N-575-563-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-563/2012

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00621-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarties A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. A. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. liepos 9 d., apie 16.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas susidūrė su kitu automobiliu, važiavusiu atgal, įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 119 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. liepos 28 d. nutarimu A. J. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 150 Lt bauda.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad A. J. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta neabejotinai. Pažymėjo, jog KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tuo tarpu KET 119 punktas numato, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju eismo kilimą sąlygojo abiejų vairuotojų – A. J. ir R. Č. – padaryti KET reikalavimų pažeidimai. Atkreipė dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnų V. I. ir V. K. tarnybiniais pranešimais bei jų ir Institucijos pareigūno S. L. parodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 9 ir 119 punktų reikalavimus. Pabrėžė, jog nagrinėjamas pažeidimas nustatytas policijos pareigūnams vykdant savo tarnybines pareigas ir nesant aplinkybių, kurios keltų abejonių jų šališkumu. Taip pat nurodė, kad iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, jog A. J. vairuojamas automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo metu važiavo atbuline eiga iš aikštelės stovėjimo vietos. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su eismo įvykio vietos schema sutiko ir ją pasirašė, o asmens teiginys, jog susidūrimo metu jo vairuojamas automobilis jau buvo išvažiavęs iš stovėjimo vietos ir jis ruošėsi važiuoti iš aikštelės, neparemtas jokiais įrodymais, be to, abiejų automobilių apgadinimų pobūdis (braukimo žymės) rodo, kad susidūrimas įvyko abiem transporto priemonėms judant.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta, o byloje esantys duomenys buvo įvertinti šališkai ir nekvalifikuotai. Teigia, jog susidūrimo metu jo vairuojamas automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo pradėjęs judėti į priekį, o kito automobilio vairuotoja po susidūrimo nedelsdama nesustojo ir, nepažymėjusi eismo įvykio vietos KET 231.1 punkto nustatyta tvarka, nuvažiavo nuo susidūrimo vietos, taip pakeisdama įvykio aplinkybes ir pėdsakus. Pažymi, jog minėtas aplinkybes patvirtina byloje esanti nuotrauka, iš kurios matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio priekiniai ratai yra pasukti į kairę pusę. Taip pat nurodo, jog pagal KET 120 punktą, kai transporto priemonių trajektorija kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Atsižvelgiant į tai, pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju A. J. vairuojamas automobilis buvo R. Č. vairuojamam automobiliui iš dešinės, todėl būtent ji privalėjo duoti kelią. Atkreipia dėmesį, jog policijos pareigūnai nematė, ar nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis judėjo atbulas, o abiejų automobilių apgadinimo pobūdis (braukimo žymės) nebuvo įvertintas ekspertų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti. Mano, kad nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda A. J. buvo paskirta teisingai. Teigia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, nuotraukomis, asmenų paaiškinimais dėl eismo įvykio ir transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Pažymi, kad prieš susidūrimą abu automobiliai važiavo lygiagrečiai atbuli, t. y. jų trajektorijos nesikirto, todėl A. J. teiginys, jog jo vairuojamas automobilis buvo R. Č. vairuojamam automobiliui iš dešinės ir nagrinėjamu atveju būtent ji, remiantis KET 120 punkto reikalavimais, turėjo duoti kelią, yra nepagrįstas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo nustatyta jokių priežasčių, dėl kurių Institucijos pareigūnai, atlikdami savo pareigas, galėjo būti šališki. Atsižvelgiant į tai, mano, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai vertintini kaip gynybos taktika.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. Č. prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnų V. I. ir V. K. tarnybiniai pranešimai bei jų ir Institucijos pareigūno S. L. parodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 9 ir 119 punktų reikalavimus, todėl jis pagrįstai buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Atkreipia dėmesį, jog automobilių apgadinimo pobūdis ir jų išsidėstymas aiškiai patvirtina aplinkybę, kad susidūrimo metu abu automobiliai judėjo atbuli, o A. J. nepateikė jokių minėtą aplinkybę paneigiančių ir jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat nurodo, jog jos vairuotame automobilyje yra parkavimosi sistema, tačiau įvykio metu išvažiuojant iš stovėjimo vietos ji neveikė ir suveikė tik susidūrimo metu, kas patvirtina, kad susidūrimo metu abu automobiliai judėjo atbuli. Paaiškina, jog savo vairuotą automobilį po susidūrimo šiek tiek patraukė į šalį tam, kad jis netrukdytų kitiems asmenims išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, o nagrinėjamam eismo įvykiui išaiškinti byloje yra pakankamai įrodymų. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iškart po eismo įvykio sutiko su eismo įvykio vietos schema ir ją pasirašė bei pripažino, jog automobiliai susidūrė jiems vienu metu išvažiuojant iš savo stovėjimo vietų, tačiau vėliau ėmė tai neigti, kas rodo, kad A. J. siekia išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju KET 120 punktas netaikytinas, kadangi šioje situacijoje važiavimo tvarką nustato KET 119 punktas, o automobilių apgadinimui nustatyti nereikalingos specialios žinios, kadangi jos yra aiškios ir ginčas dėl jų bylos nagrinėjimo teisme metu nekilo, todėl skirti ekspertizę nebuvo pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju A. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo klausimas. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė KET 120 punktu ir konstatavo, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu abu automobiliai judėjo atbuli, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad minėto eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų vairuotojų padaryti KET reikalavimų pažeidimai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, jog R. Č., būdama supažindinta su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, savo 2010 m. liepos 9 d. rašytiniame paaiškinime (b. l.

25) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu, važiuodama atbula, staiga pamatė taip pat atbuline eiga greitai judantį automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pradėjo stabdyti, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, nes kitas automobilis nestojo. Be to, pažymėjo, jog iš stovėjimo vietos jos vairuojamas automobilis susidūrimo metu jau buvo pajudėjęs apie 2-3 metrus. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas aplinkybes R. Č. patvirtino ir duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 54-55), kur, be kita ko, pabrėžė, jog jos vairuotame automobilyje yra parkavimosi sistema, kuri suveikė jai jau važiuojant iš stovėjimo vietos, t. y. staiga atsiradus kliūčiai, o susidūrimo metu abu automobiliai judėjo atbuli.

Taip pat nurodė, kad iškart po nagrinėjamo įvykio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su padarytu pažeidimu sutiko, todėl ji pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau vėliau A. J. savo kaltę ėmė neigti. Minėtas aplinkybes patvirtino ir Institucijos pareigūnas V. K. tiek savo 2010 m. liepos 13 d. tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme, kur, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 37), pažymėjo, kad iš pradžių nei vienas vairuotojas neneigė, jog susidūrimo metu jie abu važiavo atbuli, ir eismo įvykio vietos schemos neginčijo, todėl pareigūnui dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės jokių abejonių nekilo, be to, iš automobilių apgadinimų (braukimo žymių) buvo matyti, kad susidūrimo metu automobilis Renault Espace, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo atbulas (b. l. 20, 42-43). Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pareigūnas V. I. savo 2010 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime (b. l.

21) ir, taip pat būdamas supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 69), duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 71), kur aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog iš pradžių abu vairuotojai sutiko su eismo įvykio vietos schema ir ją pasirašė, o automobilių susidūrimas įvyko dėl to, kad įvykio metu abu automobiliai išvažinėjo iš stovėjimo vietų atbuline eiga. Pažymėtina, jog minėtų liudytojų teisme duoti parodymai iš esmės atitinka pirminiuose jų paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Be to, liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio vietos schema (b. l.

15) bei nuotraukos (b. l. 19), iš kurių matyti, kad po susidūrimo ant automobilių liko braukimo žymės, t. y. automobilių susidūrimas įvyko abiem automobiliams lygiagrečiai judant iš savo stovėjimo vietų atbuline eiga. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo iškelta versija, jog susidūrimo metu jo vairuojamas automobilis jau buvo sustojęs ir pradėjęs judėti į priekį, atmestinas kaip nepagrįstas ir vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Juolab kad, kaip minėta, iš pat pradžių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su eismo įvykio vietos schema ir padarytu pažeidimu sutiko.

Taip pat pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju KET 120 punktas netaikytinas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo nesivadovavo, kadangi nagrinėjamo įvykio metu abu automobiliai judėjo lygiagrečiai, t. y. nei vienas iš jų kito atžvilgiu nebuvo iš dešinės pusės. Aplinkybė, jog iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio priekiniai ratai yra pasukti į kairę pusę, asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą taip pat nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. J. kaltės daryti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju skirti automobilių apgadinimų ekspertizę nebuvo jokio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius