2024-10-24 Nr. BB-5042-1-01-1-27077-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. J. kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 9 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,
Legislator headnote
AI generated2024-10-24 Nr. BB-5042-1-01-1-27077-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, išnagrinėti bylą iš esmės bei priimti naują nutartį; sustabdyti nuosprendžio vykdymą, iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3817/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27077-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. spalio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. J. kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 9 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Utenos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, išnagrinėti bylą iš esmės bei priimti naują nutartį; sustabdyti nuosprendžio vykdymą, iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, parinkdami G. J. bausmės rūšį (areštą) ir nustatydami jos dydį, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, 54 straipsnio 2 dalyje, nesilaikė bausmės skyrimo principų. Teismai nenurodė, kodėl negali būti parenkama su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Bausmės paskyrimui be realaus laisvės atėmimo pritarė ir prokuroras teismo posėdžio metu.
Kasatoriaus teigimu, individualizuojant bausmę, nebuvo įvertintas padarytos nusikalstamos pavojingumo laipsnis ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų pobūdis. Neatsižvelgta į tai, kad savo veiksmais nuteistasis niekam žalos nepadarė, niekas pretenzijų dėl jo veiksmų nereiškė. Be to, G. J. savo kaltės neneigė, suprato blogai pasielgęs ir dėl to labai gailisi, pakartotinų nusižengimų nedaro. Teismai netinkamai išaiškino ir taikė BK 59 straipsnio 2 dalį, nustatančią galimybę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. G. J. paskirta arešto bausmė prieštarauja teisingumo principui. Nuteistasis išlaiko mažamečius vaikus ir turi ligotus tėvus, kurių dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Be to, teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 96 straipsnio nuostatas – nuosprendžio vykdymo senatis turėtų būti taikoma, nes nenustatyta, kad nuteistasis piktybiškai vengė atlikti paskirtą bausmę.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija, ar tinkamai buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Nuteistasis G. J. kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduoda antrą kartą. Nors naujai pateikto kasacinio skundo turinys nėra identiškas, t. y. skiriasi suformuluotas prašymas (prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, išnagrinėti bylą iš esmės bei priimti naują nutartį), taip pat skiriasi pateikti argumentai, kuriais nesutinkama su paskirta bausme, tačiau šio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. Tai yra nuteistasis G. J. šiame skunde, kaip ir ankstesniame, nesutikdamas su paskirta arešto bausme, sau naudinga linkme vertina įvykio situaciją ir akcentuoja tam tikras aplinkybes, kurios, jo manymu, rodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą, taip pat, kaip bausmės švelninimo pagrindą, nurodo būtinumą rūpintis savo mažamečiais vaikais ir sergančiais tėvais, be to, išreiškia nesutikimą su teismų išvadomis dėl negalimumo taikyti nuosprendžio vykdymo senatį. Pirmąjį kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Naujų reikšmingų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, taip pat įžvelgti senaties instituto netinkamą taikymą, antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nepateikta. Taigi skundas laikytinas pakartotiniu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo G. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Eligijus Gladutis
Tomas Šeškauskas