pusiaukelės namų prasmę ir tikslus, o taip pat neigia ir patį lygtinio paleidimo institutÄ .

6. Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija trejus metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imties metų laisvės atėmimo, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad to paties straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali teikti Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

8. V. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, t. y. jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas tiek su intensyvia priežiÅ«ra, tiek ir be jos, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimÄ kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir padariusios iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .

9. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimÄ visapusiÅ¡kai (visų duomenų kontekste) įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiÅ«ris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, stropų darbÄ ar mokymÄ si.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi bÅ«ti koreguojamos. Analizuojamu atveju, be kitų nusikaltimų, padarytas ir tyčinis, smurtinis nusikaltimas, taip pat nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į V. K. požiÅ«rį į smurtinius veiksmus, gebėjimÄ spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes, nuostatas narkotinių medžiagų atžvilgiu bei emocinę gerovę.

Tuo pačiu pažymėtina, jog aplinkybė, kelintÄ kartÄ nuteistasis yra teikiamas Komisijos svarstymui dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, neturi reikÅ¡mės Å¡io klausimo sprendimui, kadangi vertinama visa nuteistÄ jį charakterizuojanti medžiaga viso bausmės atlikimo metu. Tai, kad V. K. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas trečiÄ kartÄ , nesuteikia jam jokių iÅ¡skirtinių sÄ lygų ar lengvatų.

10. Nors nuteistasis nesutinka, jog bÅ«tų vertinami ankstesni jo teistumai ir teigia, kad nėra teistas, tačiau skundo nagrinėjimui pateiktoji medžiaga liudija prieÅ¡ingai. PirmÄ jį kartÄ V. K. buvo nuteistas 2013 m. kovo 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dvejų metų laisvės apribojimo bausme už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymÄ . IÅ¡ probuojamųjų asmenų sÄ raÅ¡o jis iÅ¡brauktas 2015 m. kovo 9 d., o 2015 m. liepos 3 d. (veika padaryta 2014 m. lapkričio 16 d.) jau buvo teisiamas už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

Trečiasis teistumas taip pat susijęs su vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, be to, buvo ir nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Paskutinis nuteistojo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra dėl neteisėtai įgyto didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių ir jų gabenimo iÅ¡ Ispanijos Karalystės į Lietuvos RespublikÄ . Taigi, teigti, jog V. K. neturi polinkio nusikalsti ir nekartoja tų pačių klaidų, nėra pagrindo. Teisės pažeidėjui yra bÅ«dingas nusikaltimų modelis, t. y. jis daro tokio pačio ar panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas.

Nors teistumų skaičius nelemia lygtinio paleidimo netaikymo, tačiau jis parodo sritis, kurios turėtų bÅ«ti koreguojamos. Å iuo atveju teisėjų kolegija itin kruopščiai įvertina nuteistojo požiÅ«rį į narkotinių medžiagų vartojimÄ bei disponavimÄ jomis.

11. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. K. Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengėjams yra nurodęs, jog narkotikų niekada nevartojo, tačiau jo asmens byloje yra informacija apie Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-5/2017 padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam buvo diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant medžiagas iÅ¡ kanapių. Taigi, nuteistasis ne tik, kad yra bandęs narkotinių medžiagų, tačiau yra jas vartojęs tokiais kiekiais, kurie net sukėlė sveikatos sutrikimų.

Aplinkybė, jog V. K. nepripažįsta vartojęs narkotinių medžiagų, tik patvirtina, kad jis nėra nuoširdus ir stengiasi save pateikti labiau iš teigiamos pusės. Pateiktos medžiagos duomenimis nuteistasis atlaidžiai vertina nusikaltimus, susijusius su narkotikais iš kanapių, t. y. nemano, jog reikalinga griežta atsakomybė už tokio pobūdžio nusikaltimus. Šios V. K. nuostatos liudija, kad savo veiksmų neteisėtumo jis pilnai nesuvokia, todėl, būdamas laisvėje, gali netrukus grįžti prie jam priimtino nusikaltimų modelio.

Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir tai, kad nuteistasis nėra lankęs jokių programų, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimo prevencija, taip pat nėra Å¡iuo klausimu konsultavęsis ir su Psichologinės tarnybos specialistais.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo socialinė reabilitacija nėra pakankama. V. K. reikiamo dėmesio neskiria ne tik narkotinių medžiagų vartojimo prevencijai, tačiau ir smurtinio elgesio prevencijai, taip pat socialinių įgÅ«džių stiprinimui, empatijos didinimui, savo asmenybės tobulinimui. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad V. K. nemėgsta kalbėti apie save, sunkiai įvardija savo asmenybės trÅ«kumus ar privalumus. Nuteistojo elgesyje yra pasireiÅ¡kęs impulsyvumas – smurtinius nusikaltimus jis vykdė negalvodamas, reaguodamas į susiklosčiusias aplinkybes ir nesusimÄ stydamas apie galimas pasekmes.

V. K. yra elgęsis agresyviai spręsdamas ankstesnes konfliktines situacijas laisvėje, yra praradęs savitvardÄ . Vertindamas savo smurtinius poelgius, jis atsakomybę paskirsto tiek sau, tiek nukentėjusiesiems, mano, jog nekartos ankstesnių klaidų, jų nesureikÅ¡mina. Nuteistasis nemano, kad jam reikalingas problemų sprendimo įgÅ«džių tobulinimas. Taigi, V. K. nesistengia ieÅ¡koti alternatyvių problemų sprendimo bÅ«dų, jis pasitiki savo tiesioginiu patyrimu ir specialistų pagalbos nepriima.

Ar šiuo metu nuteistasis sugebėtų kontroliuoti savo emocijas bei veiksmus, iškilus konfliktinei situacijai, teisėjų kolegija negali spręsti, kadangi V. K. bausmės atlikimo metu programų, susijusių su konfliktų veiksmingu bei efektyviu, konstruktyviu sprendimu, nelankė, todėl savitvardos klausimas jam taip pat išlieka aktualus.

13. SkundÄ nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos, Å¡iuo metu jis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, yra ne kartÄ skatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, aktyvų dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo programoje, V. K. taip pat mokosi, dirba, puoselėja socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Vis dėlto, negalima ignoruoti fakto, jog nuteistasis tris kartus pažeidė nustatytos tvarkos taisykles, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau jos patvirtina, kad V.

K. pavyzdingÄ elgesį iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį yra sudėtinga. Å iuo metu nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (35 balai pagal OASys metodikÄ ), tačiau nuo praėjusio svarstymo ji sumažėjo tik dviem balais, kas nelaikytina akivaizdžia bei įtikinančia pažanga. Nors V. K. skunde teigia, jog yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kurie lygtinai paleidžiami ir su aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija jokių diskriminacijos požymių nenustatė.

Rizikos pakartotinai nusikalsti vertinimo balas yra tik vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Kiekvieno nuteistojo asmenybė, asmens byloje esantys duomenys apie jį, vertinama individualiai, todėl kalbėti apie diskriminacijÄ lyginant tik vienÄ iÅ¡ vertintinų kriterijų, nėra pagrindo. Taip pat nepagrįsta teigti, jog apylinkės teismas pernelyg sureikÅ¡mino V. K. likusiÄ neatliktÄ bausmės dalį, Å¡i aplinkybė buvo paminėta tik bendrame visų duomenų kontekste, todėl jokio prieÅ¡taravimo įstatymų leidėjo valiai Å¡iuo aspektu nenustatyta.

14. Remiantis iÅ¡dėstytu, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, jÄ laikyti Å¡ablonine, prieÅ¡taraujančia teismų praktikai, Å¡alies Konstitucijai ar Europos SÄ jungos teisės aktams, nėra jokio pagrindo. Tai, jog priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nedaro Å¡io sprendimo ydingu, neteisėtu ar Å¡aliÅ¡ku.

Procesinio sprendimo priėmimo vilkinimo požymių taip pat nenustatyta, BPK 362 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeistos. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo V. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. sausio 7 d. nutartį.

Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė