b684dd2d-4cd8-4605-a576-489c19daba08 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-5121-283/2020 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-01291-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 15 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž.

Å . skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas Ž. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir Ž. Å .) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK, ir atsakovės atstovas) priteisti 1 750 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų per 2017 m. birželio 1 d.–2018 m. birželio 25 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK Antrojo sektoriaus drausmės grupei priklausančiose kamerų tipo patalpose. Teigė, kad 1-osios, 3-osios, 4-osios, 19-osios, 20-osios ir 24-osios kamerų plotas buvo nuo 5 kv. m iki 14,43 kv. m, o jose buvo kalini 1–4 nuteistieji, taip buvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma tenkanti vienam asmeniui. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad nustatant minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , tenkančiÄ vienam asmeniui, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas kamerose esančių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas.

Teigė, kad kamerose sanitarinis mazgas nuo patalpos gyvenamosios dalies buvo atskirtas tik pertvara, kamerose nebuvo įrengtų kabinų, sanitariniame mazge įrengtas tupiamas klozetas, todėl buvo priverstas naudotis netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu. Be to, tvirtino, kad buvo kalinamas kameroje, kurio iÅ¡daužtas stiklo paketas, todėl kameroje buvo Å¡alta ir drėgna, ir tai neigiamai atsiliepė jo sveikatai - skaudėjo galvÄ , kojas, nugarÄ . Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė moralinę žalÄ , t. y. jautė emocinį nestabilumÄ , dvasinius bei kitus iÅ¡gyvenimus, pablogėjo sveikata, savijauta (b. l. 1).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu į skundÄ prašė Ž. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK bausmę atliko iki 2019 m. kovo 14 d., po to buvo perkeltas į kitÄ pataisos įstaigÄ , tačiau skundÄ teismui dėl kalinimo sÄ lygų pateikė tik 2020 metų gegužės 17 d., d., t. y. praėjus metams ir trims mėnesiams po iÅ¡vykimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Per visÄ kalinimo laikotarpį nei į įstaigos administracijÄ , nei į kitas institucijas dėl teisės aktais nustatytų kalinimo sÄ lygų pažeidimo pareiÅ¡kėjas nesikreipė.

PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, kad Ž. Å . pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi į PravieniÅ¡kių PN-AK Antrojo sektoriaus 1-Ä jÄ , 3-Ä jÄ , 4-Ä jÄ , 19-Ä jÄ , 20-Ä jÄ ir 24-Ä jÄ kameras. Atsakovės atstovė teigė, kad pataisos įstaiga užtikrina tinkamÄ sanitarinių mazgų įrengimÄ kamerose, kuris atitinka norminių teisės aktų reikalavimus. Kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo kameros sienomis nuo lubų iki grindų, į sanitarinį mazgÄ Ä¯rengtos varstomos sandarios durys.

Teigė, kad Antrojo sektoriaus uždarosios zonos sanitarinių mazgų patalpose ir kamerose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, o esant poreikiui, kamerų patalpas galima vėdinti ir per langus. Nurodė, kad Antrojo sektoriaus uždarosios zonos langai plastikiniai, tvarkingi, sudaužyti langų stiklai ar sugadinti darinėjimo mechanizmai nedelsiant taisomi arba keičiami naujais. Tvirtino, kad pataisos namų patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skiriamus asignavimus. Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigų baldų ir kito inventoriaus dydžio, užimamo ploto ir kitų parametrų, nenustato pataisos įstaigoms pareigos tokius duomenis kaupti ir apskaityti, todėl baldais, inventoriumi ar kita įranga neužimtų gyvenamų patalpų ploto apskaita nevedama.

Tvirtino, kad, pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , nuteistiesiems skirtas gyvenamas plotas skaičiuojamas nepriklausomai nuo įstaigos inventoriaus ir nuteistųjų asmeninių daiktų užimamo ploto. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį kad, pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo jo kalinimo kamerų tipo patalpose, per tÄ laikÄ dalis baldų inventoriaus galėjo bÅ«ti pakeista, kokie konkretÅ«s baldai, koks kitas konkretus inventorius buvo kamerose ginčo laikotarpiu, duomenų neturi.

Nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK patalpos Å¡ildomos centralizuotai, įstaiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamose patalpose. Esant bÅ«tinumui, pagal nuteistųjų praÅ¡ymus iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai. Nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) ginčo laikotarpiu 1-osios, 3-osios, 4-osios, 19-osios, 20-osios ir 24-oios kamerų netikrino. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ ginčo laikotarpį buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpose, kuriose jam nepertraukiamai buvo užtikrinta ne mažesnė kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Nurodė, kad, pagal šiuo metu galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punkto nuostatas, pareiškėjas turi neribotas galimybes gauti visus šio skundo išnagrinėjimui reikalingų jo asmens bylos dokumentų kopijas ir jas pateikti teismui. Įrodymų, kuriuos pareiškėjas pats turi neribotas galimybes pateikti teismui, rinkimo ir pateikimo naštos perkėlimas Pravieniškių PN-AK neatitinka principinių įrodinėjimo naštos procesinių principų, tuo labiau, kad pataisos įstaigos ir kitų institucijų atsakymai į pareiškėjo skundus buvo įteikti jam asmeniškai, todėl privalėjo pateikti teismui prie skundo.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl galimai neteisėtų veiksmų, teisės aktų pažeidimų yra pernelyg abstraktÅ«s, todėl PravieniÅ¡kių PN-AK bÅ«tų užkrauta pernelyg neproporcinga naÅ¡ta siekiant paneigti pareiÅ¡kėjo abstrakčius ir neapibrėžtus teiginiams (b. l. 12-19). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, atlyginimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

IÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes, sprendžiama, jog pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai ir konkrečiai apibrėžė, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 25 d. (b. l. 1). PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK administracija neužtikrino nustatyto minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto. Ginčo laikotarpiu Bausmių vykdymo kodekso nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punktas (2016 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 1R-268 redakcija) nustatė, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis 3,6 kv. m. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustatė baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl daroma iÅ¡vada, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo paskyrimo į konkrečiais kameras, paskyrimo laikotarpius, kamerų plotus, jose įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių, todėl darydamas iÅ¡vadas, jais remiasi. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų apie tai, kiek asmenų kalėjo kamerose, pareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas bendrÄ kameros plotÄ padalijus iÅ¡ kameroje esančių gyvenamųjų vietų skaičiaus.

Remiantis Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 1 d.–2018 m. birželio 25 d. laikotarpiu bausmę atliko Antrojo sektoriaus 1-oje, 3-ioje, 4-oje, 19-oje, 20-oje ir 24-oje kamerų tipo patalpose (b. l. 14, 20, 21). Antrojo sektoriaus 1-os kameros plotas yra 6,58 kv. m, joje įengta viena gyvenamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 6,58 kv. m ploto; 3-os kameros plotas – 14,78 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,69 kv. m ploto; 4-os kameros plotas – 13,88 kv. m, joje įrengtos 3 gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,62 kv. m ploto; 19-os kameros plotas – 14,43 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,61 kv. m ploto; 20-os kameros plotas – 13,88 kv. m, joje įrengtos 2 gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,94 kv. m ploto; 24-os kameros plotas – 13,12 kv. m, joje įrengtos 2 gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,56 kv. m ploto.

Ä®vertinus nustatytus duomenis, konstatuojama, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose minimalaus ploto norma pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginį, kad sprendžiant dėl gyvenamojo ploto normos dydžio, turi bÅ«ti atsižvelgiama į baldų ir inventoriaus užimamÄ plotÄ , atsižvelgiama į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinėms valstybės institucijoms.

Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitų su tuo susijusių klausimų (pvz., ieÅ¡kinio senaties, konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos ir pan.), o EŽTT suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimÄ si konkrečia teise ar laisve, ir tai lemia nacionalinės teisės vertinimÄ ir taikymÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3627-502/2017, 2019 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2649-624/2018).

Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, kad apskaičiuojant minimaliÄ vienam asmeniui turinčiÄ tekti ploto normÄ , turi bÅ«ti neįskaičiuojamas jose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bylose pagal asmenų skundus dėl jų kalinimo sÄ lygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018, 2018 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2246-1062/2018, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020 ir kt.).

Tačiau teisminėje praktikoje suformuota taisyklė, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020).

Nagrinėjamoje byloje nenustačius gyvenamojo ploto, tenkančio kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje, normos pažeidimo, nėra pagrindo atsižvelgti į plotÄ , užimtÄ baldais ir kitais įrenginiais. Remiantis taikomu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgus į nustatytas byloje faktines aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad 2017 m. birželio 1 d. - 2018 m. birželio 25 laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK nepažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto reikalavimo. Be to, pareiÅ¡kėjas tvirtino, jog neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, kad teko naudotis netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, kuriame įrengtas tupiamas klozetas.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 punkto nuostatas, kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – AprÅ«pinimo normos) 10.4 punkte numatyta, kad kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas susideda iÅ¡ klozeto (kuris gali bÅ«ti ir tupiamas) ir praustuvės (1 komplektas). Daroma iÅ¡vada, kad taikomas teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimÄ unitazÄ .

Atsižvelgus į nurodytÄ teisės normos nuostatÄ , sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK Antrojo sektoriaus kamerų tipo patalpų sanitarinių mazgų įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, tupiamų tualetų nėra pagrindo vertinti kaip visiÅ¡kai netinkamų, vertinant juos sanitarijos, asmens higienos, žmogaus fiziologijos požiÅ«riais. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jis ginčo laikotarpiu bÅ«tų turėjęs tam tikrų sveikatos sutrikimų ir (ar) kokių specialių fiziologinių poreikių, dėl kurių naudojantis tupiamu tualetu bÅ«tų kilę sunkumų.

PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į skundÄ nurodė, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti sienomis nuo lubų iki grindų, į juos įrengtos varstomos sandarios durys, sanitarinių mazgų patalpose ir kamerose veikia mechaninė vėdinimo sistema, o esant poreikiui, kamerų patalpas galima vėdinti ir per langus. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais apie sanitarinių mazgų įrengimÄ , vertinti juos kaip neobjektyvius ir dėl to jais nesiremti.

Nenustačius, kad atsakovės atstovas bÅ«tų pažeidęs teisės aktuose nustatytus sanitarinių mazgų įrengimo reikalavimus, nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo veiksmus neteisėtais. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo argumentai apie teisės naudotis netinkamai įrengtais sanitariniais įrenginiais ir jo sukeltÄ neturtinę žalÄ atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigė, jog neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog kameroje įrengtas langas buvo techniÅ¡kai netvarkingas, buvo iÅ¡daužtas stiklo paketas, kameroje buvo Å¡alta ir drėgna, todėl jam skaudėjo galvÄ , kojas, nugarÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Antrajame sektoriaus patalpos Å¡ildomos centralizuotai, centralizuotas Å¡ildymas užtikrina tinkamÄ temperatÅ«rÄ gyvenamosiose patalpose.

Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad, esant bÅ«tinumui, pagal nuteistųjų praÅ¡ymus nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai, teigė, kad Antrojo sektoriaus uždarosios zonos langai plastikiniai, tvarkingi, sudaužyti langų stiklai ar sugadinti darinėjimo mechanizmai nedelsiant taisomi arba keičiami naujais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento 2020 m. liepos 31 d. teismui pateiktais duomenimis, ginčo laikotarpiu 1-osios, 3-iosios, 4-osios, 19-osios, 20-osios ir 24-osios kamerų tipo patalpose buvusių kalinimo sÄ lygų pagal pareiÅ¡kėjo skundus netikrino (b. l. 46-47).

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kuriuo konkrečiu laikotarpiu ir kurios kameros langas buvo techniÅ¡kai netvarkingas, iÅ¡daužtas lango stiklo paketas, gyvenamojoje patalpoje netinkama oro temperatÅ«ra ir drėgmė. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė 2018 m. kovo 16 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus raÅ¡tÄ Nr. (2-22 4.80)2-10871, skirtÄ kitam nuteistajam, kuriuo buvo atsakyta į Å¡io asmens 2018 m. sausio 25 d. skundÄ . Nurodytame raÅ¡te pateikti duomenys apie 3-ojoje kamerų tipo patalpoje patikrinimo metu nustatytÄ nežymų oro temperatÅ«ros neatitikimÄ HN 134:2015 reikalavimams ir kameroje esantį techniÅ¡kai netvarkingÄ , nesandarų bei suskaldyto stiklo paketo langÄ (b. l. 37-38).

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK Antrojo sektoriaus 3-ojoje kameroje bausmę atliko 2017 m. rugsėjo 14 d. – 2017 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. rugsėjo 21 d. – 2017 m. rugsėjo 29 d., 2017 m. spalio 4 d. – 2017 m. spalio 6 d., 2017 m. spalio 12 d. – 2017 m. lapkričio 3 d. laikotarpiais. Atsižvelgus į nustatytÄ aplinkybę, sprendžiama, kad 2018 m. kovo 16 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus raÅ¡tas Nr. (2-22 4.80)2-10871 nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Antrojo sektoriaus 3-ojoje kameroje, jos langas buvo techniÅ¡kai tvarkingas ir kokia Å¡ioje kameroje buvo oro drėgmė bei temperatÅ«ra.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 3 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-176 duomenimis, 2018 m. sausio 9 d. patikrinus Antrojo sektoriaus 1-osios kamerų tipo patalpos oro temperatÅ«rÄ , HN 134:2015 nustatytų reikalavimų neatitikimų nenustatyta (b. l. 65); 2018 m. balandžio 12 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-1862 užfiksuota, kad Antrojo sektoriaus 3-ojoje kamerų tipo patalpoje esantis langas buvo techniÅ¡kai netvarkingas (b. l. 124). Teismas sprendžia, kad nors patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Antrojo sektoriaus 3-iosios kameros langas buvo techniÅ¡kai netvarkingas, tačiau nagrinėjamoje byloje pastarasis aktas nelaikomas tinkamu įrodymu, kadangi kalinimo sÄ lygos 3-ojoje kameroje buvo vertintos tuo metu, kai joje pareiÅ¡kėjas bausmės neatlikino.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę 1-ojoje ir 3-ojoje kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, jose buvusios kalinimo sÄ lygos neatitiko higienos normų reikalavimų. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta kitų duomenų, kuriais remiantis, bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę 1-ojoje, 3-iojoje, 4-ojoje, 19-ojoje, 20-ojoje ir 24-ojoje kamerų tipo patalpose, bÅ«tų buvę pažeistos HN 134:2015 nuostatos. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2018 m. sausio 17 d. kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ praÅ¡ymu iÅ¡duoti elektrinį Å¡ildytuvÄ , kadangi Antrojo sektoriaus 4-ojoje kameroje yra Å¡alta dėl techniÅ¡kai netvarkingo lango (b. l. 176).

PravieniÅ¡kių PN-AK 2018 m. vasario 13 d. raÅ¡tu Nr. 7-504 pareiÅ¡kėjui atsakė, kad Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius 4-osios kameros netvarkingÄ langÄ suremontavo, duomenų, kada pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas Å¡ildytuvas nenurodė (b. l. 175). Ä®vertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. sausio 17 d., t. y. žiemos metu, dėl 4-osios kameros netvarkingo lango juto Å¡altį, dėl ko buvo priverstas praÅ¡yti Å¡ildytuvo. Teismo vertinimu, iki buvo suremontuotas langas, pareiÅ¡kėjas dėl patalpoje buvusios žemos temperatÅ«ros galėjo patirti nepatogumų.

Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ bei įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau nustatyto kalinimo sÄ lygų pažeidimo pobÅ«dis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , prašė priteisti 1 750 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

EŽTT jurisprudencijoje (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista asmens neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, jog dėl tinkamos oro temperatÅ«ros 4-ojoje kamerų tipo patalpoje neužtikrinimo pareiÅ¡kėjo sveikatai kilo sunkių padarinių, kad galiojančių teisės normų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiÅ¡kėjui buvo itin intensyvÅ«s, bei nesant duomenų, kad pataisos įstaiga bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamas pagrindas apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , o neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisti.

Remiantis tuo, kas nurodyta, pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: pareiÅ¡kėjo Ž. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad 2018 m. sausio 17 d.

– 2018 m. vasario 13 d. laikotarpiu PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista pareiÅ¡kėjo Ž. Å . teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas. KitÄ skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė