b68288ca-0f2b-477d-b8bd-617334cdd4ef · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-94-309/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39965-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 18 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei, nuteistojo R.

B. gynėjui advokatui Kęstučiui Valiui, nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Zigmantui Lipnevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. B. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo: A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityta pagal Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 16 d. 9.50 val. iki 2019 m. gruodžio 18 d. 8.30 val. (dvi paros). Civilinio ieÅ¡kovo M. L. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir priteista jam solidariai iÅ¡ A. B. ir R.

B. 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. B. ir R. B. nuteisti už tai, kad 2019 m. rugsėjo 16 d., laikotarpiu nuo 17.40 val. iki 18.10 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡laužę plastikinio lango rėmÄ , įsibrovė į patalpÄ â€“ M. L. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , ir iÅ¡ ten slapta pagrobė svetimÄ , M. L. priklausantį turtÄ â€“ pinigus 500 eurų, ir taip padarė nukentėjusiajam M.

L. 500 eurų turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , priimdamas skundžiamÄ nuosprendį rėmėsi prieÅ¡taringais liudytojų parodymais.

Teigia, kad liudytojas A. B. bylos nagrinėjimo teisme metu davė melagingus parodymus, jog jis (R. B.) ir A. B. 2020 m. rugsėjo 14–16 d. ėjo per sodybÄ ir vaikščiojo po kiemÄ dvi dienas. Pažymi, kad nei jis, nei A. B. tokių aplinkybių, kaip teigia liudytojas A. B., nenurodė, jau savo pirminiuose parodymuose tvirtino, kad jie nusikaltimo nepadarė. Atkreipia dėmesį, kad nors liudytojas A. B. nurodė, jog atpažino juos pagal veido bruožus, tačiau teisme uždavus klausimÄ , pagal kokius bÅ«tent bruožus, liudytojas į šį klausimÄ atsakyti negalėjo.

PraÅ¡o įvertinti ir kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog liudytojas A. B. pats tyrė bylÄ , akivaizdu, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. 2.2. Be to, apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai suteikė liudytojams BPK 89 straipsnyje reglamentuotÄ specialisto statusÄ , nes jie neva sugebėjo atpažinti asmenis neaiÅ¡kiame vaizdo įraÅ¡e. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė ekspertizės iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog vaizdo įraÅ¡e matomi žmonės negali bÅ«ti atpažįstami, ir padarė prielaidÄ , jog tai nereiÅ¡kia, kad vaizdo įraÅ¡e matomas asmuo negali bÅ«ti atpažintas policijos pareigÅ«nų.

PraÅ¡o peržiÅ«rėti byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä , kartu įvertinti ir tai, ar įmanoma per tokį trumpÄ laikÄ iÅ¡laužti langÄ , apieÅ¡koti kambarius bei surasti pinigus. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog buvo pagrobta kaltinime nurodyta pinigų suma.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendį kaip neteisėtÄ , kuriuo, be kita ko, paskirta griežta bausmė, ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas yra Å¡aliÅ¡kas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų, t. y. nevertino įrodymų visumos, dalies įrodymų (liudytojų parodymų) apskritai nevertino, be to, suraÅ¡ydamas nuosprendį, pažeidė ir BPK 305 straipsnio reikalavimus.

Teigia, kad liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu davė klaidingus parodymus, negalėjo nurodyti, pagal kokius veido bruožus jį atpažino. Prašo įvertinti visus liudytojo A. B. parodymus kartu su kitų liudytojų parodymais. Teigia, kad jis nenurodė tokių aplinkybių, kokias savo parodymuose nurodė liudytojas A. B.. 3.2. Dėl liudytojos M. R. parodymų, kad pastaroji teisiamajame posėdyje atpažino jį pagal ausis ir plaukus, apeliantas atkreipia dėmesį, kad ši liudytoja, duodama pirminius parodymus, atpažino jį su gobtuvu ant galvos, dėl to kyla abejonių, kaip ši liudytoja galėjo atpažinti asmenį pagal plaukus ir ausis esant jam su gobtuvu. 3.3.

Pasak nuteistojo, teismas nenustatė paties įsibrovimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ fakto, tik padarė prielaidÄ , kad du asmenys, einantys per sodybÄ , galėjo įsibrauti į patalpas. Be to, teismas nepagrįstai pripažino įrodymu ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi vaizdo įraÅ¡u, nes jame matomi asmenys neatpažįstami, be pagrindo rėmėsi liudytojų spėlionėmis, kad vaizdo įraÅ¡e matomi jis (A. B.) ir R. B.. 3.4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, suteikė prioritetÄ vieniems iÅ¡ jų, nemotyvuotai atmetė ekspertizės iÅ¡vadÄ , kad vaizdo įraÅ¡e matomi asmenys negali bÅ«ti atpažįstami, rėmėsi liudytojų samprotavimais ir prielaidomis, kurių negalima patikrinti, nei patvirtinti, nei paneigti.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai suteikė liudytojams BPK 89 straipsnyje reglamentuotÄ specialisto statusÄ , ir jų parodymais nepagrįstai grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Mano, kad liudytojai jo atžvilgiu yra nusiteikę prieÅ¡iÅ¡kai, nes jis pastariesiems žinomas kaip nusikaltimus darantis asmuo. Akcentuoja, kad visi neaiÅ¡kumai ir abejonės, nesant kaltę patvirtinančių įrodymų, turi bÅ«ti vertinami kaltinamojo naudai. 3.5. Nuteistasis praÅ¡o peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä , įvertinti, ar jis nėra sumontuotas (iÅ¡karpytas), ar jame nurodytas laikas atitinka vagystės datÄ ir praneÅ¡imo policijai laikÄ , taip pat įvertinti, ar asmenys galėjo per tokį trumpÄ laikÄ Ä¯vykdyti vagystę.

Pažymi, kad tokiu atveju kaltinamieji turėjo žinoti apie pinigus. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų asmenų nepažino, o teisiamojo posėdžio metu atpažino R. B.. Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rint įvykio vietÄ nebuvo rasta nei jo, nei R. B. atspaudų, nebuvo nustatyta, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«tent jie. Teigia, kad teismas padarė tik prielaidÄ , kad asmenys, ėję per sodybÄ , per 2–3 minutes sugebėjo iÅ¡laužti lango rėmÄ , patekti į vidų, apieÅ¡koti kambarius ir surasti pinigus, kurių buvimo, be kita ko, nepatvirtina jokie bylos duomenys.

PraÅ¡o neteisti jo už praeitį, už tai, kad jis anksčiau yra teistas už tokį patį nusikaltimÄ .

4. Teismo posėdyje nuteistųjų R. B. ir R. B. gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai 5. Nuteistųjų R. B. ir A. B. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. B. ir A. B. nurodė, kad nusikalstamos veikos jie nepadarė, todėl yra nuteisti nepagrįstai. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, t. y. nevertino įrodymų visumos, dalies liudytojų parodymų apskritai nevertino, suraÅ¡ydamas nuosprendį, pažeidė ir BPK 305 straipsnio reikalavimus. 7. Pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. 8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Taigi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Å iuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). 9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ ir iÅ¡analizavusi skundžiamÄ nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino R. B. ir A. B. kaltais padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje bei susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę.

Nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais.

10. Iš nukentėjusiojo M. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 32–35, 55–57, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme) matyti, kad jis 2019 m. rugsėjo 16 d., apie 18.10 val., grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pamatė, kad yra išlaužtas plastikinio namo lango rėmas. Namuose spintelėje pasigedo 500 Eur, kurių buvo 3 kupiūros po 100 Eur ir 4 kupiūros po 50 Eur. Namai be priežiūros buvo palikti nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. 17.40 val. iki kol jis (M.

L.) grįžo į namus. Jo tėvai tuo metu buvo iÅ¡vykę Å¡erti gyvulių. PeržiÅ«rėjęs prie Å«kinio pastato esančios vaizdo kameros įraÅ¡Ä , jis pamatė, kad jame užfiksuota, kaip 17.40 val. jo tėvai traktoriumi iÅ¡važiuoja iÅ¡ namų, 17.56 val. nuo sodo pusės ateina du vyriÅ¡kiai, kurie stebėjo aplinkÄ , nuėjo, susirado metalinį strypÄ ir vėl atėjo prie namo, o 18.06 val. nubėgo nuo namo link sodo ir tvenkinio. To, kad namuose esančioje spintelėje laikė pinigus, niekas negalėjo žinoti, jis po vagystės pastebėjo, kad kambariai apieÅ¡koti, atidarytos ir kitos spintelės. PeržiÅ«rėjęs vaizdo kameros užfiksuotÄ informacijÄ , jis pastebėjo, kad asmenys, įvykdę vagystę iÅ¡ jo namų gyvenamųjų patalpų 2019 m. rugsėjo 16 d., į jo sodybÄ buvo patekę ir 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 17–19 val., įraÅ¡e matyti, kad abu kartus buvo atėję du jaunuoliai, apsirengę tais pačiais drabužiais.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusysis M. L. nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Jis dar kartÄ patvirtino, kad grįžęs į namus neberado kambario spintelėje buvusių 500 Eur – buvo pavogtas jo atlyginimas. Buvo 3 kupiÅ«ros po 100 Eur ir 4 kupiÅ«ros po 50 Eur. Niekas be jo apie pinigus nežinojo, jie nebuvo padėti matomoje vietoje. Pastebėjo, kad buvo apieÅ¡koti ir kiti kambariai. Ä® teisėjos klausimÄ atsakė, kad su R. B. yra tekę bendrauti darbo reikalais, nes jis (M. L.) dirba ŽŪB „A. s.“, R.

B. vasarÄ su tėvais ravėjo cukrinius runkelius ir jis pastaruosius yra parvežęs į namus (4 t., b. l. 8). Tai, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. grįžęs į namus jis pastebėjo iÅ¡laužtÄ plastikinio lango rėmÄ ir neberado namuose spintelėje buvusių 500 Eur, M. L. nurodė ir savo 2019 m. rugsėjo 16 d. protokole-pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 11). Taigi akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. 11. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rint (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamÄ jį namÄ , rastas praviras langas, pro kurį patekta į namÄ , ant lango kairiojo rėmo (žiÅ«rint iÅ¡ vidaus) plastike matyti likę įspausti laužimo pėdsakai, tokie pėdsakai įspausti ir ant lango kairiosios staktos (žiÅ«rint iÅ¡ vidaus) (1 t., b. l. 20–28). 12. Nukentėjusiojo M.

L. pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad įrašas pradedamas 2019 m. rugsėjo 16 d. 17:55:38. Pastebima, kad iš už krūmų dešinėje sodyboje 17:55:55 išlenda vaikinas džinsinėmis kelnėmis, pilkai melsvu bliuzonu su gobtuvu ant galvos, baltomis pirštinėmis ant rankų. Paskui jį pasirodo antras jaunuolis tamsiais plaukais, vilkintis šviesiai pilkas sportines kelnes juodomis kišenėmis, tamsiai mėlynu bliuzonu su šviesiai mėlynu intarpu ant krūtinės, mūvintis baltomis pirštinėmis.

Jie nueina link gyvenamojo namo. Vaikinų nesimato nuo 17:56:12 iki 17:57:20. Tuomet abu vaikinai nuo gyvenamojo namo nueina kiemu link vaismedžių ir krÅ«mų, iÅ¡ kur buvo atėję. IÅ¡ vaizdo vaikinai dingsta 17:57:35. 17:59:57 minėti vaikinai vėl grįžta kiemu link gyvenamojo namo. Vaikinas džinsinėmis kelnėmis deÅ¡inėje rankoje neÅ¡asi daiktÄ , panašų į metalinį laužtuvÄ . IÅ¡ kiemo vaikinai dingsta 18:00:30 link namo. Nuo to laiko iki 18:05:16 kieme asmenų nepastebėta. 18:05:16 iÅ¡ gyvenamojo namo pusės į kiemÄ Ä¯bėga vaikinas džinsinėmis kelnėmis, paskui jį – vaikinas Å¡viesiai pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis su juodomis kiÅ¡enėmis.

Abu vaikinai nubėga link vaismedžių (1 t., b. l. 67–70). 13. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad peržiÅ«rėjęs vaizdo kameros užfiksuotÄ informacijÄ , jis pamatė, jog asmenys, kurie buvo atėję į jo namus 2019 m. rugsėjo 16 d., į jo sodybÄ buvo patekę ir 2019 m. rugsėjo 14 d., kad įraÅ¡e matyti, jog abu kartus buvo atėję du jaunuoliai, apsirengę tais pačiais drabužiais, patvirtina 2019 m. spalio 4 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuotas apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, 2019 m. rugsėjo 23 d. pateiktas nukentėjusiojo M.

L. (1 t., b. l. 71–76). 14. IÅ¡ byloje esančių kratos protokolų matyti, kad 2019 m. gruodžio 16 d. atlikus kratÄ name, esančiame (duomenys neskelbtini), be kita ko, rastos ir paimtos pilkos spalvos sportinės kelnės su juodos spalvos kiÅ¡enėmis ir margu (žalsvas su juodu) juosmens raiščiu, ant kelnių kairės kiÅ¡enės yra užraÅ¡as „Unlimute D Crws Design Unit“; o atlikus kratÄ gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), be kita ko, rasta ir paimta: tamsios spalvos džemperis mėlynu intarpu; džinsai mėlyni trauktomis kleÅ¡nėmis; džinsai mėlyni su dėmėmis – trauktomis kleÅ¡nėmis (3 t., b. l. 14–32; 39–87).

Atkreipiamas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis R. B. patvirtino, jog rūbai buvo paimti iš jo namų, rūbai yra jo. Taip pat nurodė, kad jis gyvena su tėvais, jo brolis pas jį lankydavosi, kartais nakvodavo (4 t., b. l. 7). 15. 2020 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti ar vaizdo įrašuose 2019 d. rugsėjo 14 d., 2019 m. rugsėjo 16 d. yra užfiksuoti subjektai, kurių atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui, nėra galimybės. Taip pat nurodyta, kad vieno iš užfiksuotų subjekto dėvima viršutinė drabužių dalis ir kelnės yra to paties modelio kaip ir pateikti lyginamajam tyrimui; skaitmeninėse vaizdo bylose kitas užfiksuotas subjektas dėvi panašaus modelio batus ir džinsines kelnes (1 t., b. l. 93–97).

16. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis atliko tyrimÄ byloje dėl vagystės, įvykdytos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančios sodybos. Tyrimo metu nukentėjusiajam pateikus vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame matosi sodyba einantys du jam nepažįstami asmenys (jaunuoliai), jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatÄ ir ten policijos pareigÅ«nams, t. y. vyriausiajam tyrėjui A. J., vyresniajam tyrėjui D. Č. ir tyrėjai M. R. parodė šį vaizdo įraÅ¡Ä . Policijos pareigÅ«nai iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o iÅ¡ karto atpažino brolius, nurodė jų vardus ir pavardes, t. y. nurodė, kad tai yra R.

B. ir A. B., nurodė, kad šie asmenys gyvena jų aptarnaujamoje teritorijoje ir jiems yra gerai pažįstami (1 t., b. l. 139–142, parodymai ištirti apylinkės teisme). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. patvirtino, kad policijos pareigūnai atpažino R. B. ir A. B. iš išvaizdos, jie aiškiai matomi vaizdo įraše. Policijos pareigūnai jam išsamiai apibūdino kaltinamuosius, nurodė visus anketinius duomenis, iki tol jis pastarųjų nepažinojo (4 t., b. l. 9).

17. Liudytojo A. B. parodymus patvirtina liudytojų policijos pareigÅ«nų A. J., M. R. ir D. Č. parodymai, todėl sutikti su nuteistųjų teiginiu, kad Å¡io liudytojo parodymai melagingi ir jais netikėti, nėra jokio pagrindo. Nuteistojo R. B. skunde nurodyta aplinkybė, kad A. B. tyrė Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad Å¡is liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, juo labiau, kad jis iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis kaltinamuosius pažįsta dėl su darbu susijusių reikalų, pamena, kad kolegai papraÅ¡ius atpažinti asmenis iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, jis atpažino kaltinamuosius pagal veido bruožus, eisenÄ , laikysenÄ , vaizdo įraÅ¡as abejonių nekėlė, jame matėsi asmenų veido bruožai (4 t., b. l. 10).

Liudytoja M. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atvykus kolegai A. B., atsivežus medžiagÄ ir papraÅ¡ius atpažinti asmenis, ji vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ karto atpažino kaltinamuosius pagal jų Å«gį, veido bruožus, eisenÄ , nes dirbdama aptarnauja pastarųjų gyvenamÄ jÄ teritorijÄ , jai dėl Å¡ių asmenų jokių abejonių nekilo. Pažymėjo, kad vaizdo įraÅ¡as buvo ryÅ¡kus (4 t., b. l. 10–11). Kadangi liudytoja M. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 164–166), tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atpažino kaltinamuosius pagal veido bruožus, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu akcentavo, kad vyriÅ¡kis, kuris vaizdo įraÅ¡e yra užsidėjęs ant galvos gobtuvÄ , iÅ¡ veido bruožų jai labai panaÅ¡us į A.

B., akivaizdu, kad Å¡i liudytoja atpažino A. B. pagal bendrus veido bruožus, o ne pagal jo plaukus ir ausis, kaip nepagrįstai skunde nurodo pastarasis. Liudytojas D. Č. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atvykus kolegai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato ir papraÅ¡ius atpažinti asmenis, jis vaizdo įraÅ¡e atpažino kaltinamuosius pagal jų kÅ«no sudėjimÄ , eisenÄ , vaizdo įraÅ¡as buvo geras. Pažymėjo, kad su kaltinamaisiais ne kartÄ teko bendrauti dėl darbo pobÅ«džio, jis ir jo kolegos atpažino kaltinamuosius atskirai pagal asmenybes.

R. B. ir A. B. teisiamojo posėdžio metu nusiėmus kaukes, liudytojas D. Č. juos atpažino (4 t., b. l. 19). Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai A. J., M. R. ir D. Č. byloje buvo apklausti kaip liudytojai, apeliantų argumentai, kad Å¡iems asmenims teismas suteikė BPK 89 straipsnyje reglamentuotÄ specialisto statusÄ , vertinami kaip deklaratyvÅ«s ir atmetami. Tai, kad policijos pareigÅ«nai atlikdami savo darbines funkcijas yra ne kartÄ bendravę su kaltinamaisiais ir juos gerai žinodami dėl savo darbo specifikos, pastaruosius atpažino jiems pateiktame vaizdo įraÅ¡e, nereiÅ¡kia, kad jiems buvo suteiktas specialisto statusas, tai taip pat nėra aplinkybė, patvirtinanti Å¡ių liudytojų suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir prieÅ¡iÅ¡kumÄ kaltinamųjų atžvilgiu.

18. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad A. B. ir R. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. rugsėjo 16 d., laikotarpiu nuo 17.40 val. iki 18.10 val., iÅ¡laužę plastikinio lango rėmÄ , įsibrovė į patalpÄ â€“ adresu: (duomenys neskelbtini), esantį M. L. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , ir iÅ¡ ten pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ M. L. priklausančius 500 eurų. 19. Nors liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusiojo pateiktame vaizdo įraÅ¡e buvo matomi jam nepažįstami asmenys (jaunuoliai), o teisiamajame posėdyje nurodė, kad atpažįsta kaltinamuosius pagal bendrus veido bruožus, atkreipiamas dėmesys, kad Å¡is liudytojas teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog iki tol, kol kaltinamųjų iÅ¡samiai neapibÅ«dino jo kolegos, jis pastarųjų nepažinojo, o dabar atpažįsta.

Nukentėjusysis M. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vaizdo įraše kaltinamųjų neatpažino, tačiau A. B. yra matęs, teko su juo bendrauti darbo reikalais, jį ir jo tėvus yra parvežęs į namus. Vaizdo įraše asmenų veidai matėsi, vienas iš jų jam panašus į R. B., o dėl kito jis nėra tikras.

20. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas buvo rasti ir paimti rūbai: pilkos spalvos sportinės kelnės su juodos spalvos kišenėmis, su ant kairės kišenės esančiu užrašu „Unlimute D Crws Design Unit“, tamsios spalvos džemperis su mėlynu intarpu, mėlyni džinsai trauktomis klešnėmis, mėlyni džinsai su dėmėmis – trauktomis klešnėmis, ir teisiamojo posėdžio metu nuteistasis R. B. patvirtino, jog rūbai paimti iš jo namų, jie yra jo. Iš nukentėjusiojo M.

L. pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. ir vagystės dienÄ â€“ 2019 m. rugsėjo 16 d. – į jo sodybÄ atėję asmenys vilkėjo bÅ«tent tokiais drabužiais, kokie buvo rasti ir paimti R. B. namuose. Taigi, nors 2020 m. kovo 31 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti ar vaizdo įraÅ¡uose 2019 d. rugsėjo 14 d., 2019 m. rugsėjo 16 d. yra užfiksuoti subjektai, kurių atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui, nėra galimybės, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, jog vieno iÅ¡ užfiksuotų subjekto dėvima virÅ¡utinė drabužių dalis ir kelnės yra to paties modelio kaip ir pateikti lyginamajam tyrimui, o kitas užfiksuotas subjektas dėvi panaÅ¡aus modelio batus ir džinsines kelnes, be to, liudytojai A.

J., M. R. ir D. Č. be jokių abejonių patvirtino, kad vaizdo įraÅ¡uose yra užfiksuoti A. B. ir R. B., kaip teisingai pažymėta skundžiama nuosprendyje, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad jame matomų asmenų veido bruožai ir kiti požymiai atitinka A. B. ir R. B. veido bruožus ir iÅ¡vaizdÄ , nekyla jokių abejonių, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti asmenys yra bÅ«tent A. B. ir R. B..

21. Nors, kaip savo skunde pažymi nuteistasis A. B., įvykio vietoje nebuvo rasta nei jo, nei R. B. atspaudų, tai, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pastarųjų kaltės padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nepaneigia. Tiek vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys, tiek įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad į nukentėjusiojo namÄ buvo įsibrauta iÅ¡laužus plastikinio lango rėmÄ ir šį nusikaltimÄ padarė nuteistieji. Duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įraÅ¡as bÅ«tų sumontuotas, byloje nėra.

Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ nekyla jokių abejonių, kad A. B. ir R. B. byloje nustatytu laiku įvykdė jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Tai, kad pastarieji pagrobė nukentėjusiajam M. L. priklausančius 500 Eur įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kai jis detaliai nurodė vietÄ , kur buvo padėti pinigai ir kupiÅ«ras, kuriomis buvo padėta 500 Eur suma. Atsižvelgus į tai, kad bylos duomenimis nukentėjusysis dirba, nėra jokio pagrindo netikėti pastarojo teiginiu, kad jis tokiÄ pinigų sumÄ turėjo, kad įsibrovus į jo namus buvo pagrobtas jo atlyginimas. 22. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir iÅ¡analizavo visus bylos įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, prieÅ¡ingai nei teigiama A.

