b6839fdc-b45b-41fd-9804-bb2c2a11e828 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-209/2018              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22174-2016-8             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              1.2.20.6.1.; 1.1.4.2.; 1.2.14.5.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 19 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,nuteistajam V.

S.,  teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir subendrinta bausmė skirta – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡i subendrinta bausmė iÅ¡ dalies sudedant subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, pakeisto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi, paskirta bei neatlikta bausme ir subendrinta galutinė bausmė skirta – laisvės atėmimas 2 metams.V.

S. į galutinės bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas 2016 m. gegužės 11 d. ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. (2 paros).Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 8 punktais, bausmės vykdymas V. S. atidėtas 3 metams ir per šį laikÄ jam skirtos pareigos tęsti legalų darbÄ ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti panaikinta pradėjus vykdyti bausmės vykdymo atidėjimÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

V. S. nuteistas už tai, kad pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , o bÅ«tent: jis, 2016 m. balandžio 19 d., 13.06 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , melagingai pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , t. y., kad 2016 m. balandžio 19 d., laikotarpiu nuo 12.05 val. iki 12.25 val., (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje nuo automobilio „BMW 750“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pavogti abiejų pusių veidrodžių stikliukai, dvi priekinės grotelės, naktinio matymo kamera, priekinės kairės ir deÅ¡inės pusės kameros, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18376-16 dėl vagystės. Toliau jis, tęsdamas veikÄ , 2016 m. balandžio 19 d., laikotarpiu nuo 13.16 val. iki 13.19 val., apklausiamas nukentėjusiuoju, davė melagingus parodymus apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ .V.

S. nuteistas ir už tai, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:jis, 2016 m. balandžio 19 d., tiksliai teismo nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , kreipėsi į draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir raÅ¡tu pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , t. y., kad 2016 m. balandžio 19 d., nuo 12.00 val. iki 12.20 val., (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, nuo automobilio „BMW 750“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pavogti abiejų pusių veidrodžių stikliukai, dvi priekinės grotelės, naktinio matymo kamera, priekinės kairės ir deÅ¡inės pusės kameros, pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tikėdamasis gauti 3509 eurų draudžiamÄ jÄ iÅ¡mokÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ draudiminės iÅ¡mokos jam neiÅ¡mokėjo.Apeliaciniu skundu nuteistasis V.

S. praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius apelianto kaltės padarius nusikalstamas veikas. Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, vertindamas įrodymus, rėmėsi tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai vertino vaizdo kamerų užfiksuotus duomenis. Apelianto manymu, vaizdo įraÅ¡e neužfiksuoti į prekybos centro transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telę įvažiavusio automobilio BMW valstybinis numeris ir ar Å¡is automobilis yra bÅ«tent ta transporto priemonė, kuriÄ vairavo V.

S.. Be to, apeliantas po prekybos centro aikÅ¡telę važiavo ne kartÄ , todėl vaizdo kameros galėjo užfiksuoti jau apvogto automobilio vaizdÄ , o ne esminį faktÄ , jog jis į aikÅ¡telę įvažiavo jau be automobilio grotelių ir kitų detalių. Pažymi, kad byloje nėra kitų įrodymų, jog apeliantas į aikÅ¡telę įvažiavo su iÅ¡komplektuotu automobiliu. Nors ikiteisminio tyrimo metu praÅ¡ymas dėl visos vaizdo medžiagos buvo tenkintas, tačiau Å¡io įrodymo gauti nepavyko, nes visas vaizdo įraÅ¡as nebuvo iÅ¡saugotas.

Todėl liko nepaneigti apelianto parodymai dėl pirminio įvažiavimo sukomplektuotu automobiliu į prekybos centro transporto priemonių stovėjimo aikštelę. Aplinkybė, kad V. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, nesant kitų įrodymų, negali būti laikoma jo kaltės įrodymu. Kaip ir kreipimasis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos ir po to šios išmokos atsisakymas. Nors automobilio detalių įsigijimo dokumentai išrašyti neegzistuojančios įmonės vardu, tačiau jie patvirtina, kad minėtos detalės tikrai buvo įsigytos.

Be to, fizinis asmuo neatsako ir negali atsakyti už įmonių buhalterinę bei Å«kinę komercinę veiklÄ . Taip pat apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei prokuroro veiksmai, formaliai atliekant baudžiamojo proceso veiksmus, vertintini psichologinio spaudimo priemone, kadangi visapusiÅ¡kam duomenų surinkimui jie neskyrė dėmesio, kadangi tik po apelianto praÅ¡ymo papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ buvo kreiptasi dėl vaizdo įraÅ¡o iÅ¡reikalavimo, kuris po ilgo laikotarpio nebuvo iÅ¡saugotas.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė prieÅ¡taringais duomenimis, nepaÅ¡alino juose esančių esminių prieÅ¡taravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų, kas lėmė nepagrįstÄ nuosprendžio priėmimÄ ir nekalto asmens nuteisimÄ . Teismo posėdyje nuteistasis V. S. ir jo gynėja advokatė Kristina Sandaraitė-Butvilienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo V.

S. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi be pagrindo rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei netinkamai vertino prekybos centro transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telės vaizdo įraÅ¡o duomenis. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo iÅ¡vados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V.

S. 2016 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. birželio 10 d. apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo pareigūno, metu prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas. 2016 m. gegužės 11 d. V. S. parodė, kad 2016 m. balandžio 19 d., apie 12.00 val., atvažiavo į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę savo automobiliu „BMW 750“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis jau buvo be priekinių grotelių su naktinio matymo kamera, priekinio bamperio šoninių vaizdo kamerų ir šoninių veidrodėlių stikliukų.

IÅ¡ pradžių jis automobilį paliko virÅ¡utiniame automobilių stovėjimo aikÅ¡telės aukÅ¡te, nes jam reikėjo užeiti į sporto klubÄ . Vėliau nusileido į požeminę stovėjimo aikÅ¡telę ir nuėjo į prekybos centrÄ . Grįžęs po 15 minučių nusprendė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus ir jiems papasakoti, kad į prekybos centrÄ atvažiavo su tvarkingu automobiliu, o vėliau pastebėjo, kad automobiliui trÅ«ksta tam tikrų dalių. Jis pripažino, kad policijos pareigÅ«nams papasakojo melagingas įvykio aplinkybes ir dėl to apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus.

Taip pasielgė siekdamas gauti draudimo iÅ¡mokas dėl sunkios materialinės padėties. Po įvykio visas trÅ«kstamas dalis sudėjo atgal ir jokios žalos nepatyrė. Dėl savo veiksmų labai gailisi (t. 1, b. l. 64). 2016 m. birželio 10 d. apklausos metu V. S. savo kaltę taip pat pripažino visiÅ¡kai, patvirtino 2016 m. gegužės 11 d. apklausos metu duotus parodymus ir patikslino, kad pranešė policijai apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ dėl automobilio apdailos dalių vagystės ir davė melagingus parodymus.

TÄ pačiÄ dienÄ po praneÅ¡imo apie vagystę policijai jis nuvyko į draudimo bendrovę AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir parašė praÅ¡ymÄ dėl draudimo iÅ¡mokos gavimo dėl tariamai įvykdytos vagystės. Draudimo bendrovės atstovas apžiÅ«rėjo automobilį ir jį nufotografavo. KitÄ dienÄ jis nuvažiavo į autodalių parduotuvę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur nusipirko dalis, kurias nurodė policijos pareigÅ«nui ir draudimo bendrovei: 2 veidrodžių stikliukus, 2 priekines groteles, naktinio matymo kamerÄ bei priekines kairės ir deÅ¡inės pusės kameras.

Å ias detales jis pirko tam, kad galėtų vėliau parduoti. TÄ pačia dienÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir kvitÄ pristatė draudimo bendrovei tikėdamasis gauti joje nurodytÄ sumÄ , t. y. 3509 eurus, ir tokiu bÅ«du pasipelnyti. Dėl savo veiksmų gailisi (t. 1, b. l. 68). IÅ¡ bylos matyti, kad V. S., 2016 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. birželio 10 d. apklausiamas tyrėjo, neužsiminė apie jam darytÄ neleistinÄ pareigÅ«nų poveikį. Tokios aplinkybės nuteistasis nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu vykusioje vėlesnėje (2016 m. gruodžio 21 d.) apklausoje, tik paaiÅ¡kino, kad save apkalbėjo dėl tuo metu iÅ¡gyvento sunkaus psichologinio momento, gerai nesuvokdamas situacijos (t. 1, b. l. 116-117).

