b67cacf6-2b49-47bb-aedb-9cf4866faf69 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1952-1034/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17917-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 1.2.27.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, Viktorijai LukaÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorėms V. G., A. P., kaltinamajam F. M., jo gynėjams advokatams A. S., K. O., nukentėjusiesiems E. B., G. G. (G. G.), A. J., vertėjams Giedriui Račkauskui, Helenai Žemaitel, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje F. M. (F. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡siskyręs, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 192 straipsnio 1 dalį 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 192 straipsnio 1 dalį, 2 mėnesiams viešųjų darbų;

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės 2005 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 192 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės 2005 m. sausio 13 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto ir 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiÄ ja N. H.;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, pareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiÄ ja N. H. bei įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areÅ¡to; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje padarymu, n u s t a t ė : F. M. 2020 m. gegužės 9 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo tvoros, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,27 prom. girtumo laipsnis), siekdamas sukelti pažįstamai iÅ¡ matymo kaimynei A. J. stresÄ , nerimÄ , baimę, grasino susidorojimu, laikydamas rankose kastuvÄ grasino jÄ užmuÅ¡ti, ir padegti jos namÄ , tokiais savo žodžiais sudarė A.

J. realų ir pakankamÄ pagrindÄ bijoti, kad jo grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Å iais savo veiksmais F. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. F. M. taip pat 2020 m. gegužės 9 d., apie 17.40 val., bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,27 prom. girtumo laipsnis), (duomenys neskelbtini) namo kieme, atsisakydamas vykdyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Trečiojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio G. G. ir vyriausiosios patrulės E. B. teisėtus reikalavimus vykti į policijos komisariatÄ , siekdamas iÅ¡trÅ«kti bei iÅ¡vengti sulaikymo, panaudojo fizinį smurtÄ , o bÅ«tent sugriebė viena ranka vyriausiÄ jį patrulį G.

G. už kaklo ir pradėjo smaugti, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmÄ , po ko paguldytas ant žemės, deÅ¡ine ranka sugriebė vyriausiÄ jÄ patrulę E. B. už kairės kojos, padarydamas jai poodinę kraujosruvÄ kairėje Å¡launyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G1269/2020(01)), traukti į save, bandydamas pargriauti E. B. ant žemės, pareigÅ«nė praradusi pusiausvyrÄ užsigavo deÅ¡iniu pečiu į automobilį, tokiais savo aktyviais veiksmais pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams.

Å iais savo veiksmais F. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltinamasis F. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo vasario mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini). Ä®vykio dienÄ su Å¡eimininku A. dviese gėrė 0,7 l degtinės. Gegužės 9 d. kaimynę pamatė pirmÄ kartÄ , anksčiau jos nebuvo matęs ir nėra turėję jokio konflikto. TÄ dienÄ sukonfliktavo dėl Å¡uns, kurį paleidžia ir tas Å¡uo nuolat vaikÅ¡to aplink namÄ , paskui kaimynai vaikÅ¡to ir rėkauja.

Nežino, kieno tas Å¡uo, gal A. J., gal kaimynų. Sugyventinė pasakė jam eiti iÅ¡siaiÅ¡kinti. Jis išėjo į laukÄ , paskui link kaimynų pažiÅ«rėti ir gavosi tas žodinis konfliktas, kurį pradėjo A. J., kadangi iÅ¡vadino jį girtuokliu. Buvo žodinis konfliktas, jis negrasino, kastuvo rankose neturėjo, nespjaudė per tvorÄ , nebuvo ir ant tvoros užlipęs. Kaimynė puolė ant jo, iÅ¡vadino girtuokliu. Jokių grasinimo nebuvo, pripažįsta tik tai, kad buvo iÅ¡gėręs, tačiau alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams.

Nežino, kodėl kaimynė jį apkalba, Å¡eimininkas sakė, kad ji pavydi, jog viskas kieme sutvarkyta. Su kitais kaimynais bendrauja ir viskas puikiai. J. T., L. B., V. B., B. T. nežino. Policijos pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino, Å¡ie jį užpuolė. Kai atvažiavo policija, liepė duoti pasÄ , jis davė, pradėjo užrakinti maÅ¡inÄ , o jam pradėjo kaiÅ¡ioti kojas, neleido užrakinti maÅ¡inos, darė nesÄ mones, nepaaiÅ¡kino, dėl ko atvažiavo. Jam papurÅ¡kė dujų, pradėjo rankÄ laužyti, sukti ir sulaikė.

PareigÅ«nų atžvilgiu smurto nevartojo. G. G. nebuvo griebęs už kaklo ir nesmaugė jo, gal krisdamas netyčia užkabino E. B. kojÄ , bet ne specialiai. Policijos pareigÅ«nų anksčiau nėra matęs, nepažįsta, nežino, kokį pagrindÄ Å¡ie turėtų jį apkalbėti. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama nukentėjusioji A. J. parodė, kad gegužės 9 d. kaltinamasis sukėlė skandalÄ gatvėje ir savo kieme, pradėjo grasinti, kad nužudys jÄ , Å¡okinėti ant tvoros, spjaudyti, keikėsi, iÅ¡gÄ sdino anÅ«kę.

Paprašė su juo buvusių moterų, kad jis nusiramintų, nes kvies policijÄ , bet jis ir prie jų elgėsi agresyviai, pradėjo muÅ¡tis. Kaltinamojo nepažįsta, 2020 m. gegužės 9 d. pamatė jį dienos metu, nes buvo kieme, o jų tvora bendra. Jis bėgiojo gatvėse, iÅ¡bėgo su kastuvu, rėkė „užmuÅ¡iu, užkasiu“. Kastuvas buvo normalus, skirtas kasti žemei, su kotu, metalinis. Kaimynas namuose iÅ¡girdo riksmus, išėjo ir pasakė jam nusiraminti, bet tai nepadėjo. Kaltinamasis sakė su kastuvu užmuÅ¡, kraujÄ paleis, užkas po asfaltu, keikėsi.

Grasinimai buvo iÅ¡sakyti dėl to, kad pasakė jam nusiraminti, nes kvies policijÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ . PrieÅ¡ tai konflikto nebuvo. Jis bėgiojo ir labai keikėsi porÄ valandų. Po kaltinamojo grasinimų ji grįžo namo, pradėjo gerti vaistus. Jai ir dabar Å¡irdis dreba. Priėmė grasinimus rimtai, tai buvo ne pasiÅ¡nekėjimas, o grasinimai. V. B. taip pat girdėjo grasinimus iÅ¡ namų, žentas taip pat buvo kieme. Kai priėjo prie kaimynės Liudvikos, F. M. jai pasakė: „tuoj užmuÅ¡iu“.

Viskas vyko, kol atvažiavo policija. Policija atvažiavo ne greitai, maždaug per valandÄ , dar skambino, klausė ar jis nusiramino, bet pasakė, kad nenusiramino, elgesys dar blogėja. Å okinėjo ant tvoros, spjaudė, moterys bandė jį raminti, bet nepadėjo. Kai atvažiavo policija, taip pat nieko nepadėjo. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų apkalbėti kaltinamÄ jį. Nežino nei jo vardo, nei pavardės. Å alia jos buvo vaikas, kuris iÅ¡sigando, Å¡oko mamai ant rankų. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis G.

G. parodė, kad gavo iÅ¡kvietimÄ , kreipėsi kaimynė, kuri paaiÅ¡kino, kad jos kaimynas ne pirmÄ kartÄ vaikÅ¡to neblaivus, agresyvus ir įžeidinėja, grasina jai, vaikai bijo iÅ¡eiti į laukÄ , buvo grasinęs jÄ pakasti, buvo atėjęs su kastuvu, grasino padegti namÄ . Atvažiavus pabendravo su kaimyne, ji nurodė, kur gyvena tas pilietis. Privažiavo prie to namo, bendravo su piliečiu ir jo sugyventine. Paprašė pateikti asmens dokumentÄ , pilietis atsisakė pateikti savo dokumentus. Bendraujant priėjo kaimynė, jis pradėjo ant jos Å¡Å«kauti visokiais keiksmažodžiais.

Kelis kartus sakė asmeniui, kad jis apsiramintų, kad neÅ¡Å«kautų ir pateiktų dokumentÄ , bet jis atsisakė. Tada pasakė, kad sugyventinė atidarytų vartelius, nes turės sulaikyti asmenį, kadangi jis yra agresyvus, turės jį pristatyti į komisariatÄ tapatybės nustatymui. Sugyventinė atidarė vartelius, priėjus prie asmens, pasakė, kad turės važiuoti su pareigÅ«nais, asmuo atsisakė, tada paėmė jį už rankos, kad nuvestų iki automobilio. Asmuo pradėjo mojuoti rankomis, bandė atitolti, bandė pasiÅ¡alinti, pareigÅ«nas bandė stipriau suimti už rankos, padaryti laužimÄ , jis atsigręžė į pareigÅ«nÄ ir norėjo rankomis sugriebti už kaklo, laikė už tarnybinės uniformos.

Kelis kartus pakartojo, kad sudėtų rankas už nugaros arba bus panaudotos dujos, bet asmuo vis tiek nesiliovė prieÅ¡intis, tada buvo panaudotos dujos, bandė asmenį sulaikyti, paguldyti ant žemės. Kai bandė jį sulaikyti, asmuo su kaire ranka griebė už kaklo, smaugė, bandė iÅ¡trÅ«kti, tai sukėlė jam fizinį skausmÄ . Tada pribėgo kolegė, bandė asmenį paguldyti ant žemės, o kaltinamasis bandė griebti už kojos. Momento, kai kaltinamasis sugriebė kolegei už kojos, nematė, nes laikė kaltinamÄ jį, kad jis neatsistotų.

Kaltinamasis buvo įspėtas, kad gali būti panaudotos specialios priemonės, bet nereagavo, sakė, kad niekur nevažiuos. Kolegė panaudojo „tazerį“, dar kelis kartus išreiškė reikalavimus sudėti rankas už nugaros, jis galiausiai sudėjo rankas už nugaros, uždėjo jam antrankius ir nuvedė į automobilį. Į medikus nesikreipė. Anksčiau nėra kaltinamojo matęs, neturi pagrindo apkalbėti. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama nukentėjusioji E. B. parodė, kad atvyko į (duomenys neskelbtini), kaimynė pradėjo pasakoti, kad kaimynas gyvena neseniai, dažnai išgeria, kelia konfliktus, girtas vaikšto gatvėmis, šaukia, grasina.

Ji parodė, kur privažiuoti, jie privažiavo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, lauke stovėjo F. su sugyventine. Jie pradėjo klausinėti, ar žino kÄ nors apie konfliktÄ su kaimynais, ar pats konfliktuoja su kaimynais. Asmuo teigė, kad ne, jis sėdi namuose ir geria, niekur išėjęs nebuvo. Priėjus kaimynei, jis pradėjo ant jos rėkti necenzÅ«riniais žodžiais, buvo susierzinęs, nenorėjo į atsakyti į jų klausimus. Vėliau jie įėjo per vartus, pirmas įėjo kolega ir nuėjo prie jo, ji liko prie jo sugyventinės. Tada prasidėjo visas konfliktas tarp kolegos ir įtariamojo.

Jie pradėjo konfliktuoti, kolega jį sugriebė už rankos, Å¡is atsitraukė, stojosi į kovinę padėtį sugniaužęs kumščius, vėliau jie nuėjo už automobilio, pats įtariamasis į savo kiemÄ Å¡alinosi atbulomis. Išėję į didesnį plotÄ ant žolytės jie pradėjo grumtis, ji priėjo, griebė kaltinamÄ jį už rankos, bandė sulaikyti jį stovintį, bet nepavyko, jis atsiklaupė ant žemės ir stangrino rankas. Bandant jį sulaikyti jis griebė jai už kairės kojos ties keliu ir traukė į save.

Ji suklupo, atsirėmė pečiu į automobilį, o ranka į žemę. Ji atsitraukė ir paaiÅ¡kino, kad jeigu ir toliau prieÅ¡insis, bus panaudotas tazeris. Ji tazeriu prilietė petį, žmogus toliau nereagavo, vėliau per radijo ryšį paprašė pagalbos. Kol prašė pagalbos, pamatė, kad kolega jau deda antrankius ir, kad žmogus sulaikytas. Kraujosruva jai tikriausiai buvo padaryta tuo metu, kai jis jai sugriebė už kojos. Jis sugriebęs už kojos tikrai spaudė, tempė jos kojÄ Ä¯ save, kad ji prarastų pusiausvyrÄ ir nukristų.

Ji buvo savaitę laiko nedarbinga, liekamųjų reiÅ¡kinių nėra. Dėl to buvo apsunkintas jos gyvenimas, negalėjo pati net nusiprausti, turėjo praÅ¡yti pagalbos. Buvo ribotas rankų naudojimas, ribotas rankų pakėlimas. Gėrė vaistus nuo skausmo, naudojo tepalus. Anksčiau kaltinamojo nėra mačiusi, neturi pagrindo jį apkalbėti. Ji matė, kaip kolegai buvo griebta už kaklo, aÅ¡ stovėjo nuo jų per 1-2 m., jis buvo kolegÄ paėmęs už kaklo, kolega jį irgi laikė. Kaltinamasis su alkÅ«ne apglėbė kolegos kaklÄ .

Teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja O. P. parodė, kad 2020 m. gegužės 9 d. su žento sugyventine sodino gėles. Jos žentas truputi iÅ¡gėrė su jos vyru. Vyras nuėjo miegoti, o žentas paklausė, ar reikia padėti. Pasakė jam, kad nereikia, kad eitų pailsėti. Jis išėjo už vartų, o ten kaimynas vedžiojo Å¡uniukus ir kvietė „Nona, Nona“. Paskui kaimynė Jelena pradėjo rėkti ant žento, o jis tik visÄ laikÄ sakė Å¡uns vardÄ NonÄ . Ji pradėjo „juodinti“ žmogų, nes jis buvo neblaivus, iÅ¡provokavo jį.

Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, F. M. prieÅ¡inosi. Buvo Å¡alia, jį ramino. Jį nuvertė ant žemės, norėjo už nugaros suriÅ¡ti rankas, o jis gulėdamas muistėsi. Policijos pareigÅ«nai jį sumušė, iÅ¡mušė 4 dantis. Jam į veidÄ papurÅ¡kė dujų. Buvo du pareigÅ«nai – mergina ir vyras. Jis buvo priremtas prie žemės. PareigÅ«nai jį paguldė. Ant žemės jį paguldė vyras policijos pareigÅ«nas. F. M. nieko jam nedarė. Jam užlaužė rankas, uždėjo antrankius ir nuvedė į automobilį.

Mergina kvietė kitÄ ekipaÅ¾Ä . F. M. nieko nedarė jos atžvilgiu, tik muistėsi, sakė, kad jį paleistų. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos O. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 75), O. P. parodė, jog teisingi parodymai. F. M. nuvedė į automobilį, užsirašė jų telefonų numerius ir iÅ¡važiavo. Nematė, kad jį sumušė, jis paskambino ir pasakė, kad sumuÅ¡tas, dantys iÅ¡muÅ¡ti.

TÄ dienÄ F. M. ryte iÅ¡gėrė alaus, o vėliau su vyru iÅ¡gėrė butelį degtinės. Jis buvo apsvaigęs, ramino, sakė, kad nereikia bartis su kaimynais. Jis sakė, kad jį provokuoja. KonfliktÄ su kaimyne A. J. matė per tvorÄ , buvo lauke. Jelena rusiÅ¡kai sakė: „tu bomžas, girtuoklis“. Negali prisiminti, ar buvo kokie grasinimai, F. M. nieko neturėjo rankose, kastuvas buvo pas juos, F. M. rankose nebuvo jokio kastuvo. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja T. G. parodė, kad 2020 m. gegužės 9 d. girdėjo, kad F.

M. ir kaimynė A. J. barėsi, bet nematė. Jie vienas kitÄ Ä¯Å¾eidinėjo. Barėsi dėl to, kad F. M. garsiai kvietė Å¡unį. Ji tuo metu buvo darže, F. M. buvo kieme kartu. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos T. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 6), T. G. parodė, jog teisingi parodymai. Matė tÄ momentÄ , kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Sulaikymas vyko greitai. Policijos pareigÅ«nai atvažiavo prie vartų, stovėjo už vartų, policijos pareigÅ«nas norėjo lipti per tvorÄ , bet ji nuėjo ir atidarė vartus.

PareigÅ«nai užėjo pro vartus, sulaikė F. M., papurÅ¡kė dujų, du kartus panaudojo tazerį, paguldė ant žemės, uždėjo antrankius ir iÅ¡vežė. Atrodo, kad sulaikomas F. M. nesiprieÅ¡ino, viskas vyko labai greitai. Ji stovėjo prieÅ¡ automobilį, jie už automobilio, buvo atidaryta automobilio bagažinė. Nematė, kaip F. M. buvo paguldytas ant žemės. Nematė kaip sulaikė F. M., stovėjo už automobilio, tik įleido pareigÅ«nus į kiemÄ ir girdėjo „tazerio“ ir dujų garsÄ .

Matė dujų balionėlį, „tazerį“ pareigÅ«nų rankose. Policijos pareigÅ«nai buvo mergina ir vaikinas. Tikriausiai vaikinas paguldė F. M. ant žemės. Nežino kas purÅ¡kė dujas, kas naudojo „tazerį“. Nematė, kad policijos pareigÅ«nė suklupo. Nematė F. M. su kastuvu. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja L. B. parodė, kad dirbo Å¡iltnamyje, o F. M. bėgiojo lauke ir stipriai keikėsi. IÅ¡ namų išėjo jos dukterėčia ir pasakė jam pastabÄ dėl to, kad jis keikėsi, rėkė, Å¡alia buvo vaikų.

Kai jį „užkabino“ jis pradėjo keiktis jos atžvilgiu. Kai išėjo iÅ¡ Å¡iltnamio, jis Å¡oko ant tvoros, pamatė, kad jis elgėsi neadekvačiai, iÅ¡sigando ir nuėjo atgal į Å¡iltnamį. Jis toliau bėgiojo pirmyn, atgal, keikėsi. Pamatė kaip jis paėmė kastuvÄ ir nubėgo pas kaimynę A. J.. TÄ dienÄ asmeniÅ¡kai jai jis sakė baisius žodžius, keiksmažodžius, klausė: „kur jÅ«sų policija?“. Negirdėjo kokius žodžius jis sakė kaimynei, išėjo, nes suprato, kad geruoju viskas nesibaigs, nesikiÅ¡a į konfliktus.

F. M. elgesys buvo neadekvatus, jis Å¡okinėjo ant tvoros. Ankščiau konfliktų su juo neturėjo, jie nauji žmonės. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas J. T. parodė, kad kaimynas vedžiojo Å¡unis ir iÅ¡girdo vyriÅ¡kio riksmus. IÅ¡ pradžių nesuprato, kad jis jų kaimynas, nes ėjo iÅ¡ kitos pusės. Vėliau rėkė iÅ¡ savo kiemo, vėliau išėjo į laukÄ , į jų gatvę, ėjo ir kartojo Å¡unų vardus. Viena kaimynė buvo lauke, Å¡iltnamyje, kita išėjo į laukÄ po jo riksmų.

Jos pradėjo jį raminti. Prasidėjo konfliktas su keiksmažodžiais. Kaimynės ragino jį eiti į kiemÄ , bet jis neklausė. Tarp kaimynės ir F. M. vyko apsižodžiavimas. Gal uoÅ¡vė pasakė: „tyliau“ ar kažkÄ panaÅ¡aus ir jis prikibo prie jų. Konfliktas, apsižodžiavimas vyko daugiausiai iÅ¡ kaimyno pusės. Kai pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , prasidėjo grasinimas. Kai paskambino, tada prasidėjo vaikščiojimas prie tvoros. F. M. daug kartų sakė: „kada atvažiuos policija? Jie atvažiuos ir mane lytiÅ¡kai patenkins“, sakė:

„pakasiu po asfaltu“. Buvo priėjęs prie tvoros, gal kažkÄ grasino, tuo metu vaikščiojo po kiemÄ . Konfliktas įvyko, nes jam turbÅ«t nepatiko, kad kaimynas vedžiojo Å¡unis ir garsiai juos kvietė: „Mona, Mona“. Jis buvo iÅ¡gėręs, ankščiau neturėjo konfliktų, matė jį antrÄ kartÄ . Girdėjo kaip F. M. sakė grasinimus A. J.: „pakasiu po asfaltu“. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo J. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 47), J.

T. parodė, jog teisingi parodymai. UoÅ¡vė buvo iÅ¡sigandusi, kvėpavimas buvo dažnesnis. Neturi priežasčių apkalbėti F. M.. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas V. B. parodė, kad 2020 m. gegužės 9 d. po pietų buvo namuose ir iÅ¡girdo, kad kažkas lauke Å¡Å«kavo. Gyvena prieÅ¡ A. J. namÄ . Per langÄ pamatė, kad lauke buvo kaimynė ir kaltinamasis, kuris Å¡Å«kavo ant jos. Jis stovėjo prie jos su kastuvu, Å¡Å«kavo ant jos necenzÅ«riniais žodžiais, grasino. Kastuvas buvo paprastas, medine rankena.

Išėjo duoti pastabÄ , kad jis eitų namo. Kaltinamasis su kastuvu rankose nukentėjusiajai rusiÅ¡kai sakė necenzÅ«rinius žodžius. Kastuvu nemojavo, stovėjo atsirėmęs į jį. Kaimynė nieko jam nesakė, tvarkėsi prie tvoros. Išėjo ir pasakė jam: „ko triukÅ¡mauji, eik namo“. Vėliau paklausė kaimynės kas vyksta, ji pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ , todėl pagalvojo, kad nelįs. Išėjo namo, po kiek laiko jis vėl grįžo, rėkavo. Tada jis buvo be kastuvo.

Dar kartÄ išėjo, bet nieko nesakė, tik žiÅ«rėjo. Neturi priežasčių apkalbėti kaltinamÄ jį, yra pareigÅ«nas. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja B. T. parodė, kad viskas vyko gegužės 9 d., visi dirbo prie namo, buvo labai triukÅ¡minga ir kaltinamasis per visÄ gatvę vaikščiojo, rėkė, keikėsi. Padarė jam pastabÄ ir tada prasidėjo grasinimai visokiais žodžiais. Teta dirbo Å¡iltnamyje, priėjo prie jos pasikalbėti, jis pradėjo Å¡okinėti jai ant vartų ir grasinti, kad nužudys, užkas.

Kai kaimynė iÅ¡kvietė policijÄ , Å¡eimininkė pradėjo raminti, tačiau jis pastÅ«mė Å¡itÄ moterį ir vis keikėsi. Kaltinamasis grasino jos tetai L. B.. Kaltinamasis dar buvo priėjęs prie A. J. vartų irgi grasino, keikėsi, labai iÅ¡sigando Anos anÅ«kė, verkė, visi prašė, ramino, kad jis susiramintų, kad eitų į savo kiemÄ , bet nepadėjo. Nematė, kad tuo metu kažkÄ bÅ«tų turėjęs rankose, su kastuvu rankose jo nematė. Anksčiau kaltinamojo nepažinojo ir neturi priežasčių jį apkalbėti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis F. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2020 gegužės 9 d. jis iÅ¡gėrė už pergalės dienÄ . Buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 16.00 val., jis buvo savo namo vidiniame kieme. Sugyventinė T. jam pasakė, kad girdi lauke triukÅ¡mÄ , kad kažkas Å¡Å«kauja lauke, gatvėje „Mona“. Jis išėjo į savo kiemÄ . Jis nežino, kas Å¡aukė lauke, dėl to Å¡uns. Bet kai jis išėjo į laukÄ , kaimynė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), stovėjo (duomenys neskelbtini).

Ji pradėjo jį įžeidinėti, pravardžiuoti jį sakydama, jog jis „bomžas, Å¡izofrenikas, alkoholikas“ ir kitus žodžius. Jis pasakė, bÅ«kit maloni, eikit vadovaukite ir Å¡aukite savo kieme. Jis rankose nieko neturėjo, nebent galėjo rÅ«kyti. Jam telefonu paskambino sÅ«nus ir pasakė: „tėti eik namo“. Jis nuėjo namo. Jis į (duomenys neskelbtini) buvo išėjęs, savo kaimynei, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), negrasino, kad užmuÅ¡, ar dar kažkÄ padarys. Jis rankose nieko neturėjo, jokių kastuvų.

Kai kaimynė jį apvardžiavo, jis atsakė atgal jos adresu įžeidžiančius žodžius. Kad kaimynės vardas, pavardė yra A. J., jis sužinojo tik iÅ¡ praneÅ¡imo apie įtarimÄ , jos duomenų prieÅ¡ tai nežinojo. Ji pastoviai kiÅ¡asi, nurodinėja jam kieme, kÄ jam daryti. Jis pripažįsta, kad tarp jo ir kaimynės įvyko žodinis konfliktas 2020 m. gegužės 9 d., bet nieko daugiau. Dėl veikos numatytos BK 286 straipsnyje paaiÅ¡kino, kad kai policija atvyko, jis buvo savo kieme, (duomenys neskelbtini).

Atvykusieji pareigÅ«nai užėjo į jo kiemÄ , minėtu adresu, paprašė jo asmens dokumentų. Jis atidarė savo automobilį Å koda, kuris stovėjo kieme. Atidarė automobilio deÅ¡inės pusės priekines dureles, iÅ¡ piniginės iÅ¡traukė asmens tapatybės kortelę, iÅ¡duotÄ jo vardu ir padavė pareigÅ«nams. PareigÅ«nai pradėjo maiÅ¡ytis po kojomis, neleido jam uždaryti automobilio durų, neleido jam eiti. Jis nežino dėl kokių priežasčių jie taip elgėsi, jie jam nepaaiÅ¡kino.

PrieÅ¡ jį buvo panaudotos dujos, jis pajautė akių deginimÄ , nieko nematė. Tada, kai panaudojo pareigÅ«nai elektros impulsų prietaisÄ â€žTaser“, jis nukrito ant žemės. Kai gulėjo ant žemės, pajautė smÅ«gius per veidÄ , apie 4-5 kartus smÅ«giavo, sudavė kojomis, bet kas tÄ padarė, negali pasakyti, nes nematė, buvo akys pripurkÅ¡tos dujomis. Tada, pradėjo jam laužyti kairę rankÄ , uždėjo antrankius. Vesdami jį į policijos automobilį, pareigÅ«nai kėlė jo surakintas rankas į viršų, ir įsodino į automobilį.

Ilgai laikė tarnybiniame automobilyje, kol nuvežė į areštinę. Kai išblaivėjo, jis pajuto, kad skauda žandikaulio sritis, kur dantys, pradėjo klibėti dantys (2 t., b. l. 48-51). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. J. parodė, kad ji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Prieš 2-3 mėnesius, (duomenys neskelbtini), name, apsigyveno F. M., kuris nuolat triukšmauja, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, garsiai keikiasi necenzūriniais žodžiais, trukdo kitiems gyventojams ilsėtis. 2020 m. gegužės 9 d., apie 15.00 val., F.

M., (duomenys neskelbtini), namo kieme, pradėjo triukÅ¡mauti, keiktis necenzÅ«riniais žodžiais, tokiais savo veiksmais gÄ sdino kaimynystėje esančius vaikus. Ji ir kiti kaimynai bandė nuraminti F. M., prašė jo nesikeikti, nusiraminti, tačiau jis pradėjo tik dar smarkiau keiktis necenzÅ«riniais žodžiais, grasino jÄ užmuÅ¡ti ir sulaužyti jos gyvenamojo namo tvorÄ . Ji tuo metu buvo prie savo namo tvoros, bandė surinkti nupjautÄ Å¾olę. 2020 m. gegužės 9 d., apie 16.30 val., jai bÅ«nant prie savo namo, F.

M. iÅ¡bėgo į gatvę, laikydamas rankose kastuvÄ ir garsiai pradėjo keiktis, sakė, kad jÄ užmuÅ¡, kad ji pasprings kraujuose. Tuo metu, lauke buvo jos anÅ«kė, kuri labai iÅ¡sigando, apsiverkė, todėl jÄ jos mama nunešė namo. Ji pasakė F. M., kad iÅ¡kvies policijos pareigÅ«nus, po ko, jis pasidarė dar agresyvesnis. Jis, laikydamas rankose kastuvÄ , puolė link jos ir vėl pradėjo jai grasinti, kad jÄ užkas, kad sudegins jos namus. Ji labai iÅ¡sigando ir nelaukdama, kol jis jai suduos smÅ«gį kastuvu, įbėgo į savo namo kiemÄ , užrakino vartus raktu ir pradėjo skambinti telefonu 112.

F. M. buvo užlipęs ant jos namo tvoros, garsiai Å¡aukė, toliau jai grasino, dėl ko ji labai iÅ¡sigando, jai pakilo spaudimas ir sutriko Å¡irdies ritmas. Paskambinusi policijos pareigÅ«nams niekaip negalėjo nusiraminti, suprato F. M. grasinimus kaip realius, todėl atvykusiems policijos pareigÅ«nams pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame pasirašė ir kiti gyventojai (1 t., b. l. 8, 33-36). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji A. J. parodė, kad po įvykio, kai 2020 m. gegužės 9 d. jai grasino kaimynas F.

M., labai stipriai jÄ iÅ¡gÄ sdino, nes jis labai agresyvus, ji neminėjo pirmos apklausos metu, kad F. M. dar ir spjaudė į jos kiemÄ . Ji iki Å¡iol negali atsigauti, labai blogai jaučiasi, nes jai sutriko Å¡irdies ritmas, ji vartoja „betalok“, „zopinofril“ nuo kraujospÅ«džio. Pas jÄ buvo insultas, po ko pas jÄ labai silpna sveikata ir jai pastoviai sukasi galva. Jai negalima jaudintis, nes nuo nervų jai viskas sutrinka. Å itas vyriÅ¡kis jai iÅ¡vis nepažįstamas, ji jo vardÄ ir pavardę sužinojo iÅ¡ pareigÅ«nų.

Jis labai agresyvus, jai iÅ¡tisai grasino, sakė užmuÅ¡ jÄ , kad ji pasprings savo kraujuose, grasindamas kastuvu sakė, kad praskels jai galvÄ . Ji iÅ¡ tikrųjų patyrė didelį nervinį Å¡okÄ . Kai ji prisimena visÄ tÄ Ä¯vykį, jai iÅ¡karto prasideda didelis Å¡irdies plakimas. F. M. jÄ iÅ¡vadino tokiais žodžiais, jis jÄ labai įžeidinėjo. Ji prašė F., kad jis pasitrauktų nuo jos tvoros. PolicijÄ iÅ¡kvietė jos žentas, nes jie gyvena kartu. Jis iÅ¡kvietė policijÄ dėl jos didelio iÅ¡gÄ sčio, ji negalėjo kalbėti nuo nervų.

Ä® sveikatos įstaigas ji nesikreipė, ji eis pas gydytojÄ karantinui pasibaigus, nes ji turi dar medikamentų, nes vartoja vaistus pastoviai. Ji nori pateikti civilinį ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl neturtinės žalos (1 t., b. l. 38-41). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. G. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės antrosios kuopos trečiojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigose. Nuo 2020 m. gegužės 9 d., 15.30 val.. iki 2020 m. gegužės 10 d., 03.30 val., jis dirbo pagal iÅ¡ anksto numatytÄ darbo grafikÄ ir vykdė vieÅ¡Ä jį patruliavimÄ Vilniaus mieste. 2020 m. gegužės 9 d., apie 16.40 val., patruliavimo metu, iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) gatve vaikÅ¡to vienas neblaivus vyras, kuris triukÅ¡mauja ir keikiasi necenzÅ«riniais žodžiais, vyras apsirengęs mėlynos spalvos marÅ¡kinėliais ir Å¡ortais.

Atvykus adresu, (duomenys neskelbtini), juos su vyriausiÄ jÄ patrule E. B. pasitiko A. J., kuri paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės 9 d., jos neblaivus kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išėjo į gatvę ir pradėjo kabinėtis prie kaimynų, juos įžeidinėti, vartoti necenzÅ«rinius žodžius jų atžvilgiu. Kaimynas vardu F. grasino A. J. užmuÅ¡ti jÄ ir sulaužyti jos tvorÄ , iÅ¡gÄ sdino vaikus. Kartu su vyriausiÄ jÄ patrule E. B. jis nuėjo iki (duomenys neskelbtini), namo, kad pasikalbėti su paminėtu vyriÅ¡kiu.

Pokalbio metu, Å¡is vyras paaiÅ¡kino, kad tai kaimynai kelia konfliktus, o vėliau priėjus kaimynei A. J., pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti necenzÅ«riniais žodžiais. Jis ir vyriausioji patrulė E. B. liepė vyrui nusiraminti ir nevartoti necenzÅ«rinių žodžių. Bendraujant su vyru, jie pareikalavo jo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ , tačiau Å¡is pradėjo Å¡aukti, kad tai vyriausioji patrulė E. B. turi jam pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ . Vyriausioji patrulė E. B. vyrui prisistatė ir parodė tarnybinį pažymėjimÄ .

Bendraujant vyras pasidarė agresyvus tiek jų, tiek Å¡alia esančių asmenų atžvilgiu. Dar kartÄ pareikalavo vyro pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ , po ko Å¡is pasakė, kad nieko jis nepateiks. Kartu su vyriausiÄ ja patrule E. B. įspėjo vyrÄ , kad jeigu jis ir toliau elgsis agresyviai ir nevykdys jų teisėtų reikalavimų, jam teks vykti su jais į policijos komisariatÄ . Ä®spėjo vyrÄ , kad jeigu nevykdys teisėtų reikalavimų, bus panaudotos spec. priemonės. Paėmė vyrÄ už rankos, po ko Å¡is pasidarė agresyvus, pradėjo mosikuoti rankomis, nustÅ«mė rankomis jį nuo savęs ir sugniaužęs kumščius atsistojo į kovinę stovėsenÄ , todėl buvo panaudota spec. priemonė dujos.

Vyras ir toliau elgėsi agresyviai, prieÅ¡inosi sulaikymo metu, pradėjo agresyviau mosikuoti rankomis, stangrinti rankas, tokiais savo veiksmais bandė iÅ¡vengti sulaikymo, traukėsi nuo jo ir vyriausiosios patrulės E. B.. Kai sugriebė vyrÄ už rankos, Å¡is muistėsi, o vėliau rankomis griebė jam už kaklo, bandė perversti per save, o vėliau pradėjo jį smaugti, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Paguldžius vyrÄ ant žemės ir jį prispaudus, jo buvo pareikalauta užsukti rankas už nugaros ir nesiprieÅ¡inti, tačiau Å¡is pradėjo spardytis kojomis.

Vyras deÅ¡ine ranka griebė vyriausiajai patrulei E. B. už kairės kojos, pradėjo spausti rankomis jos kojÄ ir traukti į save, bandydamas pargriauti jÄ ant žemės. Vyriausioji patrulė E. B. įspėjo vyrÄ , kad bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Tazeris“, jei vyras ir toliau elgsis agresyviai ir nevykdys teisėtų jų, kaip policijos pareigÅ«nų reikalavimų. Vyras ir toliau muistėsi, bandė iÅ¡trÅ«kti, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, todėl vyriausioji patrulė E. B. panaudojo elektros impulsinį prietaisÄ â€žTazer“, kaip elektros Å¡okÄ .

Po prietaiso panaudojimo, vyras užsuko rankas už nugaros, po ko jam buvo uždėti antrankiai. Vėliau paaiÅ¡kėjo, tas besiprieÅ¡inantis vyras yra F. M.. Vedant F. M. prie tarnybinio automobilio, jis pradėjo jį ir vyriausiÄ jÄ patrulę E. B., kaip policijos pareigÅ«nus, įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais. Pasodinus F. M. į tarnybinį automobilį, Å¡is ir toliau vartojo necenzÅ«rinius žodžius jų atžvilgiu. Vėliau pradėjo grasinti, kad užmuÅ¡ juos ir jų Å¡eimas (1 t., b. l. 102-105).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis G. G. parodė, kad F. M. sulaikymo metu prieÅ¡inosi. Kai F. M., vengdamas sulaikymo, griebė jam už kaklo, jis pajuto skausmÄ . Jokių žymių ant kaklo neliko, viskas praėjo savaime. Kai F. M. buvo pasodintas į tarnybinį policijos automobilį V1722, jam stovint lauke, prie automobilio, sulaikytasis F. M. vadino jį įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. VisÄ keliÄ , kol vyko į Vilniaus areÅ¡tinę, F. M. buvo neramus, elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu, Å¡aukė, iÅ¡tisai pravardžiavo jį ir kolegę E. B., žemindamas jų garbę ir orumÄ , reikalavo greičiau jį vežti.

Po įvykusio, jis į jokias medicinos įstaigas nesikreipė. Gavęs užduotį į valstybinę teismo medicinos tarnybÄ dėl sužalojimo masto nustatymo, jis nesikreipė ir nesikreips. Nedarbingumo pažymėjimo po minėto įvykio jis neėmė. Civilinio ieÅ¡kinio ikiteisminio tyrimo byloje nereikÅ¡ (1 t., b. l. 107-110). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. B. iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus kaip ir nukentėjusysis G. G., papildomai nurodė, kad po sulaikymo, kai F. M. prieÅ¡inosi, jai pradėjo skaudėti deÅ¡inės rankos petį, jai sunku jį judinti, jaučia skausmÄ .

Petį jai skauda dėl to, kad sulaikymo metu, 2020 m. gegužės 9 d., apie 17.30 val., kai F. M. griebė ranka jai už kairės kojos, prie pat kelio, ji užsikabino savo deÅ¡inės rankos pečiu už kieme stovėjusio automobilio. Kadangi peties skausmas nepraeina 2020 m. gegužės 11 d., ji kreipėsi į medikų klinikÄ , Alytaus filialas, pas Å¡eimos gydytojÄ , kurioje gydosi, dėl peties skausmo. Nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. ji turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ (1 t., b. l. 122-125, 127-129).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. T. parodė, kad jis gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Kartu su juo name gyvena jo uoÅ¡vienė A. J.. 2020 m. gegužės 9 d., apie 16.10 val., jam iÅ¡ matymo pažįstamas kaimynas važinėjo dviračiu ir kvietė savo Å¡unį, Å¡aukdamas „Mona, Mona“. Å uo bėgo prie dviračio, kaimynas, kaip suprato tiesiog skatino Å¡unį, vardu „Mona“ greičiau bėgti. Po to, jis iÅ¡girdo kito vyro balsÄ , kuris iÅ¡tisai vaikščiojo (duomenys neskelbtini) ir Å¡aukė “Mona, Mona“, tačiau jis Å¡aukė ir su keiksmažodžiais.

Tas vyras vidutinio kÅ«no sudėjimo, apsirengęs tamsios spalvos marÅ¡kinėliais, trumpomis rankovėmis ir Å¡ortais, jis atrodė neblaivus, tÄ jis suprato iÅ¡ jo akių, iÅ¡ eisenos. Kai tas vyras priėjo prie jų namo, (duomenys neskelbtini), jis ir jo uoÅ¡vienė A. J. paprašė minėto vyro neÅ¡aukti ir nurimti. Vyras, iÅ¡girdęs, kad jie nori jį sudrausminti, priėjęs prie (duomenys neskelbtini), namo vartelių, tvoros, pradėjo dar labiau Å¡aukti, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius.

Tuo metu dar ir jo mažametė dukra buvo kieme, bet jis jÄ nuvedė namo, kad ji negirdėtų ir nematytų konflikto. Vyras buvo agresyviai nusiteikęs. Jis ir uoÅ¡vienė A. J. pasakė, kad kvies policijÄ , prašė, kad jis pasitrauktų nuo jų namo tvoros. Vyras pradėjo grasinti jo uoÅ¡vienei, kad užmuÅ¡, trenks jai kastuvu per galvÄ . Pasakė, jo uoÅ¡vienei ir jam, kad juos pakas po asfaltu. Tas vyras labai neadekvačiai elgėsi, į bet kokį raginimÄ eiti į savo kiemÄ , jis reagavo dar audringiau, vartodamas daug įvairių keiksmažodžių.

Jis išėjo link savo namo, kiek žino, jis gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, jų sklypas ribojasi su jų namo sklypu. Nuėjęs, kaip suprato kastuvo, jis dar kokius 5 kartus buvo atėjęs atgal prie jų namo tvoros, ir klausė, kada atvažiuos policija, laukiam. Jis vienÄ kartÄ buvo atėjęs prie tvoros, palypėjo ant tvoros, kur ribojasi jų sklypai, bÅ«tent tada kai grasino kad uoÅ¡vienę užmuÅ¡ kastuvu. O visus kitus kartus, jis ateidavo iÅ¡ gatvės pusės prie jų sklypo.

Taip pat jis ir spjaudė į jų sklypÄ , keikdamasis, sakė įvairius keiksmažodžius, uoÅ¡vienės atžvilgiu. Labai buvo nemalonu klausyti. Jis kvietė policijÄ , nes uoÅ¡vienė labai susijaudino ir iÅ¡sigando, ji turėjusi su Å¡irdimi problemų, jos kvėpavimas labai padažnėjo, pakilo spaudimas, jai buvo negera, dėl to jis kvietė policijÄ . EmociÅ¡kai uoÅ¡vienė labai iÅ¡sigando, nes ji jau senyvo amžiaus ir turi sveikatos problemų. Mano, kad uoÅ¡vienė suprato vyro grasinimus, kaip realius, matant jos emocinę bÅ«senÄ , susijaudinimÄ .

Atvyko policijos ekipažas ir nuėjo bendrauti su minėtu kaimynu. UoÅ¡vienė parašė pareiÅ¡kimÄ , jis iÅ¡ savo pusės nieko nenori. Jam svarbiausia, kad vyras elgtųsi adekvačiai ir nekeltų tokių konfliktų daugiau (1 t., b. l. 47-49). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. B. parodė, kad ji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name. 2020 m. gegužės 9 d., apie 16.00 val., buvo savo namo kieme, Å¡iltnamyje. Dirbdama Å¡iltnamyje, ji iÅ¡girdo, kaip kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kurį pažįsta tik iÅ¡ matymo, jo vardas F., garsiai Å¡aukia lauke ir garsiai keikiasi necenzÅ«riniais žodžiais.

F. apsigyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) nesenai, prieÅ¡ kiek laiko, tiksliai nežino, galimai kelis mėnesius. F. nuolat triukÅ¡mauja ir trukdo kaimynams ilsėtis. Ji ir jos giminaitė B. T., kuri gyvena kaimynystėje bandė sudrausminti F., tačiau jis pasidarė dar agresyvesnis, buvo pribėgęs prie jos namo tvoros, įžeidinėjo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, matė, kad rankose laikė kastuvÄ . Po to, kai F. sudrausminti nepavyko, B. T. nuėjo pas save namo. Kadangi ji bijojo F., todėl nuėjo toliau darbuotis į Å¡iltnamį ir bandė nesivelti į konfliktus.

PrieÅ¡ ten nueidama, taip pat matė, kaip F. buvo pribėgęs prie kaimynės iÅ¡ (duomenys neskelbtini), bėgo link jos namo su kastuvu rankoje, tačiau kÄ jis jai sakė negirdėjo (1 t., b. l. 60-61). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad jis nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name. 2020 m. gegužės 9 d., apie 16.00 val., bÅ«damas namuose, jis iÅ¡girdo, kaip kažkoks vyras garsiai Å¡aukia ir keikiasi necenzÅ«riniais žodžiais. Girdėjo tai, nes jo namo durys buvo atidarytos.

Išėjęs į laukÄ , jis pastebėjo vyrÄ , kuris buvo (duomenys neskelbtini), buvo priėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo ir grasino (duomenys neskelbtini) namo gyventojai jÄ nužudyti. AiÅ¡kiai girdėjo, kaip jis sakė necenzÅ«rinius žodžius ir tuo metu laikė rankose kastuvÄ . Vyrui davė žodinę pastabÄ . Jis lyg ir buvo trumpam nusiraminęs, tačiau matė, kad vėl Å¡aukė. Po sudrausminimo, jis pats nuėjo atgal į savo namÄ . Jis nežino, kiek jo grasinimai buvo realÅ«s, tačiau matė, kaip vyras buvo priėjęs kelis kartus prie (duomenys neskelbtini) namo.

Vyro, kuris grasino, jis nepažįsta, bet kiek žino, jis gyvena (duomenys neskelbtini) name. Apie jį nieko papasakoti negali, žino tik, kad pas jį nuolat loja Å¡unys, kurie trukdo naktimis miegoti. VyrÄ , kuris grasino (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, sulaikė į vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai (1 t., b. l. 56-57). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. T. parodė, kad ji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), name. 2020 m. gegužės 9 d., apie 16.00 val., ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kuris sklido iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) yra vyras, kurį pažįsta tik iÅ¡ matymo, jis gyvena (duomenys neskelbtini) name. Vyras bėgiojo po gatvę, garsiai Å¡aukė, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, buvo pribėgęs prie jos tetos tvoros, ji tuo metu dirbo Å¡iltnamyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme. Vėliau jis buvo pribėgęs prie (duomenys neskelbtini) namo ir grasino fiziniu susidorojimu namo gyventojai. Girdėjo, kaip jis grasino nužudyti kaimynę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo. Bandė sudrausminti vyrÄ , tačiau jai to nepavyko padaryti, todėl nuėjo namo, bandydama nesivelti į konfliktÄ .

Nuo to laiko, kai (duomenys neskelbtini) name, apsigyveno anksčiau minėtas vyras, ten nuolat triukšmaujama ir vyksta išgertuvės. Vyro asmeniškai nepažįsta, žino, kad jį sulaikė policijos pareigūnai. Daugiau nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 52-53). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. G. parodė, kad ji yra F. M. sugyventinė. Jie kartu su juo gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 metų vasario. 2020 m. gegužės 9 d., jos sugyventinis F. M. šiek tiek išgėrė.

Ji buvo lauke, savo namo kieme, dirbo darbus darže. Jos kaimynas Genius, kuris gyvena tikriausiai (duomenys neskelbtini), tiksliai pasakyti negali, jį žino tik iš matymo, ir žino, kad jis turi du šunis, važinėdamas dviračiu gatve, netoli jų namo, (duomenys neskelbtini), šūkavo: „Mona, Mona“, ieškodamas savo šuns. F. M. girdėjo tai, tad irgi pradėjo šaukti šunį, sakydamas: “Mona, Mona“. Ji nežino, ar jos sugyventinis išėjo iš kiemo į gatvę, ar ne, šito ji nematė.

Kaimynės, kuri iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ji nepažįsta, ji jÄ pamatė tik tuomet, kai atvyko policijos pareigÅ«nai ir tada kaimynė, bÅ«tent kvietusi policijÄ , priėjo prie jų namo. Tada, ji jÄ pamatė pirmÄ kartÄ ir sužinojo, kad kažkas skundžiasi F. M. elgesiu. F. M., Å¡Å«kavo, bet ji pačio konflikto ir kas nutiko, nežino, nes nematė. Ji buvo darže, kuris yra vidiniame namo (duomenys neskelbtini), kieme, o kaip suprato, viskas vyko iÅ¡ gatvės pusės. Gal kažkam nepatiko, kad jos sugyventinis F. garsiai kalbėjo ar kvietė tÄ Å¡unį.

Kiek žino, kaimynė, kuri iÅ¡kvietė policijÄ yra konfliktiÅ¡ka, dažnai kviečia policijÄ . Dėl kastuvo iÅ¡ viso nieko nežino, F. nelietė kastuvo ir jo neėmė. Ji negirdėjo, kad F. M. kam nors grasintų (1 t., b. l. 66-69). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja T. G. parodė, kad kai atvyko policijos pareigÅ«nai, 2020 m. gegužės 9 d., apie 17.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), F. M. buvo kieme. Jis atėjo iÅ¡ daržo ir kartu su F., bÅ«dami savo namų kieme, bendravo su pareigÅ«nais, kurie stovėjo gatvėje.

Jie kalbėjo lietuviÅ¡kai, todėl ji nežino, kÄ jie sakė. Ji atidarė vartelius, policijos pareigÅ«nai užėjo į kiemÄ ir sulaikė F.. F. nenorėjo bÅ«ti sulaikomas. Ji matė, kad pareigÅ«nai sulaikė F. namo kieme, bet ji stovėjo prie pat vartelių. Vidiniame namo kieme, stovėjo automobilis F. ir ji nematė, kaip tiksliai vyko sulaikymas. Gali pasakyti tik tiek, kad jos sugyventinį susuko, uždėjo jam antrankius, nuvedė ir pasodino į automobilį. Daugiau nieko nematė ir negirdėjo.

Apie tai, ar F. prieÅ¡inosi sulaikomas, ji nieko negali pasakyti (1 t., b. l. 70-72). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. P. parodė, kad ji yra F. M. buvusi uoÅ¡vienė, jis buvo santuokoje kartu su jos dukra N. H.. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 metų. F. M. su savo sugyventine T. G. gyvena namo antrajame aukÅ¡te, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 metų vasario mėnesio. 2020 metų gegužės 9 dienÄ , ji kartu su F. M. sugyventine T. sodino vidiniame kieme gėles, svogÅ«nus. F. M., tÄ dienÄ , t. y. gegužės 9 dienÄ , buvo iÅ¡gėręs alkoholio.

Ji matė, kaip jis gėrė degtinę su jos vyru A. Jos vyras A., iÅ¡gėręs nuėjo miegoti, jis nebuvo lauke, miegojo namuose. Po to, F., iÅ¡gėręs, išėjo į laukÄ , atėjo prie jų ir paklausė ar joms padėti. Ji atsakė, kad joms padėti nereikia, prašė kad F. eiti namo, pamiegoti. Ir kai ji pasakė F. kad joms padėti nereikia, F. išėjo į gatvę, nes pamatė kaimynÄ . Kaimynas vedžiojo du Å¡unis. Girdėjo, kad F. sakė: „Nona ar Mona“. Po to, tas kaimynas su Å¡unimis išėjo, o F. pradėjo Å¡aukti Å¡uns vardÄ :

„Nona, Nona“. Ji sakė, kad F. neÅ¡auktų, kad eitų namo, bet jis jos neklausė. Tai buvo apie 14-15 val. Tada, kai F. pradėjo Å¡Å«kauti, kaimynė iÅ¡ gretimo namo, kur Å¡alia jų tvoros namų, kurios vardo nežino, pradėjo sakyti F. atžvilgiu, kad jis elgeta, beprotis. Kaimynė prašė, kad F. M. neÅ¡auktų. Ji pati irgi ne kartÄ jo prašė, aprimti. F. pradėjo bartis su kaimyne, pirmiausia kaimynė jį užgavo, o po to jau konfliktas peraugo. Jie pradėjo vartoti vienas kito atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius.

Grasinimų iÅ¡ F. pusės ji jokių negirdėjo kaimynės atžvilgiu, jis tik keikėsi ant jos, o kaimynė prašė, kad jis nustotų. Ji paskambino F. sÅ«nui S., pasakė, kad tėtis barasi su kaimynais. SÅ«nus jam paskambino, bet F. nenuėjo namo, vis tiek liko lauke. Ji girdėjo, kaip kaimynė pasakė, kad kvies policijÄ , kaip suprato dėl to, kad F. ant jos Å¡aukė necenzÅ«riniais žodžiais. Po kokios valandos laiko, atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Jie kalbėjo su F. ir T. Ji buvo lauke, o F. su T. buvo prie vartelių į kiemÄ (duomenys neskelbtini) ir vartelių neatidarė.

PareigÅ«nai paaiÅ¡kino jam, kad kaimynai iÅ¡kvietė policijÄ , kad skundžiasi, jog F. triukÅ¡mauja. Ji girdėjo, kad pareigÅ«nai sakė F. nusiraminti, bet jis neklausė nieko. Tada, ji atidarė vartelius, kur stovi automobilis, pareigÅ«nai įėjo į kiemÄ . F. stovėjo kieme, pareigÅ«nas pasakė, F. kad jis bus sulaikytas, nes geranoriÅ¡kai nevykdo policijos reikalavimų. F. prieÅ¡inosi sulaikymui. Ji atsimena, kad buvo purkÅ¡tos dujos, jai atrodo pareigÅ«nė purÅ¡kė dujas. PareigÅ«nai negalėjo jo suvaldyti, ji nepamena, kaip ten bÅ«tent viskas vyko.

Pamena, kad kai jau F. buvo paguldę ant žemės, prie jo automobilio, kuris stovėjo vidiniame kieme, pareigÅ«nė panaudojo elektros Å¡okÄ , nes F. nedavė rankų, kai jį sulaikinėjo. Po elektros Å¡oko, F. davė rankas, ji jo visÄ laikÄ prašė, kad jis nurimtų. Jis labai muistėsi, prieÅ¡inosi, nenorėjo bÅ«ti sulaikomas. F. buvo iÅ¡gėręs ir mano, kad jam dėl to buvo depresija. PareigÅ«nai, kurie sulaikė F., jo nemušė, nei pareigÅ«nas, nei pareigÅ«nė, ji juk buvo vietoje ir viskÄ matė.

Jie kai surakino jį antrankiais, nuvedė ir pasodino į automobilį ir daugiau nieko nedarė. Kaip ir sakė, ji negirdėjo kad F. grasintų kaimynei. Paskui dar pareigÅ«nai užrašė sugyventinės tel. numerį ir iÅ¡vyko (1 t., b. l. 74-77). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 1269/2020 (01) nustatyta, kad E. B. padaryta poodinė kraujosruva kairėje Å¡launyje, kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu, prieÅ¡ 3-6 paras iki apžiÅ«ros.

Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas mažiausia vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui (1 t., b. l. 137-139). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1529/2020 (01) nustatyta, kad remiantis E. B. papildomų medicinos dokumentų duomenimis teikiama išvada, jog E. B. Všį Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje paties juostos dalių patempimo diagnozei patvirtinti turimų medicinos duomenų nepakanka, todėl patempimas sužalojimu nekvalifikuojamas.

Įvertinus pateiktus E. B. medicinos dokumentus sužalojimo mastas nesikeičia, t. y. specialisto išvadoje Nr. g 1269/2020 (01) nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymius sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 143-144). Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu. (duomenys neskelbtini) namas yra aptvertas tvora, (duomenys neskelbtini) yra įrengti gatvės apšvietimo stulpai. (duomenys neskelbtini) yra nuosavų namų kvartale. (duomenys neskelbtini) ribojasi su (duomenys neskelbtini).

Gatvė apžiÅ«rima tamsiu paros metu. ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ vaizdo stebėjimo kamerų nenustatyta, jokių objektų ar pėdsakų paimta nebuvo (1 t., b. l. 16-19, 20-24). Kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota garso įraÅ¡o gauto iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro apžiÅ«ra (1 t., b. l. 80-82). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, gauto iÅ¡ Body kameros, apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jame užfiksuotos F. M. sulaikymo aplinkybės (1 t., b. l. 84-90, 93-96). IÅ¡ alkotesterio rodmenų matyti, kad 2020 m. gegužės 9 d., 18.45 val.

F. M. buvo nustatytas 1,27 prom. girtumo laipsnis (2 t., b. l. 2). F. M. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados, įrodymų vertinimas Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ .

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Sprendžiant atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad grasinimas buvo realus. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ .

Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Sprendžiant klausimÄ dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia.

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali bÅ«ti įvairÅ«s (kerÅ¡tas, chuliganiÅ¡kos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog kaltinamojo F.

M. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ . Kaltinamasis F. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir parodė, kad jis savo kaimynei negrasino, kad užmuÅ¡, ar dar kažkÄ padarys jai, kastuvo rankose neturėjo, nespjaudė per tvorÄ .

Pripažino tik tai, kad tarp jo ir kaimynės įvyko žodinis konfliktas. Vis dėlto tokie F. M. parodymai nelaikytini įtikinamais ir patikimais, kadangi jo parodymus paneigia byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Visų pirma, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes detalizuoja nukentėjusiosios A. J. nuoseklÅ«s parodymai. Nukentėjusioji A. J. parodė, kad kaltinamasis pradėjo grasinti, kad nužudys jÄ , Å¡okinėti ant tvoros, spjaudyti, keikėsi.

Jis bėgiojo su kastuvu, rėkė „užmuÅ¡iu, užkasiu“. Po kaltinamojo grasinimų pabėgo namo, pradėjo gerti vaistus. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo iÅ¡reikÅ¡ti žodžiu grasinimai nužudyti ir susidoroti, jo veiksmai, kuomet jis laikydamas rankose kastuvÄ Å¡okinėjo ant tvoros, spjaudė, keikėsi, byloja apie grasinimų realumÄ , paveikė nukentėjusios psichinę bÅ«senÄ . BÅ«tent tokios jos bÅ«senos ir siekė kaltinamasis. Nukentėjusioji grasinimÄ suvokė kaip realų pavojų jos gyvybei ir sveikatai, patyrė psichologinį diskomfortÄ , baimę ir nervinę įtampÄ .

Kaip ji nurodė, iki Å¡iol negali atsigauti, labai blogai jaučiasi, nes jai sutriko Å¡irdies ritmas. Sprendžiant dėl grasinimo realumo, pažymėtina, jog kaltinamasis iÅ¡sakė aiÅ¡kius žodžius – „užmuÅ¡iu, užkasiu“, kurių lingvistinė reikÅ¡mė nekelia abejonių. Be to, F. M. laikė kastuvÄ , puolė link nukentėjusiosios. Minėtus veiksmus patvirtina nuoseklÅ«s nukentėjusiosios parodymai, taip pat liudytojų, buvusių įvykio vietoje, parodymai. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų L.

B., V. B., B. T., J. T. parodymai bei kiti įrodymai, kurie vienas kitÄ papildo ir detalizuoja. Teisiamajame posėdyje liudytoja L. B. parodė, kad F. M. bėgiojo lauke ir stipriai keikėsi, elgėsi neadekvačiai, matė kaip jis paėmė kastuvÄ ir nubėgo pas kaimynę A. J.. Teisiamajame posėdyje liudytojas J. T. paaiÅ¡kino, kad tarp kaimynės ir F. M. vyko apsižodžiavimas. Girdėjo kaip F. M. sakė grasinimus A. J.: „pakasiu po asfaltu“. Liudytojas V. B. nurodė, kad matė, jog kaltinamasis Å¡Å«kavo ant nukentėjusiosios.

Jis stovėjo prie jos su kastuvu, Å¡Å«kavo ant jos necenzÅ«riniais žodžiais, grasino. Atkreiptinas dėmesys į ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos O. P. parodymus, kur ji nurodė, kad F. M. nieko neturėjo rankose, kastuvas buvo pas jÄ , tačiau pažymėtina, kad ji yra buvusi kaltinamojo uoÅ¡vienė, jie gyvena kartu, todėl jos parodymai negali bÅ«ti laikomi pakankamai objektyvÅ«s. Liudytojos T. G. parodymai taip pat vertintini kritiÅ¡kai, kadangi ji yra F. M. sugyventinė. Ikiteisminio tyrimo metu T.

G. teigė, jog nematė F. M. su kastuvu. Akcentuotina tai, kad liudytojų O. P. ir T. G. duoti parodymai neatitinka ne tik nukentėjusiosios A. J., bet ir liudytojų – L. B., J. T., V. B., B. T., J. T., mačiusių įvykį parodymus. Nebuvo nustatyta priežasčių, dėl kurių įvykį matę liudytojai bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi arba apkalbėti kaltinamÄ jį. IÅ¡ visų liudytojų parodymų akivaizdžiai matyti, kad F. M. siekdamas sukelti A. J. stresÄ , nerimÄ , baimę, grasino susidorojimu, laikydamas rankose kastuvÄ grasino jÄ užmuÅ¡ti.

Taigi, minėti įrodymai leidžia spręsti, jog, nepriklausomai nuo to, ar F. M. iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, nukentėjusioji susiklosčiusioje situacijoje pagal kaltinamojo bÅ«senÄ , jo iÅ¡sakytus žodžius ir laikomÄ rankose kastuvÄ turėjo pakankamÄ pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o F. M. norėjo sukelti bÅ«tent tokiÄ nukentėjusiosios bÅ«senÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo F. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad BK 286 straipsnio prasme pasiprieÅ¡inimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Ä®statymas nurodo du bÅ«dus pasiprieÅ¡inimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti.

Taigi pasiprieÅ¡inimas gali pasireikÅ¡ti valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto muÅ¡imu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu prieÅ¡ jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , prieÅ¡inasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti.

Kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-697/2016, Nr. 2K-182-942/2017).

Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai prieÅ¡indamasis valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtÄ arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Nors kaltinamasis F. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir parodė, jog policijos pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino, jų atžvilgiu smurto nenaudojo, kad jie jį užpuolė, purÅ¡kė jam dujas, laužė rankÄ , byloje surinkti, iÅ¡tirti bei įvertinti įrodymai leidžia daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.

Teisiamajame posėdyje iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK kodekso 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro iÅ¡vadÄ , kad F. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusiųjų E. B. ir G. G. parodymais nustatyta, kad F. M. atliko akivaizdžius pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nams veiksmus. G. G. nurodė, kad F. M. buvo agresyvus, mosikavo ir stangrino rankas. Rankomis griebė pareigÅ«nui už kaklo, bandė perversti per save, o vėliau pradėjo smaugti, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

Vėliau vyras deÅ¡ine ranka griebė pareigÅ«nei E. B. už kairės kojos, pradėjo spausti rankomis jos kojÄ ir traukti į save, bandydamas pargriauti jÄ ant žemės. F. M. policijos pareigÅ«nus įžeidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais. PanaÅ¡ius parodymus nukentėjusioji E. B. davė ir teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad F. M. griebė ranka jai už kairės kojos, prie pat kelio, ji užsikabino savo deÅ¡inės rankos pečiu už kieme stovėjusio automobilio. Teismas neturi jokios priežasties nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimais netikėti, kadangi jie yra nuoseklÅ«s, atitinkantys kitÄ bylos medžiagÄ , iki įvykio dienos pareigÅ«nai nepažinojo F.

M., neturėjo jokio suinteresuotumo jį apkalbėti, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. Byloje įrodyta, jog kaltinamasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ E. B., padarė jai poodinę kraujosruvÄ kairėje Å¡launyje. Tai patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog E. B. padarytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, gauto iÅ¡ Body kameros, pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus matyti, kad kaltinamojo F.

M. veiksmai buvo intensyvÅ«s, jis elgėsi neadekvačiai, nereagavo į pareigÅ«nų pastabas. Atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmų pobÅ«dį, trukmę ir intensyvumÄ , laikytina, jog pastarasis neabejotinai suvokė tokiu savo elgesiu besiprieÅ¡inantis policijos pareigÅ«nams ir bÅ«tent taip norėjo veikti. Teismo vertinimu, kaltinamasis F. M. aiÅ¡kiai suvokė, kad su juo bendrauja pareigÅ«nai. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nuoseklius ir detalius nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimus teisme, kurie sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajai E. B. padarytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, vaizdo įraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti intensyvus F.

M. pasiprieÅ¡inimas pareigÅ«nams, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo F. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį. Dėl F. M. skirtinos bausmės BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės: vieÅ¡ieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formÄ ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadijÄ (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (8 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam F. M., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Įvertinama ir tai, kad nenustatyta F. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius F. M. asmenybę apibÅ«dinančius duomenis – anksčiau teistas 7 kartus, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ (2 t., b. l. 69-84), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 65-68), dirbantis (2 t., b. l. 64), iÅ¡siskyręs, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 56), VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Respublikiniame priklausomybės lygų centre negydytas (2 t., b. l. 57-58). Ä®vertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad F.

M. antivisuomeninės nuostatos susiformavusios ir įsiÅ¡aknijusios, ankstesni teistumai jam teigiamos įtakos nedaro, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, teisiamųjų posėdžių metu elgėsi ciniÅ¡kai ir įžūliai, ne kartÄ buvo įspėtas dėl teisiamojo posėdžio tvarkos nesilaikymo, todėl bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam F. M. tik BK 145 straipsnio 1 dalies ir BK 286 straipsnio sankcijose numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , bausmių dydį nustatant artimÄ sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus, padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir padės atgrasyti kaltinamÄ jį nuo nusikalstamų ar kitų teisei prieÅ¡ingų veikų darymo. Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis), kadangi padarytos veikiant realiÄ ja sutaptimi. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas kaltinamojo F.

M. laikinajame sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gegužės 9 d., 20.29 val. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. Kaltinamajam F. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji E. B. pareiÅ¡kė 1000 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtų sužalojimų. Pateiktame civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusioji E. B. nurodė, jog dėl neteisėtų F. M. veiksmų patyrė traumÄ , dėl kurios negalėjo dirbti 7 dienas, patyrė fizinį skausmÄ , moralinį pažeminimÄ . Jai labai skaudėjo deÅ¡inės rankos petį, kas apsunkino galimybes pasirÅ«pinti savo higiena ir buitimi, neteko galimybės aktyviai gyventi ir sportuoti, buvo visiÅ¡kai sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas ir režimas (1 t., b. l. 155).

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas nagrinėjamoje byloje, nustatydamas nukentėjusiajai E. B. iÅ¡ kaltinamojo F. M. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusiajai E. B. padaryta poodinė kraujosruva kairėje Å¡launyje, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiosios teigimu, ji patyrė fizinį skausmÄ , moralinį pažeminimÄ , didelius nepatogumus. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė ne tik fizinius sužalojimus, skausmÄ bei nepatogumus, bet ir sukrėtimÄ , baimę, dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Siekdamas iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis F. M. iki sulaikymo dirbo, yra darbingo amžiaus). Teismas pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad 400 Eur nukentėjusiajai E. B. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiks sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-320-574/2019, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-261-493/2018).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 43,54 Eur žalos atlyginimo už E. B. gydymÄ (1 t., b. l. 159-160). IÅ¡ gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusiajai E. B. dėl patirtų sužalojimų 2020 m. gegužės 12 d. VÅ¡Ä® Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje buvo suteiktos ortopedo traumatologo, radiologo paslaugos, paslaugų kaina – 43,54 Eur (1 t., b. l. 161). Kadangi asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieÅ¡kinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiÅ¡kai ir civiliniam ieÅ¡kovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iÅ¡ F.

M. priteistina 43,54 Eur dydžio suma žalai atlyginti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 152,79 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl E. B. už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. iÅ¡mokėtos ligos iÅ¡mokÄ (1 t., b. l. 167-169). Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji buvo nedarbinga dėl F. M. padaryto sužalojimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ kaltinamojo priteistina 152,79 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : F. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. F. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, F. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti F. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. gegužės 9 d., 20.29 val. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. F. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. rugsėjo 3 d. IÅ¡ F. M. priteisti nukentėjusiajai E. B. 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinei ligonių kasai 43,54 Eur (keturiasdeÅ¡imt tris eurus ir penkiasdeÅ¡imt keturis euro centus) dėl nukentėjusiosios gydymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 152,79 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt du eurus ir septyniasdeÅ¡imt devynis euro centus) žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas