2020-04-01 Nr. AB-6433-3-62-3-01557-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-207-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01557-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. F. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. F. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. F. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (33.205)2-1837, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią Kauno aps., (duomenys neskelbtini), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. liepos 2 d. raštą Nr. 8SD-3375-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“; 3) įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią Kauno aps., (duomenys neskelbtini), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą; 4) įpareigoti NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į V. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią Kauno aps., (duomenys neskelbtini), atkūrimo.

Pareiškėjas 2020 m. sausio 21 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti valstybinės žemės sklypo, esančio Kauno aps., (duomenys neskelbtini) (2019 m. balandžio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. A-1334 nurodyto kaip teritorija prie (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūras: 6,2385 ha, 0,3775 ha ir 1,1608 ha valstybinės reikšmės sklypų suformavimą ir Jaunimo užimtumo, laisvalaikio, sporto ir kultūros komplekso projektų rengimo darbus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjo M. F. P. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti valstybinės žemės sklypo, esančio Kauno aps., (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūras, iš esmės nenurodė teisiškai pagrįstų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad nesiėmus nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas vertino, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, kad nepritaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo teiginiai apie galimą žalą ateityje paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių (galbūt apsunkintų pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą), savaime nėra pagrindas Lietuvos Respublikos administracijų bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės nepagrindė jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Pats pareiškėjas pažymi, kad per pastaruosius 22 metus atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ginčo teritorijos atžvilgiu, teritorija iki šiol nėra naudojama, apleista, jokios statybos joje nėra pradėtos, atsakovas nėra numatęs šaltinių projekto finansavimui ir projekto įgyvendinimo terminų. Teismas vertino, kad pareiškėjo prielaidos, jog jis apskritai ateityje gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Skundžiamus sprendimus pripažinus neteisėtais, dėl šių sprendimų priėmimo atsiradusi žala (neigiamos pasekmės) galėtų būti atlyginta įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas turi įrodyti, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teismas pažymėjo, jog pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą Tokiu atveju pareiškėjas privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjas M. F. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nutartyje rėmėsi formaliu pagrindu, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Būtinybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, turint tikslą užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą – administracinės bylos nagrinėjimo metu Administracija ėmėsi aktyvių veiksmų ginčo teritorijos atžvilgiu: Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T-446 nusprendė pakeisti Kauno miesto savivaldybės 2019–2021 m. strateginio veiklos plano 2 priedą ir jį papildyti nauju 02.02.02.030 papunkčiu „Jaunimo užimtumo, laisvalaikio, sporto ir kultūros komplekso sukūrimas (duomenys neskelbtini)“, t. y. byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad per pastaruosius 10 metų Kauno miesto savivaldybės taryba jau trečią kartą keičia visuomenės poreikio pobūdį ginčo teritorijos atžvilgiu. 2019 m. gruodžio 23 d. kitoms institucijoms pateiktas derinimui ginčo teritorijos pertvarkymo ir formavimo projektas, kuriuo teritorija padalinama į tris atskirus žemės sklypus (6,2385 ha, 0,3775 ha ir 1,1608 ha), nurodant, kad formuojami valstybinės reikšmės sklypai. Šie įrodymai suteikia pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismui patenkinus pareiškėjo skundą, buvusios padėties atkūrimas realiai taptų neįmanomu, nes bus neįmanoma įgyvendinti pareiškėjo teisėtų interesų – suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o skundo patenkinimas taps iš esmės beprasmis.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas minėtų Kauno miesto savivaldybės institucijų dokumentų neįvertino, dėl jų visiškai nepasisakė, todėl išvada, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, remiasi bendro pobūdžio pasvarstymais nepagrįsta.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas ir Kauno miesto savivaldybės taryba pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio nuostatas. Iškėlus šią administracinę bylą minėti subjektai priima tarpinius sprendimus ginčo teritorijos atžvilgiu, t. y. sprendžia klausimus dėl ginčo teritorijos statuso nuosavybės teisių atkūrimo procese, kurį dar tik nagrinėja teismas. Tai prieštarauja suformuotai administracinių teismų praktikai, kuomet teisme sprendžiant dėl galutinio sprendimo teisėtumo, sprendžiamas ir tarpinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino fakto, jog pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų, t. y. teismui pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę jokios žalos atsakovų interesams nebus padaryta. Pareiškėjas teigia, kad Administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kelprojektas“ sudarytoje sutartyje Nr. SR-0484, pagal kurią yra rengiami formavimo ir pertvarkymo projektai teritorijoms Kauno mieste, nėra nurodyta jokių terminų planavimo procedūroms ginčo teritorijos atžvilgiu atlikti, teigi jokie terminai nebus praleisti. Nuo 2010 m., kai Administracijai buvo suteikta ginčo teritorija, nėra atlikti realūs veiksmai, rodantys, kad žemės sklypas bus panaudotas pagal paskirtį. Teritorija iki šiol nėra naudojama, apleista, jokios statybos joje nėra pradėtos. Administracija nėra nei pasitvirtinusi finansavimo šaltinių, nėra numačiusi iš kokių šaltinių ir kokiais terminais planuojamas projektas ginčo teritorijoje būtų įgyvendinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Iš šios teisės normos formuluotės akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2975-662/2018; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Pareiškėjas skunde teismui prašo panaikinti Administracijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (33.205)2-1837, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią Kauno aps., (duomenys neskelbtini), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą, panaikinti NŽT 2019 m. liepos 2 d. raštą Nr. 8SD-3375-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“ bei įpareigoti Administraciją suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra, bei įpareigoti NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi pareiškėjas, keldamas ginčą teisme, iš esmės siekia, kad jam, kaip buvusio savininko teisių paveldėtojui, natūra būtų grąžintas žemės sklypas ir ginčija atsakovų sprendimus, kuriais atsisakoma suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra. Pareiškėjas skunde teismui kvestionuoja realaus visuomenės poreikio egzistavimą į ginčo teritoriją.

Pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones prašo sustabdyti valstybinės žemės sklypo, esančio Kauno aps., (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūras: 6,2385 ha, 0,3775 ha ir 1,1608 ha valstybinės reikšmės sklypų suformavimą ir Jaunimo užimtumo, laisvalaikio, sporto ir kultūros komplekso projektų rengimo darbus.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A-1334 nuspręsta organizuoti žemės sklypo (sklypų) teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) paslaugos byla Nr. ZSFP-59873). Pareiškėjas teigia, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T-446 nusprendė pakeisti Kauno miesto savivaldybės 2019–2021 m. strateginio veiklos plano 2 priedą ir jį papildyti nauju 02.02.02.030 papunkčiu „Jaunimo užimtumo, laisvalaikio, sporto ir kultūros komplekso sukūrimas (duomenys neskelbtini)“, t. y. jau trečią kartą keičiamas visuomenės poreikio pobūdis ginčo teritorijoje. Pareiškėjas pateikė išrašą iš ŽPDRIS sistemos, iš kurio matyti, kad 2019 m. gruodžio 23 d. kitoms institucijoms pateiktas derinimui ginčo teritorijos pertvarkymo ir formavimo projektas, kuriuo ginčo teritorija padalinama į tris atskirus žemės sklypus (6,2385 ha, 0,3775 ha ir 1,1608 ha), nurodant, kad formuojami valstybinės reikšmės sklypai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo keliamo ginčo esmę, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teise į žemę natūra, o atsakovas Administracija jau yra ėmusis veiksmų formuojant valstybinės reikšmės žemės sklypus kitai paskirčiai. Byloje esantis antstolio S. U. 2019 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei kiti duomenys patvirtina, kad dalis ginčo teritorijos šiuo metu nėra užimta statiniais, iš esmės nenaudojama. Padalijus ginčo teritoriją ir suformavus valstybinės reikšmės žemės sklypus bei pradėjus įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės 2019–2021 m. strateginiame veiklos plane numatytą priemonę „Jaunimo užimtumo, laisvalaikio, sporto ir kultūros komplekso sukūrimas (duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas iš esmės netektų galimybės atkurti nuosavybės teisių į žemę natūrą ginčo teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas preliminariai pagrindė, kad Kauno miesto savivaldybės institucijos ėmėsi naujų veiksmų, susijusių su ginčo teritorijoje esančios valstybinės žemės sklypų formavimu ir nepritaikius pareiškėjo prašomos nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šiuo atveju pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamiems reikalavimams byloje, nes pareiškėjo pažeistų teisių gynimo galimybes ir būdus nulems tik ginčo dėl realaus visuomenės poreikio ginčo teritorijai egzistavimo išsprendimas iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodomas objektyvias aplinkybes byloje, kuriomis preliminariai grindžiamos abejonės realaus visuomenės poreikio ginčo teritorijai egzistavimu, todėl neįvertino galimų neigiamų pasekmių pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams atkurti nuosavybės teises natūra ginčo teritorijoje ateityje, jei nebus sustabdytos ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūros. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo M. F. P. atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartis panaikinama, o pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. F. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo M. F. P. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti. Iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti valstybinės žemės sklypo, esančio Kauno aps., (duomenys neskelbtini) (2019 m. balandžio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. A-1334 nurodyto kaip teritorija prie (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūras: 6,2385 ha, 0,3775 ha ir 1,1608 ha valstybinės reikšmės sklypų suformavimą ir Jaunimo užimtumo, laisvalaikio, sporto ir kultūros komplekso projektų rengimo darbus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė