b68201ea-301a-4952-9aca-88eef861af50 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                     Civilinė byla Nr. 2-1304/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00027-2009-8                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                        126.5.; 126.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kreditoriaus akcinės bendrovės DNB bankas atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria iÅ¡spręstas klausimas dėl bankrutavusios D. L. prekybos įmonės 2014 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, civilinėje byloje Nr. B2-757-357/2014 pagal bankrutavusios D.

L. prekybos įmonės bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ įgalioto asmens skundÄ dėl bankrutavusios įmonės 2014 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Bankrutavusios D. L. prekybos įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu D. L. prekybos įmonės 2014 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 23 antruoju darbotvarkės klausimu priimtÄ nutarimÄ patvirtinti 2 305,93 Lt administravimo iÅ¡laidų.

Taip pat praÅ¡o patvirtinti faktiÅ¡kai patirtas administravimo iÅ¡laidas – 8 000 Lt už buhalterinę ekspertizę, 9 800 Lt už teisines paslaugas, 2 305,93 Lt kitas administravimo iÅ¡laidas.Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nurodo, kad Å iaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi D. L. prekybos įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. 2010 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkimas apsvarstęs administravimo iÅ¡laidų sÄ matos keitimo ir tvirtinimo klausimus nustatė 25 700 Lt dydžio administravimo iÅ¡laidas, iÅ¡ kurių 15 420 Lt skirta administratoriaus atlyginimui ir 10 280 Lt kitoms iÅ¡laidoms. 2013 m. rugsėjo 18 d. kreditorių susirinkimui bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė praÅ¡ymÄ patvirtinti faktiÅ¡kai patirtas administravimo iÅ¡laidas 19 861,49 Lt sumai, tačiau kreditorius AB DNB bankas, turintis 57,37 proc. balsavimo teisę, pritarė tik dalies nurodytų iÅ¡laidų patvirtinimui, t. y. 2 074,49 Lt, atsisakydamas tvirtinti 8 000 Lt dydžio iÅ¡laidas už buhalterinės ekspertizės paslaugas ir 9 800 Lt už teisines paslaugas, 10 280 Lt už patirtas administravimo iÅ¡laidas.

Administratoriui apskundus minėtÄ kreditorių komiteto nutarimÄ Å iaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi bankroto administratoriaus įgalioto asmens skundÄ tenkino, klausimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų patvirtinimo grÄ Å¾ino nagrinėti kreditorių susirinkimui. Lietuvos apeliacinis teismas minėtÄ nutartį paliko nepakeistÄ , pažymėdamas, jog perdavus klausimÄ dėl faktiÅ¡kai patirtų administravimo iÅ¡laidų tvirtinimo iÅ¡ naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, administratorė turi pateikti susirinkimui patikslintus duomenis, pagrindžiančius bÅ«tinumÄ pasitelkti trečiuosius asmenis Å¡ių paslaugų atlikimui, duomenis apie Å¡ių paslaugų panaudojimÄ bei apmokėjimÄ .2014 m. kovo 6 d. buvo sukviestas kreditorių komiteto susirinkimas, kurio antruoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas faktiÅ¡kai patirtų administravimo iÅ¡laidų tvirtinimas.

Kreditorius AB DNB bankas balsų dauguma netvirtino visų administravimo iÅ¡laidų, pritardamas tik 2 305,93 Lt dydžio administravimo iÅ¡laidoms ir netenkino praÅ¡ymo patvirtinti 8 000 Lt dydžio iÅ¡laidas už buhalterinės ekspertizės paslaugas ir 9 800 Lt už teisines paslaugas. Kreditorius AB DNB bankas teigė, kad administratoriaus ataskaitoje pateikiama neobjektyvi informacija apie bankroto bylos procesÄ ; administratorius nepateikė aiÅ¡kių ir argumentuotų atsakymų į banko pateiktus klausimus; administratorius virÅ¡ijo kreditorių susirinkimo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ negavęs kreditorių susirinkimo pritarimo.

Kreditoriaus manymu, administratoriaus inicijuoti teisminiai ginčai neturėjo ekonominės naudos bankrutuojančiai įmonei, todėl jų metu patirtos administravimo iÅ¡laidos nelaikytinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis. Be to, praÅ¡omos patvirtinti iÅ¡laidos virÅ¡ija bankrutavusios įmonės 2010 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkime patvirtintÄ bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ . Bankrutavusios D. L. prekybos įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo dėl 2014 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu pateikė skundÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, pripažino negaliojančiu D. L. prekybos įmonės 2014 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimtÄ nutarimÄ ir įpareigojo kreditorių susirinkimÄ iÅ¡ naujo svarstyti klausimÄ dėl faktinių administravimo iÅ¡laidų patvirtinimo.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administratorė pateikė dokumentus įrodančius faktiÅ¡kai patirtas bei atsakovo ginčijamas iÅ¡laidas.

Bylos medžiaga liudija, kad administratorė sudarė atstovavimo sutartis ir patyrė teisinės pagalbos išlaidas, pateikė Šiaulių apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose nagrinėti su bankroto byla susiję klausimai, spręsta dėl ekspertizės skyrimo būtinumo, todėl teismas vertino, kad teisinės pagalbos ir ekspertizės atlikimo išlaidos yra įrodytos ir pagrįstos, nėra pagrindo abejoti šių išlaidų būtinumu administratoriui atliekant įstatyme numatytas funkcijas, ginant kreditorių interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu kreditorius AB DNB bankas praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ir bankroto administratoriaus skundÄ dėl 2014 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu atmesti.Atskiruoju skundu teigiama, jog administratorius praÅ¡ydamas patvirtinti administravimo iÅ¡laidas, kurios virÅ¡ija nustatytÄ jų dydį, nepagrindė ir neįrodė jų bÅ«tinumo, neatsiklausė kreditorių nuomonės dėl ketinamų prisiimti iÅ¡laidų dydžio ir bÅ«tinumo.

Teismas taip pat neįvertino, kad administratorius praÅ¡omas patvirtinti iÅ¡laidas patyrė byloje, kuri jokio ekonominio rezultato bankrutavusiai įmonei neatnešė, todėl iÅ¡laidos laikytinos administratoriaus prisiimtos rizikos rezultatas, kurių kreditoriai neprivalo atlyginti. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ D. L. prekybos įmonės bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ įgaliotas asmuo su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, pažymėjo, jog visi patirtas iÅ¡laidas pagrindžiantys ir jų bÅ«tinumÄ patvirtinantys įrodymai pateikti bylÄ nagrinėjančiam teismui, todėl jis jais remdamasis priėmė teisėtÄ sprendimÄ , jo naikinti ar keisti skundo argumentais nėra pagrindo.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Aptarta ginčo situacija atskleidžia, jog tarp bankrutavusios įmonės administratoriaus ir didžiausio iÅ¡ įmonės kreditorių nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio vyksta nesutarimai dėl dalies administratoriaus praÅ¡omų patvirtinti administravimo iÅ¡laidų (8 000 Lt už buhalterinę ekspertizę, 9 800 Lt už teisines paslaugas) pagrįstumo ir bÅ«tinumo.

Byloje keliami klausimai jau buvo aptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-257/2014 m., kurios pagrindu bankroto administratorius pakartotinai Å¡aukė 2014 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimÄ (jo metu buvo priimtas Å¡ioje byloje ginčijamas kreditorių nutarimas), todėl teismas vertindamas apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, kuria klausimas dėl aptartų administravimo iÅ¡laidų patvirtinimo perduotas pakartotinai spręsti kreditorių susirinkimui, atsižvelgia ir į ankstesnę apeliacinės instancijos teismo suformuotÄ ginčo sprendimo pozicijÄ .

IÅ¡ esmės byloje keliami kreditorių kompetencijos, kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus atstovaujančio bei bankroto procesÄ kuruojančio administratoriaus interesų pusiausvyros bei jų suderinimo klausimai.Kreditorių susirinkimo kompetencija apima Ä®BÄ® 23 straipsnyje įtvirtintų su įmonės bankroto procesu susijusių klausimų sprendimÄ , o Å¡ie sprendimai yra įforminami kreditorių susirinkimuose priimant nutarimus. Administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo iÅ¡laidomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas (Ä®BÄ® 23 str. 5 p., 36 str. 2 d.).

TokiÄ kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iÅ¡ kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (Ä®BÄ® 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis - kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.

Taigi, administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimas yra iÅ¡imtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiÅ«rÄ , esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Teisę keisti kreditorių susirinkimo nutarimus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais turi pats kreditorių susirinkimas, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas yra privalomas ir turi bÅ«ti vykdomas, jei jis nėra panaikintas teismo arba jei kreditorių susirinkimas nėra pakeitęs savo sprendimo reguliuojamu klausimu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010 m. gegužės 7 d. vykusio pakartotinio bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta (pakeista) administravimo iÅ¡laidų sÄ mata: kreditorių nutarimu nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro administratoriui nustatytas 15 420 Lt plius PVM, jei jis skaičiuojamas, administratoriaus atlyginimas bei skirta 10 200 Lt dydžio suma kitoms iÅ¡laidoms atlyginti, jų nedetalizuojant (b. l. 107).

Nurodyto dydžio administravimo iÅ¡laidas paskirtasis bankrutavusios D. L. prekybos įmonės administratorius turėjo teisę naudoti Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, t. y. administravimo iÅ¡laidoms apmokėti. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo iÅ¡laidoms apmokėti“ nereiÅ¡kia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rÅ«Å¡ių administravimo iÅ¡laidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ mata reiÅ¡kia iÅ¡laidų ribas, kurios turės bÅ«ti apmokamos iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo iÅ¡laidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sÄ mata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti iÅ¡laidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009).

Tiek tais atvejais, kai administravimo iÅ¡laidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktÄ sÄ matÄ , tiek tada, kai administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti praÅ¡omų administravimo iÅ¡laidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas iÅ¡laidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Ä®BÄ® 23 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Ä®statymu bei kasacinio teismo suformuota praktika nustato, jog įrodinėjimo naÅ¡ta visais su administravimo iÅ¡laidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių iÅ¡laidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos iÅ¡laidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos eilutes, kad atitinkamos iÅ¡laidos iÅ¡ tiesų yra patirtos ir kad jos buvo bÅ«tinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju D. L. prekybos įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2014 m. kovo 6 d. vykusiam kreditorių susirinkimui (vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria buvo palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis, nustatanti jog administravimo išlaidų klausimas turi būti pakartotinai perduotas svarstyti kreditorių susirinkimui) siūlė patvirtinti faktiškai patirtas 20 105,93 administravimo išlaidas. Kreditoriai nutarė patvirtinti iš viso 2 305,93 Lt išlaidas, netvirtinant 8 000 Lt už buhalterinės ekspertizės paslaugas ir 9 800 Lt už teisines paslaugas, kadangi sprendė, jog administratorius neįrodė šių išlaidų realumo ir būtinumo, nederino šių išlaidų su kreditorių susirinkimu (b. l. 7-8).

Pirmosios instancijos teismas panaikino kreditorių komiteto nutarimÄ Å¡iuo klausimu ir perdavė administravimo iÅ¡laidų patvirtinimo klausimÄ pakartotinai spręsti kreditorių susirinkimui. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir mano, jog jo naikinti ir keisti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (dėl kurių bus pasisakyta vėliau) nėra pagrindo, tačiau papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartimi nustatytus vertintinus aspektus ir grÄ Å¾indamas klausimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų patvirtinimo svarstyti kreditorių susirinkimui, nepažymėjo, į kÄ bÅ«tina atkreipti dėmesį, todėl atsakydamas į atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi ir atkreipia tiek kreditorių, tiek ir administratoriaus įgalioto asmens dėmesį, į kokias svarbias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgiama pakartotiniame kreditorių susirinkime svarstant nurodyto dydžio iÅ¡laidų patvirtinimo klausimÄ , kokie papildomi duomenys ir įrodymai bÅ«tini svarstant šį klausimÄ .Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminė kreditorių susirinkimo nutarimo kontrolė skirta užtikrinti tiek tai, kad nebÅ«tų pažeistos kreditorių susirinkimo nutarimo procedÅ«ros, tiek tai, kad nebÅ«tų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos, tiek tai, kad nė vieno asmens interesas nebÅ«tų suabsoliutinamas kito asmens intereso sÄ skaita.

Todėl nors administravimo iÅ¡laidos skiriamos iÅ¡ lėšų, kuriomis dengiami ir įmonės įsiskolinimai kreditoriams, visgi Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti protingos ir garantuoti, jog administratorius turės galimybę tinkamai ir efektyviai vykdyti bankroto procedÅ«ras. Sprendžiant administravimo iÅ¡laidų patvirtinimo klausimus bÅ«tinas kreditorių bei bankroto administratoriaus tarpusavio bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti tinkamÄ , ekonomiÅ¡kÄ ir efektyvų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ .Å iuo atveju nesutarimai kilo dėl administratoriaus praÅ¡omų patvirtinti teisinės pagalbos iÅ¡laidų (9 800 Lt) ir iÅ¡laidų, patirtų apmokant buhalterinę ekspertizę (8 000 Lt), pagrįstumo.

Apelianto teigimu, 2010 m. gegužės 7 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nustatytas 15 420 Lt atlyginimas administratoriui (ginčo dėl jo byloje nėra) bei numatyta skirti 10 280 Lt kitoms išlaidoms, tuo tarpu administratoriaus prašomos patvirtinti išlaidos sudarė 20 105,93 Lt (8 000 Lt už buhalterinę ekspertizę, 9 800 Lt už teisines paslaugas bei 2 305,93 Lt skelbimo, pašto, kanceliarinių prekių išlaidoms), kadangi prašomos patvirtinti administravimo išlaidos viršijo nustatytas, bei nebuvo pagrįstos ir būtinos, pagrindo jas priskirti prie būtinų administravimo išlaidų ir joms pritarti nebuvo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nustatant, ar iÅ¡laidos priskirtinos prie administravimo iÅ¡laidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių iÅ¡laidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos iÅ¡laidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Nagrinėjamu atveju administratoriaus įrodyta, jog atstovaudamas tiek įmonės, tiek ir jos kreditorių interesus, jis inicijavo teisminius ginčus, kurių metu buvo siekiama nuginčyti sandorius ir gauti įmonei turtinės naudos.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog administratoriaus praÅ¡omos patvirtini 9 800 Lt dydžio iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, ginčijamoje nutartyje detaliai nurodė, kada ir kokius teisminius ginčus inicijavo paskirtasis bankroto administratorius. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, Ä®BÄ® nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtÄ , bankuose esamas lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugÄ , vadovaujantis įmonės Å«kinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus bÅ«tinus bankroto procedÅ«ros darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013), tarp kurių ir inicijuoja teisminius ginčus teisme įvertinęs per tam tikrÄ laikotarpį įmonės sudarytų sandorių tikslingumÄ (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p.).

Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiÅ¡kia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto iÅ¡saugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikÅ¡tų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iÅ¡ Å¡ios veiklos atsiradusios iÅ¡laidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidų, kurių sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas (Ä®BÄ® 26 str. 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Bylos medžiaga patvirtina, jog dalis iÅ¡ administratoriaus inicijuotose bylose keltų reikalavimų buvo tenkinti, taip gausinant bankrutuojančios įmonės turtÄ , tačiau ir nepriklausomai nuo bylų procesinio rezultato, laikytina, jog teisinės iÅ¡laidos, patirtos dėl bankrutuojančios įmonės atstovavimo teisme, turi bÅ«ti priskirtinos prie administravimo iÅ¡laidų. Tačiau byloje taip pat keliamas klausimas dėl jų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui grÄ Å¾inti praÅ¡omų patvirtinti administravimo iÅ¡laidų patvirtinimo klausimÄ , iÅ¡skyrė, kÄ turėtų įrodyti administratorius pakartotiname kreditorių susirinkime, keldamas praÅ¡ymÄ dėl administravimo iÅ¡laidų, susijusių už teisinės pagalbos teikimu, atlyginimo (pateiktos sutartys dėl teisinės pagalbos teikimo, jų apmokėjimÄ patvirtinantys įrodymai).

Teismui pateikti duomenys, jog 2014 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimui administratorius pateikė detalų patirtų iÅ¡laidų sÄ raÅ¡Ä (b. l. 110), tačiau duomenų ir įrodymų, kad kreditorių susirinkimui buvo pateiktos atstovavimo su advokatais sutartys, iÅ¡ kurių kreditoriai turėtų galimybę įvertinti, kada buvo susitarta dėl teisinių paslaugų teikimo, kokiose bylose buvo pasitelkta advokatų pagalba (apeliantas teigia, jog advokatų teisine pagalba buvo naudotasi tik nagrinėjant bylÄ dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurioje bankrutuojančios įmonės reikalavimai buvo netenkinti), tam, kad bÅ«tų galima įvertinti bÅ«tinybę Å¡iose bylose veikti pasitelkiant profesionalius atstovus, apmokėjimÄ už teisines paslaugas patvirtinantys įrodymai, nepateikta.

Pateikus Å¡iuos duomenis ir įvertinus juos, kreditorių susirinkimas turės galimybę nuspręsti: tenkinti (iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai) ar ne, administratoriaus praÅ¡ymÄ patvirtinti 9 800 Lt dydžio teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Apeliantas taip pat pažymi, jog Å¡ias iÅ¡laidas administratorius prisiėmė nepasitaręs su kreditoriais, todėl dėl jų patvirtinimo nėra pagrindo svarstyti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaip pažymėjo apeliantas, 2010 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkimo metu tvirtinant administravimo iÅ¡laidas, administratoriui buvo paaiÅ¡kinta, jog galimos teisinės pagalbos iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti tenkinamos iÅ¡ patvirtintos 10 200 Lt dydžio sumos, be to, jau Å¡io kreditorių susirinkimo metu kreditoriai buvo informuoti apie teisme vykstantį ginÄÄ (b. l. 107).

Vadinasi, kreditoriai buvo informuoti apie tam tikrus ginčus, bei esamÄ poreikį teisinei pagalbai, todėl administratoriui pateikus papildomus, aukščiau nurodytus įrodymus, pateikus duomenis apie tai, jog kreditoriai buvo informuojami apie teisminius ginčus, kreditoriai turės spręsti dėl praÅ¡omų patvirtinti teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Ä®vertintina ir tai, jog 2010 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkimu patvirtintus 10 200 Lt dydžio administravimo iÅ¡laidų sumÄ ir kreditoriams pritariant praÅ¡omų patvirtinti 2 305,93 Lt administravimo iÅ¡laidų pagrįstumui (ginčo dėl Å¡ios sumos patvirtinimo nekyla), lieka pakankama pinigų sumÄ , kuri, administratoriui tinkamai pagrindus ir kreditoriams pritarus, gali bÅ«ti skirta ir teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti.Be teisinės pagalbos iÅ¡laidų administratorius taip pat praÅ¡o pritarti 8 000 Lt dydžio iÅ¡laidoms, kurios buvo patirtos sumokant už buhalterinę ekspertizę.

Apelianto teigimu šios išlaidos laikytinos nepagrįstomis, nes dėl jų administratorius kreditorių neinformavo, ekspertizė buvo skirta išimtinai administratoriaus prašymu, be to administratoriaus inicijuota byla, kurioje buvo atlikta ši ekspertizė, buvo pralaimėta. Apeliacinis teismas nurodo, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kurie būtinai turi dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 str. 3 d.).

Å ioje normoje nustatytas pavyzdinis administravimo iÅ¡laidų sÄ raÅ¡as, nes joms gali bÅ«ti priskiriamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos iÅ¡laidos, tačiau kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo iÅ¡laidų sÄ matoje turėtų bÅ«ti įtrauktos tik tokios iÅ¡laidos, kurios atitinka administravimo iÅ¡laidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. iÅ¡laidos, bÅ«tinos tinkamai atlikti bankroto procedÅ«ras. Vadinasi, buhalterinės ekspertizės atlikimo kaÅ¡tai, administratoriui tinkamai pagrindus jos bÅ«tinumÄ , tikslingumÄ , taip pat gali bÅ«ti atlyginami iÅ¡ administravimui skirtų lėšų.

Ä®BÄ® 36 straipsnyje nepateikiami kriterijai, pagal kuriuos turėtų bÅ«ti nustatomas administravimo iÅ¡laidų, iÅ¡skyrus atlyginimÄ administratoriui, dydis, dėl to administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo iÅ¡laidos (Å¡iuo atveju buhalterinės ekspertizės atlikimo) buvo bÅ«tinos ir kodėl bÅ«tent toks iÅ¡laidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamÄ bankrutuojančios įmonės administravimÄ .

Å iuo atveju administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, jog Å iaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-148-357/2012 (2011 metų Nr. 2-253-357/2011) sprendžiant klausimÄ dėl D. L. prekybos įmonės turto įkeitimo AB DNB bankui pagrįstumo, dėl įmonės finansinių dokumentų gausos, aplaidumo juos tvarkant, buvo skirta buhalterinė ekspertizė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ekspertizė visais atvejais skiriama tuo atveju, kai tam tikrų klausimų iÅ¡sprendimui bÅ«tina specialių žinių.

Å iuo atveju, kaip teisingai pažymi apeliantas, buhalterinę ekspertizę buvo praÅ¡oma skirti paties bankroto administratoriaus, tačiau bet kokiu atveju dėl tikslingumo skirti ekspertizę sprendė bylÄ nagrinėjęs teismas (b. l. 128-131). Todėl teismo vertinimu, administratoriui įgyvendinant Ä®BÄ® pavestas funkcijas (Ä®BÄ® 3 d. 8 p.) ir atstovaujant bankrutuojančiÄ Ä¯monę teisminio nagrinėjimo metu patirtos iÅ¡laidos (ne tik teisinės pagalbos, bet ir ekspertizės atlikimo) priskirtinos prie administravimo iÅ¡laidų.

Å iuo atveju keliant klausimÄ dėl jų pagrįstumo pažymėtina, kad teismui nepateikti duomenys, jog 2014 m. kovo 6 d. vykusiam kreditorių susirinkimui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog buvo sumokėta nurodyto dydžio suma už ekspertizės atlikimÄ . Be to, pakartotinai sprendžiant iÅ¡laidų už ekspertizę atlyginimo klausimÄ bÅ«tina įvertinti ir tai, kada administratoriaus įgaliotas asmuo sužinojo apie bÅ«tinybę atlikti buhalterinę ekspertizę ir, ar galėjo, bei ar informavo kreditorius apie tokį poreikį.

Negalima nepaminėti ir to, jog kaip nurodė ir pats administratorius, gavus minėtos ekspertizės iÅ¡vadas ir susipažinus su atstovaujamos įmonės sandoriais, buvo inicijuoti kiti teisminiai procesai, atnešę įmonei finansinės naudos, todėl kreditorių susirinkimui sprendžiant dėl minėtų iÅ¡laidų patvirtinimo, bÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai. Teismas kritiÅ¡kai vertina apelianto argumentus, kad poreikio skirti minėtÄ ekspertizę nebuvimÄ patvirtina vien jau bylos, kurioje ji paskirta baigtis.

Å ių iÅ¡laidų atlyginimo pagrįstumas negali bÅ«ti susietas tik su procesine bylos baigtimi, kadangi į klausimÄ dėl pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo byloje pagrįstumo yra atsakoma tik galutiniu teismo sprendimu. Tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti laikomos aiÅ¡kiai nepagrįstomis, jei bÅ«tų duomenų apie tai, kad byloje buvo pareikÅ¡tas aiÅ¡kiai nepagrįstas ieÅ¡kinys, vertinant jį pagal CPK 95 straipsnio nuostatas. Tokių duomenų nesant, dėl tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų pagrįstumo turi bÅ«ti sprendžiama pagal aukščiau nurodytus kriterijus.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, kadangi ja pagrįstai ir teisėtai klausimas dėl iÅ¡laidų teisinei pagalbai ir buhalterinei ekspertizei atlyginti patvirtinimo, pavestas pakartotinai spręsti kreditorių susirinkimui.

Teismas pažymi, jog pakartotiniame kreditorių sprendime vertinant aptartų iÅ¡laidų patvirtinimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta tiek į Å¡ioje nutartyje, tiek ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-257/2014, suformuluotus kriterijus, kurie taikytini ir administratoriaus įgaliotam asmeniui, ir kreditoriams.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                 Egidija Tamošiūnienė