b67872e5-e977-444a-9bab-2c21291d02b5 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-926-583/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00129-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir AuÅ¡relės Mažrimienės, sekretoriaujant Neringai KerÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui direktoriui E. K. ir atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui,atsakovo atstovui Vytautui Korsakui,2015 m. balandžio 22 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „VIP Event Servis“ skundÄ atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Ž.

D., dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas UAB „VIP Event Servis“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 30 d. raÅ¡tÄ Nr. (4.2.)-D3-344; įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus bÅ«tinus veiksmus, užtikrinančius galimybę pateikti į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), 1994 metais projektuojant sklypÄ numatytu ir suderintu privažiavimu (duomenys neskelbtini) gatve;Laikinai, kol bus atlikti visi reikiami veiksmai ir darbai, susiję su pravažiavimu į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), patekimu (duomenys neskelbtini) gatve, pakeisti eismo organizavimo tvarkÄ atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) – pakeičiant egzistuojantį kelio ženklÄ 413 į kelio ženklÄ 303, taip užtikrinant teisėtÄ privažiavimÄ prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini).Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad 0,0602 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra vieÅ¡butis-restoranas „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymi, jog vienintelis galimas patekimas į žemės sklypÄ , kuriame stovi vieÅ¡butis, yra pėsčiųjų dviračių takas (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini), kuriuo personalui ir svečiams privažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis nėra galima. PaaiÅ¡kina, kad formuojant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), pagal 1994 m. žemės sklypo planÄ , suderintÄ su Palangos miesto valdyba, privažiavimas buvo numatytas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau iki Å¡iol juo naudotis nėra galimybės, kadangi trukdo kelyje neteisėtai įrengti metaliniai stulpai, sudarantys kliÅ«tį bei trukdantys susiekimui, ir nėra pabaigta nutiesti apie 150 m kelio atkarpos dalis.

Argumentuoja, jog 2013 m. balandžio 12 d. įvyko Palangos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdis, kuriame buvo svarstytas ir 2013 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato virÅ¡ininko raÅ¡te Nr. 30-60-S-1709 pateiktas siÅ«lymas keisti eismo organizavimo schemÄ dviračių tako ruože, atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡is pasiÅ«lymas atmestas. Remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. raÅ¡tu Nr. (18-2)D8-6454, kuriame pažymėta, kad teisės aktuose įtvirtinto principo, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi bÅ«ti numatyta galimybė į kiekvienÄ Å¾emės sklypÄ privažiuoti (iÅ¡važiuoti) keliu, besijungiančiu su valstybinės reikÅ¡mės ar vietinės reikÅ¡mės keliais, sudarančiais kelių tinklÄ , arba siÅ«lomi servitutai, buvo laikomasis ir 1994 m. formuojant ginčo žemės sklypÄ , todėl Å¡iuo principu privalo vadovautis atsakovas.

Teigia, kad 2014 m. lapkričio 6 d., 2014 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. praÅ¡ymais kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, praÅ¡ydamas spręsti privažiavimo problemÄ , tačiau ginčijamu 2015 m. sausio 30 d. raÅ¡tu Nr. (4.2.2)-D3-344 Palangos miesto savivaldybės administracija atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimus. Pabrėžia, jog privažiavimo kelias arba nustatytas žemės servitutas privalo bÅ«ti prie kiekvieno žemės sklypo, nesvarbu kokia Å«kinė veikla vykdoma.Teismo posėdžio metu UAB „VIP Event Servis“ direktorius E. K. prašė skundÄ tenkinti.

Pažymėjo, kad kelias iki žemės sklypo yra įrengtas, bet neleidžiama juo naudotis. Teigė, jog įmonė teikia ir apgyvendinimo paslaugas, bet pastato naudojimo paskirties pareiškėjas negali pakeisti, nes nėra pastato savininkas. Pareiškėjo atstovas advokatas nurodė, kad pastatas panaudos teise pareiškėjo valdomas nuo 2010 m., tačiau panaudos sutartis negalėjo būti įregistruota, nes pastatas areštuotas. Pažymėjo, jog žemės sklypo nuomos sutartis nėra sudaryta. Mano, kad atsakovas turėtų leisti važiuoti jau esančiu keliu ir imtis priemonių, jog kelias, numatytas 1994 m. plane, galėtų būti naudojamas.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimais bei praÅ¡o jų netenkinti. Pažymi, jog pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , Naglio alėjos kategorija yra E1. Remiasi Å¡iuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 4 lentele, kurioje numatyta, kad indeksu E pažymėtuose keliuose galimas tik nemotorizuotas eismas – susisiekimas pėsčiomis, dviračiais ir kitomis biotransporto rÅ«Å¡imis tarp atskirų miesto dalių, su miesto centru, darbo ir poilsio vietomis.

Argumentuoja, kad norėdamas įrengti keliÄ , pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į savivaldybę ir pasiraÅ¡yti sutartį dėl detaliojo plano rengimo, kadangi keliÄ galima rengti tik pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pabrėžia, jog „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla – žmonių apgyvendinimo paslaugos, neatitinka VÄ® Registrų centras įregistruotos pastato paskirties (kavinė su visuomeniniu tualetu). Mano, kad pagal VÄ® Registrų centre įregistruotÄ nekilnojamojo turto paskirtį, privažiavimas nėra reikalingas, nes kavinės lankytojai gali patekti į kavinę pėsčiųjų arba dviračių takais.Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Pažymėjo, kad privažiavimas prie pareiÅ¡kėjo valdomo pastato yra, tik ne motorinėmis transporto priemonėmis. Mano, jog kitokio privažiavimo prie pastato nereikia.Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. D. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės nurodytoms bylos Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 30 d. administracinio akto Nr. (4.2.2)-D3-344, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo UAB „VIP Event Servis“ 2014 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. praÅ¡ymus įrengti (leisti naudotis) privažiavimÄ prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi bÅ«ti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti;

Å¡ios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai apsunkinama jÄ Ä¯gyvendinti; jeigu bÅ«tų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ , bÅ«tų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi bÅ«ti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali bÅ«ti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad Å¡i teisė ar laisvė yra pažeista, pagal KonstitucijÄ yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalis nustato, jog skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.Nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir LVAT) ne kartÄ yra pasisakęs, kad ABTÄ® 5 straipsnis 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Å¡ios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu bÅ«du.

Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiÅ¡kėjo teises vienu iÅ¡ ABTÄ® 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų bÅ«dų. Nenustatęs Å¡ių aplinkybių, teismas turi atmesti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) ABTÄ® 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (LVAT 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 pažymėta, kad kiekvienam subjektui turi bÅ«ti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad Å¡iÄ teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.

Be to, Å¡ių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje. Teisme gali bÅ«ti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 0,0602 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), yra valstybinės žemės sklypas, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos. 2004 m. lapkričio 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N25/2004-121 žemės sklypas 40 metų terminui (iki 2044 m. lapkričio 17 d.) iÅ¡nuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž.

D.. Minimame žemės sklype yra pastatas – kavinė su visuomeniniu tualetu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise nuo 2004 m. balandžio 1 d. taip pat priklauso Ž. D.. Pažymėtina, kad tiek Ž. D. priklausanti žemės sklypo nuomos teisė (nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d.), tiek pats pastatas (nuo 2010 m. lapkričio 29 d.) yra areštuoti.Byloje taip pat nustatyta, jog UAB „VIP Event Servis“ ir Ž. D. 2010 m. gegužės 3 d. sudarė pastato, (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.629 straipsnio 1 dalis numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės, o to paties straipsnio 2 dalyje reglamentuoja, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos Å¡io kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos.

Pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį, nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieÅ¡ trečiuosius asmenis gali bÅ«ti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ame registre. Ginčo pastatÄ Ä¯monė naudoja nuo 2010 metų ir teismo posėdžio metu nurodyta, kad panaudos teisiniai santykiai tęsiasi iki Å¡iol, t. y. penktus metus, tačiau sutartis neįregistruota vieÅ¡ajame registre. Nors pareiÅ¡kėjo atstovas panaudos sutarties neįregistravimÄ vieÅ¡ajame registre grindė tuo, kad ginčo pastatas areÅ¡tuotas, tačiau nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog panaudos sutarties sudarymo metu nekilnojamasis turtas areÅ¡tuotas nebuvo.

Spręstina, kad nors sutartis jos Å¡alims ir turi įstatymo galiÄ , tačiau neatlikus privalomos teisinės registracijos, tokios sutarties negalima panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis (CK 1.75 str.). Trečiaisiais asmenimis laikytini visi fiziniai ir juridiniai asmenys iÅ¡skyrus sutarties Å¡alis, todėl tai, kad Palangos miesto savivaldybė laikytina vieÅ¡uoju juridiniu asmeniu, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog ji panaudos sutarties atžvilgiu nelaikytina trečiuoju asmeniu.Pažymėtina, jog pastato panaudos sutartis buvo sudaryta jau esant vieÅ¡ajame registre įregistruotai Å¡io nekilnojamojo daikto hipotekai (įkeitimui), kuri remiantis Civilinio kodekso nuostatomis seka paskui daiktÄ (CK 4.170 str. 6 d.).

Todėl akivaizdu, kad esant apribotoms (areÅ¡tuotoms) bet kokioms nekilnojamojo turto savininko valdymo, disponavimo, naudojimo teisėms bei atsižvelgiant į teisėje galiojantį principÄ , kad niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (nemo plus juris ad alium transferre potest quam in se haberet), nekilnojamÄ jį daiktÄ panaudos teise valdantis asmuo negali įgyti daugiau teisių, nei jų turi savininkas. Nors pagal Civilinio proceso kodekso 686 straipsnio nuostatas iÅ¡nuomoto nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties Å¡io turto areÅ¡tas nekeičia, tačiau negalima teigti, kad asmuo, kuriam perduotas įkeistas (vėliau areÅ¡tuotas) daiktas, be prievolės jį tinkamai laikyti, turi platesnės apimties nei turto savininkas teises tokiu daiktu disponuoti ar jį valdyti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos tokio turto kreditorių (įkaito davėjų) teisės. Vertintina, jog UAB „VIP Event Servis“ teisės valdyti, naudoti ir disponuoti yra apribotos Å¡io turto areÅ¡tu tiek pat, kiek apribotos analogiÅ¡kos to turto savininko teisės.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog UAB „VIP Event Servis“ nėra iÅ¡sinuomojusi žemės sklypo, kuriame yra įmonės naudojamas pastatas ir kuris suformuotas nekilnojamojo daikto eksploatavimui.

Remiantis CK 6.532 straipsnio 4 dalimi, jeigu žemės sklypas, kuriame yra išnuomoti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuosavybės teise nuomotojui nepriklauso, tai tokių pastatų, statinių ar įrenginių nuoma be žemės sklypo savininko sutikimo leidžiama tik tais atvejais, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar žemės sklypo savininko ir pastatų, statinių ar įrenginių nuomotojo sutarčiai. Nagrinėjamu atveju sudarant pastato, (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, žemės sklypas, kuriuo naudojasi dabartinis pastato valdytojas, nebuvo išnuomotas, nebuvo gautas ir valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas jį subnuomoti.

Todėl pastato savininkei Ž. D. subnuomos pagrindu neperdavus UAB „VIP Event Servis“ žemės sklypo nuomos teisių, pareiÅ¡kėjas žemės sklypu naudojasi neturėdamas tam juridinio pagrindo.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ir nustačius, jog tarp UAB „VIP Event Servis“ ir pastato, (duomenys neskelbtini), savininkės Ž. D. sudaryta panaudos sutartis nėra įregistruota vieÅ¡ajame registre, kad tiek pats pastatas, tiek Ž. D. turima žemės sklypo nuomos teisė yra areÅ¡tuoti, pripažinus, jog pareiÅ¡kėjas neturi teisės valdyti, naudoti ir disponuoti valstybinį žemės sklypÄ , kuris jam nepriklauso nei nuosavybės, nei jokiu kitu teisėtu pagrindu, konstatuotina, kad UAB „VIP Event Servis“ neturi subjektinės teisės reikÅ¡ti reikalavimus dėl tokio žemės sklypo naudojimo, t. y. privažiavimo iki pastato (duomenys neskelbtini) įrengimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teisminę praktikÄ yra konstatavęs, kad aukščiau aptartų imperatyvų nesilaikymas perduodant naudoti žemės sklypÄ nesant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimo perleisti teisių į jį (CK 6.632 straipsnis), bei pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį ir 6.629 straipsnio 2 dalį, nekilnojamųjų daiktų panaudos sutarties, sudarytos ilgesniam kaip vienerių metų terminui neįregistravimas vieÅ¡ajame registre, suponuoja tai, kad neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str.) (žr.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A442-242/2013). Taigi nagrinėjamu atveju 2010 m. gegužė 3 d. nekilnojamojo daikto sutarties, sudarytos ilgesniam nei vienerių metų terminui, registracija vieÅ¡ajame registre nebuvo atlikta, sudarant nekilnojamojo daikto, kurio eksploatavimui suformuotas žemės sklypas, panaudos sutartį nebuvo susitarta dėl žemės sklypo nuomos ir negautas žemės sklypo savininko sutikimas subnuomoti žemės sklypÄ , todėl pareiÅ¡kėjas neturi reikalavimo teisės praÅ¡yti atsakovÄ atlikti veiksmus, susijusius su daiktinės teisės realizavimu, jį kildinant tiek iÅ¡ nekilnojamojo daikto (statinio) valdymo, tiek jam eksploatuoti suformuoto žemės sklypo faktinio valdymo, praÅ¡ant nustatyti privažiavimo schemÄ ar įrengti privažiavimÄ prie nekilnojamojo daikto.Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas neturi reikalavimo teisės, nėra pagrindo konstatuoti jo skunde akcentuojamo teisės pažeidimo ir apginti jo teises vienu iÅ¡ ABTÄ® 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų bÅ«dų.

Remiantis iÅ¡dėstytu, UAB „VIP Event Servis“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjo UAB „VIP Event Servis“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                            Remigijus Arminas                                                                                                    Dalia Gumuliauskienė                                                                                                   Aušrelė Mažrimienė