Ir tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis, 2017 m. birželio 20 d. teisiamajame posėdyje duodamas parodymus, iÅ¡kėlė versijÄ , kad jis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl pareigÅ«nų daromo psichologinio spaudimo (t. 1, b. l. 193-199). Tačiau V. S. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nekonkretizavo, kokiu bÅ«du jam buvo daromas spaudimas, kad jis duotų save kaltinančius parodymus. Be to, byloje nėra duomenų, kad V.

S. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, jog bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigÅ«nų galimos nusikalstamos veikos padarymo Å¡ioje byloje atliktame ikiteisminiame tyrime. Be kita ko, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apelianto praÅ¡ymu liudytoju buvo apklaustas vyresnysis tyrėjas V. J., dalyvavęs 2016 m. gegužės 11 d. V. S. apklausoje, kuris patvirtino, kad nuteistasis davė parodymus laisva valia, jam nebuvo daromas joks spaudimas (t. 2, b. l. 99-101).Teisėjų kolegija pažymi, kad V.

S. apklausos, vykusios 2016 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. birželio 10 d., atliktos nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos (BPK 188 ir 189 straipsniai) ir jo nurodytomis aplinkybėmis galima vadovautis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad V. S. 2016 m. gruodžio 21 d. apklausos metu ir teisiamajame posėdyje davė parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų 2016 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. birželio 10 d., perskaitė jo parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas), aiškinosi apelianto parodymų keitimo priežastis, o apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai atmetė jo pakeistus parodymus kaip nepagrįstus ir iš dalies rėmėsi ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotais parodymais, kurie laikytini įrodymu BPK 20 straipsnio prasme.

Be to, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, taip pat jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012). Nagrinėjamoje byloje V. S. parodymai, 2016 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. birželio 10 d. duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nelaikytini savarankiÅ¡ku įrodymu, tačiau jie yra svarbÅ«s vertinant vėlesnių apelianto parodymų patikimumÄ ir formuojant teismo vidinį įsitikimÄ .

Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad V. S. 2016 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. birželio 10 d. duoti parodymai yra patikimi ir objektyvÅ«s, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino prekybos centro transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telės vaizdo įraÅ¡o duomenis. Vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėtas 2016 m. balandžio 19 d. vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Atidarius pirmÄ jį failÄ ,,CH 16 2016-04-09120450 camera 16“, matyti, kad į požeminę automobilių stovėjimo aikÅ¡telę įvažiuoja automobilis ,,BMW“.

Automobilis yra be priekinių sidabrinės spalvos grotelių. ApžiÅ«rėjus failÄ ,,1.02.R 160419 12 0000“, matyti, kaip 12.06 val. į automobilių požeminę stovėjimo aikÅ¡telę įvažiuoja tamsios spalvos automobilis ,,BMW“. Automobilį, važiuodamas atbuline eiga, vairuotojas pastato ir 12.07 val. nuo jo nueina. Vaizdo kameros vėl vaizduoja vairuotojÄ 12.18 val., tuomet kai jis grįžta prie automobilio. Laiko tarpe nuo 12.07 val. iki 12.18 val. kameros nefiksuoja, kad kas nors bÅ«tų priėjęs prie minėto automobilio ,,BMW“.

Vairuotojas prieina prie automobilio, pradeda mosikuoti rankomis. 12.53 val. privažiuoja policijos tarnybinis automobilis, ženklintas policijos skiriamaisiais ženklias (t. 1, b. l. 43-47). Be to, liudytojas V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad peržiÅ«rėjęs iÅ¡ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ gautÄ vaizdinę medžiagÄ matė, kaip automobilis „BMW“ atvažiuoja, kaip jis juda, įvažiuoja į virÅ¡utinę stovėjimo aikÅ¡telę be priekinių grotelių ir nuvažiuoja kažkur, kur vaizdo įraÅ¡o nėra.

Vėliau Å¡is automobilis pastatomas į Å¡io prekybos centro požeminę automobilių stovėjimo aikÅ¡telę be priekinių grotelių. Akivaizdžiai matėsi, kad jau pastatant automobilį, jis buvo nurinktas (t. 2, b. l. 99-101). Liudytojas J. Ž. taip pat parodė, kad dirbdamas apsaugos darbuotoju pastebėjo, kad į prekybos centro požeminę aikÅ¡telę atvyko policijos pareigÅ«nai. Pasiteiravęs, kas nutiko, jis sužinojo, jog buvo apvogtas automobilis „BMW“. Gavęs administracijos leidimÄ peržiÅ«rėjo vaizdo kamerų įraÅ¡us, kuriuose buvo matyti, kaip minėtas automobilis atvyksta į požeminį garaÅ¾Ä .

Akivaizdžiai matė, kad automobilis į aikÅ¡telę atvažiavo jau iÅ¡ dalies iÅ¡komplektuotas. Automobilis atvažiavo, sustojo, žmogus iÅ¡lipo ir nuėjo, neužilgo grįžo. Per tÄ laikotarpį prie automobilio priėjęs nieks nebuvo (t. 1, b. l. 144-146).Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad V. S. vairuojamas automobilis „BMW“ į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę atvažiavo jau iÅ¡komplektuotas. Nors nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė nuotraukas, kuriose matyti vaizdo kamera, kuri neva turėjo užfiksuoti, jog į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę V.

S. vairuojamas automobilis atvyko tinkamai sukomplektuotas, tačiau minėtos nuotraukos nepaneigia teismo įsitikinimo, jog buvo prieÅ¡ingai. Be to, byloje yra duomenys, kurie patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai kreipėsi į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ administracijÄ su praÅ¡ymu, pateikti apelianto nurodytos vaizdo kameros vaizdo įraÅ¡Ä , tačiau gavo atsakymÄ , kad įraÅ¡as buvo neiÅ¡saugotas. Juolab, kad V. S. kaltę pagrindžia kiti du jau aptarti prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės vaizdo kamerų įraÅ¡ai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad be V. S. prisipažinimo kaltu ikiteisminio tyrimo metu (2016 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. birželio 10 d.) ir prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių stovėjimo aikštelės vaizdo įrašo, apelianto kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: liudytojų T. A., A. Š., J. Ž., V. J., A. M., A. T., I. S. parodymais, V. S. 2016 m. balandžio 19 d. protokolu-pareiškimu, pranešimu apie įvykį, 2016 m. balandžio 19 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, V. S. 2016 m. balandžio 19 d. praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimines iÅ¡mokas, 2016 m. lapkričio 2 d. apžiÅ«ros protokolu, 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl automobilio detalių vagystės, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 3 d. raÅ¡tu Nr. 1705281 dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo, 2016 m. gegužės 11 d. tarnybiniu praneÅ¡imu ir kita bylos medžiaga.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remdamasis surinktų, teisme iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡samiai motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

S. apkaltinamajame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ (automobilio „BMW 750“ detalių vagystę) ir pasikėsino apgaule įgyti AB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ 3509 eurų dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniame skunde neginčijama paskirtos bausmės rÅ«Å¡is bei dydis ir paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. S. bausmes, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadijÄ , kaltės formÄ ir rūšį, pavojingumÄ visuomenei, jų padarymo motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas V.

S. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė tinkamas bausmes. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį subendrindamas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas ir tokiu bÅ«du paskyrė neteisingÄ subendrintÄ bausmę. V. S. bendra tyčia buvo nukreipta apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , t. y. gauti AB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo iÅ¡mokÄ , o kiti jo veiksmai (praneÅ¡imas apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ bei melagingų parodymų davimas) buvo tik priemonė pirmiau nurodytam tikslui pasiekti, todėl jam inkriminuotos veikos sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ios iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja ir formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kuriÄ idealioji nusikalstamų veikų sutaptis konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011).

Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡samus bendrÄ veikÄ sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neiÅ¡vengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vienÄ , t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iÅ¡ kurių kiekviena turi skirtingÄ , savarankiÅ¡kÄ raiÅ¡kÄ baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra bÅ«tent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvienÄ Å¡ių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo bÅ«du.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpÄ laiko tarpÄ , įgyvendinant bendrÄ sumanymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius.Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad V.

S. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės turi bÅ«ti bendrinamos ne dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), o apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, neteisingai pritaikęs BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, paskyrė per griežtÄ ir galutinę subendrintÄ bausmę, tačiau tinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ trejiems metams bei skirdamas įpareigojimus tęsti legalų darbÄ ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo V.

S. (V. S.) apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį subendrinimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę skirti – laisvės atėmimÄ 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡iÄ subendrintÄ bausmę iÅ¡ dalies sudedant subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi, paskirta bei neatlikta bausme ir subendrintÄ galutinę bausmę skirti – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 8 punktais, bausmės vykdymÄ V.

S. atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti legalų darbÄ ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                               Stasys Lemežis                                                                                                              Vladislavas Lenčikas                                                                                                              Laureta Ulbienė