Legislator Case Law & Legislation
b67a209d-0672-4e7f-bf7c-93d1c1ca1c35 AI generated

b67a209d-0672-4e7f-bf7c-93d1c1ca1c35 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b67a209d-0672-4e7f-bf7c-93d1c1ca1c35
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

išmontuoti ieškovės sklypo šiaurinėje dalyje įmontuotus 18 metalinių tvoros stulpų, stovinčių išilgai sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų Nr. 6 ir Nr. 7, pažymėtų individualios S. B. įmonės „Matininkas“ atliktame žemės sklypo plane, 2) atkurti riboženklius, buvusius žemės sklypo ribų posūkio taškuose Nr. 6 ir Nr. 7;

Legislator headnote

AI generated

b67a209d-0672-4e7f-bf7c-93d1c1ca1c35 · Vilniaus apygardos teismas: Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė vertina 14 000,00 Eur.Atsakovė G. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad tarp Å¡alių yra iÅ¡kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų, kurios nėra nustatytos, todėl besÄ lygiÅ¡kai remtis ieÅ¡kovės žemės sklypo planu negalima. UAB „Kagema“ parengtas planas patvirtina, kad yra užimta dalis atsakovės žemės sklypo. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-25 nutartimi civilinėje byloje 2A-2441-160/2013 konstatavo, kad ginčas tarp Å¡alių dėl žemės sklypų ribų turi bÅ«ti sprendžiamas Å¡ioje byloje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1515-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00143-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.5.; 3.3.1.18.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir J. Å .,   teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės G.

D., ieÅ¡kovės L. T. personalinės įmonės ir trečiojo asmens O. T. apeliacinius skundus dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. T. personalinės įmonės ieÅ¡kinį atsakovams G. D. ir A. D. dėl nuosavybės teisių į žemės sklypÄ pažeidimo ir neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys O. T., VÄ® Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė L. T. personalinė įmonė pateikė ieÅ¡kinį, kurį patikslino bei kuriuo prašė: paÅ¡alinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo teisės pažeidimus;įpareigoti atsakovÄ A. D. jo lėšomis:

1) išmontuoti ieškovės sklypo šiaurinėje dalyje įmontuotus 18 metalinių tvoros stulpų, stovinčių išilgai sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų Nr. 6 ir Nr. 7, pažymėtų individualios S. B. įmonės „Matininkas“ atliktame žemės sklypo plane, 2) atkurti riboženklius, buvusius žemės sklypo ribų posūkio taškuose Nr. 6 ir Nr. 7;

3) atlyginti ieškovės patirtus 131,48 Eur dydžio nuostolius;

4) paÅ¡alinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo teisės pažeidimus; įpareigoti atsakovę G. D. jos lėšomis užpilti gruntu ir nusausinti atsakovės jėgomis sukurtÄ tvenkinio dalį, kuri užima atsakovės žemės sklypÄ tarp žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų Nr. 8 ir Nr. 1, kad toje vietoje bÅ«tų galima įrengti riboženklį ir tvorÄ , nedelsiant po teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį, kuris pastatytas negavus ieÅ¡kovės sutikimo taip, kad atstumas nuo atsakovei priklausančio pastato vakarinio taÅ¡ko iki ieÅ¡kovės žemės sklypo Å¡iaurinės ribos yra 1,52 m, o atstumas tarp atsakovei priklausančio pastato pietinio taÅ¡ko ir ieÅ¡kovės žemės sklypo Å¡iaurinės ribos yra 1,82 m., ir sutvarkyti statybvietę; priteisti iÅ¡ atsakovės 14 000,00 Eur neturtinę žalÄ , 5 procentų dydžio palÅ«kanas; priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai iÅ¡laidas teisinei pagalbai, žyminį mokestį tokiomis dalimis: iÅ¡ atsakovo – 20,00 Eur, iÅ¡ atsakovės – 315,00 Eur.Nurodė, kad ieÅ¡kovei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas 1994-11-16 atliekant preliminarius matavimus.

Žemės sklypÄ ieÅ¡kovė nusipirko komercinei veiklai vykdyti. IeÅ¡kovės žemės sklypas ribojasi su atsakovės žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas 1998-04-02 atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. PrieÅ¡ ieÅ¡kovei įsigyjant žemės sklypÄ iÅ¡ J. D., 2006-01-26 S. B. IÄ® „Matininkas“ atliko Å¡io žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994, kurie buvo patvirtinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-03-15 įsakymu Nr. 2.2-2317-85.

Po atliktų kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas nepakito. Matavimai atlikti tinkamai. Atsakovės žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2002-04-29, o po ieÅ¡kovės žemės sklypo ribų patikslinimo 2006-03-24 sklypų ribos sutapo. 2008 m. ieÅ¡kovė nutarė statyti tvorÄ , dėl to iÅ¡kvietė matininkus, kad Å¡ie parodytų žemės sklypo ribas, tačiau atsakovė su bendra riba nesutiko, prasidėjo konfliktas, kuris tęsiasi iki Å¡iol.

Atsakovas 2008 m. ieÅ¡kovės žemės sklype įtvirtino 18 metalinių stulpų tvorai statyti. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2012-01-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei žemėtvarkos atliktas patikrinimas. Minėti stulpai pažeidžia ieÅ¡kovės teisę naudotis jai priklausančiu žemės sklypu. Antstolis M. D. 2012-01-03 konstatavo, kad UAB „Žemės matavimo grupė“ matininkui V. J. nustačius bendros ribos faktines taÅ¡kų Nr. 5-6-7-8-1 buvimo vietas, O. T. Å¡iose vietose įkalė riboženklius. 2012-01-08 buvo aptikta, kad riboženkliai posÅ«kio taÅ¡kuose Nr. 6 ir 7 yra sunaikinti.

Tai patvirtina 2012-01-31 žemėtvarkos atliktas patikrinimas. 2014-12-16 teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jis išrovė minėtus metalinius riboženklius. 2014-09-23 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 43ŽN-(14.43.73)-79 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus 2014-10-01 rašto Nr. 43SS-(14.43.45)-2781 duomenimis atsakovės žemės sklype vandens plotų nėra, tačiau ieškovės žemės sklypo ribų posūkio taškas Nr. 1 yra atsakovės sklype esančiame tvenkinyje.

Tad atsakovė nepaÅ¡alina fizinių kliūčių, kad posÅ«kio taÅ¡ke Nr. 1 ieÅ¡kovė galėtų įrengti riboženklį bei pastatyti tvorÄ . Atsakovės žemės sklype be gyvenamojo namo yra trys pagalbiniai pastatai. 2014-12-16 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad vieno iÅ¡ trijų pastatų plotas yra 82,8072 kv. m. (11,13x7,44), ir Å¡ie duomenys Registrų centre neužfiksuoti. IÄ® „Aplanas“ parengta situacijos schema patvirtina, kad atstumai nuo minėto pastato vakarinio ir pietinio taÅ¡kų iki ieÅ¡kovės žemės sklypo Å¡iaurinės ribos yra atitinkamai 1,52 m ir 1,82 m., t. y. neleistinai per arti ieÅ¡kovės žemės sklypo.

Minėtame pastate atsakovas vykdo automobilių remontÄ , todėl iÅ¡bėgę tepalai nuteka į ieÅ¡kovės sklype esantį tvenkinį. Atsakovė 2014-08-25 raÅ¡tu Å alčininkų rajono savivaldybės administracijai pateikė ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ menkinančiÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Dėl to ieÅ¡kovė negali vykdyti komercinės veiklos nuo 2007 m. IeÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos esmę sudaro ir atsakovės veiksmai, pažeidžiantys statybos teisės aktus ir ieÅ¡kovės nuosavybės teises, ir Å¡ie pažeidimai nepaÅ¡alinti, bei atsakovo garaže neteisėtai vykdoma veikla, kuri kenkia kraÅ¡tovaizdžiui.

Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė vertina 14 000,00 Eur.Atsakovė G. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad tarp Å¡alių yra iÅ¡kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų, kurios nėra nustatytos, todėl besÄ lygiÅ¡kai remtis ieÅ¡kovės žemės sklypo planu negalima. UAB „Kagema“ parengtas planas patvirtina, kad yra užimta dalis atsakovės žemės sklypo. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-25 nutartimi civilinėje byloje 2A-2441-160/2013 konstatavo, kad ginčas tarp Å¡alių dėl žemės sklypų ribų turi bÅ«ti sprendžiamas Å¡ioje byloje.

Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas įbetonavo metalinius stulpus ieškovės žemės sklype. Nepagrįstas ieškovės teiginys, jog ieškovės žemės sklypo posūkio taškas Nr. 1 yra atsakovės vandens telkinyje. Ieškovė nenurodo jokios teisės normos, kuri suteiktų jai teisę reikalauti iš atsakovės atlikti jos sklypo nusausinimo darbus. Ieškovė neįrodė, kaip riboženklių sunaikinimas pažeidė jos teises ar trukdo jai naudotis sklypu, kad tai padarė atsakovai.

Reikalaudama nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį, ieÅ¡kovė nepateikia įrodymų, jog dėl minėto pastato bÅ«tų suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas ir atsakovei bÅ«tų taikytos sankcijos, kad atsakovės pastatas trukdo ieÅ¡kovei naudotis, valdyti ir disponuoti jos žemės sklypu. Be to, ieÅ¡kovė praleido senaties terminÄ reikalauti nugriauti statinį, kadangi pastatų statybos metais galiojo 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnis, nustatantis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos yra neįrodytas.Trečiasis asmuo O. T. pateiktu atsiliepimu palaikė ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad savarankiškų reikalavimų nereiškia. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastre po ieškovės žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo nėra nustatytas atsakovės ir ieškovės žemės sklypų persidengimas, t. y. atsakovės ir ieškovės žemės sklypų bendra riba sutampa.

Bendra žemės sklypų riba yra aiÅ¡ki, įregistruota. Atsakovės ieÅ¡kinys dėl ieÅ¡kovės žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų panaikinimo yra atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 2012-01-31 žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad yra sunaikinti riboženkliai, o ieÅ¡kovės žemės sklype yra pastatyta 18 metalinių stulpų. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad metalinius stulpus pastatė atsakovė. IÅ¡ patikrinimo akto matyti, kad ieÅ¡kovės žemės sklypo posÅ«kio taÅ¡kas Nr. 1 yra tvenkinyje, nors pagal atsakovės žemės sklypo planÄ minėtame žemės sklype tvenkinių nėra.Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras pateiktu atsiliepimu prašė bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, kadangi nėra suinteresuotas dėl ginčo dalyko.Atsakovas A.

D. atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2016-10-17 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: įpareigojo atsakovÄ A. D. savo lėšomis per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡montuoti ieÅ¡kovei L. T. personalinei įmonei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iaurinėje dalyje įmontuotus 18 metalinių tvoros stulpų, stovinčių iÅ¡ilgai žemės sklypo ribos tarp ribų posÅ«kio taÅ¡kų Nr. 6 ir Nr. 7, pažymėtų individualios S. B.

įmonės „Matininkas“ parengtame žemės sklypo plane; kitoje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovo A. D. ieÅ¡kovės L. T. personalinės įmonės naudai 6,67 Eur žyminio mokesčio ir 83,33 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės L. T. personalinės įmonės atsakovės G. D. naudai 1 600,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypų bendra riba yra aiÅ¡ki, todėl teismas ginÄÄ sprendė tose ribose, kurias suformavo ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje, vadovaujamasi S. B.

įmonės „Matininkas“ 2006-01-26 parengtame žemės sklypo plane nurodytomis ribomis. Šioje byloje šalių žemės sklypų bendros ribos nustatymo reikalavimas nėra pareikštas. Be to, Šalčininkų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje 2-25-604/2013 konstatuota, kad L. T. personalinės įmonės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti nepažeidus procedūros. Nustatyta, kad ieškovės žemės sklype yra pastatyta 18 metalinių stulpų. Ši aplinkybė atsakovų nėra ginčijama.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovės teiginiais, kad jos žemės sklype be sutikimo pastatyti metaliniai stulpai pažeidžia jos valdymo teisę. IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens O. T. teigimu, metalinius tvoros stulpus ieÅ¡kovės žemės sklype 2008 m. įrengė atsakovės sÅ«nus atsakovas. IÅ¡ 2008-06-19 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ turinio teismas taip pat darė iÅ¡vadÄ , kad metalinių stulpų (tvoros) statytojas yra atsakovas. Byloje nėra duomenų, kad metalinius stulpus atsakovas pastatė atsakovės praÅ¡ymu ar nurodymu.

Atsakovas, statydamas metalinius stulpus žemės sklype, kuris jam pačiam nepriklauso, neįsitikinęs, ar teisę statyti Å¡iuos stulpus ieÅ¡kovės sklype turi jo motina, turėjo arba galėjo suprasti, kad jo veiksmai gali padaryti žalos ieÅ¡kovės teisėms, tai yra ieÅ¡kovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pagrįstai Å¡ioje dalyje reiÅ¡kia negatorinį ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis) ir jos reikalavimÄ dėl valdymo teisės pažeidimo Å¡ioje dalyje tenkino.

IeÅ¡kovė nekonkretizavo, per kokį laikotarpį atsakovas turi atlikti nurodytus veiksmus. Teismo vertinimu, 18 metalinių stulpų nuėmimui gali prireikti ne tik elementarių įrankių, bet ir specialios technikos. IeÅ¡kovė nepateikė teismui duomenų, kad atsakovas turi galimybę nuimti 18 metalinių stulpų nedelsiant, todėl ieÅ¡kovės reikalaujamiems veiksmams atlikti teismas nustatė atsakovui 30 kalendorinių dienų terminÄ , skaičiuotinÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Negatorinio ieÅ¡kinio atveju ieÅ¡kovė turi įrodyti, kad jos teisės atsakovo veiksmais buvo pažeistos, tačiau nei patikslintame ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžio metu savo teisių pažeidimo turinio neakcentavo.

Be to, iÅ¡ antstolio M. D. 2012-01-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei jo priedų matyti, kad 2012-01-03 matininkas V. J., naudodamas dvidažnį GPS imtuvÄ , nustatė ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos posÅ«kio taÅ¡kų Nr. 5-6-7-8-1 faktines vietas pagal ieÅ¡kovės žemės sklypo plane nurodytas koordinates, o O. T. minėtuose taÅ¡kuose įkalė į žemę metalinius strypus. 2012-01-31 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 43ŽN-(14.43.73.)-1 nurodyta, kad 2012-01-31 atlikus ieÅ¡kovės ir atsakovės žemės sklypų patikrinimÄ vietoje, GPS imtuvo pagalba nustatyta, kad posÅ«kio taÅ¡kuose Nr. 6 ir 7 nėra metalinių riboženklių, kurie buvo įkalti 2012-01-03 faktinių aplinkybių konstatavimo metu; duomenų, kas galėjo sunaikinti riboženklius, vietoje gauti nepavyko.

Už riboženklių apsaugÄ atsako žemės sklypo savininkas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė ir atsakovė, kadangi žemės sklypų riba posÅ«kio taÅ¡kuose Nr. 6 ir 7 yra bendra. 2012-01-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodyta, kad bendros ribos posÅ«kio taÅ¡kuose O. T. įkalė į žemę metalinius strypus, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėti metaliniai strypai atitiko patvirtintus riboženklių standartus.

Ä®vertinęs prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtas nuotraukas, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad minėti metaliniai strypai patvirtintų riboženklių standartų visiÅ¡kai neatitinka. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å alčininkų žemėtvarkos skyriaus 2012-02-02 raÅ¡tu Nr. 43SS-(14.43.45.)-3 atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , kadangi duomenų, patvirtinančių, kad Å¡iuos riboženklius sunaikino gretimo žemės sklypo savininkė ar kitas asmuo, gauti nepavyko.

Teismas taip pat negali remtis ieÅ¡kovės atstovų nurodyta aplinkybe, kad 2014-12-16 teismo posėdžio metu atsakovas pats pripažino iÅ¡rovęs minėtus metalinius riboženklius. 2016-02-22 pasikeitus teismo sudėčiai, civilinė byla pradėta nagrinėti iÅ¡ naujo ir nebuvo gautas Å¡alių sutikimas nagrinėti bylÄ nuo paskutinio atlikto procesinio veiksmo. Taigi, byloje neįrodyta, kad posÅ«kio taÅ¡kuose Nr. 6 ir Nr. 7 2012-01-03 buvo įrengti ženklai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ riboženklio sÄ vokÄ .

Jokių neteisėtų veiksmų nebuvo padaryta, be to, ieÅ¡kovė Å¡ioje dalyje neįrodė ir savo teisių pažeidimo. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atsakovo įpareigojimo atstatyti riboženklius ir atlyginti su tuo susijusius nuostolius teismas atmetė.IeÅ¡kovės atstovė L. T. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ginčo tvenkinys atsakovės žemės sklype yra nuo 1992 m., ir ieÅ¡kovės atstovei nėra žinoma, kad atsakovė bÅ«tų praplėtusi Å¡io tvenkinio ribas. Taigi, byloje nėra nustatyti atsakovės veiksmai ar neveikimas, kurie galėjo nulemti posÅ«kio taÅ¡ko, ieÅ¡kovės žemės sklypo plane pažymėto Nr. 1, padėtį taip, kad jis atsidÅ«rė vandens plote, kuris didžiÄ ja dalimi yra atsakovės žemės sklype.

Teismas pažymėjo ir tai, kad posÅ«kio taÅ¡kas Nr. 1 yra pažymėtas tik ieÅ¡kovės žemės sklypo plane, o analogiÅ¡kas posÅ«kio taÅ¡kas atsakovės žemės sklypo plane nėra nurodytas, kadangi nagrinėjamoje vietoje ieÅ¡kovės ir atsakovės žemės sklypų ribos sutampa tik iÅ¡ dalies. Kaip jau buvo minėta anksčiau, už riboženklių apsaugÄ atsako žemės sklypo savininkas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl už riboženklio įrengimÄ posÅ«kio taÅ¡ke, ieÅ¡kovės žemės sklypo plane pažymėtame Nr. 1, yra atsakinga tik ieÅ¡kovė.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės reikalavimÄ teismas Å¡ioje dalyje atmetė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). IeÅ¡kovė reikalauja ginčo statinį nugriauti, todėl akivaizdu, kad ginčo statinys tebestovi, todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra pasibaigęs.IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu paminėjo, kad nuo to laiko, kai ji tapo žemės sklypo savininke, atsakovė pastato, esančio prie bendros žemės sklypų ribos, rekonstravo darbų nevykdė, t. y. ginčo pastatas koks buvo 2006 m., toks ir yra Å¡iuo metu.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad atsakovės nuosavybės teise valdomi trys gyvenamojo namo priklausiniai yra žymiai mažesni nei 82,8072 kv. m. užstatyto ploto, tačiau byloje liko neįrodyta, kas yra ginčo pastato rekonstruotojas, kada pastatas rekonstruotas ir ar pastato rekonstravimo metu galiojantys teisės aktai buvo pažeisti. IeÅ¡kovė nepateikė teismui 2014-04-14 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , akto, iÅ¡ bylos medžiagos nėra žinoma, ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – TPSVPÄ®) 14 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas bei pateiktas atsakovei privalomasis nurodymas vienu iÅ¡ TPSVPÄ® 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų bÅ«dų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

IÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius 2014-04-09 raÅ¡to Nr. (23.2)-2D-5590 matyti, kad buvo nagrinėjamas L. T. skundas dėl galbÅ«t neteisėtos statinių statybos atsakovės žemės sklype, tačiau į bylÄ taip pat nepateikta duomenų, kokį sprendimÄ skyrius priėmė. Nepagrįstas ir ieÅ¡kovės tvirtinimas, kad atsakovės sklype esančiame ginčo pastate vykdoma veikla pažeidžia ieÅ¡kovės atžvilgiu aplinkosauginius reikalavimus.

IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ 2012-10-01 O. T. pareiÅ¡kimÄ , adresuotÄ Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Å alčininkų rajono agentÅ«rai dėl ginčo pastate vykdomos automobilių remonto veiklos, tačiau byloje nėra duomenų apie konstatuotus aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus atsakovės žemės sklype. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų negalima daryti iÅ¡vados, kad ginčo pastato, esančio atsakovės žemės sklype, buvimas ir naudojimas pažeidžia ieÅ¡kovės teises, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės reikalavimÄ teismas atmetė.Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, neturtinės žalos klausimo teismas nenagrinėjo.

Byloje nustatyti tik atsakovo neteisėti veiksmai įrengiant ieÅ¡kovės žemės sklype 18 metalinių stulpų, tačiau neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovė nereikalauja. Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė kildina ir iÅ¡ atsakovės paskleistos ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ menkinančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė 2014-08-25 raÅ¡tu Å alčininkų rajono savivaldybės administracijai pateikė ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ menkinančiÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri yra paskleista ir ZaviÅ¡onių kaimo gyventojams.

Be to, 2014-12-16 teismo posėdžio metu atsakovė kaltino ieÅ¡kovės atstovę ir jos vyrÄ suklastojus visus dokumentus ir papirkus ieÅ¡kovės žemės sklypo geodezinius matavimus atlikusius asmenis. Å ioje dalyje atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Byloje nėra žinoma, kada ieÅ¡kovė sužinojo apie 2014-08-25 atsakovės raÅ¡tÄ , adresuotÄ Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad raÅ¡tas pateiktas 2014-08-25, o pirminį patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pateikė 2015-02-19, ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovė nepraleido.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neatskleidė Å¡io atsakovei keliamo reikalavimo esmės, neįrodė, kaip atsakovės nurodyti teiginiai pažeidžia ieÅ¡kovės gerÄ reputacijÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kokia buvo jos reputacija iki ginčijamos informacijos paskelbimo ir kokias konkrečias pasekmes sukėlė atsakovės teiginiai. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė ginčijamÄ informacijÄ iÅ¡dėstė skunde. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sÄ Å¾iningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).

Vertinant atsakovės kreipimosi į Å alčininkų rajono savivaldybės administracijÄ dėl pažeistų teisių gynimo teisėtumÄ , reikÅ¡minga ne tai, ar atsakovės duomenų paskleidimo faktas po patikrinimo pasitvirtino ar nepasitvirtino, bet tai, ar kreipimosi metu atsakovė turėjo pagrindo manyti, kad jos teisės pažeidžiamos, ar ji sÄ Å¾iningai pasinaudojo jai įstatymų suteikta teise kreiptis į savivaldos institucijÄ , nepiktnaudžiavo savo teise, kas gali bÅ«ti pripažįstama neteisėta veika CK 6.246 str. prasme.

Nustatyta, kad ginčas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės dėl žemės sklypų ribų, riboženklių kilo dar 2008 m., kuomet atsakovas pastatė 18 metalinių stulpų. Å alių ginčas yra įsisenėjęs, nagrinėjamas teisme nuo 2012-02-06. Nuo ginčo pradžios iki dabar atsakovė ginčija bendrÄ Å¾emės sklypų ribÄ laikydamasi pozicijos, kad po atliktų kadastrinių matavimų ieÅ¡kovė vis tik užėmė dalį atsakovės žemės sklypo. IÅ¡ atsakovės 2014-08-25 skundo matyti, kad jis 2014-08-26 buvo pateiktas ir Nacionalinės žemės tarnybos Å alčininkų skyriui (Nr. 43GS-41), kuris jo pagrindu atliko žemės naudojimo patikrinimÄ .

Byloje taip pat nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės žemės sklypuose yra įrengti tvenkiniai, kurie yra iÅ¡ esmės greta vienas kito ir Å¡alia bendros žemės sklypų ribos. Dėl to teismas darė iÅ¡vadÄ , kad esant tarp Å¡alių faktiniam ginčui dėl sklypų ribų, atsakovė turėjo pagrindÄ abejoti dėl tvenkinio ieÅ¡kovės žemės sklype įrengimo teisėtumo. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovė kreipdamasi į Å alčininkų rajono savivaldybės administracijÄ ar Nacionalinę žemės tarnybÄ turėjo pakankamai pagrindo manyti, kad jos teisės gali bÅ«ti pažeistos, todėl jos elgesys negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu.

Nėra pagrįstas ir ieÅ¡kovės teiginys, kad atsakovė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ paskleidė ir ZaviÅ¡onių kaimo gyventojams. 2014-08-25 raÅ¡te esantys ZaviÅ¡onių kaimo gyventojų paraÅ¡ai nepatvirtina informacijos paskleidimo tarp kaimo gyventojų fakto, o liudija apie tai, kad kaimo gyventojai, iÅ¡vardinti atsakovės skunde, atsakovės pateiktÄ informacijÄ gali patvirtinti. IeÅ¡kinį Å¡ioje dalyje teismas taip pat atmetė.              III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovė G.

D. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti 2016-10-17 Å irvintų rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas savo lėšomis per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡montuoti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iaurinėje dalyje įmontuotus 18 metalinių tvoros stulpų, stovinčių iÅ¡ilgai žemės sklypo ribos tarp ribų posÅ«kio taÅ¡kų Nr. 6 ir Nr. 7, pažymėtų individualios S. B.

įmonės „Matininkas“ parengtame žemės sklypo plane ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog teismas, nagrinėdamas įpareigojimo iÅ¡montuoti stulpus pagrįstumÄ , peržengė patikslinto ieÅ¡kinio ribas, nes faktiÅ¡kai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės žemės sklypų ribų nustatymo, kurio patikslinusi ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė atsisakė. Teismo iÅ¡vados Å¡ioje sprendimo dalyje nelogiÅ¡kos, argumentai prieÅ¡taringi (neaiÅ¡ku, ar nėra netikslumų dėl sklypų ribos, ar visgi atsakovė turi pagrindo abejonėms).Teismui turėjo kilti neaiÅ¡kumų dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės bendros žemės sklypų ribos – riba nėra aiÅ¡ki.

Tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2013-10-25 nutartis, priimta iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. 2A-2441-160/2013. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės argumentai dėl S. B. individualios įmonės „Matininkas“ atliktų žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti ne Å¡ioje byloje, o iÅ¡keltoje dėl ribos tarp sklypų nustatymo (t. y. nagrinėjamoje byloje).

Byloje pateikta ir daugiau įrodymų, patvirtinančių esant neatitikimams ir neaiškumams dėl ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus raštas ieškovei Nr. 2008-06-13 Nr. 7-132). Nesant nustatytos tikslios žemės sklypų ribos, teigti, kad stulpai stovi ieškovės, o ne atsakovės žemės sklype, nėra jokio pagrindo.Ieškovė L. T. personalinė įmonė ir trečiasis asmuo O.

T. pateikė apeliacinius skundus, kuriais praÅ¡o panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti visus ieÅ¡kovės reikalavimus. IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai grindžiami iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais. Nurodo, kad teisėjas M. Gerasimovič 2014-12-16 teismo posėdžio metu ignoravo 2013-10-25 Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiÄ nutartį ir naudojo dvigubus standartus, jo iÅ¡vada, kad sklypas matuotas vietinėje koordinačių sistemoje leidžia nuslėpti, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas faktiÅ¡kai matuotas sÄ lyginėje sistemoje, todėl registruotas galimai neteisėtai, kas suteikia atsakovei galimybę teigti, kad jos planas yra teisingas, turi tikslias koordinates ir yra pirminis.Teismas netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovę jos lėšomis užpilti gruntu atsakovės jėgomis sukurtÄ tvenkinio dalį, kadangi neįrodyta, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) posÅ«kio taÅ¡kas Nr. l yra sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) tvenkinyje.

Priedai ir nuotraukos, kuriais rėmėsi teismas galimai netikri ir prastos kokybės, nes byla vedama elektroniniu bÅ«du. Užgrobto sklypo dalimi atsakovė iki Å¡iol naudojasi kaip keliu prie savo garažo.Akivaizdu, kad prieÅ¡ garažo pristatymÄ atstumas tarp pastato pietinės sienos ir bendros sklypų ribos buvo apie 7 m, o bendra riba ėjo tarp dviejų pastatų maždaug per vidurį.2012-01-31 žemės naudojimo patikrinimo akte su pridėta schemÄ ir 2012-02-02 raÅ¡te dėl pastovių riboženklių sunaikinimo ir savavaliÅ¡ko žemės užėmimo konstatuota:

„GPS imtuvo pagalba buvo nustatyta, kad Jūsų įmonei priklausančiame žemės sklype yra pastatyta 18 metalinių stulpų “.Teismas neįvertino tos aplinkybės, kaip žemės sklypo savininkė neprieštaravo, o buvo sutikusi, kad atsakovas įbetonavo 18 stulpų galimai melagingai matuojant 7-8 m nuo garažo. Tai patvirtino atsakovų teiginiai 2014-12-16 teismo posėdžio metu.Iš IĮ „Aplanas“ schemos matyti, kad pristatytas iš bendros sklypų ribos pusės 1994 m. garažas atsakovės sklype nutolęs 10 m nuo tvenkinio L.

T. sklype. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 4 punktÄ , pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto, garažas turi bÅ«ti nugriautas.Kadangi iÅ¡ 2012-02-28 UAB „Kagema“, 2012-10-24 NŽT, 2012-11-20 IÄ® „Aplanas“ parengtos schemos ir byloje turimų nuotraukų matyti, kad atsakovė naudojasi kaip keliu prie savo garažo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, pastatydama joje 18 įbetonuotų stulpų, todėl teismas turėjo ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi.Jeigu atsakovė bÅ«tų sutikusi su bendra sklypų riba 2008 m., kai prasidėjo ginčas, tuomet ieÅ¡kovė nesikreiptų į teismÄ 2012 m. su reikalavimu atkurti ribÄ ir bÅ«tent todėl atsakovė turi apmokėti visas ieÅ¡kovės teisines iÅ¡laidas, kurios sudarė 1 579,24 Eur (nors sprendime yra klaida skaičiuojant teisinių iÅ¡laidų nuo atsakovės kompensavimÄ , vietoje 1 579,24 Eur/2/3=263,21 Eur sprendime paraÅ¡yta tik 500,00 Eur/2/3=83,33 Eur).Atsakovė G.

D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ trečiojo asmens O. T. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti trečiojo asmens papildomas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog skundo argumentai yra nelogiÅ¡ki, prieÅ¡tarauja byloje keliamiems reikalavimams bei surinktiems ir teismo įvertintiems įrodymams bei teisės normoms.Skunde nėra nurodoma, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais bei teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės, t. y. faktiÅ¡kai tinkamai nenurodomas skundo pagrindas.Apeliantas yra į bylÄ Ä¯trauktas kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Tačiau skundu praÅ¡o tenkinti jo 2015-06-16 ieÅ¡kinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme.Dėl teisėjo M. Gerasimovič veiksmų byloje apelianto skundo argumentai teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes teisėjas nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo.Teismas paÅ¡alinti stulpus įpareigojo atsakovÄ , todėl atsakovei nesuprantami apeliacinio skundo argumentai dėl jos sutikimo ar nesutikimo, kad sÅ«nus įbetonuotų tuos stulpus.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės G.

D. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog nesutinka su aplinkybe, jog teismas faktiÅ¡kai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl ieÅ¡kovės ir apeliantės žemės sklypų ribų nustatymo. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, žemės sklypų ribos ir taip yra aiÅ¡kios. Nekilnojamojo turto kadastre po ieÅ¡kovės žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo nėra nustatytas apeliantės ir ieÅ¡kovės žemės sklypų persidengimas, t. y. apeliantės ir ieÅ¡kovės žemės sklypų bendra riba sutampa.

IeÅ¡kovė L. T. personalinė įmonė ir trečiasis asmuo O. T. pateikė atsiliepimus į atsakovės G. D. apeliacinį skundÄ , kuriais praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimuose ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo pateikia analogiÅ¡kus argumentus. Nurodo, jog sklypų bendra riba sutampa. Mano, kad 2008-06-13 Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tas Nr.7-132 galimai suklastotas.1994 m. statant garaÅ¾Ä -priestatÄ iÅ¡ bendros sklypų ribos pusės ir sumažinant tokiu bÅ«du atstumÄ tarp pietinės sienos ir bendros sklypų ribos nuo 7 m iki 1,52 m, atsakovai nesÄ Å¾iningai teigė, kad atstumas tarp garažo pietinės sienos ir įbetonuotų stulpų turi bÅ«ti 7 m.Atsakovas A.

D. ir trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmetami.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Trečiasis asmuo O.

T. pateikė naujus įrodymus – CD su nuotraukomis. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Tokie atvejai būna:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujais įrodymais bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, trečiojo asmens pateiktus naujus įrodymus priima.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2006-10-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-13859 pagrindu nuosavybės teise priklauso 0,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Žemės sklype yra ieškovei priklausantys pastatai: gyvenamasis namas ir pirtis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir žemės sklypo plano matyti, kad ieškovės žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir nustatant žemės sklypo posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. Iš ieškovės žemės sklypo plano taip pat matyti, kad iš šiaurės pusės riba Nr. 5-6-7-8-1 ieškovės žemės sklypas ribojasi su atsakovei 2002-08-28 nuosavybės teisės liudijimo Nr. 4343 ir 2002-10-04 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5127 pagrindu nuosavybės teise priklausančiu 0,9600 ha kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų ir žemės sklypo plano matyti, kad atsakovės žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Atsakovės žemės sklype yra atsakovei priklausantys pastatai: gyvenamasis namas, medinis garažas, du Å«kiniai pastatai. Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovės žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko individuali S. B. įmonė „Matininkas“., kuri 2006-01-26 paženklino žemės sklypo ribas vietovėje ir parengė žemės sklypo planÄ , kurį patikrino ir suderino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Å alčininkų žemėtvarkos skyrius, bei kadastro duomenų bylÄ .

IeÅ¡kovės žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-03-15 įsakymu Nr. 2.3-2317-85. IÅ¡ ieÅ¡kovės žemės sklypo plano taip pat matyti, kad ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2006-03-24.IÅ¡ antstolio M. D. 2012-01-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų schemos bei nuotraukų matyti, kad 2012-01-03 UAB „Žemės matavimo grupė“ matininkas V. J. naudodamas dvidažnį GPS imtuvÄ nustatė ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos posÅ«kio taÅ¡kų Nr. 5-6-7-8-1 faktines vietas pagal ieÅ¡kovės žemės sklypo plane nurodytas koordinates.

Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovės žemės sklype iÅ¡ilgai sklypo ribai tarp taÅ¡kų Nr. 6 ir 7 yra metaliniai tvoros stulpai. Arčiausiai taÅ¡ko 6 esantis metalinis tvoros stulpas yra nutolęs į ieÅ¡kovės sklypÄ 2,72 m., arčiausiai taÅ¡ko 7 esantis metalinis tvoros stulpas yra nutolęs į ieÅ¡kovės sklypÄ 4,95 m. Metaliniai tvoros stulpai yra pastatyti ieÅ¡kovės žemės sklype. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å alčininkų žemėtvarkos skyriaus 2012-02-02 raÅ¡tas Nr. 43SS-(14.43.45.)-3, 2012-01-31 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 43ŽN-(14.43.73.)-1 ir planas – schema, kuriuose užfiksuota, kad 2012-01-31 patikrinimo vietoje metu GPS imtuvo pagalba buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovės žemės sklype yra pastatyta 18 metalinių stulpų.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas peržengė patikslinto ieÅ¡kinio ribas, nes faktiÅ¡kai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės žemės sklypų ribų nustatymo, kurio patikslinusi ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo ir susijusiais atsakovės argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas patikslinto ieÅ¡kinio ribų neperžengė. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Taigi, tam, kad teismas, vadovaudamasis minėta nuostata, nustatinėtų sklypų ribas, turi egzistuoti dviejų sÄ lygų visuma: pirma, sklypų savininkai turi nesutarti dėl ginčytinų sklypų ribų, antra, sklypų ribos turi bÅ«ti iÅ¡ esamų dokumentų neaiÅ¡kios. Nagrinėjamu atveju, nors ir egzistavo pirmoji sÄ lyga, pagrindo spręsti dėl antrosios sÄ lygos egzistavimo nėra – pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo sklypų bendra riba yra aiÅ¡ki. Atitinkamai spręstina, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas bendros ginčo sklypų ribos nenustatė CK 4.45 straipsnio 1 dalies prasme, o tik (kaip skundžiamo procesinio sprendimo prielaidÄ ) konstatavo, kad pastaroji riba yra nustatyta ir aiÅ¡ki.

Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bendra ginčo sklypų riba yra aiški. Teisėjų kolegija su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka ir pažymi, jog ginčo žemės sklypų ribos yra užfiksuotos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o atsakovės patikslintas ieškinys dėl L. T. personalinės įmonės žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų panaikinimo, žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiu ir Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-15 įsakymo „Dėl pil.

J. D. žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus Å alčininkų rajone“ panaikinimo yra atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos pastebėtÄ aplinkybę, jog Nekilnojamojo turto kadastre po ieÅ¡kovės žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo nėra nustatytas Å¡alių žemės sklypų persidengimas, t. y. atsakovės ir ieÅ¡kovės žemės sklypų bendra riba sutampa.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neleidžia abejoti iki šio teisminio proceso nustatyta ginčo žemės sklypų riba ir/ar spręsti, kad pastaroji riba turėtų būti nustatoma CK 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentų Ieškovė ir trečiasis asmuo kvestionuoja teisėjo M. Gerasimovič elgesį 2014-12-16 teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šis ir susiję argumentai nedaro įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog 2016-02-22 pasikeitė teismo sudėtis. Civilinė byla buvo pradėta nagrinėti iÅ¡ naujo, negavus Å¡alių sutikimo nagrinėti bylÄ nuo paskutinio atlikto procesinio veiksmo (CPK 16 straipsnio 2 dalis, 235 straipsnio 2 dalis). BylÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjo ir priėmė skundžiamÄ procesinį sprendimÄ Å alčininkų rajono apylinkės teismo teisėjas V. Voicechovski, o ne M. Gerasimovič. Tai implikuoja, jog 2014-12-16 teismo posėdžio metu teisėjo M. Gerasimovič procesinis elgesys, iÅ¡vados ir pan. nagrinėjamoje byloje yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos.Trečiojo asmens teigimu, priedai ir nuotraukos, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kovės reikalavimo įpareigoti atsakovę jos lėšomis užpilti gruntu ir tokiu bÅ«du nusausinti atsakovės jėgomis sukurtÄ tvenkinio dalį, galimai netikri ir prastos kokybės, nes byla vedama elektroniniu bÅ«du.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylÄ pateikti duomenys yra pakankamos kokybės, kad pirmosios instancijos teismas galėtų suformuoti savo vidinį įsitikimÄ dėl byloje nagrinėtų klausimų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjama byla nėra elektroninė, todėl su bylos forma susijęs argumentas yra nerelevantiÅ¡kas.IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo ir jį detalizuojančiais argumentais sutinka iÅ¡ dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindo priteisti visas ieÅ¡kovės patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės dėl to, kad ji nesutiko su bendra ginčo žemės sklypų riba, nėra – pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad iÅ¡ atsakovės pastarosios iÅ¡laidos nepriteistinos, nes ieÅ¡kinys jos atžvilgiu atmestas. Tuo tarpu apskaičiuojant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinų iÅ¡laidų už teisines paslaugas dalį, sutiktina su apeliantais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡iÄ dalį skaičiavo nuo 500,00 Eur sumos.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė patyrė 1 579,24 Eur teisinei pagalbai, kas sÄ lygojo, jog iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai turėjo bÅ«ti priteista 260,57 Eur.Dėl kitų ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų teiginių teisėjų kolegija pažymi, jog jie negali bÅ«ti traktuojami apeliacinių skundų argumentais nagrinėjamoje byloje. Pastarieji teiginiai apima ganėtinai padrikÄ bylos faktinių aplinkybių bei jų subjektyvios interpretacijos atpasakojimÄ , tačiau iÅ¡ jų nėra aiÅ¡ku, koks jų santykis su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos konkretinti ar interpretuoti apeliantų procesinių dokumentų teiginių, jei jie neaiÅ¡kÅ«s – teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Å iame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu iÅ¡ esmės tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinių skundų motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinant jį dalyje dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisimo, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisiant 260,57 Eur.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas Å¡alių praÅ¡ymus priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Atsakovės G. D., ieÅ¡kovės L. T. personalinės įmonės ir trečiojo asmens O. T. apeliacinius skundus atmesti.Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ , jį patikslinti dalyje dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo A. D. ieÅ¡kovės L. T. personalinės įmonės naudai priteisimo ir nurodyti, jog iÅ¡ atsakovo A.

D. ieÅ¡kovės L. T. personalinės įmonės naudai priteista 260,57 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Likusioje dalyje Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                             Dainius Rinkevičius                                                                                                             Eglė Surgailienė                                                  Jelena Å iÅ¡kina