B. apeliaciniame skunde, nė vienam iÅ¡ jų nesuteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino kartu su kitais bylos įrodymais – nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su nuteistųjų skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio bei 305 straipsnio reikalavimų. Pastebėtina, kad nuteistųjų apeliaciniuose skunduose akcentuojami tik jiems palankÅ«s duomenys (kuriuos paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma), o toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės vertinti jų visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-719/2018).

Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidautų nuteistasis A. B., nereiÅ¡kia, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. 23. Minėta, kad savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. B., be kita ko, nurodė, jog teismas paskyrė jam griežtÄ bausmę. 24. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. 25. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam A.

B. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumÄ , tiek ir kaltininko asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , anksčiau yra teistas net 14 kartų, ne kartÄ teistas ir už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 t., b. l. 1–99), o tai rodo, kad A.

B. iÅ¡vadų iÅ¡ savo netinkamo elgesio nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia, prieÅ¡ingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 103–111), nedirba (2 t., b. l. 113), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 112), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikÄ padarė bendrininkų grupėje ir bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas).

Taigi nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos Å¡ios alternatyvios bausmės: bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. B. už jo padarytÄ nusikaltimÄ laisvės atėmimo bausmę. Ä®vertinus apelianto asmenybę sprendžiama, kad skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, bÅ«tų netikslinga, nes A.

B. nedirba, be to, ankstesniais nuosprendžiais paskyrus pastarajam tiek analogiÅ¡kas bausmes – laisvės atėmimÄ , tiek Å¡velnesnes bausmes – laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ , taikius jo teisinę padėtį lengvinantį institutÄ â€“ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei nenorÄ laikytis įstatymų.

26. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikaltimÄ , numatytÄ 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad Å¡i bausmė aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ Å¡velninti. A. B. nauju nuosprendžiu ir ankstesniu Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Taigi Å¡velninti nuteistajam A. B. paskirtÄ bausmę nėra teisinio pagrindo. 27. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistiesiems A. B. ir R. B. laisvės atėmimo bausmes, nurodė ir jų atlikimo vietÄ , t. y. laisvės atėmimo bausmes nuteistiesiems paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. liepos 1 d. netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d.

Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose ir sprendimÄ dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priims ne teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigÄ , neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimÄ . Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, siekiant paÅ¡alinti bet kokių neaiÅ¡kumų atsiradimÄ nuosprendžio vykdymo stadijoje, Å¡i nuosprendžio dalis patikslintina – iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio paÅ¡alintina dalis, kuria nuspręsta A.

Č. ir R. Č. laisvės atėmimo bausmes paskirti atlikti pataisos namuose. 28. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. 29. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

Å iaulių apygardos teisme 2021 m. vasario 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-816 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. B. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 63 Eur iÅ¡laidų, o 2021 m. vasario 9 d. gauta pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-936, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. B. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 97,70 Eur iÅ¡laidų 30. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie yra atmetami, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, taip pat tai, kad nuteistieji yra darbingo amžiaus, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas iÅ¡laidas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ nuteistojo A.

B. valstybės naudai priteisia 63 Eur, o iÅ¡ R. B. – 97,70 Eur iÅ¡laidų advokatų paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų A. B. ir R. B. apeliacinius skundus atmesti. Patikslinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendį paÅ¡alinant nuorodÄ dėl bausmės atlikimo įstaigos.

Priteisti iš nuteistojo A. B. valstybės naudai 63 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Priteisti iš nuteistojo R. B. valstybės naudai 97,70 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Boleslovas Kalainis Vidmantas Mylė