b677707d-52fa-4bcd-9b96-3cb92a73a3b5 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas Alvydas Žerlauskas                                   Civilinė byla Nr. 2A-1126-265/2012Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė                                  (Proceso Nr. 2-46-3-00562-2012-3        Procesinio sprendimo kategorija              121.14; 121.21 (S)                                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M.

R. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1222-323/2012 pagal ieÅ¡kovės AB „DFDS LISCO“ ieÅ¡kinį atsakovui M. R. dėl skolos priteisimo ir n u s t a t ė :`ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10 723,81 Lt skolos, 297,08 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė vežė atsakovÄ ir su juo vykusius bendrakeleivius bei transporto priemones iÅ¡ Klaipėdos į Kylį ir atgal, viso buvo 7 kelionės. Už užsakytas bei suteiktas keleivių bei transporto vežimo paslaugas atsakovas su ieÅ¡kove neatsiskaitė.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-09 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo M. R. 9 659,81 Lt skolos, 240,41 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos 9 900,22 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-09-30 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 403,90 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Civilinės bylos dalį dėl 1 064,00 Lt skolos, 56,67 Lt palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovo M. R. nutraukė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad tinkamai įvykdė savo prievolę pagal sutartis – sumokėjo vežimo kainÄ . Nurodė, kad bilietus pirko iÅ¡ nepažįstamo asmens, kuriam sumokėjo grynaisiais pinigais, t.y. atsakovas prievolei įvykdyti pasitelkė trečiÄ jį asmenį. Dėl to skolininkas, pasitelkęs prievolę įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai dėl Å¡ių trečiųjų asmenų kaltės (CK 6.257 str.).

Kadangi nagrinėjamoje byloje prievolės sumokėti ieÅ¡kovei už bilietus atsakovas neįvykdė ir sumokėti pinigai grÄ Å¾inti kortelių turėtojams, nes mokėjimų jie nepatvirtino, todėl yra pagrindas taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentÄ , kad jis neprivalo mokėti už kartu su juo vykusius asmenis ir konstatavo, jog Å¡ias sutartis atsakovas sudarė trečiųjų asmenų naudai. Pasak teismo, trečiasis asmuo, nedalyvaujantis sutarties sudaryme, gali įgyti tik naudÄ , t. y. teises, bet jam negali bÅ«ti nustatytos pareigos (CK 6.191 str.).

Tuo tarpu kartu su atsakovu keliavę A. S., V. K., S. Č., V. S., P. Z. galėjo tik reikalauti, kad ieÅ¡kovė vykdytu sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, bet negalima reikalauti, kad Å¡ie asmenys apmokėtų už suteiktas paslaugas, t.y. negali susidaryti tokia situacija, kad atsakovo, kaip užsakovo, sudarytų sutarčių pagrindu Å¡iems asmenims atsirastų pareigų. Dėl to pareiga sumokėti vežimo kainÄ tenka tik atsakovui.Atsakovas M. R. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai perkelia skolos mokėjimo naÅ¡tÄ atsakovui. Atsakovas nėra pasinaudojęs kito asmens kortele, už viskÄ jis sumokėjo grynaisiais pinigais bilietus perpardavusiam nepažįstamam asmeniui. IeÅ¡kovės su Danijos Karalystės PBS banku sudarytos sutarties 19 punkto 4 pastraipoje nurodoma, kad ieÅ¡kovė atsakys už teisingÄ mokėjimo operacijų, kurias mokėjimo sistema pripažino kortelės turėtojui, atlikimÄ , t. y. ieÅ¡kovė prisiima visÄ rizikÄ dėl neįvykdytų ir atÅ¡auktų mokėjimų.

Taip pat atsakovas, remdamasis Å¡ios sutarties 2 punkto 7 pastraipa nurodo, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės priimti bilietų apmokėjimų iÅ¡ trečiųjų asmenų, o apmokėjimai kortelėmis turėjo bÅ«ti atliekami pačių keleivių. Dėl to ieÅ¡kovė, bÅ«dama stipresnioji sutarties Å¡alis, vykdydama savo profesinę veiklÄ ir priimdama apmokėjimus kreditinėmis kortelėmis iÅ¡ trečiųjų asmenų, prisiėmė padidintÄ rizikÄ dėl pervežimo sutarties neįvykdymo, t.y. dėl galimo kelionės neapmokėjimo.

Taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog jis vienas turi sumokėti už visus keliavusius asmenis. Su atsakovo apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir nurodė, kad ji, kaip vežėja, savo prievolę įvykdė tinkamai, tuo tarpu atsakovas savo prievolės sumokėti už jo pervežimÄ nesumokėjo. Dėl to pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė teisės normas reglamentuojančias teisinius santykius.

Apeliacinis skundas atmestinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, nė viena iÅ¡ Å¡alių neginčija tinkamo paslaugų atlikimo, tačiau nesutinkama, kad atsakovas netinkamai įvykdė prievolę sumokėti už vežimo paslaugÄ .

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp Å¡alių buvo sudaryta vežimo sutartis jÅ«ra dėl keleivių su transporto priemone. Å ios sutarties sudarymÄ patvirtina bilietas (CK 6.809 str. 2 d.). Pagal keleivio vežimo sutarties dalykÄ vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį į paskirties vietÄ , o keleivis sumokėti už vežimÄ nustatytÄ mokestį (CK 6.809 str. 1 d.). AnalogiÅ¡kas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir 1999 m. gruodžio 31 d. Lietuvos respublikos susisiekimo ministro įsakyme „Dėl keleivių ir bagažo vežimo jÅ«ra taisyklių patvirtinimo“.

CPK 178 str. nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl Å¡iuo atveju atsakovui teigiant, kad jis sumokėjo ieÅ¡kovei už atliktÄ paslaugÄ , turi bÅ«ti pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Tuo tarpu atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad su ieÅ¡kove bÅ«tų atsiskaitęs už kelionę, nepateikė. Atsakovas nurodo, kad pinigus jis sumokėjo tretiesiems asmenims. Aplinkybė, jog Å¡ie asmenys atsakovui iÅ¡davė mokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, tačiau atsakovas jų neiÅ¡saugojo, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi atsakovas neįrodė, jog Å¡ie tretieji asmenys buvo ieÅ¡kovės įgalioti priimti mokėjimus.

Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas prievolei įvykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis. Kadangi atsakovas pasitelkė prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, jis atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl Å¡ių trečiųjų asmenų kaltės (CK 6. 257 str.). Taip pat teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentÄ , kaip teisiÅ¡kai nepagrįsta, jog pagal ieÅ¡kovės ir banko sudarytÄ sutartį ji neturėjo teisės priimti mokėjimų iÅ¡ trečiųjų asmenų kortelių.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir Danijos Karalystės PBS banko, reguliuoja jÄ sudariusių Å¡alių tarpusavio teises ir pareigas. Å ios sutarties turinio analizė leidžia konstatuoti, jog ji tretiesiems asmenims teisių nesukÅ«rė, todėl Å¡ioje sutartyje aptartos sÄ lygos galioja tik Å¡ios sutarties Å¡alims. IeÅ¡kovė, priimdama mokėjimus iÅ¡ trečiųjų asmenų, prisiėmė rizikÄ ne prieÅ¡ atsakovÄ , o prieÅ¡ bankÄ , negaudama iÅ¡ jo lėšų, kadangi kortelės savininkas nurodė, jog pinigų pervedimo niekada neatliko, dėl to jo netvirtino.

Å i aplinkybė neeliminuoja atsakovo pareigos sumokėti ieÅ¡kovei už pervežimÄ , ji įrodo, jog atsakovas savo prievolę sumokėti pagal keleivio vežimo sutartį įvykdė netinkamai ir jam kyla pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kove. Pažymėtina, jog atsakovas netinkamo prievolės įvykdymo ieÅ¡kovei galėjo iÅ¡vengti pirkdamas bilietus tiesiogiai iÅ¡ ieÅ¡kovės arba jos įgaliotų asmenų ir atsiskaitydamas už bilietus savo mokėjimo kortele arba grynaisiais, kaip tai nepadarė su nepažįstamais asmenims.

Esant Å¡ioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę bei padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė, kad savo prievolę ieÅ¡kovei įvykdė tinkamai (CK 6.256 str.). Å ios nagrinėjamu atveju iÅ¡reikÅ¡tos nuostatos iÅ¡ esmės atitinka Klaipėdos apygardos teismo formuojamÄ praktikÄ , kuri iÅ¡reikÅ¡ta 2011-12-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1044-265/2011. Tiek Å¡ios, tiek prieÅ¡ tai byloje nurodytos aplinkybės yra analogiÅ¡kos, kadangi buvo sprendžiamas esminis klausimas, ar atsakovas tinkamai įvykdė prievolę ieÅ¡kovei, sumokėdamas pinigus tretiesiems asmenims, kurie nebuvo ieÅ¡kovės įgalioti priimti mokėjimus.

Taip pat atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ne jis vienas turi sumokėti už visus keliavusius asmenis. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių patvirtinimų, vežimo užsakovas yra atsakovas, kuris pirko kelionę sau ir atitinkamiems asmenims, nurodydamas tik jų vardus ir pavardes. Esant Å¡iai aplinkybei teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vežimo sutartis atsakovas su ieÅ¡kove sudarė trečiųjų asmenų naudai (CK 6.154 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo, nedalyvaujantis sutarties sudaryme, gali įgyti tik naudÄ , t. y. teises, bet jam negali bÅ«ti nustatytos pareigos (CK 6.191 str.).

Tuo tarpu kartu su atsakovu keliavę A. S., V. K., S. Č., V. S., P. Z. galėjo tik reikalauti, kad ieškovė vykdytu sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, bet negalima reikalauti, kad šie asmenys apmokėtų už suteiktas paslaugas, t.y. negali susidaryti tokia situacija, kad atsakovo, kaip užsakovo, sudarytų sutarčių pagrindu šiems asmenims atsirastų pareigų.             Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                              Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė                                                                                                            Alona Romanovienė